Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-10 · Civilinė byla Nr. eB2-439-569/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-04-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-216-569/2024Nutartis · 2024-02-14Šiaulių apygardos teismas
  3. eB2-266-569/2024Nutartis · 2024-06-03Šiaulių apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-06-20Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-07-25Lietuvos apeliacinis teismas
  6. eB2-363-569/2024Nutartis · 2024-09-02Šiaulių apygardos teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-10-03Lietuvos apeliacinis teismas
  8. eB2-269-569/2024Nutartis · 2024-11-13Šiaulių apygardos teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-01-21Lietuvos apeliacinis teismas
  10. eB2-239-569/2025Nutartis · 2025-02-11Šiaulių apygardos teismas
  11. eB2-151-569/2025Nutartis · 2025-05-06Šiaulių apygardos teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-06-25Lietuvos apeliacinis teismas
  13. eB2-339-569/2025Nutartis · 2025-10-02Šiaulių apygardos teismas
  14. eB2-439-569/2026Nutartis · 2026-11-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-10
Bylos Nr.
eB2-439-569/2026
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00014-2023-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Šiaulių chirurginės pagalbos centras
Kategorijos

| Civilinė byla Nr. eB2-439-569/2026 | Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00014-2023-0 | Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.4.5.4

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S

2026 m. lapkričio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 skundą suinteresuotiems asmenims ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘, SUA1, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja PRS1 pateiktu skundu prašo panaikinti ir pripažinti negaliojančiu LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodytą sprendimą 3 darbotvarkės klausimu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja PRS1 nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ bankroto bylą, 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Nemokamukas“. Pareiškėja yra atsakovės kreditorė.

2026 m. rugpjūčio 18 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio protokolas pareiškėjai atsiųstas el. paštu 2026 m. rugpjūčio 18 d. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Pagal protokolo duomenis susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 117 476,39 Eur (arba 95,51 proc. visų patvirtintų reikalavimų). Pareiškėja balsavo „prieš“ 3 – iuoju darbotvarkės klausimu.

Susipažinus su protokolu, matyti, kad organizuojant susirinkimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie lėmė neteisėtą sprendimo priėmimą. Šis sprendimas yra neteisėtas ir dėl materialiųjų aspektų (t. y. savo turinio), kas sąlygoja bendrovės ir jos kreditorių interesų esminį pažeidimą.

Pareiškėjai el. paštu buvo atsiųstas administratoriaus 2026 m. rugpjūčio 3 d. pranešimas apie šaukiamą susirinkimą. Pranešime buvo nurodyta, kad jis kreditoriams teikiamas el. paštu pagal sąrašą. Iš administratoriaus siųsto laiško adresatų sąrašo matyti, kad kreditoriui MB ,,In Solidum‘‘ nei pranešimas, nei balsavimo biuletenis nebuvo įteikti. Administratorius pranešimą siunčia el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu teisingas el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Apie neteisingą el. pašto adresą administratorius jau ne kartą buvo informuotas, tačiau savo klaidos neištaiso. Netgi, jeigu nekreipiant dėmesio į tai, kad kreditoriui MB ,,In Solidum‘‘ nebuvo el. paštu įteiktas pranešimas ir balsavimo biuletenis, kreditorius gali balsuoti gavęs informaciją per NPIP portalą. Administratorius NPIP portale patalpino pranešimą, tačiau nepateikė balsavimo biuletenio, tuo apribodamas kreditoriui MB ,,In Solidum‘‘ teisę balsuoti 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime.

Protokole nurodytas sprendimas 3 darbotvarkės klausimu yra neteisėtas dėl materialiųjų aspektų. Pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami ir dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu. Susirinkime priimtas sprendimas 3 darbotvarkės klausimu šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises ir bendrovės interesus ir nėra suderinamas su bankroto proceso tikslais.

Susirinkimo 3 darbotvarkės klausimas „Dėl perduoto turto pardavimo“. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos kreditorių susirinkime, o apskundus kreditorių susirinkimo sprendimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo tvarka ir kaina nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui.

2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma „Dėl pateikusiam pirkėjui (duomenys neskelbtini) už 20 000,00 Eur kainą.“ 2026 m. balandžio 23 d. vyko kreditorių susirinkimas, kuris 3 darbotvarkės klausimu priėmė sekantį sprendimą: „Patvirtinti UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ apskaitomo turto pagal 2025-02-11 perdavimo aktą (išskyrus 16 poziciją – neperduotą nemokumo administratoriui) pardavimo tvarką: visą įmonės turtą, kaip vieną prekę pardavinėti varžytinėse valstybės internetiniame portale <...>. pradinę turto pardavimo kainą varžytinėse nustatyti 50 400,00 Eur. kainos didinimą varžytinėse nustatyti 500 Eur. Turto nepardavus I-ose varžytinėse, turtą pardavinėti II-ose varžytinėse už 40 320,00 Eur paradinę kainą. Turto nepardavus II-ose varžytinėse, turtą pardavinėti laisvai, skelbiant internetiniame portale <...> bei skelbimų portale <...> už 35 000 Eur pradinę kainą. Nepardavus turto per 2 savaites, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo.“

Kaip nurodė administratorius pranešime apie šaukiamą 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimą, I ir II varžytinėse turtas nebuvo parduotas, todėl siūloma jį parduoti pirkimo pasiūlymą pateikusiam pirkėjui (duomenys neskelbtini). JANĮ 25 straipsnio 12 punktas reglamentuoja, kad kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. 2026 m. balandžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimą administratorius įvykdė ne visa apimtimi. II varžytinių pabaiga 2026 m. liepos 31 d. ir, vykdant kreditorių susirinkimo sprendimą, administratorius privalėjo pardavinėti turtą laisvai už 35 000,00 Eur pradinę kainą, ir tik jo nepardavus per 2 savaites šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo, arba gavus pasiūlymą, po 2 savaičių siūlyti kreditoriams jį parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Be to, kaip informavo pats administratorius, galimas pirkėjas perka turtą tikslu perparduoti, o tai reiškia, kad administratoriui vykdant kreditorių susirinkimo sprendimą ir pardavinėjant turtą laisvai, didelė tikimybė, kad bus pasiūlyta didesnė, nei (duomenys neskelbtini) siūloma turto pirkimo – pardavimo kaina.

Administratorius privalo vykdyti teisėtus kreditorių susirinkimo sprendimus, susijusius su proceso eiga, turto pardavimo tvarka ir kt. 2026 m. balandžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 3 darbotvarkės klausimu nebuvo kreditorių nei panaikintas, nei atšauktas ar pakeistas, todėl jo vykdymas visa apimtimi administratoriui yra privalomas, o administratoriui pažeidus 2026 m. balandžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo vykdymą 2026 m. rugpjūčio 18 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 3-uoju darbotvarkės klausimu, naikintinas.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘, atstovaujamas nemokumo administratorės MB ,,Nemokamukas‘‘įgalioto asmens Laimono Tamošaičio, su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 2026 m. balandžio 23 d. vyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nemokumo administratoriui perduoto turto pardavimo. Visi kreditorių finansiniai reikalavimai, patvirtinti ir įsiteisėję Šiaulių apygardos teismo, 2026-04-23 sudarė 122 998,77 Eur. Bendrovės kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų suma – 96 157,62 Eur balsų, tai sudarė 78,18 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

Susirinkimo metu vienbalsiai nutarta patvirtinti UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ apskaitomo turto, pagal 2025-02-11 perdavimo aktą (išskyrus 16 poziciją – neperduotą nemokumo administratoriui), pardavimo tvarką: visą įmonės turtą, kaip vieną prekę (toliau – Turtas), pardavinėti varžytinėse valstybės internetiniame portale https://www.evarzytynes.lt/evs/; pradinę Turto pardavimo kainą varžytynėse nustatyti 50 400,00 Eur; kainos didinimą varžytynėse nustatyti 500,00 Eur; Turto nepardavus I-ose varžytynėse, Turtą pardavinėti II-ose varžytynėse už 40 320,00 Eur pradinę kainą; Turto nepardavus II-ose varžytynėse, Turtą pardavinėti laisvai, skelbiant internetiniuose skelbimų portaluose už 35 000,00 Eur pradinę kainą; nepardavus Turto per 2 savaites, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo.

Nemokumo administravimo proceso metu buvo siekiama realizuoti bendrovės turtą, kurį sudaro: apsauginė chirurginė prijuostė (1 vnt.); portatyvinis rentgenas ERX-F2400 (1 vnt.); kraujo dujų ir biochemijos analizatorius (1 vnt.); fotoaparatas Minolta (1 vnt.); šaldiklis Beko (1 vnt.); radiochirurginis aparatas (2 vnt.); antivirusinė sistema (1 vnt.); ginekologinė kėdė (1 vnt.); ultragarsinė sistema (echoskopas) (1 vnt.); apžiūros kušetė (3 vnt.); funkcinė lova (3 vnt.); narkozės aparatas (1 vnt.); operacinis stalas (procedūrinis) (1 vnt.); operacinis stalas (operacinė) (1 vnt.); endoskopinė įranga (3 vnt.): ginekol (1 vnt.); artoskop (1 vnt.); histeroskop (1 vnt.); metalinė spinta pacientų daiktams halo kamera (1 vnt.); šaldytuvas vaistams mažas (1 vnt.); oro kompresorius (orui į operacinę) (1 vnt.); šildymo dujomis katilas (1 vnt.); halogeneratorius (1 vnt.); halo kameros gultai (8 vnt.); chirurginių instrumentų rinkiniai, laidai, pincetai, antgaliai (1 vnt.); spausdintuvas (2 vnt.); monitoriai kompiuterių (2 vnt.); monitorius Dash 5000 (1 vnt.); monitorius Dash 2500 (1 vnt.); kompiuterių procesoriai (2 vnt.); kompiuteriai (su procesoriais) (3 vnt.); dermatoskopas (1 vnt.); darbo stalai (5 vnt.); kabinetinės spintos (4 vnt.); medikamentų spintos (2 vnt.); operacinės stalai (įrankiams) (2 vnt.); chirurginis stalelis (3 vnt.); operacinės kėdutės (4 vnt.); personalo darbo kėdės (2 vnt.); laukiamojo kėdės (18 vnt.); kolposkopas (1 vnt.); voliumetrinis infliuzijos siurblys (4 vnt.); defibliriatorius (1 vnt.); apšvietimo lempa Rimsa (pastatoma) (1 vnt.); kosmetologinė kėdė (1 vnt.); paciento spintelė (3 vnt.); anestezisto stalas (1 vnt.).

Turtas iki jo realizavimo procedūrų pradžios kelerius metus nebuvo naudojamas. Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti su dalimi turto susiję dokumentai, techniniai pasai, sanitariniai-higienos dokumentai, turto aptarnavimo sutartys bei kiti dokumentai, kurie galėtų būti reikšmingi potencialiam pirkėjui vertinant turto tinkamumą tolesniam naudojimui. Pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į ankstesniame bendrovės bankroto proceso etape teismui pateiktus duomenis apie turto vertę. Šie duomenys nebuvo pagrįsti nepriklausomo turto vertintojo atliktu turto vertinimu. Vykdant nemokumo administravimo procedūrą ir realiai siekiant turtą realizuoti, paaiškėjo, kad anksčiau nurodyta turto vertė rinkoje nepasitvirtino. Per maždaug 17 mėnesių nebuvo sulaukta potencialių pirkėjų susidomėjimo turtu – nebuvo gauta pasiūlymų jį įsigyti, užklausų dėl turto, taip pat potencialūs pirkėjai nesikreipė dėl turto apžiūros.

Turtas nebuvo realizuotas ir 2026 m. balandžio 23 d. kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka organizuotose I bei II varžytynėse, kurių pradinės kainos atitinkamai buvo 50 400,00 Eur ir 40 320,00 Eur. Likus vienai dienai iki II varžytynių pabaigos turtu susidomėjo (duomenys neskelbtini) atstovas, kuris turtą apžiūrėjo ir įvertino jo faktinę būklę, be kita ko, tai, kad turtas kelerius metus nebuvo naudojamas ir nėra dalies jo eksploatavimui bei aptarnavimui reikšmingų dokumentų. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) pateikė konkretų komercinį pasiūlymą įsigyti visą turtą už 20 000,00 Eur. Atsižvelgiant į iki tol visiškai nebuvusį potencialių pirkėjų susidomėjimą, dvejų varžytynių rezultatus, faktinę turto būklę, dokumentacijos trūkumą, taip pat nuolat patiriamas turto saugojimo išlaidas, (duomenys neskelbtini) pasiūlymas buvo pateiktas svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui, kuris įvyko 2026 m. rugpjūčio 18 d. ir kuriam kreditorių susirinkimas 78,06 proc. balsų pritarė (17,45 proc. nuo visų kreditorinių reikalavimų sumos balsavo prieš).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, jog, organizuojant 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimą, buvo pažeistos kreditorės MB „In Solidum“ teisės, kadangi pranešimas apie kreditorių susirinkimą buvo siunčiamas neteisingu elektroninio pašto adresu, o NPIP sistemoje nebuvo pateiktas balsavimo biuletenis. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad civilinė byla nagrinėjama pagal asmens, kuris kreipiasi dėl savo teisės ar įstatymų saugomo intereso gynybos, pareiškimą, o kitų asmenų ar viešojo intereso gynimas galimas tik įstatyme tiesiogiai nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti teisminės gynybos dėl bet kurio kito asmens teisių pažeidimo. Asmuo paprastai neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019).

Pirma, nors pareiškėja turi procesinę teisę skųsti 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimą JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ši teisė savaime nesuteikia jai įgaliojimų kito kreditoriaus – MB „In Solidum“ – vardu įgyvendinti pastarojo individualią teisę į tinkamą informavimą. Pastarasis nepateikė skundo, todėl nelaiko, kad jo teisės buvo pažeistos. JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 2 punkte įstatymų leidėjas vienareikšmiškai nustatė, kad ginčyti susirinkimo sprendimą dėl netinkamo informavimo gali tik tas kreditorius, kuris nedalyvavo susirinkime būtent dėl to, kad nebuvo apie jį tinkamai informuotas. Kadangi MB „In Solidum“ savarankiško skundo nepateikė ir pastarąja teise nepasinaudojo, kreditorės nurodomos aplinkybės teisme gali būti vertinamos tik kaip subjektyviai įvardijamas galimas procedūrinis trūkumas, o ne asmeninių kreditorės teisių pažeidimas.

Antra, aplinkybė, jog MB „In Solidum“ papildomai elektroniniu paštu siųstas pranešimas buvo išsiųstas ne tuo adresu, savaime nesudaro JANĮ nustatytos informavimo tvarkos pažeidimo. Nagrinėjamu atveju buvo šaukiamas ne pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, todėl pagal JANĮ 47 straipsnio 3 dalį pranešimas apie šaukiamą susirinkimą teisiškai tvarkingai ir laiku buvo paskelbtas informacinėje sistemoje (NPIP). Individualus pranešimo siuntimas JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalomas tik tokiu atveju, kai kreditorius pagal JANĮ 47 straipsnio 4 dalį yra pateikęs nemokumo administratoriui rašytinį prašymą pranešimus gauti būtent šiuo būdu. Bylos duomenimis MB „In Solidum“ tokio prašymo pateikusi nebuvo. Bankroto administratorius iš šio kreditoriaus negavo ir jokių pretenzijų dėl neįteiktų dokumentų.

Trečia, teismų praktikoje sprendimo panaikinimo klausimas negali būti sprendžiamas vien vadovaujantis formaliais procedūros trūkumais. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta būtinoji materialioji sąlyga – konstatuotas pažeidimas privalo būti toks esminis, kad būtų galėjęs turėti faktinės įtakos priimto sprendimo turiniui ar balsavimo rezultatams.

Ketvirta, pareiškėja nepateikia jokių skaičiavimų ar objektyvių duomenų, įrodančių tariamo pažeidimo priežastinį ryšį su galutiniu balsavimo rezultatu. MB „In Solidum“ patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro vos 82,20 Eur iš bendros 122 998,77 Eur reikalavimų sumos, t. y. vos 0,067 proc. (apie 0,07 proc.) visų balsų. 2026 m. rugpjūčio 18 d. susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 95,51 proc. balsų; už ginčijamą sprendimą balsavo 78,06 proc., o prieš – 17,45 proc. visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų. Net jei MB „In Solidum“ būtų dalyvavusi susirinkime ir visais savo balsais pasisakiusi prieš, už sprendimą vis tiek būtų balsavę daugiau nei 81 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių (78,06 proc. nuo visumos reikalavimų). Tokiu būdu MB „In Solidum“ balsas objektyviai negalėjo nulemti ar pakeisti susirinkimo valios.

Penkta, pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl MB „In Solidum“ informavimo neatitinka JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto procedūrinio pažeidimo reikšmingumo kriterijaus, todėl neturi jokios įtakos sprendimo galiojimui ir nesudaro teisinio pagrindo ginčijamam sprendimui panaikinti.

Skunde pareiškėja taip pat ginčijamo sprendimo neteisėtumą pagal jo turinį siejo su 2026 m. balandžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo vykdymu. Minėtu sprendimu buvo nustatyta, kad turto nepardavus II varžytinėse jis pardavinėjamas laisvai už 35 000,00 Eur pradinę kainą, o jo nepardavus per dvi savaites šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos. Skunde nurodyta, kad 2026 m. balandžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimas buvo privalomas pagal „JANĮ 25 straipsnio 12 punktą“.

Pirma, tokios teisės normos JANĮ 25 straipsnyje nėra. JANĮ 25 straipsnis reglamentuoja teismo nutartį dėl nemokumo bylos, o kreditorių susirinkimo sprendimų privalomumas įtvirtintas JANĮ 51 str. 2 d. Antra, minėtame straipsnyje įtvirtintas kreditorių susirinkimo sprendimų privalomumo principas savaime nesukuria skunde daromos teisinės pasekmės, kad kiekvienas ankstesnio kreditorių susirinkimo sprendimo vykdymo aspektas automatiškai lemia vėlesnio kompetentingo kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumą. Skunde nenurodyta nei teisės norma, nei teismų praktika, nustatanti tokią automatinę teisinę pasekmę.

Būtina atskirti nemokumo administratoriaus veiksmų vykdant 2026 m. balandžio 23 d. sprendimą, vertinimą nuo 2026 m. rugpjūčio 18 d. paties kreditorių susirinkimo priimto sprendimo teisėtumo. Vykdant 2026 m. balandžio 23 d. sprendimą buvo organizuotos pirmosios ir antrosios turto varžytynės, tačiau jose turtas nebuvo realizuotas. Gavus konkretų (duomenys neskelbtini) pasiūlymą, turto pardavimo sandoris vienašališku nemokumo administratoriaus sprendimu nebuvo sudarytas. Atsižvelgdamas į faktinę turto būklę, iki tol nebuvusį potencialių pirkėjų susidomėjimą, dvejų varžytynių rezultatus, turto saugojimo išlaidas ir gautą konkretų pasiūlymą, nemokumo administratorius klausimą dėl tolesnio turto realizavimo pateikė spręsti bendrovės kreditorių susirinkimui. Galutinį sprendimą dėl turto pardavimo balsų dauguma priėmė kreditorių susirinkimas. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2-5 dalis būtent kreditorių susirinkimui yra suteikta kompetencija nustatyti juridinio asmens turto pardavimo tvarką, tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą ir pritarti ne iš varžytinių parduodamo turto pardavimui. JANĮ 90 str. 2 d. taip pat suteikia kreditorių susirinkimui teisę, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, nuspręsti iš varžytynių parduotiną turtą realizuoti kitu būdu.

Teismų praktikoje nurodyta, kad bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus įstatymu pavesta spręsti kreditorių susirinkimui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 36 punktą; ir kt.). Sprendžiant dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos taip pat negalima apsiriboti vien nominaliai didžiausios kainos kriterijumi. JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti trys tarpusavyje derintini principai – rinkos kainos, didžiausios kainos ir turto apyvartos greičio. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-354-407/2026 pabrėžė, kad šie principai nėra konkuruojantys ir turi būti taikomi kartu.

Nagrinėjamu atveju faktinė turto realizavimo eiga rodo itin ribotą turto paklausą: per maždaug 17 mėnesių nebuvo sulaukta realaus potencialių pirkėjų susidomėjimo; turtas nebuvo parduotas I varžytynėse už 50 400,00 Eur; turtas nebuvo parduotas II varžytynėse už 40 320,00 Eur; turtas kelerius metus nenaudojamas, o dalis jo techninės ir eksploatacinės dokumentacijos nėra perduota. (duomenys neskelbtini) buvo pirmasis potencialus pirkėjas, kuris realiai apžiūrėjo turtą, įvertino jo faktinę būklę ir kitą dieną pateikė konkretų 20 000,00 Eur pasiūlymą. Tai yra objektyvus rinkos dalyvio pasiūlymas, pateiktas susipažinus su realia turto būkle, priešingai nei pareiškėjos nurodoma hipotetinė galimybė ateityje sulaukti didesnės kainos.

Pareiškėja nepateikia kito konkretaus turto pirkėjo, didesnės vertės įpareigojančio pasiūlymo, nepriklausomo turto vertinimo, analogiško turto sandorių duomenų ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2026 m. rugpjūčio 18 d. turtą realiai buvo galima realizuoti už 35 000,00 Eur ar didesnę kainą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kreditoriui nepakanka kelti abejones dėl kreditorių nustatytos kainos – jis turi pateikti duomenis, įrodančius jos neteisingumą ir kreditorių interesų pažeidimą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-347-407/2025 25 punktą).

Skunde nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) ketina turtą perparduoti, taip pat nepatvirtina 20 000,00 Eur kainos neteisėtumo. Galimas pirkėjo siekis ateityje gauti didesnę kainą nėra tapatus turto rinkos kainai jo įsigijimo iš bendrovės metu. Perpardavimą vykdantis pirkėjas prisiima turto saugojimo, priežiūros, potencialių pirkėjų paieškos, realizavimo trukmės bei nepardavimo riziką ir su šiomis aplinkybėmis susijusias sąnaudas.

Pareiškėjos išvados apsiriboja iš esmės vien prielaida, kad tęsiant turto pardavimą ateityje galėtų būti gauta didesnė kaina, nevertinant kitų jos pačios nurodytos teismų praktikos kriterijų. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad pernelyg didelė turto pardavimo kaina gali lemti pakartotinį pardavimo organizavimą, bankroto procedūrų ilginimą ir administravimo išlaidų didėjimą. Kai dėl pernelyg didelių kreditorių lūkesčių turtas ilgą laiką nėra realizuojamas ir taip vilkinamas procesas, tai gali prieštarauti bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo tikslams. Todėl pareiškėjos pateikiamas alternatyvus ekonominis vertinimas dėl pageidautinos turto realizavimo strategijos savaime neįrodo nei imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, nei ginčijamo sprendimo prieštaravimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nei esminio bendrovės ir jos kreditorių interesų pažeidimo.

Šiame nemokumo procese pareiškėjos veiksmai, kuriais nepagrįstai vilkinamas turto realizavimas, sukelia tiesioginę bei negrįžtamą finansinę žalą bendrovei ir visiems jos kreditoriams, nes turto saugojimo ir patalpų nuomos išlaidos nepertraukiamai didėja, o bendrovė neturi lėšų joms padengti. Vien patalpų, kuriose saugomas turtas, nuomos ir išlaikymo kaina sudaro 242,00 Eur per mėnesį. Vien iki 2025 m. balandžio 1 d. susidaręs įsiskolinimas patalpų savininkui jau siekė 3 388,00 Eur, o dėl tęstinio realizavimo procedūrų vilkinimo ši skola kas mėnesį nuosekliai auga toliau. Situacija tapo kritinė, kadangi iš patalpų savininko (duomenys neskelbtini) jau yra gautas oficialus ir griežtas raginimas skubiai išsikelti arba padengti beveik dvejus metus nemokėtą skolų sumą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo SUA1 su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti JANĮ 55 str. 4 d. - teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Procedūrinis trūkumas savaime nėra pagrindas naikinti sprendimą. Įstatymas reikalauja papildomai nustatyti, kad pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui. Priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir sprendimo turinio yra ne teismų praktikoje suformuluotas vertinamasis kriterijus, o įstatyme įtvirtintas savarankiškas panaikinimo sąlygos elementas, kurį privalo pagrįsti skundą teikiantis asmuo. Antrosios alternatyvos atveju reikšminga tai, kad įstatymas kalba apie prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimą, t.y. apie skundą teikiančio asmens, o ne bet kurio trečiojo asmens teises.

Pareiškėja skunde JANĮ 55 str. 4 d. neanalizuoja. Savo reikalavimą ji grindžia nuoroda į JANĮ 55 str. 1 d., tačiau ši nuostata reglamentuoja tik skundo padavimo terminą ir jokių sprendimo panaikinimo pagrindų nenustato. Nė vienas skundo argumentas nėra susietas su įstatyme nustatyta sąlyga, kad pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui. Skunde remiamasi ir neegzistuojančiomis nuostatomis. JANĮ 25 str., reglamentuojantis teismo nutartį dėl nemokumo bylos, yra sudarytas iš aštuonių dalių, jame nėra skunde nurodyto 12 p. ir jis kreditorių susirinkimo sprendimų privalomumo nereglamentuoja. Kreditorių susirinkimo sprendimų privalomumas įtvirtintas JANĮ 51 str. 2 d. Ši aplinkybė nėra vien formali: ji parodo, kad skundas grindžiamas ne konkrečia teisės norma, o nesutikimu su kreditorių daugumos valia.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad kreditorei MB „In Solidum“ nebuvo įteiktas pranešimas apie susirinkimą ir balsavimo biuletenis, o nemokumo procesų informacinėje platformoje (NPIP) nebuvo paskelbtas biuletenis. Šis argumentas pareiškėjai skundo pagrindo nesukuria. Pirma, pareiškėja negali grįsti savo skundo kito kreditoriaus teisių pažeidimu. JANĮ 55 str. 2 d. 2 p. teisę skųsti sprendimą dėl netinkamo informavimo suteikia būtent susirinkime nedalyvavusiam kreditoriui, jeigu jis pats nebuvo tinkamai apie susirinkimą informuotas. JANĮ 55 str. 4 d. taip pat sieja panaikinimą su skundą teikiančio asmens teisių pažeidimu. Pareiškėja susirinkime dalyvavo, pranešimą ir biuletenį gavo ir balsavo, todėl jos pačios informavimo teisė nebuvo pažeista. MB „In Solidum“ savo teisių negynė ir savarankiško skundo dėl sprendimo nepateikė.

Antra, informacija apie susirinkimą buvo paskelbta NPIP, t. y. visiems bendrovės kreditoriams vienodai prieinamu būdu su šia aplinkybe pareiškėja sutinka. Aplinkybė, kad papildomame pranešime el. paštu galėjo būti netiksliai nurodytas vieno kreditoriaus adresas, savaime nepaneigia to, kad pareiga informuoti kreditorius buvo įvykdyta, o kreditorius, veikdamas apdairiai, turėjo galimybę tiek susipažinti su darbotvarke, tiek kreiptis dėl balsavimo biuletenio.

Trečia, ir svarbiausia, nurodomas trūkumas negalėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, kaip to reikalauja JANĮ 55 str. 4 d. Pagal kreditorių susirinkimo protokolo duomenis, kuriais remiasi ir pati pareiškėja, susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 117 476,39 Eur, arba 95,51 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų. Pagal JANĮ 51 str. 1 d. sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška didesnė kaip pusė visų susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pareiškėja nenurodė nei MB „In Solidum“ reikalavimo dydžio, nei jokio aritmetinio scenarijaus, kuriame šio kreditoriaus balsas būtų galėjęs pakeisti balsavimo rezultatą. Neįrodžius šios aplinkybės, JANĮ 55 str. 4 d. sąlyga yra neišpildyta. Šio kreditoriaus reikalavimo teisė sudarė 0,07 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų ir jokios įtakos balsavimo rezultatui neturi.

Ketvirta, pareiškėjos nurodomas susirinkimo dalyvių skaičius pats savaime patvirtina, kad susirinkime buvo atspindėta tikroji kvalifikuotos kreditorių daugumos valia, o ne atskirų kreditorių pozicija.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad sprendimu pažeistas 2026-04-23 kreditorių susirinkimo sprendimas 3 darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nustatyta turto pardavimo tvarka. Tačiau turtas buvo eksponuojamas I ir II varžytynėse 2026-04-23 sprendime nustatytomis kainomis ir nė vienose iš jų parduotas nebuvo. Šių aplinkybių pareiškėja neginčija. 2026-04-23 sprendime nustatyta, kad, nepavykus turto parduoti, turi būti šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo. Nemokumo administratorė, gavusi 2026-07-31 (duomenys neskelbtini) komercinį pasiūlymą, būtent taip ir pasielgė: klausimo savarankiškai nesprendė, sandorio nesudarė, o pasiūlymą pateikė spręsti kreditorių susirinkimui. Toks veikimas atitinka 2026-04-23 sprendimą, o ne jį pažeidžia. Pareiškėjos teiginys apie sąmoningą sprendimo nevykdymą yra deklaratyvus. Skunde nenurodyta, kokia konkreti 2026-04-23 sprendimo nuostata pažeista, ir nepateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, nors būtent pareiškėjai priklauso pareiga įrodyti savo skundo pagrindą.

Net jeigu teismas vertintų, kad laisvo pardavimo etapas nebuvo įgyvendintas visa 2026-04-23 sprendime nustatyta apimtimi, tai savaime nesudarytų pagrindo naikinti sprendimą. Nemokumo administratorės veiksmų, vykdant ankstesnį kreditorių susirinkimo sprendimą, teisėtumas yra savarankiškas klausimas, sprendžiamas ne naikinant vėlesnį kreditorių daugumos sprendimą, o ginčijant pačios administratorės veiksmus JANĮ nustatyta tvarka. Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas – kreditorių susirinkimas, kuris turi teisę pats nustatyti tolesnę turto pardavimo tvarką neatsižvelgdamas į tai, kaip buvo vykdomas ankstesnis jo sprendimas.

Pagal JANĮ 86 str. 2 d. juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; pagal to paties str. 3 d. nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą su jos pagrindimu; pagal 4 d. pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas; pagal 5 d. turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus. JANĮ 44 str. 8 p. kreditorių susirinkimui suteikta teisė leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Taigi, sprendimas priimtas būtent to subjekto, kuriam pagal įstatymą priklauso teisė nustatyti turto pardavimo tvarką ir tvirtinti kainą. Ši kompetencija nėra vienkartinė – ji gali būti įgyvendinama tiek kartų, kiek to reikia proceso eigoje, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes. Priešingas aiškinimas reikštų, kad vieną kartą priimtas sprendimas dėl turto pardavimo tvarkos nebegali būti tikslinamas net ir tada, kai jame nustatyta tvarka rezultato nedavė. Toks aiškinimas neatitiktų nei JANĮ 44 str. 8 p., nei 86 str. 2 ir 4 d. turinio, nei bankroto proceso ekonomiškumo, ir faktiškai užblokuotų turto realizavimą. Pareiškėja iš esmės kelia klausimą ne dėl sprendimo teisėtumo, o dėl jo ekonominio tikslingumo. Tokio pobūdžio vertinimas priklauso kreditorių susirinkimo diskrecijai, nes būtent kreditoriai prisiima turto realizavimo ekonominę riziką ir patys sprendžia, kuris iš galimų pardavimo variantų geriausiai atitinka jų interesus.

JANĮ 85 str. įtvirtinti trys juridinio asmens turto pardavimo principai: rinkos kainos principas, pagal kurį turto pardavimo kaina nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principas, pagal kurį turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; ir turto apyvartos greičio principas, pagal kurį turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Pareiškėja remiasi tik vienu iš trijų principų – didžiausios kainos principu – ir ignoruoja kitus du. Rinkos kainos principo atžvilgiu reikšminga tai, kad ankstesniu sprendimu nustatytos 50 400,00 Eur, 40 320,00 Eur ir 35 000,00 Eur kainos rinkoje nepasitvirtino: dvejos varžytynės rezultato nedavė, o realių pirkėjų už šias kainas neatsirado. Vienintelis objektyvus rinkos signalas šioje byloje yra (duomenys neskelbtini) pasiūlymas. Tikslas kuo greičiau parduoti turtą (JANĮ 85 str. 3 p.) savaime palaiko sprendimo būtinumą. Kiekvienas papildomas neapibrėžtos trukmės laukimo mėnuo didina nemokumo proceso administravimo išlaidas bei turto saugojimo ir vertės išsaugojimo riziką, o šios išlaidos mažina kreditoriams faktiškai paskirstomas lėšas. Todėl realaus pasiūlymo priėmimas geriau atitinka JANĮ 85 str. principų visumą negu neapibrėžto laukimo tęsimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginys, kad tęsiant laisvą pardavimą yra „didelė tikimybė“ gauti didesnę kainą, yra prielaida. Skunde nenurodytas nė vienas konkretus alternatyvus pasiūlymas, nepateikta jokių jį pagrindžiančių įrodymų ir neįvardytas nė vienas potencialus pirkėjas. Vien tikimybė (be jokių kitų pasiūlymų per visą bankroto bylos laiką) gauti didesnę kainą negali nusverti realaus pasiūlymo, ypač kai trys ankstesni pardavimo etapai už didesnes kainas rezultato nedavė. Aplinkybė, kad pirkėjas ketina turtą perparduoti, teisinės reikšmės neturi. Bankroto procese turtas parduodamas įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka už rinkoje realiai pasiekiamą kainą. Pirkėjo tolesni komerciniai planai nėra nei turto vertės nustatymo kriterijus, nei sprendimo neteisėtumo pagrindas. JANĮ pirkėjo ketinimų neriboja, o Pareiškėjos siūlomas aiškinimas reikštų, kad bankroto procese turtas apskritai negalėtų būti parduodamas asmenims, veikiantiems komerciniais tikslais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo spręsti skundą teismo nuožiūra.

Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo spręsti skundą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2026 m. rugpjūčio 18 d. vyko likviduojamos UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ kreditorių susirinkimas. Pagal protokolo duomenis susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 117 476,39 Eur (arba 95,51 proc. visų patvirtintų reikalavimų). 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma „Dėl perduoto turto pardavimo‘‘. Trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas patvirtinti bendrovės apskaitomo turto pagal 2025-02-11 d. perdavimo aktą (išskyrus 16 poziciją – neperduotą nemokumo administratoriui) pardavimo tvarką: visą įmonės turtą kaip vieną prekę parduoti 2026-07-31d. komercinį pasiūlymą pateikusiam pirkėjui (duomenys neskelbtini) už 20 000,00 Eur kainą. ,,Už‘‘ šį sprendimą balsavo 78,06 proc. kreditorių, ,,prieš‘‘ – 17,45 proc., sprendimas buvo priimtas balsų dauguma.

Iš bylos duomenų matyti, kad ankstesnio bendrovės kreditorių susirinkimo metu 2026 m. balandžio 23 d. 3 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas: „Patvirtinti UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ apskaitomo turto pagal 2025-02-11 perdavimo aktą (išskyrus 16 poziciją – neperduotą nemokumo administratoriui) pardavimo tvarką: visą įmonės turtą, kaip vieną prekę pardavinėti varžytinėse valstybės internetiniame portale; pradinę turto pardavimo kainą varžytinėse nustatyti 50 400,00 Eur; kainos didinimą varžytinėse nustatyti 500,00 Eur. Turto nepardavus I-ose varžytinėse, turtą pardavinėti II-ose varžytinėse už 40 320,00 Eur paradinę kainą. Turto nepardavus II-ose varžytinėse, turtą pardavinėti laisvai, skelbiant internetiniame portale bei skelbimų portale už 35 000,00 Eur pradinę kainą. Nepardavus turto per 2 savaites, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo.“

Pareiškėja nesutinka su 2026-08-18 d. kreditorių priimtu sprendimu trečiuoju darbotvarkės klausimu, ginčija šį sprendimą procedūriniu ir materialiuoju (turinio) aspektais.

JANĮ 55 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Dėl tinkamo pranešimo apie kreditorių susirinkimą kreditoriui MB ,,In Solidum‘‘

Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios bendrovės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).

Pareiškėja nurodė, kad visų pirma jos ginčijamas kreditorių sprendimas 3 darbotvarkės klausimu yra naikintinas dėl procedūrinių pažeidimų. Pareiškėja nurodė, kad iš administratoriaus siųsto laiško adresatų sąrašo matyti, kad kreditoriui MB ,,In Solidum‘‘ nei pranešimas, nei balsavimo biuletenis nebuvo įteikti. Administratorius pranešimą siunčia el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu teisingas el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, nors kreditorius gali balsuoti gavęs informaciją per NPIP portalą, administratorius NPIP portale patalpino pranešimą, tačiau nepateikė balsavimo biuletenio, tuo apribodamas kreditoriui MB ,,In Solidum‘‘ teisę balsuoti 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime.

JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Tačiau JANĮ 47 straipsnio 3 dalis numato, kad pranešimas apie šaukiamus kitus kreditorių susirinkimus skelbiamas informacinėje sistemoje. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys gali raštu pateikti prašymą nemokumo administratoriui pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gauti šio straipsnio 2 dalyje numatytu būdu.

Byloje nėra ginčo, kad nemokumo administratorius balsavimo biuletenį MB ,,In Solidum‘‘ buvo išsiuntęs neteisingu elektroniniu adresu. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad kreditorius MB ,,In Solidum‘‘ raštu buvo pateikęs prašymą nemokumo administratoriui pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gauti JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu. Proceso dalyviai neginčija ir pareiškėjos su skundu pateikti NPIP portalo duomenys patvirtina, kad pranešimas apie pakartotinį 2026-08-18 d. kreditorių susirinkimą buvo patalpintas NPIP portale, kurio pakanka informuojant kreditorius apie pakartotinį kreditorių susirinkimą, tačiau NPIP portale su pranešimu nebuvo įkeltas balsavimo biuletenis.

Nemokumo administratorius ir suinteresuotas asmuo nurodė, kad nors pareiškėja turi procesinę teisę skųsti 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimą JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ši teisė savaime nesuteikia jai įgaliojimų kito kreditoriaus – MB „In Solidum“ – vardu įgyvendinti pastarojo individualią teisę į tinkamą informavimą; be to, JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 2 punkte įstatymų leidėjas vienareikšmiškai nustatė, kad ginčyti susirinkimo sprendimą dėl netinkamo informavimo gali tik tas kreditorius, kuris nedalyvavo susirinkime būtent dėl to, kad nebuvo apie jį tinkamai informuotas.

JANĮ 55 straipsnio 2 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Pareiškėja yra likviduojamos įmonės kreditorė, balsavo prieš 2026-08-18 kreditorių susirinkimo sprendimą 3 darbotvarkės klausimu, todėl JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą tiek procedūriniu, tiek turinio aspektu. JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, savo suinteresuotumą ginčyti kreditorių sprendimus turi įrodinėti kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2021).

Aplinkybė, kad, NPIP paskelbęs pranešimą apie 2026-08-18 d. kreditorių susirinkimą, nemokumo administratorius prie pranešimo nepridėjo balsavimo biuletenio, neatitinka JANĮ 47 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu, ar šis procedūrinis pažeidimas lėmė neteisėto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą trečiuoju darbotvarkės klausimu. Visų pirma pažymėtina, kad nemokumo administratoriui paskelbus NPIP portale apie 2026-08-18 dienos kreditorių susirinkimą, kreditoriui MB ,,In Solidum‘‘ turėjo būti žinoma apie šaukiamą susirinkimą. Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad kreditorius būtų kreipęsis į nemokumo administratorių dėl balsavimo biuletenio pateikimo. Pats kreditorius MB ,,In Solidum‘‘ nepateikė teismui ir skundo dėl 2026-08-18 dienos kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nors turėjo galimybę jį teikti JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. neįrodinėjo, kad jo teisės buvo pažeistos dėl netinkamo jo informavimo apie kreditorių susirinkimą.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant skundą yra reikšminga aplinkybė, ar procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui. Sutiktina su nemokumo administratoriaus argumentais, jog jei kreditorius MB ,,In Solidum‘‘ būtų dalyvavęs kreditorių susirinkime ir balsavęs 3 darbotvarkės klausimu, jo balsai nebūtų įtakoję galutinio sprendimo priėmimo. MB „In Solidum“ patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 82,20 Eur iš bendros 122 998,77 Eur reikalavimų sumos, t. y. 0,067 proc. (apie 0,07 proc.) visų balsų. 2026 m. rugpjūčio 18 d. susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 95,51 proc. balsų; už ginčijamą sprendimą balsavo 78,06 proc., o prieš – 17,45 proc. visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Minėtų paskaičiavimų pareiškėja neginčijo. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų, todėl sprendimas darbotvarkės 3 klausimu vis tiek būtų priimtas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Kasacinis teismas pažymėjo, kad šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankrutuojančių juridinių asmenų kreditorių susirinkimų (komitetų) nutarimų teisėtumo kriterijų išlieka aktualūs ir taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

Pasisakant dėl procedūrinių pažeidimų reikšmės kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumui, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien tai, jog pažeistos imperatyvios normos, nereiškia, kad visi jų pažeidimai savaime yra esminiai procedūriniai pažeidimai. Imperatyvias normas galima pažeisti ir tokiu būdu, kad jų pažeidimas nebūtų esminis. Teismų praktika įpareigoja panaikinti nutarimą tik dėl esminio procedūrinio pažeidimo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-685-450/2024, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-919-577/2023).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadų, kad buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo 3 darbotvarkės klausimu priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį.

Dėl turto realizavimo tvarkos patvirtinimo

Pareiškėja nurodė, kad 2026-08-18 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 3 darbotvarkės klausimu yra neteisėtas ir turinio aspektu. Pareiškėja teigia, kad 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma „Dėl pateikusiam pirkėjui (duomenys neskelbtini) už 20 000,00 Eur kainą‘‘, nors pilnai nebuvo įvykdytas ankstesnis 2026 m. balandžio 23 d. kreditorių sprendimas nepardavus turto pirmose ir antrose varžytinėse turtą pardavinėti laisvai, skelbiant internetiniame portale bei skelbimų portale už 35 000,00 Eur pradinę kainą. Nepardavus turto per 2 savaites, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo. Pareiškėjos nuomone, administratoriui praleidus šią stadiją ir pateikus svarstyti kreditorių susirinkimui (duomenys neskelbtini) pasiūlymą pirkti turtą už 20 000,00 Eur, liko neįgyvendinta ankstesnis kreditorių sprendimas, o bendrovė neturėjo galimybės parduoti turto už didesnę nei 20 000,00 Eur kainą.

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).

Pagal JANĮ 85 straipsnio nuostatas, juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 25 punktas). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Kaip jau buvo minėta, klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu ir yra priskirti spręsti kreditorių susirinkimui. Todėl vien aplinkybė, kad 2026-08-18 d. kreditorių susirinkimas pakeitė 2026-04-23 d. nustatytą turto pardavimo tvarką (netaikytas turto pardavimas už 35 000,00 Eur kainą dviejų savaičių laikotarpiu), nesudaro pagrindo sprendimo pripažinti neteisėtu, nes jis priimtas tokią teisę turinčio subjekto, o ne nemokumo administratoriaus. Nagrinėjamu atveju yra aktualu, ar kreditorių priimtas sprendimas parduoti turtą už 20000,00 Eur nesumažino galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus, kas reiškia kiekvieno iš kreditorių teisių pažeidimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad realizuojama bendrovės turtą sudaro kilnojamasis turtas: apsauginė chirurginė prijuostė (1 vnt.); portatyvinis rentgenas ERX-F2400 (1 vnt.); kraujo dujų ir biochemijos analizatorius (1 vnt.); fotoaparatas Minolta (1 vnt.); šaldiklis Beko (1 vnt.); radiochirurginis aparatas (2 vnt.); antivirusinė sistema (1 vnt.); ginekologinė kėdė (1 vnt.); ultragarsinė sistema (echoskopas) (1 vnt.); apžiūros kušetė (3 vnt.); funkcinė lova (3 vnt.); narkozės aparatas (1 vnt.); operacinis stalas (procedūrinis) (1 vnt.); operacinis stalas (operacinė) (1 vnt.); endoskopinė įranga (3 vnt.): ginekol (1 vnt.); artoskop (1 vnt.); histeroskop (1 vnt.); metalinė spinta pacientų daiktams halo kamera (1 vnt.); šaldytuvas vaistams mažas (1 vnt.); oro kompresorius (orui į operacinę) (1 vnt.); šildymo dujomis katilas (1 vnt.); halogeneratorius (1 vnt.); halo kameros gultai (8 vnt.); chirurginių instrumentų rinkiniai, laidai, pincetai, antgaliai (1 vnt.); spausdintuvas (2 vnt.); monitoriai kompiuterių (2 vnt.); monitorius Dash 5000 (1 vnt.); monitorius Dash 2500 (1 vnt.); kompiuterių procesoriai (2 vnt.); kompiuteriai (su procesoriais) (3 vnt.); dermatoskopas (1 vnt.); darbo stalai (5 vnt.); kabinetinės spintos (4 vnt.); medikamentų spintos (2 vnt.); operacinės stalai (įrankiams) (2 vnt.); chirurginis stalelis (3 vnt.); operacinės kėdutės (4 vnt.); personalo darbo kėdės (2 vnt.); laukiamojo kėdės (18 vnt.); kolposkopas (1 vnt.); voliumetrinis infliuzijos siurblys (4 vnt.); defibliriatorius (1 vnt.); apšvietimo lempa Rimsa (pastatoma) (1 vnt.); kosmetologinė kėdė (1 vnt.); paciento spintelė (3 vnt.); anestezisto stalas (1 vnt.).

Bendrovei neturtint lėšų paskirti kilnojamojo turto vertinimą, jo kaina buvo nustatyta 2026-04-23 d. kreditorių susirinkimo sprendimu ir pradėtas turto pardavimas iš varžytinių. Pirmųjų ir antrųjų varžytinių rezultatai parodė, kad turtas neatitiko rinkos kainos, neatsirado pirkėjų, pageidaujančių tokį turtą įsigyti už varžytinėse nurodytą kainą. Sutiktina su nemokumo administratoriumi, jog faktinė turto realizavimo eiga rodo itin ribotą turto paklausą: per maždaug 17 mėnesių nebuvo sulaukta realaus potencialių pirkėjų susidomėjimo. Teismas pažymi, kad kilnojamąjį turtą sudaro medicininė, kompiuterinė įranga, baldai, turtas nenaudojamas kelis metus. Kaip jau minėta, dalį turto sudaro kompiuterinė įranga, kuri laikui einant morališkai nusidėvi. Medicininės įrangos dokumentai nemokumo administratoriui nėra perduoti, todėl galimybės ją naudoti teikiant paslaugas pacientams yra ribotos, medicininė įranga laikui einant taip pat morališkai nusidėvi. Akivaizdu, kad, įvertinus tokio turto specifiką, jo realizavimas antrinėje rinkoje taip pat yra ribotas.

Pagal 2023 m. balandžio 23 d. kreditorių sprendimą nepavykus turto parduoti varžytinėse, turtas turėjo būti pardavinėjamas laisvai, skelbiant internetiniame portale bei skelbimų portale už 35 000,00 Eur pradinę kainą. Tačiau pareiškėjos argumentai, kad turtas galimai per šį laikotarpį būtų parduotas už 35 000,00 Eur, yra hipotetiniai, atsižvelgiant į turto specifiką bei laikotarpį, per kurį jis buvo pardavinėjamas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog turto vertė šiuo metu siekia 35 000,00 Eur - kito konkretaus turto pirkėjo, nepriklausomo turto vertinimo, analogiško turto sandorių duomenų ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2026 m. rugpjūčio 18 d. turtą realiai buvo galima realizuoti už 35 000,00 Eur ar didesnę kainą. Sutiktina su nemokumo administratoriumi, kad pagal formuojamą teismų praktiką kreditoriui nepakanka kelti abejones dėl kreditorių nustatytos kainos – jis turi pateikti duomenis, įrodančius jos neteisingumą ir kreditorių interesų pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-347-407/2025). Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pateikta įrodymų, jog šiuo metu parduodamo turto kaina siekia 35 000,00 Eur ir ši kaina yra reali rinkos kaina.

Kaip jau buvo minėta, juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis ne tik rinkos kainos principu, didžiausios kainos principu, bet ir turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Iš bylos duomenų matyti, kad turto saugojimo ir patalpų nuomos išlaidos nepertraukiamai didėja, o bendrovė neturi lėšų joms padengti - patalpų, kuriose saugomas turtas, nuomos ir išlaikymo kaina sudaro 242,00 Eur per mėnesį, iki 2025 m. balandžio 1 d. susidaręs įsiskolinimas patalpų savininkui jau siekė 3 388,00 Eur, o dėl tęstinio realizavimo procedūrų vilkinimo ši skola kas mėnesį nuosekliai auga toliau. Nemokumo administratoriaus teigimu, iš patalpų savininko (duomenys neskelbtini) jau yra gautas oficialus ir griežtas raginimas skubiai išsikelti arba padengti beveik dvejus metus nemokėtą skolų sumą, šią aplinkybę patvirtina administratoriaus pateiktas elektroninis laiškas. Bylos duomenys rodo, kad turto saugojimo išlaidos gali ženkliai sumažinti turto vertę, įvertinus turto specifiką, nėra pagrindo daryti išvados, kad turto vertė didės. Todėl, ignoravus turto apyvartos greičio principą, yra pagrindo teigti, kad turtą toliau pardavinėjant laisvu pardavimu mažės bendrovei priklausančio turto vertė, didės jo išlaikymo sąnaudos ir tuo pačiu sumažės galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ketina turtą perparduoti, o tai reiškia, kad administratoriui vykdant kreditorių susirinkimo sprendimą ir pardavinėjant turtą laisvai, didelė tikimybė, kad bus pasiūlyta didesnė, nei (duomenys neskelbtini) siūloma turto pirkimo – pardavimo kaina. Tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Akivaizdu, kad turtą ketinantis įsigyti verslo subjektas iš įsigyto turto siekia gauti naudos. Todėl turtą įsigijusi įmonė turės galimybę jį realizuoti savo nuožiūra, kartu ar atskirai, ar ne pagal jo paskirtį, prisiims turto išlaikymo sąnaudas bei jo realizavimo riziką, pirkėjas nebus apribotas operatyvumo realizuoti turtą poreikiu. Todėl galima ir tikėtina situacija, jog (duomenys neskelbtini) ilgalaikėje perspektyvoje iš parduoto turto gaus naudos, nes priešingu atveju jos ketinimas įsigyti turtą prieštarautų verslo logikai. Tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad bendrovės turimą turtą pavyks parduoti dviejų savaičių laikotarpiu už 35 000,00 Eur, jį pardavinėjant laisvu pardavimu.

Iš susirinkimo protokolo matyti, kad sprendimui visą įmonės turtą kaip vieną prekę parduoti 2026-07-31d. komercinį pasiūlymą pateikusiam pirkėjui (duomenys neskelbtini) už 20 000,00 Eur kainą pritarė dauguma kreditorių - ,,už‘‘ šį sprendimą balsavo 78,06 proc. kreditorių, ,,prieš‘‘ – 17,45 proc. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas neturi pagrindo naikinti minėto kreditorių susirinkimo sprendimo vadovaujantis skunde nurodytais argumentais tiek procesiniu, tiek materialiuoju aspektu, todėl skundas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė duomenis, jog patyrė 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į skundą pateikimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atsiliepimą į skundą. Iš minėtų Rekomendacijų matyti, kad maksimalus advokato atlygis už atsiliepimą į ieškinį siekia 6000,00 Eur. Suinteresuotas asmuo prašo priteisti išlaidas už atsiliepimo pateikimą, kurios nesiekia nei trečdalio šios sumos. Todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos, priteistinos iš pareiškėjos.

Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos 2026 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 skundo netenkinti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui SUA1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos PRS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2026 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja Lina Muchtarovienė