- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- eB2-339-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00014-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. B. skundą suinteresuotam asmeniui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. B. pateiktu skundu prašo panaikinti ir pripažinti negaliojančiais LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodytus sprendimus 3-9 darbotvarkės klausimais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja V. B. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ bankroto bylą, 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemokamukas“. Pareiškėja yra bendrovės kreditorė. 2025 m. kovo 28 d. įvyko pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas. Jame priimti sprendimai surašyti kreditorių susirinkimo protokole, kuris su priedu (susirinkimo dalyvių sąrašu) pareiškėjai atsiųstas el. paštu 2025 m. kovo 28 d. Pagal protokolo duomenis susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 96 075,42 Eur (arba 78,11 proc. visų patvirtintų reikalavimų). Pareiškėja balsavo „prieš“ tais susirinkimo darbotvarkės klausimais, dėl kurių panaikinimo yra teikiamas šis skundas.
3. Susipažinus su protokolu, matyti, kad, organizuojant susirinkimą, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą. Šie sprendimai yra neteisėti ir dėl materialiųjų aspektų (t. y. savo turinio), kas sąlygoja bendrovės ir jos kreditorių interesų esminį pažeidimą. Pareiškėja, vadovaudamasis JANĮ 55 straipsnio 1 dalimi, teikia šį skundą dėl susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo.
4. Pareiškėjai el. paštu buvo atsiųstas administratoriaus 2025 m. kovo 12 d. pranešimas apie šaukiamą susirinkimą. Pranešime buvo nurodyta, kad jis kreditoriams teikiamas el. paštu, pagal sąrašą. JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą.
5. Kreditoriams nebuvo tinkamai pateikta visa informacija, kuri buvo reikšminga pirmajame kreditorių susirinkime svarstytais darbotvarkės klausimais. JANĮ kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Tam, kad kreditoriai turėtų galimybes priimti jų interesus labiausiai atitinkančius sprendimus, jiems turi būti pateikta ta informacija, kuri yra svarbi svarstomais klausimais (jų turiniui) ir tuo pačiu yra reikšminga kreditorių valios susiformavimui. Kadangi kreditorių susirinkimus šaukia nemokumo administratorius, būtent šis subjektas privalo vykdyti kreditorių informavimo pareigą, kuri apima bendrąjį reikalavimą teikti informaciją dėl siūlomų sprendimų projektų turinio bei sudaryti realias sąlygas dėl jų balsuoti.
6. Procesiniai pažeidimai, organizuojant pirmąjį kreditorių susirinkimą, pasireiškė keliais aspektais: administratorius nurodo, kad pranešimą apie kreditorių susirinkimą siunčia kreditoriams el. paštu, tačiau nei pareiškėjai, nei teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad pranešimai kreditoriams buvo siunčiami, kokie konkrečiai dokumentai šiomis priemonėmis buvo siunčiami (ir ar jie apskritai buvo siunčiami); balsavusių kreditorių tapatybė nebuvo tinkamai nustatyta.
7. Tiek informuojant kreditorius apie šaukiamą susirinkimą (JANĮ 47 straipsnio 2 dalis), tiek jiems balsuojant (JANĮ 51 straipsnio 5 dalis) elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu), turi būti nustatinėjama asmens tapatybė. JANĮ nenustato būdų, kaip turi būti vykdomas asmens tapatybės nustatymas, todėl pagal įstatymo analogiją turi būti taikomas teisės aktas, reglamentuojantis asmens tapatybės nustatymo procesą, kai asmuo fiziškai nedalyvauja. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – PPTFPĮ) 11 straipsnio 1 dalis išskiria tokius galimus asmens (kliento arba naudos gavėjo) tapatybės nustatymo būdus, fiziškai jam nedalyvaujant: naudojantis trečiųjų šalių informacija apie asmenį; naudojant elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas; tapatybę patvirtinant kvalifikuotu elektroniniu parašu; naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą; atliekant mokėjimo pavedimą ir pateikiant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą popierinę tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
8. Pareiškėja neturi duomenų, kokius veiksmus ir metodus taikė administratorius kreditorių tapatybei nustatyti tiek siunčiant jiems pranešimus apie susirinkimą, tiek apskaitant iš anksto raštu balsavusių kreditorių balsus. Iš to, ką teismui yra pateikęs administratorius, matyti, kad dalis kreditorių, kurie buvo priskirti prie dalyvaujančių susirinkime, jokių savo tapatybės identifikavimo būdų elektroninių ryšių priemonėmis nenaudojo – ant balsavimo raštu dokumentų tiesiog yra fizinių parašų kopijos. Toks dalyvavimo susirinkime būdas nėra suderinamas su privalomais reikalavimais kreditoriams balsuojant elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi objektyviai neleidžia nustatyti visos eilės reikšmingų aplinkybių: 1) kas sudarė bei pasirašė dokumentą (negalima nustatyti asmens tapatybės); 2) kada dokumentas buvo sudarytas (pasirašytas). Taigi dalies kreditorių balsai susirinkime nepagrįstai buvo apskaityti, nes nebuvo laikytasi balsavimui raštu elektroninių ryšių priemonėmis nustatytų privalomų reikalavimų.
9. 2025 m. kovo 28 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokole Nr.1 ir kreditorių, dalyvavusių susirinkime sąraše (susirinkimo pirmininkaujantis ir sekretoriaujantis L. T.) yra padaryta grubių klaidų: 1) neteisingai nurodyta susirinkimo protokolo data, susirinkimas vyko 2025 m. kovo 28 d., protokole nurodyta, kad jis vyko 2025 m. kovo 18 d.; 2) protokolo 3 – 9 klausimuose neteisingai nurodyta balsavusių „už“ kreditorinių reikalavimų suma, nurodyta 75 095,62 Eur, kaip tuo tarpu turi būti 74 612,57 Eur ir procentai nuo visų kreditorinių reikalavimų, nurodyta 61,05 proc., kai turi būti 60,67 proc. atitinkamai neteisingai nurodyta balsavusių „prieš“ kreditorinių reikalavimų suma, nurodyta 20 979,80 Eur, kaip tuo tarpu turi būti 21 462,85 Eur ir procentai nuo visų kreditorinių reikalavimų, nurodyta 17,06 proc., kai turi būti 17,45 proc.; 3) kreditorių, dalyvaujančių 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkime, sąraše, nurodyti 6 kreditoriai balsavę raštu, kai tuo tarpu, balsavo 7 kreditoriai.
10. Protokole nurodyti sprendimai 3-9 darbotvarkės klausimais yra neteisėti ir dėl materialiųjų aspektų, jie šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises ir bendrovės interesus ir nėra suderinami su bankroto proceso tikslais. Administratorius jo parengtame 2025 m. kovo 12 d. pranešime sąmoningai klaidino visus bendrovės kreditorius, nurodant jiems tikrovės neatitinkančią informaciją. Pranešime dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo administratorius nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorius privalo pateikti atsiliepimą, ta pati prievolė, pasak administratoriaus, trečiajam asmeniui yra nustatyta ir Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Pasak administratoriaus, tam, kad pateikti nagrinėjamose civilinėse bylose atsiliepimus, reikalinga samdyti profesionalų teisininką – advokatą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Administratorius sąmoningai nutylėjo faktą, kad atsiliepimai abiejose civilinėse bylose jau yra pateikti, be to, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra nagrinėjama iš esmės. Administratorius visiškai nėra susipažinęs su nemokumo byla. Dar 2024 m. birželio 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nemokumo administratorė prašė skirti papildomas administravimo išlaidas, tame tarpe ir teisininko samdai, teismas prašymų netenkino ir nurodė, kad trečiasis asmuo turi teisę pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis), o ne prievolę. Nemokumo administratorius kaip profesionalas gali tinkamai atstovauti bankrutuojančią bendrovę ir pats. Nemokumo administratorių pareiga yra atstovauti administruojamas įmones teismuose ir jie turi nemažai praktikos bei žinių, kad tai galėtų daryti, minimalų teisinių žinių lygį privalo turėti pats nemokumo administratorius, o šiuo konkrečiu atveju, nemokumo administratorius turi dar ir teisinį išsilavinimą, todėl atstovauti LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gali savarankiškai, be atstovo.
12. Teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad nors nemokumo administratoriui garantuojama teisė sudaryti sutartis dėl teisinių paslaugų, tačiau tai neeliminuoja nemokumo administratoriaus pareigos aktyviai dalyvauti administruojamos įmonės bankroto procese, o administravimo išlaidas naudoti efektyviai, protingai ir sąžiningai. Administratorius turi laikytis jam nustatytų profesinės veiklos standartų ir vengti bankrutuojančios įmonės turimų įsipareigojimų didėjimo.
13. Nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, kad tiek Šiaulių apylinkės teisme, tiek Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose, šiose proceso stadijose yra būtina profesionali teisininkų pagalba, priešingai, klaidino kreditorius apie jo tariamą prievolę pateikti atsiliepimus ir, kaip minėta, sąmoningai nutylėjo, kad atsiliepimai abiejose bylose jau yra pateikti. Administratorius tokiomis kategoriškomis ir neteisingomis formuluotėmis pranešime dėl kreditorių susirinkimo kreditoriams davė suprasti, kad juridines paslaugas civilinėse bylose pirkti yra tiesiog būtina. Šiuo konkrečiu atveju administratorius apskritai nepagrindžia prašomos aptvirtinti 130 Eur/val. be PVM advokato paslaugų įkainio, o nesant šių duomenų, nėra aišku, kaip buvo atrinkti konkretūs paslaugų teikėjai, ar paslaugų, prekių kainos nėra užaukštintos, nei rinkoje esančios analogiškų paslaugų, kainos, kurios pagal viešai prieinamą informaciją yra nuo 25,00 Eur/val. be PVM.
14. Šiaulių apygardos teismas tiek 2024 m. birželio 4 d., tiek 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyse bendrovės bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakė, kad bendrovė neturi poreikio teisinėms išlaidoms, o vykstančiose bylose užtenka paties administratoriaus dalyvavimo. Advokatų paslaugų išlaidos, kurios buvo įtrauktos į administratoriaua parengtą bendrąjį balsavimo raštu biuletenį bei patvirtintos 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr.1, yra nebūtinos ir neprotingai bei neproporcingai didelės.
15. JANĮ 75 straipsnis reglamentuoja, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Nemokumo administratorius turi motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks jų išlaidų dydis yra reikalingas norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą. Visos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t.y. jos turi būtinos bankroto procedūroms atlikti. Racionalus bankrutuojančio juridinio asmens lėšų (turto) naudojimas, atitinka visų kreditorių bendrą interesą ir leidžia įgyvendinti esminį bankroto proceso tikslą, t.y. didesnę juridinio asmens turto dalį nukreipti kreditorių reikalavimų tekinimui.
16. Susirinkimo sprendimo 5 darbotvarkės klausimu turinys prieštarauja minėtiems reikalavimams. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 1 d., 2024 m. vasario 15 d. nutartimis jau yra patvirtinęs bendrą 2 371,15 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius gali naudoti bendrovės administravimo išlaidoms apmokėti. Nemokumo administratorius, teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, turi visų jo prašomų tvirtinti išlaidų pagrįstumą, pagrįsti rašytiniais dokumentais, pvz. paslaugų teikimo sutartimis.
Šalies argumentai
17. Pareiškėja 2025 m. kovo 28 d. el. laišku išsiuntė nemokumo administratoriui prašymą pateikti: JANĮ 52 str. 3 d. nurodytus dokumentus, t. y. 3 p. iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentai; 4 p. dokumentai, kuriais įrodoma, kad kreditoriai laiku buvo informuoti apie kreditorių susirinkimo sušaukimą. Taip pat prašė pateikti depozitinės sąskaitos išrašą nuo nemokumo bylos iškėlimo dienos iki kreditorių susirinkimo dienos; informaciją, kokios administravimo išlaidos patvirtintos teismo, kreditorių susirinkimo ir jau apmokėtos (neapmokėtos) procese; teiktus tvirtinti administravimo išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus, paslaugų sutartis ir kt. informaciją; siūlomo parduoti turto įvertinimą pagrindžiančius dokumentus.
18. Tą pačią dieną nemokumo administratorius el. laišku atsisakė prašomus dokumentus pateikti, nurodydamas, kad 2028-03-28 dieną įvyko įmonės kreditorių susirinkimas. Jo metu patvirtinta informacijos apie bankroto bylą teikimo tvarka. Jeigu kreditorių susirinkimo nutarimas nebus apskųstas (įsigalios), pareiškėjos prašoma informacija bus pateikta pagal patvirtintą tvarką. Taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkimo protokolas, kreditorių balsavimo raštu biuleteniai yra pateikti į teismą, į bankroto bylą. Administratorius į administravimo išlaidų sąmatą (5 darbotvarkės klausimas) yra įtraukęs (1 punktas) „Išlaidos advokatų paslaugoms bei kitos bylinėjimosi išlaidos siekiant UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ bei jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, sandorių ginčijimo ir/ar tyčinio bankroto pripažinimo apmokamos pagal faktą, bet neviršijant 130,00 Eur /val. be PVM advokatų paslaugų įkainio ir laikantis teisės aktais nustatytų rekomendacijų. Šios išlaidos negali viršyti 1 210,00 Eur (t. sk. PVM). Šios išlaidos neskirtinos apmokėti juridinėms paslaugoms įsigyti civ. bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Administratorius apskritai nenurodė, kokius procesus, tikėtina, jis yra numatęs inicijuoti ir todėl, jokio poreikio bendrovei samdyti teisininkus nėra. Be to, ši pagal sprendimo projektą jau trečia 1 210,00 su PVM suma advokatų paslaugoms per mėnesį pirkti yra administratoriaus prašoma jos neišnaudojus, leisti administratoriui perskirstyti tarp administravimo išlaidų eilučių, taip didinant kitas, visiškai nepagrįstas administravimo išlaidų sumas.
20. Pareiškėjai nėra suprantama, kokios konkrečiai ir iš kokio paslaugos teikėjo, kas mėnesį už 1 225,00 plius PVM sumą (2 punktas) bus perkamos: juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugos 150,00 Eur; turto skelbimų, varžytinių paslaugos iki turtas bus parduotas iki 30,00 Eur; turto apsaugos paslaugos, iki turtas bus parduotas 240,00 Eur; ryšių, kanceliarinės, pašto ir organizacinės išlaidos 75,00 Eur; kitos nenumatytos išlaidos, reikalingos bankroto procesui (esant būtinybei) iki 400,00 Eur; transporto paslaugos (esant būtinybei) iki 240,00 Eur; buhalterinių dokumentų saugojimo paslaugos iki dokumentai bus perduoti į archyvą 90,00 Eur.
21. Administratorius į administravimo išlaidų sąmatą yra įtraukęs 2.1 punktą „Išsamios dokumentų analizės finansiniu, ekonominiu požiūriu vertinimo išlaidos, kitų ekspertų išvados“ 150,00 Eur dydžio sumai, nors jokiose vykstančiose civilinėse bylose pagal pareikštus netiesioginius ieškinius administratorius, atstovaudamas bendrovei, nenurodo, kad egzistuotų poreikis kažkokioms dokumentų analizėms ar ekspertizėms. Administratorius šia apimtimi niekaip nedetalizuoja nei kokiuose procesuose yra reikalingos tokiam tikslui skirtos išlaidos bei kokios apskritai yra tokių paslaugų teikimo sąlygos (pobūdis, apimtis, kaina, paslaugų teikėjas). Taigi, administratoriaus įvardinamos išlaidos yra visiškai deklaratyvios, nepagrįstos ir visiškai nebūtinos.
22. 2.3 punkte nurodytos išlaidos „turto apsaugos paslaugos, iki turtas bus parduotas“ 240,00 Eur ir 2.7 punkte „Buhalterinių dokumentų saugojimo paslaugos iki dokumentai bus perduoti į archyvą“ 90,00 Eur. Administratorius visiškai nepateikia jokios informacijos nei koks turtas saugomas, nei kur, nei su kuo yra sudaryta saugojimo sutartis nei sutarties kainos. Nėra suprantama, kam yra išskiriamos išlaidos atskirai turto ir dokumentų laikymui. Visi bendrovei priklausantys daiktai gali būti laikomi vienoje vietoje, kas užtikrintų ir racionalų lėšų naudojimą. Pareiškėjai yra žinoma, jog buhalteriniai dokumentai ir medicininės kortelės yra laikomos tiesiog administratoriaus biure (adresu Stoties g. 5-11, Šiauliai). Todėl šia apimtimi jokios papildomos dokumentų išlaidos iš tiesų nėra patiriamos. Tai vėlgi parodo administratoriaus nesąžiningą norą pasipelnyti. Pagal informaciją, skelbiamą Nemokumo proceso informaciniame portale (toliau – NPIP), administratorius vykdo 32 nemokumo procesus, todėl jo biuro patalpų išlaikymo kaštų priskirti išimtinai vienam iš administruojamų subjektų būtų nesąžininga ir tam nėra jokio pagrindo.
23. 2.4 punkte nurodytos „Ryšių, kanceliarinės, pašto ir organizacinės išlaidos“ 75,00 Eur. Tačiau aplinkybė, jog bankroto procese nemokumo administratoriaus nurodytos pašto, kanceliarinių prekių, ryšio, interneto, išlaidos paprastai yra patiriamos, nereiškia, jog nemokumo administratorius neprivalo pagrįsti, ar planuojamų patirti išlaidų dydžiai yra protingi ir adekvatūs. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad kreditorių susirinkimui turi būti pateikta administravimo išlaidų sąmata ir prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai, detalizuotas išlaidų būtinumas bei pagrįstumas. Administratoriaus veikla apima įmonių administravimą ir šiai veiklai įgyvendinti be atitinkamos kvalifikacijos administratorius privalo turėti tam tikras priemones (biurą, transportą, ryšio priemones), todėl sąmatoje administratorius nepagrįstai išskiria išlaidas ryšių, kanceliarinių, pašto ir organizacines (susijusias su kasdienine veikla) išlaidas. Be to, administratorius informaciją kreditoriams teikia per NPIP interneto sąsają ir elektroninio pašto adresais, nurodytais nemokumo byloje, todėl pašto išlaidų, apskritai nepatiria.
24. 2.5 punkte nurodytos „Kitos, nenumatytos išlaidos, reikalingos bankroto procesui (esant būtinybei)“ iki 400,00 Eur. Administratorius visiškai nedetalizuoja, kokios kitos, galimai nenumatytos administravimo išlaidos gali susidaryti, kaip vėlgi, administravimo išlaidos mokamos iš likviduojamos įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos likviduojamos dėl bankroto įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis. Nemokumo administratorius, siekdamas bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, privalo ją tinkamai pagrįsti.
25. 2.6 punkte nurodytos „Transporto paslaugos (esant būtinybei)“ iki 240,00 Eur. Administratorius visiškai nepagrindžia šių išlaidų būtinybės, juolab, kad tiek bendrovės saugomas turtas, tiek administratoriaus biuras yra Šiauliuose ir jokio poreikio transporto paslaugoms administratorius neturi. Tiek bendravimas su kreditoriais, institucijomis, tiek teisminiame procese pagrinde vyksta elektroninėmis susirašinėjimo priemonėmis, kreditorių susirinkimai taip pat iš esmės vyksta nemokumo administratoriaus darbo vietoje. Apibendrinus konstatuotina, kad administratoriaus nurodytos išlaidos už transporto paslaugas yra nepagrįstai didelės ir nebūtinos. Susirinkime priimtas sprendimas dėl tokios sąmatos tvirtinimo neužtikrina bankroto procesui keliamų tikslų realizavimo ir tuo pačiu pažeidžia kreditorių teises, todėl yra naikintinas.
26. Susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu numatyta „Balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarka“. Balsavimo tvarka yra nustatyta balsuojant būtent elektroninėmis, o ne kitomis, alternatyviomis, priemonėmis. Tvarkos 2 punkte nurodyta, kad balsavimas elektroninėmis priemonėmis yra laikomas balsavimo raštu biuletenio atsiuntimas elektroniniu paštu. Balsavimo raštu biuletenis turi būti pasirašytas parašu arba el. parašu, tuo tarpu 3 punkte nurodoma, kad balsavimas raštu elektroninėmis priemonėmis siunčiamas nemokumo administratoriaus pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nurodytu adresu registruotu laišku ir/arba elektroniniu paštu. 4 tvarkos punkte nurodoma, kad kreditorius, balsuodamas raštu elektroninėmis priemonėmis, turi užtikrinti, kad balsavimo raštu biuletenis pasieks administratorių iki kreditorių susirinkimo likus 5 (penkioms) minutėms. Administratoriaus ruoštoje kreditoriams tvirtinti tvarkoje visiškai nedetalizuota, kaip kreditorius gali užtikrinti sklandų pašto darbą, ir galutinai lieka neaišku, ar tai „Balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarka“ ar „Balsavimo raštu kreditorių susirinkime tvarka“.
27. Susirinkimo darbotvarkės 7 klausimu „Informacijos apie įmonės bankroto eigą pateikimo kreditoriams ir savininkams tvarka“ priimtas sprendimas, nustatantis sąlygas, kokia tvarka kreditoriai administratoriaus galės reikalauti informacijos, susijusios su bendrove. Administratoriaus parengta Informacijos apie įmonės bankroto eigą pateikimo kreditoriams ir savininkams tvarka taip pat yra nepagrįsta keliais aspektais: 1) informacija nesuteikiama asmenims, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, susiję su prašoma informacija, galinčia turėti įtakos teisminio ginčo esmei (tvarkos 3 punktas); 2) per ilgi informacijos teikimo terminai (tvarkos 6 punktas) – administratoriaus nustatytas informacijos pateikimo kreditoriams terminas 15 darbo dienų yra faktiškai 21 kalendorinė diena, taigi, kreditorius reikalingą jam informaciją (pvz. kreditorių susirinkimui) ją gaus 6 dienos po susirinkimo dienos. Tuo tarpu sprendimas nepagrįstai apriboja kreditorių teises iš anksto, t. y. prieš 14 dienų, turėti visą su darbotvarke susijusią informaciją ir tinkamai pasiruošti, pateikti savo nutarimų projektus taip, kad būtų galima operatyviai spręsti darbotvarkės klausimus; 3) neprotingai ir neproporcingai dideli informacijos teikimo įkainiai (tvarkos 8, 11 ir 14 punktai).
28. Tokių didelių įkainių (0,30 Eur už vieno dokumento lapo kopiją, 25,00 Eur už valandą už dokumentų patikrinimą) taikymas vertintinas kaip sąmoningas administratoriaus siekis riboti kreditorių teisę į informaciją ir kartu kitų teisių, išplaukiančių iš teisės, įgyvendinimą. Nors nemokumo administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, kadangi apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, tačiau šių veiksmų atlikimas iš esmės laikytinas techninio pobūdžio darbu, kuris nereikalauja specialaus išsilavinimo ar pasirengimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1860-241/2020).
Motyvuojamoji dalis
29. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokį papildomą darbą atliekantis nemokumo administratorius neturėtų pagrindo gauti didesnį atlyginimą, negu šalyje mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, nemokumo administratorius aktyvių veiksmų neatliks arba jų bus nedaug, kad minimali mėnesio alga 2025 m. yra 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 Eur, vertintina, jog pagrįsto dydžio atlyginimas nemokumo administratoriui už valandą yra 6,35 Eur. Kreditoriams galimybė susipažinti su bendrovės veiklos dokumentais be dirbtinai kuriamų ribojimų (t. y. ypač didelių ir neprotingo dydžio informacijos teikimo kaštų) yra itin svarbi. Kreditorių teisės gauti informaciją varžymas, kaip jis yra apibrėžtas administratoriaus parengtoje tvarkoje, yra nepagrįstas ir nesuderinamas nei su bankroto tikslais ar kreditorių interesų apsauga, nei su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), pažeidžia kreditorių teises.
30. Susirinkimo 8 darbotvarkės klausimu numatyta „Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka“. Šioje tvarkoje apskritai nėra apspręstas klausimas, kaip kreditoriams teikiama informacija, susijusi su susirinkimo darbotvarke. Jeigu informacijos pateikimas kreditoriams yra apspręstas 7 darbotvarkės klausime, kuriame administratoriaus nustatytas informacijos pateikimo kreditoriams terminas 15 darbo dienų yra faktiškai 21 kalendorinė diena, tai kreditorius reikalingą jam informaciją (pvz. kreditorių susirinkimui) ją gaus 6 dienos po susirinkimo dienos. Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkoje apskritai neišsprendus informacijos kreditoriams pateikimo termino, 8 darbotvarkės klausimo sprendimas nepagrįstai apriboja kreditorių teises iš anksto, t. y. prieš 14 dienų, turėti visą su darbotvarke susijusią informaciją ir tinkamai pasiruošti, pateikti savo nutarimų projektus taip, kad būtų galima operatyviai spręsti darbotvarkės klausimus, kaip įvyko su 2025 m. kovo 12 d. nemokumo administratoriaus pranešimu apie kreditorių susirinkimą ir administratoriui nevykdant įstatymu nustatytos pareigos pateikti kreditoriams visą kreditorių susirinkimui aktualią informaciją.
31. Kreditorių susirinkime 9 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma „Dėl perduoto turto pardavimo“. Siūlomo nutarimo projektas buvo išdėstytas balsavimo raštu biuletenyje taip: 9.1 Patvirtinti UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ apskaitomo turto pagal 2025-02-11 perdavimo aktą (išskyrus 16 poziciją – neperduotą nemokumo administratoriui) pardavimo tvarką: visą įmonės turtą, kaip vieną prekę pardavinėti varžytinėse valstybės internetiniame portale; pradinę turto pardavimo kainą varžytinėse nustatyti 20 000,00 Eur, kainos didinimą varžytinėse nustatyti 100,00 Eur; turto nepardavus I-ose varžytinėse, turtą pardavinėti II-ose varžytinėse už 15 000,00 Eur paradinę kainą; urto nepardavus II-ose varžytinėse, turtą pardavinėti laisvai, skelbiant internetiniame portale bei skelbimų portale už 10 000,00 Eur pradinę kainą; nepardavus turto per 2 savaites, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo.
32. Administratorius niekaip kreditoriams nepagrindė siūlomo parduoti turto kainos, nors NPIP informaciniame portale, kuris prieinamas internetiniu adresu https://nemokumas.avnt.lt, įmonės turtas nurodytas 109 689,00 Eur, kokiais kriterijais remiantis administratorius siūlo turtą parduoti už 20 000,00 Eur kainą, o ne didesnę, informacijos nepateikia. Administratorius yra visiškai nesusipažinęs su nemokumo byla, nesigilinęs į siūlomo parduoti turto specifiką. Turto perdavimo - priėmimo akte 2 pozicijoje nurodytas portatyvinis rentgenas ERX-F2400 gali būti parduotas tik juridiniam asmeniui, turinčiam licenciją teikti šias paslaugas, todėl jis bet kokiu atveju, negali būti parduodamas kartu su įmonės visu turtu, kaip viena prekė. Pagal JANĮ 86 straipsnio 3 ir 4 dalis nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, o kreditorių susirinkimas tvirtina juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl 2025 m. kovo 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 9-uoju darbotvarkės klausimu, naikintinas.
33. Pareiškėja taip pat prašo, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, paskirti nemokumo administartoriui 5000,00 baudą už piktnaudžiavimą procesu ir jo vilkinimą, puse baudos skiriant jos naudai.
34. Suinteresuotas asmuo LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘, atstovaujamas nemokumo administratorės MB ,,Nemokamukas‘‘įgalioto asmens L. T., su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, paskirti pareiškėjai baudą, baudos dydį nustatyti teismo nuožiūra. Nurodė, kad apie 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimą visi bendrovės kreditoriai buvo informuoti tinkamai ir laiku, o iš anksto balsavę kreditorių tapatybės buvo patikimai nustatytos.
35. JANĮ 47 straipsnyje įtvirtinta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos (straipsnio 1 dalis); pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą (straipsnio 2 dalis).
36. Nurodyto straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtintas teikiamo pranešimo turinys – pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti nurodyta ši informacija: juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir kodas; kreditorių susirinkimo data, laikas ir vieta; kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius; siūlomi sprendimų projektai; papildoma medžiaga, jeigu tokia yra pateikta, arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su ja susipažinti; balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos aprašas arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su šiuo tvarkos aprašu susipažinti, jeigu kreditorių susirinkimas tokią tvarką nustatė; balsavimo iš anksto dokumento forma.
37. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratoriaus teikiami duomenys patvirtinta, kad 2025 m. kovo 12 d. nemokumo administratorius informavo apie susirinkimą 10 kreditorių el. paštu ir per Nemokumo procesų informacinį portalą (toliau – NPIP). Teikiami duomenys patvirtinta, kad per NPIP pavyko informuoti daugumą kreditorių, nes prie šios sistemos kreditoriai buvo prisijungę ir atitinkamai gaudavo per ją pranešimus. Nemokumo administratorius pažymi, kad 2025 m. vasario 14 d. kreditoriams – asmenims, iš kurių buvo gauti kreditoriniai reikalavimai, ir kurie atitinkamai teismo buvo patvirtinti, išsiuntė užklausas dėl el. pašto adresų, kuriais turėtų teikti pranešimus dėl bendrovės kreditorių susirinkimo. Iš dviejų kreditorių nebuvo gautas atsakymas – patvirtinimas, jog el. pašto adresas tinkamas siųsti pranešimams dėl kreditorių susirinkimo, todėl nemokumo administratorius 2025 m. kovo 12 d. šiems dviem kreditoriams išsiuntė laiškus registruotomis siuntomis, šiems kreditoriams taip ir pateikdamas pranešimą – kvietimą į būsimą kreditorių susirinkimą, ir dar kartą pateikdamas užklausas dėl el. pašto adresų nurodymo.
38. Pateiktame pranešime nemokumo administratorius nurodė susirinkimo darbotvarkę, siūlomų sprendimų projektus ir pridėjo administravimo išlaidų sąmatos projektą; balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos projektą; informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo tvarkos projektą; kreditorių susirinkimų šaukimo tvarkos projektą; balsavimo raštu biuletenius. Todėl pateikto pranešimo turinys ir priedai atitiko JANĮ nustatytus pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turinio reikalavimus (JANĮ 47 straipsnio 5 dalis).
39. Atsiliepime nemokumo administratorius nurodė, kad iš viso kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 78,11 proc. visų bendrovės kreditorių reikalavimų, o kreditorių, balsavusių „už“ pritarimą ginčijamais klausimais, kaip teisingai pastebi pareiškėja, - 60,67 proc. visų patvirtintų bendrovės kreditorių. Pažymėtina, kad „už“ balsavo ir didžiausias bendrovės kreditorius – valstybinė įstaiga Sodros Kaunas skyrius, kas papildomai patvirtinta, jog kreditorių susirinkimo šaukimo ir (į)vykdymo procesas buvo skaidrus ir teisėtas. Nemokumo administratorius sutinka, kad, surašant protokolą, buvo suklysta įrašyti data – vietoj 2025 m. kovo 28 d. įrašyta 2025 m. kovo 18 d., neteisingai nurodyta balsavusių „prieš“ kreditorinių reikalavimų suma, nurodyta 20 979,80 Eur, kaip tuo tarpu turi būti 21 462,85 Eur ir procentai nuo visų kreditorinių reikalavimų, nurodyta 17,06 proc., kai turi būti 17,45 proc.; kreditorių, dalyvaujančių 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkime, sąraše nurodyti 6 kreditoriai, balsavę raštu, kai tuo tarpu, balsavo 7 kreditoriai.
40. Nagrinėjamu atveju visi bendrovės kreditoriai buvo tinkamai nustatyti ir informuoti, pareiškėja nenurodo ir nepagrindžia, kaip jos teigiami tariamai padaryti pažeidimai galėjo lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad nebuvo tinkamai identifikuoti bendrovės kreditoriai, tačiau tokia pozicija atmestina, atsižvelgiant į tai, kad dar bendrovės bankroto byloje bendrovės kreditorių reikalavimai buvo pareikšti iš tų pačių el. pašto adresų, į kuriuos nemokumo administratorius pateikė pranešimus dėl bendrovės kreditorių susirinkimo, o teismas taip pareikštus bendrovės kreditorių reikalavimus patvirtino. Pati pareiškėja pagal jos pačios teikiamus duomenis 2025 m. kovo 28 d. iš savo el. pašto bendrovės nemokumo administratoriui pateikė užklausą dėl duomenų pateikimo, todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamo informavimo, tapatybės nustatymo, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.
41. Pareiškėja nurodo, kad 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr.1 ir kreditorių, dalyvavusių susirinkime, sąraše yra padaryta grubių klaidų: neteisingai nurodyta susirinkimo protokolo data; protokolo 3 – 9 klausimuose neteisingai nurodyta balsavusių „už“ kreditorinių reikalavimų suma; neteisingai nurodyta balsavusių „prieš“ kreditorinių reikalavimų suma; kreditorių, dalyvaujančių 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkime, sąraše, nurodyti 6 kreditoriai balsavę raštu, kai tuo tarpu, balsavo 7 kreditoriai. Tačiau pareiškėjos nurodyti kreditorių susirinkimo protokolo netikslumai nėra esminiai ir negali sudaryti pagrindo naikinti skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimų.
42. Pareiškėja teigia, kad bendrovės kreditorių susirinkime priimti sprendimai 3-9 darbotvarkės klausimais šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises ir bendrovės interesus ir nėra suderinami su bankroto proceso tikslais. Pareiškėja argumentuoja, kad nemokumo administratorius nepagrįstai prašė ir buvo patvirtintos išlaidos juridinėms paslaugoms – atsiliepimams civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad teismas jau yra patvirtinęs administravimo išlaidų sąmatą, kad, teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nemokumo administratorius turi pagrįsti visų prašomų patvirtinti išlaidų pagrįstumą rašytiniais dokumentais, pvz. paslaugų teikimo sutartimis.
43. Tačiau pažymėtina, kad bendrovės bankroto procesas buvo inicijuotas dar 2023 m., bet iki pat šio laikotarpio nebuvo sušauktas bendrovės kreditorių susirinkimas ir nebuvo patvirtinta bendrovės bankroto proceso išlaidų sąmata. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 1 d., 2024 m. vasario 15 d. nutartimis jau yra patvirtinęs bendrą 2 371,15 Eur administravimo išlaidų sąmatą – pareiga patvirtinti bendrovės bankroto proceso išlaidų sąmatą yra kreditorių susirinkimo pareiga, nes išlaidų bendrovės bankroto procesui patyrimas yra tiesiogiai susijęs su bendrovės kreditorių interesu gauti kuo didesnį savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą. Pateikdamas pranešimus dėl bendrovės kreditorių susirinkimo šaukimo, nemokumo administratorius pateikė ir bendrovės bankroto proceso išlaidų sąmatos projektą. Visos nurodytos pateiktoje sąmatoje išlaidos atitinka nustatytas JANĮ 73 straipsnyje.
44. JANĮ numato, jog tvirtinti bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą yra būtent bendrovės kreditorių susirinkimo kompetencija. JANĮ kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus (administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai) (JANĮ 44 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška.
45. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto procesas buvo inicijuotas dar 2023 m., šiuo atveju bendrovės kreditorių daugumai patvirtinus ginčijamą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, jos panaikinimas kreditorės, kurios reikalavimas sudaro tik mažą procentą visų patvirtintų bendrovės kreditorių reikalavimų, skundo pagrindu akivaizdžiai neatitiktų bankroto proceso kolektyviškumo principo ir esmės. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos (pa)tvirtinimas savaime nereiškia nemokumo administratoriaus išlaidų, kurios bus patirtos, patvirtinimo. Tai pažymima teismų praktikoje: administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-823/2016).
46. Pareiškėja teigia, kad susirinkimo darbotvarkės 6 klausimu „Balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarka“ priimtas sprendimas jai nėra pakankamai aiškus, pareiškėjai nėra aišku, tai balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarka ar balsavimo raštu kreditorių susirinkime tvarka. Kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 aiškiai nurodoma, kad darbotvarkės 6 klausimu balsuojama „Dėl balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo“, o pagal pateiktą „Balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką“ kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti elektroninėmis priemonėmis (1 punktas); balsavimas elektroninėmis priemonėmis laikomas balsavimu raštu.
47. Balsavimo raštu biuletenis turi būti pasirašytas parašu arba el. parašu (2 punktas). Taigi, iš esmės nurodoma, kad pasirašymas parašu ar el. parašu ir pagal 3 punktą atsiuntimas registruotu laišku ir / arba elektroniniu paštu yra laikomas tinkamu balsavimo būdu. Taip įgyvendinama JANĮ 44 straipsnio 3 punkto nuostata, jog kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką, tuo tarpu balsavimas registruotu laišku kreditorių susirinkime niekaip nebuvo uždraustas, pagal bendrąją taisyklę balsavimo registruotu laišku galimybė ir išliko. Tuo tarpu tvarkos 4 punkto nuostata, kad kreditorius, balsuodamas raštu elektroninėmis priemonėmis, turi užtikrinti, jog balsavimo raštu biuletenis pasieks administratorių iki kreditorių susirinkimo likus 5 (penkioms) minutėms, akivaizdžiai reiškia tik tai, kad kreditorius turi padaryti viską, kas priklauso nuo jo, kad balsavimo biuletenis pasiektų nemokumo administratorių iki susirinkimo pradžios. Tokia nuostata akivaizdžiai atitinka protingumo principą.
48. Pareiškėja teigia, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta „Informacijos apie nemokumo procesą, finansinę būklę bei administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo tvarka“ dėl ypač didelių ir neprotingo dydžio informacijos teikimo kaštų riboja pareiškėjos galimybes susipažinti su bendrovės informacija. Pareiškėjos teigimu, susirinkime priimtas sprendimas dėl tokios informacijos teikimo tvarkos tvirtinimo neužtikrina bankroto procesui keliamų tikslų realizavimo ir tuo pačiu pažeidžia kreditorių teises. Nemokumo administratorius ir, kaip matyti – absoliuti dauguma bendrovės kreditorių, pritarusių patvirtintai informacijos teikimo tvarkai, su deklaratyviais pareiškėjos argumentais nesutinka.
49. Nuostata dėl informacijos teikimo ribojimo kai tarp šalių yra ginčas, yra protinga ir suprantama, nes priešingos šalys bet kokioje byloje gali turi visiškai teisėtą interesą neatskleisti priešingai šaliai visos turimos informacijos, ar atskleisti ją vėliau – todėl nuostatoje ir pažymima, kad ši nuostata susijusi tik su informacija, galinčia turėti įtakos teisminio ginčo esmei. Nustatyti informacijos teikimo terminai niekaip neriboja pareiškėjos galimybių susipažinti su bendrovės informacija, o yra pagrįsti tuo, kad nemokumo administratorius administruoja daug procesų ir pateikti per trumpą laiką informacijos jis negalėtų dėl objektyvios priežasties – laikos stokos.
50. Pareiškėjos pretenzijos dėl didelių įkainių taip pat nepagrįstos, kadangi viena kopija 0,30 Eur už lapą reiškia už dvipusį lapą, o pridėjus ir įvertinus kitas sąnaudas – dažai, elektra, žmogiškieji ištekliai, nurodyta suma tampa akivaizdžiai pagrįsta. Tuo tarpu 25,00 Eur / val. įkainis yra visiškai įprasta praktika, t. y. tokia kaina visiškai atitinka rinkos kainas, ekonomikos lygį, nemokumo administratoriaus kompetencijų ir laiko vertę, teismų praktiką, pagal kurią įkainių dydžiai už informacijos teikimą kreditoriams (dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą) turi būti pagrįsto dydžio, t. y. atitikti nemokumo administratoriaus faktiškai patiriamas sąnaudas, kurios kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamos pagal administratoriaus veiklos specifiką, darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1860-241/2020).
51. Pareiškėja teigia, kad nėra aiški kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka (susirinkimo 8 darbotvarkės klausimas), nėra aptartas klausimas, kaip kreditoriams teikiama informacija, susijusi su susirinkimo darbotvarke. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka įtvirtinta įstatyme: JANĮ 47 straipsnyje įtvirtinta, kad pranešimas apie šaukiamus kitus kreditorių susirinkimus skelbiamas informacinėje sistemoje (straipsnio 3 dalis); kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys gali raštu pateikti prašymą nemokumo administratoriui pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu (straipsnio 4 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę apie kitus, nei pirmas, kreditorių susirinkimus, kreditoriai informuojami per informacinę sistemą (NPIP), per ją kreditoriams pateikiami ir susirinkimo duomenys, išskyrus atvejus, kai kreditoriai pateikia prašymą dėl kitokios informavimo tvarkos.
52. Pareiškėja nurodo, kreditorių susirinkime 9 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma „Dėl perduoto turto pardavimo“, administratorius kreditoriams nepagrindė siūlomo parduoti turto kainos, nors NPIP informaciniame portale, kuris prieinamas internetiniu adresu https://nemokumas.avnt.lt, įmonės turtas nurodytas 109 689,00 Eur, t. y. nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis administratorius siūlo parduoti turtą už 20 000,00 Eur kainą, o ne didesnę. Tačiau nurodytas skirtumas egzistuoja dėl to, jog NPIP sistemoje nurodyta 109 689,00 Eur bendrovės turto vertė buvo nurodyta remiantis buhalteriniais duomenimis, inicijuojant bendrovės nemokumo procesą – paskutiniu iki bendrovės bankroto bylos bendrovės balansu. Tuo tarpu reali preliminari bendrovės turto vertė, bendrovės nemokumo administratoriui įvertinus rinkos kainas, yra nurodyta – 20 000,00 Eur.
53. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesu fakto, nenustačius jo nesąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-249/241/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
Žemesnės instancijos teismas
55. Nemokumo administratoriaus vertinimu, pareiškėjos skundas, ypač atsižvelgiant į tai, kokia dauguma buvo pritarta skundžiamais klausimais priimtiems sprendimams, tai, kad jiems pritarė ir didžiausias bendrovės kreditorius – valstybės įstaiga Sodra, akivaizdžiai liudija apie pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – teise teikti skundą, siekiant dar labiau vilkinti bendrovės bankroto procesą, kas akivaizdžiai neatitinka nei bendrovės, nei jos kreditorių daugumos interesų. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorius prašo skirti pareiškėjai baudą, baudos dydį nustatyti savo nuožiūra
Skundas tenkintinas iš dalies.
56. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 28 d. vyko likviduojamos UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ kreditorių susirinkimas. Pagal protokolo duomenis susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 96 075,42 Eur (arba 78,11 proc. visų patvirtintų reikalavimų). Pareiškėja nurodė, o nemokumo administratorius sutiko, kad, surašant kreditorių susirinkimo protokolą buvo padaryta klaidų: 1) neteisingai nurodyta susirinkimo protokolo data, susirinkimas vyko 2025 m. kovo 28 d., protokole nurodyta, kad jis vyko 2025 m. kovo 18 d.; 2) protokolo 3 – 9 klausimuose neteisingai nurodyta balsavusių „už“ kreditorinių reikalavimų suma, nurodyta 75 095,62 Eur, kaip tuo tarpu turi būti 74 612,57 Eur ir procentai nuo visų kreditorinių reikalavimų, nurodyta 61,05 proc., kai turi būti 60,67 proc. atitinkamai neteisingai nurodyta balsavusių „prieš“ kreditorinių reikalavimų suma, nurodyta 20 979,80 Eur, kaip tuo tarpu turi būti 21 462,85 Eur ir procentai nuo visų kreditorinių reikalavimų, nurodyta 17,06 proc., kai turi būti 17,45 proc.; 3) kreditorių, dalyvaujančių 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkime, sąraše, nurodyti 6 kreditoriai balsavę raštu, kai tuo tarpu, balsavo 7 kreditoriai. Tačiau teismas pažymi, kad rašymo ir aritmetinio pobūdžio apsirikimai angrinėjamu atvju laikytini formaliai ir nelemia kreditorių susirinkimų rezultatų, nemokumo administratorius su šiais rašymo apsirikimais sutinka.
57. Susirinkimo metu buvo svarstomi darbotvarkėje numatyti klausimai: 1) Dėl darbotvarkės tvirtinimo; 2) Dėl pirmininkaujančio kreditorių susirinkimui rinkimo; 3) Dėl juridinių paslaugų pirkimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Dėl juridinių paslaugų pirkimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Administravimo išlaidos sąmatos tvirtinimas ir išlaidų mokėjimo eilės bei tvarkos nustatymas; 6) Dėl balsavimo elektroninėmis priemonės kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo; 7) Dėl informacijos apie įmonės bankroto eigą pateikimo tvarkos kreditoriams bei savininkui; 8) Kreditorių susirinkimų šaukimų tvarkos nustatymas; 9) Dėl perduoto turto pardavimo. Pareiškėja V. B. ginčija kreditorių susirinkimo sprendimus 3-9 darbotvarkės klausimais procedūriniu ir materialiuoju (turinio) aspektais.
58. JANĮ 55 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Dėl pranešimo apie kreditorių susirinkimą ir kreditorių tapatybės nustatymo
59. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios bendrovės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).
60. Pareiškėja nurodė, kad visų pirma jos ginčijami susirinkimo sprendimai yra naikintini dėl pocedūrinių pažeidimų. Procesiniai pažeidimai, organizuojant pirmąjį kreditorių susirinkimą, pasireiškė keliais aspektais: administratorius nurodo, kad pranešimą apie kreditorių susirinkimą siunčia kreditoriams el. paštu, tačiau nei pareiškėjai, nei teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad pranešimai kreditoriams buvo siunčiami, kokie konkrečiai dokumentai šiomis priemonėmis buvo siunčiami (ir ar jie apskritai buvo siunčiami); balsavusių kreditorių tapatybė nebuvo tinkamai nustatyta.
61. Pareiškėja nurodė, kad jai el. paštu buvo atsiųstas administratoriaus 2025 m. kovo 12 d. pranešimas apie šaukiamą susirinkimą. Pranešime buvo nurodyta, kad jis kreditoriams teikiamas el. paštu, pagal sąrašą. JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą.
Žemesnės instancijos teismas
62. Iš LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ civilinė bylos duomenų matyti (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kad po bankroto bylos iškėlimo iki 2025 m. kovo 28 d. buvo sušaukti trys kreditorių susirinkimai: 2024-03-04 d., 2024-07-11d., 2024-12-03 d. Teismas pažymi, kad 2024-03-04 d. ir 2024-12-03 d. kreditorių susirinkimų nutarimai buvo panaikinti dėl procesinių pažeidimų, tačiau 2024-07-11 d. teismo buvo panaikintas vienas kreditorių susirinkimo nutarimas 6 – uoju darbotvarkės klausimu. Kiti šio susirinkimo nutarimai ginčijami ar naikinami nebuvo. Šio susirinkimo metu sprendžiamiems klausimams nepritarė didžioji dalis kreditorių, ginčo dėl susirinkimo kvorumo buvimo ar nebuvimo nebuvo, todėl teismas laiko, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2024-07-11 d., net jeigu jame nutarimai ir nebuvo priimti pagal nemokumo administratorės pateiktus projektus.
63. Teismas sutinka, kad, organizuojant pirmąjį kreditorių susirinkimą, būtina vadovautis JANĮ 47 straipsnio 2 dalimi, kad pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Tačiau JANĮ 47 straipsnio 3 dalis numato, kad pranešimas apie šaukiamus kitus kreditorių susirinkimus skelbiamas informacinėje sistemoje. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys gali raštu pateikti prašymą nemokumo administratoriui pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gauti šio straipsnio 2 dalyje numatytu būdu. Kadangi 2025-03-28 d. kreditorių susirinkimas negali būti vertinamas kaip pirmasis, duomenų apie tai, kad kreditoriai administratoriui būtų pateikę prašymus informuoti juos apie susirinkimą JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nėra, apie susirinkimą informavus kreditorius per informacinę sistemą jų teisės pažeistos nebuvo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, ar kreditoriai apie šį susirinkimą buvo informuoti individualiai.
64. Pareiškėja nurodė, kad tiek informuojant kreditorius apie šaukiamą susirinkimą (JANĮ 47 straipsnio 2 dalis), tiek jiems balsuojant (JANĮ 51 straipsnio 5 dalis) elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu), turi būti nustatinėjama asmens tapatybė. JANĮ nenustato būdų, kaip turi būti vykdomas asmens tapatybės nustatymas, todėl pagal įstatymo analogiją turi būti taikomas teisės aktas, reglamentuojantis asmens tapatybės nustatymo procesą, kai asmuo fiziškai nedalyvauja. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – PPTFPĮ) 11 straipsnio 1 dalis išskiria tokius galimus asmens (kliento arba naudos gavėjo) tapatybės nustatymo būdus, fiziškai jam nedalyvaujant: naudojantis trečiųjų šalių informacija apie asmenį; naudojant elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas; tapatybę patvirtinant kvalifikuotu elektroniniu parašu; naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą; atliekant mokėjimo pavedimą ir pateikiant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą popierinę tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
Žemesnės instancijos teismas
65. Teismas pažymi, kad analogišku klausimu yra pasisakęs nagrinėjant skundą dėl 2024-12-03 d. LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ kreditorių nutarimų priėmimo teisėtumo. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 11 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla (duomenys neskelbtini)) yra nurodęs, jog kreditorius, tvirtindamas, kad kreditorių tapatybė buvo netinkamai nustatyta, privalo pateikti įrodymus, kad apie susirinkimą buvo informuoti ir jame balsavo ne kreditoriai, o kiti asmenys, ir tokiu būdu buvo pažeista nutarimų priėmimo tvarka. Tik turint tokių įrodymų, teismas gali spręsti, ar buvo pažeistos ir kokia apimtimi buvo pažeistos kreditorių teisės dėl procesinių pažeidimų. Vien aplinkybės konstatavimas, kad balsavusių kreditorių tapatybė nebuvo tinkamai patikrinta, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių pažeidimų, organizuojant kreditorių susirinkimą, tuo labiau aplinkybių apie skundą pateikusio kreditoriaus teisių pažeidimą. Kadangi teismas tokių duomenų neturi, nėra pagrindo daryti išvadų, kad buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį.
Dėl kreditorių sprendimų 3-4 darbotvarkės klausimais, kuriais numatytos išlaidos advokatui
66. Susirinkimo metu buvo svarstomi darbotvarkėje numatyti klausimai 3) Dėl juridinių paslaugų pirkimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Dėl juridinių paslaugų pirkimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad administratorius jo parengtame 2025 m. kovo 12 d. pranešime sąmoningai klaidino visus bendrovės kreditorius, pranešime dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo administratorius nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, nemokumo administratorius privalo pateikti atsiliepimą, ta pati prievolė, pasak administratoriaus, trečiajam asmeniui yra nustatyta ir Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Pasak administratoriaus, tam reikalinga samdyti advokatą. Tačiau dar 2024 m. birželio 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas Nr. (duomenys neskelbtini)) pasisakė, kad profesionali teisinė pagalba šiose byloje nėra būtina, tokia pat pozicija buvo nurodyta ir 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje.
67. Sutiktina su pareiškėja, kad teismas ankstesnėse nutartyse jau vertino profesionalaus teisininko pagalbos poreikį nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. 2024 m. birželio 4 d. nutartyje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas buvo konstatavęs, kad Panevėžio apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas pačios bendrovės naudai, todėl nemokumo administratorė turi tinkamai įvertinti, ar yra būtina tokioje byloje naudotis advokato pagalba. Nemokumo administratorė kaip profesionalė gali tinkamai atstovauti bankrutuojančią bendrovę ir pati. Vien tai, kad nemokumo administratorė neturi teisinio išsilavinimo, nėra pakankamas pagrindas visais atvejais naudotis advokatų pagalba. Nemokumo administratorių pareiga yra atstovauti administruojamas įmones teismuose ir jie turi nemažai praktikos bei žinių, kad tai galėtų daryti, minimalų teisinių žinių lygį privalo turėti pati nemokumo administratorė.
68. Teismas šioje nutartyje atkreipė dėmesį, kad 2024 m. kovo 28 d. nutartimi šioje byloje jau buvo patvirtinta papildoma 1000,00 Eur administravimo išlaidų suma, kurią nemokumo administratorius turi teisę naudoti advokato pagalbai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš LITEKO duomenų buvo nustatyta, kad minėtoje byloje nemokumo administratorius, kaip BUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atstovas, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį parengė advokatas. Atsiliepimu BUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ prašė teismo ieškovo patikslintą ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Teismo vertinimu, tokį prašymą galėtų parengti ir pat nemokumo administratorius, nesinaudojant advokato pagalba. Nemokumo administratoriui gali būti reikalinga profesionalių teisininkų pagalba, esant sudėtingam teisminiam ginčui, rengiant sudėtingus procesinius dokumentus ir pan. Nemokumo administratorius administravimo išlaidas turi naudoti efektyviai, protingai ir sąžiningai ir ieškoti optimaliausių variantų, geriausių paslaugų kainų, kad nebūtų nepagrįstai švaistomos bankrutuojančios įmonės piniginės lėšos ir dėl to pažeidžiami visų kreditorių teisėti interesai.
69. Tuo tarpu šioje byloje nemokumo administratorius nepateikė jokių naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą skirti išlaidas profesionaliam teisininkui nusamdyti. Pats faktas, kad nemokumo administratorius neturi teisinio išsilavinimo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo skirti lėšas teisinei pagalbai. Todėl teismas daro išvadą, kad kreditorių susrinkimo nutarimai 3 ir 4 darbotvarkės klausimais yra nepagrįsti ir naikintini.
Dėl kreditorių sprendimo 5 darbotvarkės klausimu, kuriuo numatytos administravimo išlaidos
70. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iš esmės yra maksimali lėšų suma, kurią bankroto administratorius gali išleisti bankroto procese. Kitaip tariant, tai preliminari suma, skirta numatomiems būtiniems veiksmams įmonės bankroto procese atlikti. Tuo tarpu konkrečių išlaidų tvirtinimas reiškia jau faktiškai patirtų išlaidų patvirtinimą, o ne sąmatos peržiūrėjimą. Taigi, iš esmės administravimo išlaidų sąmata ir faktiškai patirtos išlaidos yra skirtingos teisinės sąvokos. Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas savaime nepagrindžia faktiškai patirtų išlaidų. Tik patvirtinus faktiškai patirtas administravimo išlaidas atsiranda pagrindas paskirstyti kreditoriams tenkančių apmokėti šių išlaidų proporcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020). Taigi, pagal paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas (keitimas) ir jau faktiškai patirtų išlaidų patvirtinimas (kuomet, be kita ko, turi būti pateikiami faktines išlaidas patvirtinantys duomenys) nėra tapatūs klausimai.
71. JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje išvardintos administravimo išlaidų rūšys, pagal kurią bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui.
72. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.
73. Pagal JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 7 punktą nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus. Nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, ir dėl šios priežasties negali būti visiškai tiksli, tačiau tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-823/2016). Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutuojančios bendrovės turto vertės. Taigi ribų nustatymas, kuomet nėra aiškūs jų pagrindai, pripažintinas pažeidžiančiu kreditorių interesus gauti kuo didesnį patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimą bankroto proceso pabaigoje.
74. Penktuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nustatyti išlaidų mokėjimo eilę bei tvarką. Pareiškėja ginčija administracinių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, dėl jų mokėjimo bei eilės nustatymo ginčo nėra. Pareiškėja nurodė, kad administratorius būtinumo numatyti lėšas už advokato pagalbą, reiškiant ieškinius dėl žalos atlyginimo, tyčinio bankroto ar sandorių nuginčijimo, nes jokių duomenų apie planuojamus procesus nėra. Pareiškėja nurodė, kad administratorius nepagrindė 150,00 Eur išlaidų dokumentų analizei finansiniu, ekonominiu požiūriu, kitų ekspertų išvadoms, nors jokiose vykstančiose civilinėse bylose pagal pareikštus netiesioginius ieškinius administratorius, atstovaudamas bendrovei, nenurodo, kad egzistuotų poreikis kažkokioms dokumentų analizėms ar ekspertizėms. Turto apsaugos paslaugos, iki turtas bus parduotas, 240,00 Eur ir buhalterinių dokumentų saugojimo paslaugos iki dokumentai bus perduoti į archyvą, 90,00 Eur taip pat niekuo nepagrįstos. Ryšių, kanceliarinės, pašto ir organizacinės išlaidos 75,00 Eur nurodytos išlaidos nereiškia, kad administratorius neturi jų pagrįsti, be to, administratorius informaciją kreditoriams teikia per NPIP interneto sąsają ir elektroninio pašto adresais, nurodytais nemokumo byloje, todėl pašto išlaidų apskritai nepatiria. Kitos, nenumatytos išlaidos, reikalingos bankroto procesui (esant būtinybei) iki 400,00 Eur visiškai nedetaliztuotos, translaugos (esant būtinybei)“ iki 240,00 Eur irgi neįrodytos, tuo labiau kad tiek bendrovės saugomas turtas, tiek administratoriaus biuras yra Šiauliuose ir jokio poreikio transporto paslaugoms administratorius neturi. Tiek bendravimas su kreditoriais, institucijomis, tiek teisminiame procese pagrinde vyksta elektroninėmis susirašinėjimo priemonėmis, kreditorių susirinkimai taip pat iš esmės vyksta nemokumo administratoriaus darbo vietoje.
75. Sąmatoje Nr. 1 buvo nurodytos išlaidos advokatų paslaugoms bei kitos bylinėjimosi išlaidos, siekiant UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ bei jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, sandorių ginčijimo ir/ar tyčinio bankroto pripažinimo, apmokamos pagal faktą, bet neviršijant 130,00 Eur/val. be PVM advokatų paslaugų įkainio ir laikantis teisės aktais nustatytų rekomendacijų. Šios išlaidos negali viršyti 1210,00 Eur (su PVM). Šios išlaidos neskirtinos apmokėti juridinėms paslaugoms įsigyti civ.bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
76. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorius tik nurodė tikimybę, kad ateityje kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš kreditoriaus G. K., ketinimų kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kitų ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nenurodė. Tuo atveju, kai nemoki įmonė kaip ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl kreditorių įmonės teisių gynimo, sutiktina, kad ieškovo padėtis procese gali sąlygoti profesionalios teisinės pagalbos poreikį. Tačiau civilinės bylos inicijavimas susijęs ir su didesnėmis bylnėjimosi išlaidomis ir turėtų būti pagrįstos konkrečiu preliminariu susitarimu dėl atstovavimo bei įkainių. Nesant tokių duomenų, teismas negali vertinti, ar šios išlaidos yra pagrįstos - ar jas įmonė tikrai patirs, ar apskritai tokio dydžio išlaidos bus pakankamos, ar tik numatytos formaliai. Tokių duomenų teismui šiuo metu nėra pateikta. Nemokumo administratoriui apsisprendus teikti tokį ieškinį ir preliminariai susitarus dėl atstovavimo išlaidų, tik tokiu atveju teismas šias išlaidas galėtų vertinti kaip pagrįstas.
77. Sąmatoje Nr. 2 visoms kitoms administravimo išlaidoms nustatoma bendra 1225,00 Eur (plius PVM, jeigu taikoma) administravimo išlaidų sąmata vienam mėnesiui: 1) Juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos - 150,00 Eur; 2) Turto skelbimų, varžytynių paslaugos, iki turtas bus parduotas - iki 30,00 Eur; 3) Turto apsaugos paslaugos, iki turtas bus parduotas - 240,00 Eur; 4) Ryšių, kanceliarinės, pašto ir organizacinės išlaidos - 75,00 Eur; 5) Kitos nenumatytos išlaidos, reikalingos bankroto procesui (esant būtinybei) - iki 400,00 Eur; 6) Transporto paslaugos (esant būtinybei) - iki 240,00 Eur; 7) Buhalterinių dokumentų saugojimo paslaugos iki dokumentai bus perduoti į archyvą - 90,00 Eur. Leidžiama neišnaudotą sąmatos sumą nemokumo administratoriaus nuožiūra perskirstyti tarp išlaidų eilučių bei mėnesių.
78. Visų pirma, ginčijamu sprendimu patvirtintoje sąmatoje nėra aiškiai išskirtos į ją įtrauktos ir faktiškai turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos teismo patvirtinto dydžio ribose. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorius paaiškino, kad perėmus įmonės turtą buvo perimta 3000,00 Eur įmonės lėšų, iš kurių UAB ,,Šiaulių Garbaris‘‘ buvo sumokėta už turto saugojimą 1000,00 Eur, o sąskaitoje liko 2000,00 Eur, kurie bus reikalingi taip pat turto bei dokumentų saugojimo išlaidoms padengti.
79. Nemokumo administratorius sąmatoje Nr. 2 1 punktu nurodo išlaidas, kurias sudaro juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos ir kurias sudaro 150,00 Eur per mėnesį. Sutiktina su nemokumo administratoriumi, kad buhalterinės apskaitos paslaugų poreikio realumas yra akivaizdus ir tokio pobūdžio realus paslaugų poreikis tampa žinomas tik faktiškai jas suteikus. Be to, bankroto procese paslaugų poreikis priklauso nuo bankroto procese vykstančių nuolatinių pasikeitimų, įtakojamų tokių veiksnių kaip kreditorių reikalavimų ginčijimas ir tvirtinimas, sandorių ginčijimo, žalos ir kitų pagrindu ieškinių (ne)teikimas, turto (ne)perdavimas ir jo kitimas, turto saugojimo, realizavimo eiga ir kt.; galiausiai, kreditoriai turi galimybę pareikalauti tokių išlaidų pagrindimo, jei jos bus patirtos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, jog šios numatytos sąmatoje išlaidos yra nepagrįstos.
80. Sąmatos 2 punkte numatytos turto skelbimų, varžytynių paslaugos, iki turtas bus parduotas - iki 30,00 Eur kas mėnesį. Kadangi įmonė turi pakankamai daug kilnojamojo turto, akivaizdu, kad išlaidos, susijusios su jo pardavimu, bus neišvengiamos. Kadangi, pareiškėjos teigimu, gali susidaryti situacija, jog viso turto nebus galimybės parduoti kaip vieno objekto, nemokumo administratorius pripažino, kad, nors ir nustatė parduodamo turto vertę savo nuožiūra, tačiau negali nurodyti objeketyvių ir pagrįstų kriterijų dėl jo vertės nustatymo, teismas daro išvadą, kad turto pardavimas gali būti komplikuotas ir užsitęsti, todėl pagrįstai prašo sąmatoje tokias išlaidas numatyti.
81. Sąmatos 3 punkte numatytos turto apsaugos paslaugos, iki turtas bus parduotas - 240,00 Eur per mėnesį. Byloje nėra ginčo, kad įmonė turi kilnojamojo turto, kurį iki relizavimo yra būtina sandėliuoti ir saugoti. Tokios paslaugos buvo teiktos nuo turto perdavimo nemokumo administratoriui, o sutartis yra tęsiama. Dar pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB ,,Šiaulių Garbaris‘‘ turtas sandėliuojamas ir saugomas adresu Tilžės g. 28, Šiauliai, už mėnesį mokant po 200,00 Eur plius PVM. Todėl teismas daro išvadą, kad šios išlaidos yra pagrįstos.
82. Sąmatos 4 punkte nurodytos ryšių, kanceliarinės, pašto ir organizacinės išlaidos - 75,00 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorius nurodė, kad bankroto byloje yra keli kreditoriai, kurie nesinaudoja elektroniniu paštu, todėl svarbius informacinius pranešimus jiems būtina išsiųsti paprastu paštu. Teismas šioje byloje kontsatavo, kad apie vėlesnius susirinkimus nemokumo administratorius turi teisę informuoti kreditorius per informacinę sistemą. Taip pat sutiktina su pareiškėja, kad bankroto byloje dominuoja elektroninės susisiekimo priemonės. Tačiau vis dėlto būtina įvertinti palikti galimybę nemokumo administratoriui, esnt būtinumui, tiek su kreditoriais, tiek su kitais asmenimis susisiekti paprastu paštu, jei elektroninėmis priemonėmis to nepavyksta padaryti. Todėl šios išlaidos taip vertintinos kaip pagrįstos.
83. Sąmatos 6 punkte numatytos transporto paslaugos (esant būtinybei) - iki 240,00 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu administratorius nurodė, kad ias išlaidas patyrė tik kelis kartus. Kadangi, nemokumo administratoriaus teigimu, vykstant ikiteisminimas tyrimams dažnai reikalinga dokumentus pristatyti į policiją, gali atsirasti būtinybė juos ir saugomus daiktus pergabenti ar išvežti dokumentus archyvavimui, teismas mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir turi būti numatytos sąmatoje. Tuo labiau, kad jos galės būti naudojamos tik esant būtinybei ir turės būti pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis, patvirtinančiomis jų panaudojimo pagrįstumą, todėl pagrįstai nurodytos sąmatoje.
84. Sąmatos 7 punkte nurodytos buhalterinių dokumentų saugojimo paslaugos iki dokumentai bus perduoti į archyvą - 90,00 Eur. Nors pareiškėja įvardijo šias išlaidas kaip perteklines, byloje yra duomenų apie didelį įmonės dokumentų kiekį. Nemokumo administratorius nurodė, kad dokumentai saugomi UAB ,,Rancas‘‘ nuomojamose patalpose, kurių nuoma siekia iki 200,00 Eur kas mėnesį. Tačiau administratorius nuomos išlaidų tokia suma nevertina, nes jo naudojamos patalpos yra nuomojamos ir kitų nuomininkų, naudojamos jo paties kaip darbo vieta. Šių sąskaitų nuomotojui likviduojama įmonė nėra apmokėjusi, nors administratorius už šių patalpų nuomą moka. Akivaizdu, kad likviduojamos įmonės dokumentams reikalingos patalpos jų saugojimui, teismas negal remtis deklaratyviais pasvarstymai, kiek ir į kokias patalpas įmonės dokumentai galėtų būti patalpinti ir saugomi nemokamai, todėl laikytina, kad dokumentų saugojimo išlaidos yra būtinos. Be to, suteiktų paslaugų apimtis ir kaina turės būti pagrįsti atitinkamais dokumentais.
85. Sąmatos 5 punkte nurodytos kitos nenumatytos išlaidos, reikalingos bankroto procesui (esant būtinybei) - iki 400,00 Eur per mėnesį. Bylos narinėjimo metu nemokumo administratorius nurodė, kad tokios išlaidos yra būtinos prireikus atlikti skubius, nenumatytis veiksmus. Administratorius tokias išlaidas bylos nagrinėjimo metu siejo daugiausia su dokumentų ar turto pergabenimu. Tačiau tokios išlaidos yra priskirtos prie transporto išlaidų, todėl, palikus sąmatoje ir nenumatytas išlaidas, šios išlaidos iš esmės dubliuotų viena kitą. Be to, teismo nuomone, paliktinas galioti kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas leidimas neišnaudotą sąmatos sumą nemokumo administratoriaus nuožiūra perskirstyti tarp išlaidų eilučių bei mėnesių, kas užtikrintų kitų galimų nenumatytų išlaidų apmokėjimą.
86. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kreditorių susirinkimo nutarimas 5 darbotvarkės klausimu naikintinas iš dalies – dėl numatytų bylinėjimosi išlaidų ir kitų nenumatytų išlaidų įtraukimo į sąmatą, likusi šio sprendimo dalis paliktina galioti.
Dėl kreditorių sprendimo 6 darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta balsavimo elketroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkimo tvarka
87. Kreditorių susirinkimo metu 6 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas ,,Dėl balsavimo elektroninėmis priemonės kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo‘‘. Pareiškėja nurodė, kad balsavimo tvarka yra nustatyta balsuojant būtent elektroninėmis, o ne kitomis, alternatyviomis, priemonėmis. Tvarkos 2 punkte nurodyta, kad balsavimas elektroninėmis priemonėmis yra laikomas balsavimo raštu biuletenio atsiuntimas elektroniniu paštu. Balsavimo raštu biuletenis turi būti pasirašytas parašu arba el. parašu, tuo tarpu 3 punkte nurodoma, kad balsavimas raštu elektroninėmis priemonėmis siunčiamas nemokumo administratoriaus pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nurodytu adresu registruotu laišku ir/arba elektroniniu paštu. 4 tvarkos punkte nurodoma, kad kreditorius, balsuodamas raštu elektroninėmis priemonėmis, turi užtikrinti, kad balsavimo raštu biuletenis pasieks administratorių iki kreditorių susirinkimo likus 5 (penkioms) minutėms. Administratoriaus ruoštoje kreditoriams tvirtinti tvarkoje visiškai nedetalizuota, kaip kreditorius gali užtikrinti sklandų pašto darbą, ir galutinai lieka neaišku, ar tai „Balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarka“ ar „Balsavimo raštu kreditorių susirinkime tvarka“.
88. Nemokumo administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 aiškiai nurodoma, kad darbotvarkės 6 klausimu balsuojama „Dėl balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo“, o pagal pateiktą „Balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką“ kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti elektroninėmis priemonėmis (1 punktas); balsavimas elektroninėmis priemonėmis laikomas balsavimu raštu.
89. Balsavimo raštu biuletenis turi būti pasirašytas parašu arba el. parašu (2 punktas). Taigi, iš esmės nurodoma, kad pasirašymas parašu ar el. parašu ir pagal 3 punktą atsiuntimas registruotu laišku ir / arba elektroniniu paštu yra laikomas tinkamu balsavimo būdu. Taip įgyvendinama JANĮ 44 straipsnio 3 punkto nuostata, jog kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką, tuo tarpu balsavimas registruotu laišku kreditorių susirinkime niekaip nebuvo uždraustas, pagal bendrąją taisyklę balsavimo registruotu laišku galimybė ir išliko. Tuo tarpu tvarkos 4 punkto nuostata, kad kreditorius, balsuodamas raštu elektroninėmis priemonėmis, turi užtikrinti, jog balsavimo raštu biuletenis pasieks administratorių iki kreditorių susirinkimo likus 5 (penkioms) minutėms, akivaizdžiai reiškia tik tai, kad kreditorius turi padaryti viską, kas priklauso nuo jo, kad balsavimo biuletenis pasiektų nemokumo administratorių iki susirinkimo pradžios. Tokia nuostata akivaizdžiai atitinka protingumo principą.
90. Iš kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintos ,,Balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos‘‘ matyti, kad: 1) Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti elektroninėmis priemonėmis. 2) Balsavimas elektroninėmis priemonėmis laikomas balsavimo raštu biuletenio atsiuntimas elektroniniu paštu. Balsavimo raštu biuletenis turi būti pasirašytas parašu arba el. parašu. 3) Balsavimas raštu elektroninėmis priemonėmis siunčiamas nemokumo administratoriui pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nurodytu adresu registruotu laišku ir/arba elektroniniu paštu. 4) Kreditorius, balsuodamas iš anksto raštu elektroninėmis priemonėmis, turi užtikrinti, kad balsavimo raštu biuletenis pasieks nemokumo administratorių iki kreditorių susirinkimo likus 5 (penkioms) minutėms. 5) Prie balsavimo raštu, jeigu jį pasirašo ne kreditoriaus vadovas, pridedamas įgaliojimas balsavimo raštu pasirašiusiam asmeniui atstovauti kreditorių. Prie balsavimo raštu biuletenio nepridėjus įgaliojimo atstovauti kreditorių, laikoma, kad balsavimo raštu biuletenis negalioja.
91. Teismas, įverinęs minėtos tvarkos turinį, laiko, kad tvarkoje, nepriklausomai, koks jai yra suteiktas pavadinimas, yra numatyta tiek balsavimo susirinkime elektroninėmis priemonėmis, tiek išsiunčiant balsavimo biuletenį registruotu laišku tvarka. Tokia tvarka nepažeidžia kreditorių teisių, o aplinkybė, kad tvarka yra įvardinta „Balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarka“, o ne „Balsavimo raštu kreditorių susirinkime tvarka“ yra formali ir nesudaro pagrindo naikinti priimtą sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad kreditorius negali atsakyti už tai, kaip jis gali užtikrinti sklandų pašto darbą, jog administratorius gautų kreditoriaus blasavimo biuletenį tvarkoje nurodytu terminu – likus 5 minutėms iki susirinkimo pradžio. Tačiau, teismo nuomone, įstatyme numatyti kreditorių informavimo terminai sudaro galimybę jiems apsispręsti dėl sprendimo priėmimo ir išsiųsti balsavimo biuletenį, kad jį administratorius gautų tvarkoje nurodytu terminu.
Dėl kreditorių sprendimo 7 darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nustatyta informacijos apie įmonės bankroto eigą pateikimo tvarka kreditoriams bei savininkui
92. Kreditorių susirinkimo 7 darbotvarkės klausimu buvo nustatyta Informacijos apie įmonės bankroto eigą pateikimo tvarka kreditoriams bei savininkui. Pareiškėja nurodė, kad tvarka taip pat yra nepagrįsta keliais aspektais: 1) informacija nesuteikiama asmenims, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, susiję su prašoma informacija, galinčia turėti įtakos teisminio ginčo esmei (tvarkos 3 punktas); 2) per ilgi informacijos teikimo terminai (tvarkos 6 punktas) – administratoriaus nustatytas informacijos pateikimo kreditoriams terminas 15 darbo dienų yra faktiškai 21 kalendorinė diena, taigi, kreditorius reikalingą jam informaciją (pvz. kreditorių susirinkimui) ją gaus 6 dienos po susirinkimo dienos. Tuo tarpu sprendimas nepagrįstai apriboja kreditorių teises iš anksto, t. y. prieš 14 dienų, turėti visą su darbotvarke susijusią informaciją ir tinkamai pasiruošti, pateikti savo nutarimų projektus taip, kad būtų galima operatyviai spręsti darbotvarkės klausimus; 3) neprotingai ir neproporcingai dideli informacijos teikimo įkainiai (tvarkos 8, 11 ir 14 punktai), kurie yra 0,30 Eur už vieno dokumento lapo kopiją, 25,00 Eur už valandą už dokumentų patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokį papildomą darbą atliekantis nemokumo administratorius neturėtų pagrindo gauti didesnį atlyginimą, negu šalyje mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, nemokumo administratorius aktyvių veiksmų neatliks arba jų bus nedaug, kad minimali mėnesio alga 2025 m. yra 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 Eur, vertintina, jog pagrįsto dydžio atlyginimas nemokumo administratoriui už valandą yra 6,35 Eur. Kreditoriams galimybė susipažinti su bendrovės veiklos dokumentais be dirbtinai kuriamų ribojimų (t. y. ypač didelių ir neprotingo dydžio informacijos teikimo kaštų) yra itin svarbi.
93. Nemokumo administratorius nurodė, kad nuostata dėl informacijos teikimo ribojimo, kai tarp šalių yra ginčas, yra protinga ir suprantama, nes priešingos šalys bet kokioje byloje gali turi visiškai teisėtą interesą neatskleisti priešingai šaliai visos turimos informacijos, ar atskleisti ją vėliau – todėl nuostatoje ir pažymima, kad ši nuostata susijusi tik su informacija, galinčia turėti įtakos teisminio ginčo esmei. Nustatyti informacijos teikimo terminai niekaip neriboja pareiškėjos galimybių susipažinti su bendrovės informacija, o yra pagrįsti tuo, kad nemokumo administratorius administruoja daug procesų ir pateikti per trumpą laiką informacijos jis negalėtų dėl objektyvios priežasties – laikos stokos.
94. Nemokumo administratorius nurodė, kad pretenzijos dėl didelių įkainių taip pat nepagrįstos, kadangi viena kopija 0,30 Eur už lapą reiškia už dvipusį lapą, o pridėjus ir įvertinus kitas sąnaudas – dažai, elektra, žmogiškieji ištekliai, nurodyta suma tampa akivaizdžiai pagrįsta. Tuo tarpu 25,00 Eur / val. įkainis yra visiškai įprasta praktika, t. y. tokia kaina visiškai atitinka rinkos kainas, ekonomikos lygį, nemokumo administratoriaus kompetencijų ir laiko vertę, teismų praktiką, pagal kurią įkainių dydžiai už informacijos teikimą kreditoriams (dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą) turi būti pagrįsto dydžio.
95. Iš Informacijos apie nemokumo procesą, finansinę būklę bei administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo tvarkos matyti, kad 3 jos punkte nurodyta, jog informacija nesuteikiama asmenims, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, susiję su prašoma informacija, galinčia turėti įtakos teisminio ginčo esmei. 6 punkte nurodyta, kad administratorius visą prašomą informaciją pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu. Susirinkimų protokolai susirinkime dalyvavusiems kreditoriams teikiami be atskiro prašymo per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos, kitiems kreditoriams pateikiami per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. 8 punkte nurodyta, kad už teiktiną raštu informaciją nustatoma kaina vienas lapas - 0,30 Eur. Administratorius už dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio papildomų išlaidų atlyginimo (JANĮ 65 str. 4 d.), kuris sudaro 25 Eur/val.
96. JANĮ 43 straupsnio 1 dalies 4 punktas numato kreditorių teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus. Šios informacijos teikimo kreditoriams tvarką gali nustatyti kreditorių susirinkimas (JANĮ 44 straipsnio 6 punktas). Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo teisė spręsti tam tikrus su nemokumo procesu susijusius esminius klausimus (įskaitant ir dėl informacijos teikimo kreditoriams tvarkos nustatymo) yra kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Teismas, kaip minėta, gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, jeigu šis prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
97. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad, visų pirma, nustatyta tvarka nepagrįsta todėl, kad joje numatyta, jog informacija nesuteikiama asmenims, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, susiję su prašoma informacija, galinčia turėti įtakos teisminio ginčo esmei (tvarkos 3 punktas). Tačiau pareiškėja nenurodė, kaip tokia numatyta sąlyga pažeidžia jos teises. Nutarimas yra priimtas balsų dauguma. Pareiškėja nėra įgaliota ginti kitų asmenų, su kuriais vyksta ginčas, teises. Pareiškėja nenurodė, kad šiuo metu ji yra inicijavusi teisminius ginčus su likviduojama įmone ir ši nuostata pažeis jos kaip kreditorės ar ginčą inicijavusio asmens teises. Kad numatyta sąlyga nepažeidžia kitų kreditorių teisių, rodo aplinkybė, kad kiti kreditoriai šios tvarkoje numatytos nuostatos neginčija. Kadangi ši nuostata nepažeidžia pareiškėjos kaip kreditorės teisių, nėra pagrindo pripažinti ją nepagrįsta ar neteisėta.
98. Pareiškėja nurodė, kad tvarkoje numatyti per ilgi informacijos teikimo terminai (tvarkos 6 punktas) – administratoriaus nustatytas informacijos pateikimo kreditoriams terminas 15 darbo dienų yra faktiškai 21 kalendorinė diena, taigi, kreditorius reikalingą jam informaciją (pvz. kreditorių susirinkimui) ją gaus 6 dienos po susirinkimo dienos. Tuo tarpu sprendimas nepagrįstai apriboja kreditorių teises iš anksto, t. y. prieš 14 dienų turėti visą su darbotvarke susijusią informaciją ir tinkamai pasiruošti, pateikti savo nutarimų projektus taip, kad būtų galima operatyviai spręsti darbotvarkės klausimus. Pareiškėja teigia, kad 2025 m. kovo 28 d. (susirinkimo dieną) ji kreipėsi į nemokumo administratorių ir prašė pateikti: iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentus; dokumentus, kuriais įrodoma, kad kreditoriai laiku buvo informuoti apie kreditorių susirinkimo sušaukimą; depozitinės sąskaitos išrašą nuo nemokumo bylos iškėlimo dienos iki kreditorių susirinkimo dienos; informaciją, kokios administravimo išlaidos patvirtintos teismo, kreditorių susirinkimo ir jau apmokėtos (neapmokėtos) procese; teiktus tvirtinti administravimo išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus, paslaugų sutartis ir kt.; siūlomo parduoti turto įvertinimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad administratorius tokių dokumentų jai nepateikė.
99. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijama kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta Informacijos apie nemokumo procesą, finansinę būklę bei administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo tvarka. Iš pareiškėjos pateikto prašymo matyti, kad jos prašoma informacija yra susijusi 1) su informacija, reikalinga kreditorių susirinkimui (pvz. apie teiktus tvirtinti administravimo išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus, paslaugų sutartis ir kt.; siūlomo parduoti turto įvertinimą pagrindžiančius dokumentus), 2) su kreditorių susirinkimo priimtais sprendimais (pvz. apie iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentus), 3) informacija apie nemokumo procesą, finansinę būklę bei administravimo išlaidų pagrindimo dokumentais (pvz. prašymas pateikti depozitinės sąskaitos išrašą nuo nemokumo bylos iškėlimo dienos iki kreditorių susirinkimo dienos; informaciją, kokios administravimo išlaidos patvirtintos teismo, kreditorių susirinkimo ir jau apmokėtos (neapmokėtos) procese).
100. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad informacija, kuri yra reikalinga kreditorių susirinkimui, pagal JANĮ 47 straipsnio 6 dalį turi būti pateikiama pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Tokios informacijos nepateikimas yra pagrindas ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimus. Be to, iš pareiškėjos duomenų matyti, kad tokios informacijos buvo pareikalauta kreditorių susirinkimo dieną. Informacija, kuri yra susijusi su kreditorių susirinkimu, pagal patvirtintą tvarką, t.y. susirinkimų protokolai susirinkime dalyvavusiems kreditoriams teikiami be atskiro prašymo per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos, kitiems kreditoriams pateikiami per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Pagal JANĮ 52 straipsnio 3 dalį prie protokolo turi būti pridėta iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentai. Taigi, šiuos duomenis kreditorius turėtų gauti po susirinkimo, o ne susirinkimo dieną. Informacija apie nemokumo procesą, finansinę būklę bei administravimo išlaidų pagrindimo dokumentai pagal nustatytą tvarką yra pateikiami ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu. Nėra pagrindo daryti išvadų, kad šis terminas yra pernelyg ilgas, nes tokio pobūdžio informaciją kreditoriui nėra poreikio gauti skubiai. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl pernelyg ilgų tvarkoje nurodytų informacijos gavimo terminų yra nepagrįsti.
101. Pareiškėja nurodė, kad tvarkoje neprotingai ir neproporcingai yra numayti dideli informacijos teikimo įkainiai (tvarkos 8, 11 ir 14 punktai), kurie yra 0,30 Eur už vieno dokumento lapo kopiją, 25,00 Eur už valandą už dokumentų patikrinimą. Teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų dėl per didelio kopijos įkainio, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad kopijos atlikimo įkainis yra per didelis. Tačiau dėl 25,00 Eur įkainio už valandą už dokumentų patikrinimą sutinka, kad šis įkainis, numatytas tvarkoje, yra padidintas. Dėl šių aplinkybių Šiaulių apygardos teismas jau yra pasisakęs 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad pareiškėja pareiškė analogiškus argumentus, kuriuos savo prašyme nustatyti juridinio asmens dokumentų patikrinimo sąlygas buvo išdėstęs kreditorius G. K..
102. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, kad JANĮ 65 straipsnio 4 dalyje nustatyta administratoriaus teisė gauti atlyginimą už kiekvieną juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą yra siejama su papildomu administratoriaus darbo krūviu. Tokio nemokumo administratoriaus darbo atsiradimą tiesiogiai lemia kreditoriaus valia ir jos nesant toks fakultatyvus darbas nemokumo administratoriui neatsirastų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką – įkainių dydžiai už informacijos teikimą kreditoriams (dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą) turi būti pagrįsto dydžio, t. y. atitikti nemokumo administratoriaus faktiškai patiriamas sąnaudas, kurios kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamos pagal administratoriaus veiklos specifiką, darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį ir pan. Nors nemokumo administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, kadangi apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, tačiau šių veiksmų atlikimas iš esmės laikytinas techninio pobūdžio darbu, kuris nereikalauja specialaus išsilavinimo ar pasirengimo. Todėl administratoriaus sugaištas laikas surasti dokumentus ar atrinkti juos ir prižiūrėti kaip kreditorius tikrins dokumentus, neturi būti vertinamas kvalifikuotu darbu. Tokį papildomą darbą atliekantis nemokumo administratorius ar jo pasamdytas darbuotojas neturėtų pagrindo gauti didesnį atlyginimą negu šalyje mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1860-241/2020).
103. Nemokumo administratorius atliekant dokumentų patikrinimą jokių aktyvių veiksmų neatliks, tiesiog tik stebės pareiškėjo ar jo atstovo atliekamą patikrinimą, jei reikės padės surasti dokumentus. Nemokumo administratoriui priklausantis atlygis turi būti proporcingas jo indėliui į kreditoriaus atliekamą dokumentų patikrinimą ir adekvatus jo atliekamiems veiksmams. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokį papildomą darbą atliekantis nemokumo administratorius neturėtų pagrindo gauti didesnį atlyginimą, negu šalyje mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, patikrinimą atliks pats suinteresuotas asmuo, nemokumo administratorius aktyvių veiksmų neatliks arba jų bus nedaug, todėl nemokumo administratorius dėl šių funkcijų atlikimo gali pretenduoti į minimalų valandinį atlygį.
104. Todėl sutiktina su pareiškėja, kad įvertinus, jog minimali mėnesio alga 2025 m. yra 1 038,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 Eur, laikytina, jog pagrįsto dydžio atlyginimas nemokumo administratoriui už valandą galėtų būti 6,35 Eur. Kaip jau buvo minėta, kreditorių susirinkimo teisė spręsti tam tikrus su nemokumo procesu susijusius esminius klausimus (įskaitant ir dėl informacijos teikimo kreditoriams tvarkos nustatymo) yra kreditorių autonomijos principo išraiška ir įgyvendinama kreditorių balsų dauguma, priimant nutarimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Tačiau bylų nagrinėjimas bankroto procese yra susijęs su viešuoju interesu, todėl teismas turi teisę, panaikindamas kreditorių susirinkimo sprenidimus ar jų dalį, nustatyti tam tikras korekcijas.
105. Nemokumo administratoriaus pasiūlytas projektas šiuo dienotvarkės klausimu užtikrina kreditorių teisę gauti informaciją per protingą terminą, o nurodytas dokumentų pateikimo terminas nepažeidžia bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų. Teismui nustačius, kad kreditorių susirinkimo tvrakoje numatytas 25,00 Eur įkainis už valandą už dokumentų patikrinimą prieštarauja įstatymams, dėl šios priežasties tektų naikinti visą sprendimą, kurį kreditorių dauguma priėmė, ir perduoti klausimą svarstyti susirinkimui iš naujo. Įvertinus, kad nuo bankrtoto bylos iškėlimo vyksta ginčai dėl visų kreditorių susirinkimo sprendimų, teismas daro išvadą, jog, įvertinus byloje vyraujantį viešąjį interesą, teismas turi pagrindą koreguoti sprendimu patvirtintą tvarką, panaikinant šio sprendimo dalį dėl 25,00 Eur įkainio už valandą už dokumentų patikrinimą ir nustatant kitą įkainį - 6,35 Eur už valandą. Tokią teismo galimybę įsiterpti į bendrovės kreditorių susirinkimo kompetenciją ir klausimą išspręsti iš esmės numato ir teismų praktika (2025 m. birželio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-531-450/2025).
Dėl kreditorių sprendimo 8 darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nustatyta kreditorių susirinkimų šaukimų tvarka
106. Kreditorių susirinkimo sprendimu 8 darbotvarkės klausimu buvo nustatyta Kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka. Pareiškėja nurodė, kad šioje tvarkoje apskritai nėra apspręstas klausimas, kaip kreditoriams teikiama informacija, susijusi su susirinkimo darbotvarke. Jeigu informacijos pateikimas kreditoriams yra apspręstas 7 darbotvarkės klausime, kuriame administratoriaus nustatytas informacijos pateikimo kreditoriams terminas 15 darbo dienų yra faktiškai 21 kalendorinė diena, tai kreditorius reikalingą jam informaciją (pvz. kreditorių susirinkimui) ją gaus 6 dienos po susirinkimo dienos. Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkoje apskritai neišsprendus informacijos kreditoriams pateikimo termino, 8 darbotvarkės klausimo sprendimas nepagrįstai apriboja kreditorių teises iš anksto, t. y. prieš 14 dienų, turėti visą su darbotvarke susijusią informaciją ir tinkamai pasiruošti.
107. Nemokumo administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka įtvirtinta įstatyme: JANĮ 47 straipsnyje įtvirtinta, kad pranešimas apie šaukiamus kitus kreditorių susirinkimus skelbiamas informacinėje sistemoje (straipsnio 3 dalis); kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys gali raštu pateikti prašymą nemokumo administratoriui pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu (straipsnio 4 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę apie kitus, nei pirmas, kreditorių susirinkimus, kreditoriai informuojami per informacinę sistemą (NPIP), per ją kreditoriams pateikiami ir susirinkimo duomenys, išskyrus atvejus, kai kreditoriai pateikia prašymą dėl kitokios informavimo tvarkos.
108. Teismas sutinka, kad kreditorių susirinkimo tvarka yra įtvirtina JANĮ 47 straipsnyje. Kaip jau buvo minėta, nemokumo administratorius turi užtikrinti, kad su pranešimu apie kreditorių susirinkimą jiems turi būti pateikta ir su juo susijusi medžiaga ( šios nutraties 100 punktas). Jeigu ji nebuvo pateikta ir tai sutrukdė kreditoriui pasiruošti susirinkimui, jis turi pagrindą ginčyti kreditorių priimtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad negavo 2025m. kovo 28 d. su praešimu susijusios medžiagos, tačiau priimtų nutarimų šiuo pagrindu neginčija, nesutinka su pačia kreditorių sušaukimo tvarka. Kadangi kreditorių sušaukimo tvarka (tame tarpe ir su juo susijusios informacijos pateikimas) reglamentuota imperatyviomis JANĮ normomis, nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatyta tvarka pažeidžia kreditorių teises ir naikinti šiuo klausimu priimtą sprenimą.
Dėl kreditorių sprendimo 9 darbotvarkės klausimu dėl perduoto turto pardavimo
109. Kreditorių susirinkime 9 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas „Dėl perduoto turto pardavimo“, kuriuo buvo nutarta pradinę turto pardavimo kainą varžytinėse nustatyti 20 000,00 Eur. Pareiškėja nurodė, kad administratorius niekaip kreditoriams nepagrindė siūlomo parduoti turto kainos, nors NPIP informaciniame portale, kuris prieinamas internetiniu adresu https://nemokumas.avnt.lt, įmonės turtas nurodytas 109 689,00 Eur. Pareiškėjos teigimu neaišku, kokiais kriterijais remiantis administratorius siūlo turtą parduoti už 20 000,00 Eur kainą, o ne didesnę, informacijos nepateikia.
110. Nemokumo administratorius nurodė, kad skirtumas egzistuoja dėl to, jog NPIP sistemoje nurodyta 109 689,00 Eur bendrovės turto vertė buvo nurodyta remiantis buhalteriniais duomenimis, inicijuojant bendrovės nemokumo procesą – paskutiniu iki bendrovės bankroto bylos bendrovės balansu. Tuo tarpu reali preliminari bendrovės turto vertė, bendrovės nemokumo administratoriui įvertinus rinkos kainas, yra nurodyta – 20 000,00 Eur. Nemokumo administratorius pripažino, kad tokią turto pardavimo kainą jis nustatė vadovaudamasis ilgamete savo kaip nemokumo administratoriaus patirtimi, nes atlikti turto vertinimą įmonė neturi galimybės, nesant tam lėšų.
111. Pagal JANĮ 86 straipsnio 3 ir 4 dalis nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, o kreditorių susirinkimas tvirtina juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą.
112. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
113. Minėta, kad teismas nevertina kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo. Tačiau teismas, spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, pirmiausia įvertina šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015 nurodyta, kad, spręsdamas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, teismas privalo nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).
114. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nurodė, kad turto pardavimo kainą nustatė pats, nes įmonė neturi galimybių atlikti turto vertinimą dėl lėšų stokos. Bylos nagrinėjimo metu teismas aiškinosi tokios administratoriaus pozicijos pagrįstumą. Administratorius pateikė rašytinius įrodymus apie turto vertinimo išlaidas, kurios sudarytų apie 20 000,00 Eur, o tokių lėšų įmonė neturi. Nors pareiškėja abejojo administratoriaus apteiktų įrodymų pagrįstumu, priešingų duomenų bylos nagrinėjimo metu teismas neturi. Teismas, vadovaudamasis viešuoju interesu ir, kaip minėta, išskirtiniais atvejais turėdamas galimybę spręsti kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus, savo iniciatyva nustatyti kainos šiuo atveju neturi galimybės, nesant byloje jokių duomenų apie jo rinkos kainą šiuo metu.
115. Iš Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Kadangi teisės norminiai aktai neįpareigoja bankrutuojančios įmonės kreditorius, sprendžiančius dėl įmonės turto pardavimo būdo bei kainos, būtinai atlikti turto įvertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) gali įgalioti administratorių atlikti potencialių turto pirkėjų apklausą rinkoje dėl turto kainos ir nustatyti kainą, kurią realiai galima gauti rinkoje. Jeigu rinkoje surandami pirkėjai, siūlantys konkrečias turto įsigijimo kainas, kreditoriai gali nuspręsti šį turtą parduoti iš varžytynių už ne mažesnę, nei buvo pasiūlyta didžiausia, kainą. Tokiu pasirinktu būdu (turto pardavimu iš varžytynių), kai pradinė kaina nustatoma pagal potencialaus pirkėjo pasiūlytą didžiausią kainą, nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės teisės, kadangi kreditoriai nustato realiai rinkoje esančią kainą, kuri yra siūloma už turtą ir įvardija šią kainą kaip minimalią, o ne maksimalią. Tuo pačiu nevaržomos ir varžytynėse dalyvaujančių pirkėjų teisės, nes jie visuomet gali pasiūlyti didesnę kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutratis civilinėje byloje Nr. 2-759/2012, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1475-381/2016).
116. Bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratoriu nurodė, kad neoficialiai bandė išsiaiškinti potencialius pirkėjus ir nustatyti parduodamo turto kainą, tačiau tokių duomenų kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta. Todėl pripažintina, kad kreditorių priimtas nutarimas dėl pradinės turto pardavimo kainos nustatymo yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesu
117. Nors nemokumo administratorius atsiliepime buvo pateikęs prašymą dėl baudos paskyrimo pareiškėjai už bankroto bylos vilkinimą, savo prašymo bylos nagrinėjimo metu atsisakė. Pareiškėja mano, kad nemokumo administratorius, prašydamas bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, užvilkino bylos nagrinėjimą, todėl prašo jam skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.
118. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
119. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pateikęs ir tokį išaiškinimą, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
120. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
121. Nagrinėjamu atveju teisę žodinį procesą garantuoja civilinis procesas. Aplinkybė, kad nemokumo administratorius šia teise pasinaudojo, negali būti vertinama kaip naudojimasis teise ne pagal paskirtį. Be to, atsižvelgiant į ginčijamų reikalavimų apimtį, teismas daro išvadą, kad toks administratoriaus prašymas vertinimas kaip pagrįstas. Todėl nėra pagrindo skirti baudą nemokumo administratoriui už bylos vilkinimą ir taikyti CPK 95 straipsnyje nurodytas pasekmes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
122. Skundą patenkinus iš dalies, iš suinteresuoto asmens pareiškėjai priteistina puse jos sumokėto žyminio mokesčio – 28,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
122. Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos 2025 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti ir pripažinti negaliojančiais likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodytus sprendimus 3, 4 ir 9 darbotvarkės klausimais.
Panaikinti ir pripažinti negaliojančiu likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodyto sprendimo 5 darbotvarkės klausimu dalį: dėl išlaidų advokatų paslaugoms bei kitoms bylinėjimosi išlaidoms apmokėti (sprendimo 1 dalis), dėl kitų nenumatytų išlaidų, reikalingų bankroto procesui (sprendimo 2 dalies 5 punktas).
Panaikinti ir pripažinti negaliojančiu likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2025 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodyto sprendimo 7 darbotvarkės klausimu dalį dėl 25,00 Eur už valandą įkainio už dokumentų patikrinimą (Informacijos apie įmonės bankroto eigą pateikimo tvarka kreditoriams bei savininkui 14 p.) ir pakeisti jį į 6,35 Eur už valandą.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2024 m. balandžio 14d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti pareiškėjai V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ (juridinio asmens kodas 145762465) 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.