Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ŠIAULIŲ CHIRURGINĖS PAGALBOS CENTRO nemokumo administratorės Laimos Buikienės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl nemokumo administratorei Laimai Buikienei paskirtos baudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

10. Nemokumo administratorė su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį ir jais įrodinėjo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 500 Eur dydžio bauda jai yra reikšmingai didelė.

11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami įrodymai gali turėti įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius G. K. turėjo galimybę dėl naujai teikiamų įrodymų pasisakyti ir šią savo teisę įgyvendino, taigi naujai teikiamų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus priima.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

15. Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas nemokumo administratorės Laimos Buikienės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, paskyrė nemokumo administratorei 500 Eur dydžio baudą, o 50 proc. paskirtos baudos sumos nurodė sumokėti kreditoriui G. K.. Nemokumo administratorė su šiuo teismo procesiniu sprendimu nesutinka motyvuodama tuo, kad patikrinimo datos vis tik buvo suderintos ir patikrinimas buvo atliktas, o teismas nustatė datas, kuriomis nemokumo administratorė buvo suplanavusi kitų darbų atlikimą.

17. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

18. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

19. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrotas yra specifinis procesas savo paskirtimi ir esme, ir kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (dėl visų, visiems) padarinius, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

21. Vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Tam, kad būtų užtikrintas veiksmingumo principas ir bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsauga, nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai.

22. Kreditorių interesus nemokumo procese gina ir atstovauja nemokumo administratorius. Teisės doktrinoje pažymima, kad nemokumo administratoriui bankroto procese tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant, kad nemokumo įstatymas praktikoje būtų įgyvendinamas veiksmingai ir nešališkai (Mogenytė, V. Viešojo intereso gynimas juridinių asmenų bankroto procese: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (S 001), Vilnius, MRU, 2023, p. 148). Bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1919-370/2016).

23. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir CPK nustatyto dydžio. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020, 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-467/2024, kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomais argumentais, kad nemokumo administratorei bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi, įvertinus nemokumo administratorės elgesį iki šios nutarties priėmimo. O būtent, pirmosios instancijos teismas baudą skyrė atsižvelgęs į tai, kad G. K. dar 2024 m. kovo 28 d. buvo leista atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą; nutartis buvo įsiteisėjusi ir turėjo būti vykdoma, tačiau iki 2024 m. gegužės mėnesio toks patikrinimas atliktas nebuvo būtent dėl nemokumo administratorės veiksmų, kadangi ji dirbtinai sudarydavo kliūtis šiam patikrinimui atlikti. Visi nemokumo administratorės atskirajame skunde dėstomi argumentai yra susiję su faktais, įvykusiais nuo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo, todėl atskirajame skunde nėra motyvų, suteikiančių pagrindą laikyti, kad pirmosios instancijos teismas baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepanaikino nepagrįstai.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad toks nemokumo administratorės nepateisinamas elgesys, kaip nenoras ir nepagrįstai ilgas delsimas leisti kreditoriui atlikti BUAB ŠIAULIŲ CHIRURGINĖS PAGALBOS CENTRO dokumentų patikrinimą, negali būti vertinamas kaip sąžiningas procesinių teisių naudojimasis bei tinkamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynimas. Įvertinęs nemokumo administratorės veiksmų sąmoningumą ir veikimą prieš bankrutuojančią įmonę bei jos kreditorių interesus, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nemokumo administratorė neužtikrino ne tik veiksmingo nemokumo proceso, tačiau taip pat ir viešojo intereso, todėl nemato teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti paskirtos baudos.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas administratorius turi teisę į atlyginimo dalį, kuri turi būti išmokama kreditorių nustatyta tvarka, atsižvelgiant į administravimo laikotarpį ir pasiektus veiklos rezultatus; atlyginimas turėtų būti išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai ir (ar) administravimo laikui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024). Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nenustatyta, kad dėl kreditoriaus veiksmų, apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą, nebuvo išmokėtas atlyginimas nemokumo administratorei. Iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties turinio nenustatyta, kad būtų keliamas ginčas dėl atlyginimo nemokumo administratorei išmokėjimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmasis kreditorių susirinkimo protokolas buvo panaikintas dėl esminių procedūrinių pažeidimų, kadangi nemokumo administratorė nesilaikė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, nutartis yra įsiteisėjusi.

27. Kita vertus, iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB ŠIAULIŲ CHIRURGINĖS PAGALBOS CENTRUI buvo iškelta bankroto byla. Šia nutartimi taip pat nustatytas bazinis atlygis nemokumo administratorei – 4 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šios sumos dar turės būti sumokami mokesčiai. Todėl paskirta 500 Eur dydžio bauda, palyginti su šioje nemokumo byloje paskirtu atlyginimu, yra didelė.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat reikšminga laiko ir tai, kad nemokumo administratorė yra pensininkė, jos gaunamos pajamos yra nedidelės. Iš į bylą pateiktos deklaracijos už 2023 metus matyti, kad per 2023 metus nemokumo administratorė gavo tik 6 354 Eur pajamų, nuo kurių taip pat dar susimokėjo mokesčius, todėl pagrįsta laikyti, kad nemokumo administratorės finansinė padėtis nėra gera. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas sumažinti nemokumo administratorei paskirtą baudą iki 300 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos panaikinimo ir (ar) sumažinimo klausimą, skundžiama nutartimi iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, tačiau paskirtos baudos dydžio neįvertino bendrame nemokumo kontekste, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį pakeisti ir nemokumo administratorės prašymą tenkinti iš dalies – sumažinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi nemokumo administratorei Laimai Buikienei (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) paskirtą baudą iki 300 Eur (trijų šimtų eurų), 50 proc. baudos paskiriant sumokėti kreditoriui G. K..