Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratoriaus prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo kreditoriams V. B., A. Ž. suinteresuoto asmens likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurgijos pagalbos centras‘‘ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nemokumo administratoriaus MB ,,Nemokamukas‘‘ įgaliotas asmuo L. T. prašė tenkinti buvusios LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ nemokumo administratorės L. B. pateiktą prašymą teismui dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo kreditoriams V. B., A. Ž. suinteresuoto asmens likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurgijos pagalbos centras‘‘ bankroto byloje. Nurodė, kad prašymą teismui rengė ne jis, o buvusi nemokumo administratorė, todėl dėl prašymo pasisakyti negali.

4. Vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimas atliktas vadovaujantis Tvarka (Nr. 843, 2020-07-29, paskelbta TAR 2020-08-03, i. k. 2020-16779) ir sutikrinus duomenis su trijų paskutinių pilnai dirbtų mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščiais (2021-12; 2022-01 ir 2022-02), nemokumo administratorės nuomone, vienos darbo dienos vidutinis uždarbis 399,19 Eur paskaičiuotas teisingai ir taikytinas vykdant išeitinės išmokos už du mėnesius skaičiavimui. Išeitinė išmoka 16 686,14 Eur suma laikytina teisinga. LR Darbo kodekse 47 str. 2 d. 1-4 p. yra nustatyta prastovos skaičiavimo tvarka. Prastovų apmokėjimas pagal vidutinį darbo užmokestį nagrinėjamu atveju apskaičiuojamas taip: - už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis 399,19 Eur; - už antrą ir trečią prastovos dienas mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio (266.12 x 2) 532,24 Eur; - už kitą prastovos laikotarpį jam mokama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio 159,68 Eur.

5. Nemokumo administratorės nuomone, darbo užmokesčio skaičiavimas už prastovos laiką laikytinas nuo 2022-12-01 iki 2023-07-31, nes įmonė, tvarkiusi apskaitą MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“, 2023-07-31 nutraukė apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį su UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras” ir darbo užmokesčio žiniaraščiai nuo 2023-08-01 iki bankroto iškėlimo dienos 2023-11-08 nemokumo administratoriui neperduoti. Taigi, darbo užmokesčio priskaitymas prastovos laike sudaro 27 278,64 Eur, išeitinė išmoka 16 686,14 Eur ir kompensacija už nepanaudotas atostogas 7983,80 Eur laikytina teisingos ir tvirtintinos sumos. Tikslintina suma 51 948,58 Eur neatskaičius mokesčių. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės pritaikyti neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) priskaičiuotose sumose ir pagal VSDFV duomenų bazės duomenis pareiškėjas yra pensijos kaupėjas, tuo pagrindu mokesčių dalyje 22 078,15 Eur kreditorinis reikalavimas netvirtintinas. Po garantinio fondo išmokos I etapo I eilės kreditoriaus A. Ž. patvirtintas kreditorinis reikalavimas buvo 6133,42 Eur, todėl nemokumo administratorė prašė patikslinti kreditorinį reikalavimą 36 003,85 Eur (29 870,43+6133,42) .

19. Nemokumo administratorė dėl neva atsiradusio poreikio didinti A. Ž. kreditorinį reikalavimą remiasi kartu su prašymu pateiktais jokia forma nepatvirtintais atlyginimo žiniaraščiais už 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. sausio ir vasario mėn. Šiuose dokumentuose nėra jokių pagrindžiančių duomenų bei skaičiavimų, kaip atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu buvo apskaičiuotas A. Ž., ėjusio (duomenys neskelbtini) pareigas, priklausantis darbo užmokestis. Nei pats A. Ž., nei nemokumo administratorė jokių pirminių duomenų dėl neva priklausančio darbo užmokesčio dydžio nėra pateikę, kas patvirtina išvadą, kad arba tokių duomenų apskritai nėra, arba jie sąmoningai yra slepiami. Be to, paminėtais darbo užmokesčio žiniaraščiais net nėra išskirta A. Ž., kaip (duomenys neskelbtini), pareigybė bei būtent šioms pareigoms apskaičiuotas darbo užmokestis (minėtas asmuo yra nurodomas (duomenys neskelbtini)).

27. Šiuo atveju darbuotojui, kuris laikinai pavaduoja vadovą, jokios dvi atskiros išeitinės išmokos, kaip tą nepagrįstai bando pateikti nemokumo administratorė, nėra skaičiuojamos. Toks asmuo dirba pagal vieną darbo sutartį ir esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams (pvz., darbo sutarties nutraukimui darbdavio bankroto atveju) jam yra mokama viena išeitinė išmoka. Prašymas yra teikiamas praleidus JANĮ nustatytą terminą. JANĮ 41 str. 1 d. nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad bendrovės kreditoriai savo reikalavimus turėjo pareikšti iki 2023-12-08. Šis terminas neabejotinai ir ženkliai yra praleistas.

28. Nėra pagrindo nei A. Ž., nei V. B. atnaujinti praleisto termino jų patikslintiems reikalavimams pateikti, kadangi šiems asmenims, kaip vadovaujančias pareigas ėjusiems darbuotojams, neabejotinai turėjo būti žinoma, koks darbo užmokestis jiems turėjo mokamas. Abu šie asmenys, elgdamiesi atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, privalėjo pateikti jų darbo užmokesčio dydį patvirtinančius dokumentus, o pastebėjus kažkokius neatitikimus (jei jie manė, kad tokie egzistuoja) pateikti dėl to papildomus duomenis. Nuo bendrovės bankroto bylos iškėlimo iki šio momento bendrovės kreditoriniai buvo tikslinami 5 teismo nutartimis, tačiau per visą šį laiką (faktiškai pusės metų laikotarpį) A. Ž. ir V. B. nekilo jokių abejonių ar pastebėjimų, kad jų kreditoriniai reikalavimai, susiję su darbo teisiniais santykiais, yra apskaičiuoti netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo netenkintinas

30. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti (Šiaulių apygardos civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘. Nemokumo administratore paskirta L. B.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d. 2024 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nemokumo administratorė L. B. atstatydinta iš pareigų, nemokumo administratore paskirta MB ,,Nemokamukas‘‘. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 23 d.

21. Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra pasižymi tam tikra specifika – kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir per įstatyme nustatytą terminą pateikia jį teismui tvirtinti, o, jo nuomone, nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalis). Dėl to dažniausiai teismas pirmiausia patvirtina tų kreditorių reikalavimus, kurių bankroto administratorius neginčija. Administratoriaus ginčijamus finansinius reikalavimus, išnagrinėtus žodinio proceso tvarka, teismas patvirtina vėliau, nustačius, ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012m.). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-241/2021). Atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, kilęs ginčas ir buvo išskirtas į atskirą bylą.

22. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai prašė pašalinti iš suinteresuotų asmenų kreditorių G. K.. Teismas pažymi, kad, nagrinėjant prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, nei nemokumo administratorius, nei teismas nėra įpareigoti gauti kitų kreditorių (ar suinteresuotų asmenų) nuomonę dėl teikiamų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų, kitoks aiškinimas neišplaukia nei iš įstatymų nuostatų, nei iš anksčiau aptartos teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-422-407/2021). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).

23. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia ne dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, o dėl pareiškėjų kreditorinių reikalavimų patikslinimo, kai pareiškėjų reikalavimai jau buvo patvirtinti bankroto byloje ir dėl jų yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis. Kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl suinteresuotas asmuo kreditorius G. K. turi suinteresuotumą ginčyti nemokumo administratoriaus prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria jau buvo konstatuotas pareiškėjų kreditorinių reikalavimų dydis.

24. Teismų praktikoje nurodyta, kad, skirtingai nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) (41–42 straipsniai) nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi kilus poreikiui tikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021).

25. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

26. Pareiškėjų V. B. ir A. Ž. kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje 2024 m. sausio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, patikslinti 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. teismo nutartimis. Iš 2022 m. lapkričio 28 d. UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centro‘‘ laikinai einančios (duomenys neskelbtini) pareigas V. B. priimto įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2022 m. gruodžio 1 d. bendrovės darbuotojui A. Ž. buvo paskelbta neterminuota prastova, už prastovą numatyta skaičiuoti darbo užmokestį pagal DK 47 straipsnio 2 dalies 1-4 punktus. Iš į bylą pateikto UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ (duomenys neskelbtini) A. Ž. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) savo kasmetinių atostogų metu nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2022 m. spalio 28 d. paskyrė V. B. laikinai einančia (duomenys neskelbtini) pareigas. Vėliau kas mėnesį priimtais (išskyrus 2023 m. sausio mėn.) vadovo A. Ž. įsakymais (kurių dauguma numerių neturi), darbuotojai V. B. pavesta eiti (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini) A. Ž. nemokamų atostogų metu. Paskutinis įsakymas dėl pavadavimo priimtas 2023 m. rugsėjo 29 d., kuriuo V. B. (duomenys neskelbtini) pareigas pavesta laikinai eiti nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. spalio 31 d. imtinai. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paduota teismui 2023 m. sausio 25 d., pagal pateiktus įsakymus dėl pavadavimo galima daryti išvadą, kad A. Ž. jį padavė eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas.

27. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas R. B. abejoja įsakymų tiek dėl A. Ž. paskelbtos prastovos, tiek dėl V. B. pavadavimo tikrumu, nurodė, kad abiejų pareiškėjų prašymai dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo buvo pateikti tik tada, kai bankroto byloje sumažėjo jų kreditorinių reikalavimų dydis ir tai susiję su ribotomis galimybėmis balsuoti kreditorių susirinkimuose. Suinteresuoto asmens teigimu, apie nagrinėjamus byloje kreditorinius reikalavimus pareiškėjai turėjo žinoti jau teikiant savo kreditorinius reikalavimus tvirtinti po bankroto bylos iškėlimo ir dar anksčiau, tačiau pateikė juos tik 2024 m. birželio mėnesį.

28. Bendrovės buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita‘‘ darbuotojos K. K.-K. ir R. V., apklaustos liudytojomis teisme, nurodė, kad neprisimena, ar buvo joms pateiktas 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas dėl A. Ž. skelbiamos neterminuotos prastovos ir įsakymai nuo 2022 m. spalio mėnesio paskirti V. B. laikinai einančia (duomenys neskelbtini) pareigas. Tačiau abi liudytojos patvirtino, kad jei tokie įsakymai joms būtų buvę pateikti, A. Ž. būtų paskaičiuota už prastovą, o V. B. - už pavadavimą. Liudytoja R. V. nurodė, kad V. B. buvo skaičiuojamas atlyginimas už pavadavimą, kai gaudavo iš pareiškėjų pranešimą tokį atlyginimą skaičiuoti. Liudytoja nurodė, kad kiekvieną mėnesį ji gaudavo iš A. Ž. ar V. B. priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas, atskaičiuodavo mokesčius, nurodydavo, kiek mokėti mokesčių, duomenis suvesdavo į lentelę ir išsiųsdavo atgal A. Ž. ir V. B., vėliau kas mėnesį teikdavo jiems duomenis apie darbuotojams paskaičiuotą apmokėjimą už prastovą, darbo užmokesčio skolas darbuotojams. Abi liudytojos patvirtino, kad iki sutarties nutraukimo su UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2023 m. liepos 31 d. jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio ar prastovų apskaičiavimo iš pareiškėjų negavo.

29. Nors pareiškėjai tvirtina, kad abu įsakymai buhalterinę apskaitą vykdžiusiai įmonei buvo pateikti ir ji nepagrįstai nepaskaičiavo A. Ž. už prastovą, o V. B. - už pavadavimą, liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina pačių pareiškėjų veiksmai. Pareiškėjas A. Ž. jau 2023 m. sausio mėnesį turėjo matyti, kad jam nėra paskaičiuota kaip darbuotojui už prastovą 2022 m. gruodžio mėnesį, tuo labiau, kad 2023 m. sausio mėnesį jis ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėja V. B. jau 2022 m. lapkričio mėnesį turėjo pastebėti, kad jai nėra paskaičiuota už pavadavimą, tuo labiau, kad ji tuo metu laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Tuo tarpu abu pareiškėjai ne tik kad nereiškė pretenzijų buhalterinę apskaitą vykdžiusiai įmonei, bet ir pasyviai elgėsi iki pat bankroto bylos iškėlimo 2023 m. lapkričio 8 d., nepateikė savo kreditorinių reikalavimų tvirtinimui įstatymo nustatytu terminu ir tik praėjus pusei metų po bankroto bylos iškėlimo pateikė prašymus dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo. Kadangi su darbo santykiais susijusios išmokos pareiškėjams buvo neskaičiuojamos už pakankamai ilgą laiką, o pareiškėjai pakankami ilgą laiką nesikreipė į administratorių dėl jų įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjai buhalterės nepaskaičiuotų sumų galėjo nepastebėti, tuo labiau, atsižvelgiant į jų užimamas pareigas. Liudytojų parodymai ir pareiškėjų neveikimas suponuoja išvadą, kad minėti įsakymai, kuriais pareiškėjai grindžia savo reikalavimus, jeigu ir buvo pateikti buhalterinę apskaitą vykdžiusiai įmonei, buvo pateikti nesavalaikiai, todėl vien dėl šios priežasties buhalterinę apskaitą vykdžiusi įmonė jų nepaskaičiavo.

30. Kaip jau buvo minėta, reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis. Nagrinėjamu atveju jokių naujų aplinkybių, dėl ko turėtų būti tikslinamas kreditorinis reikalavimas, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, tokių aplinkybių nepateikė nei nemokumo administratorius, nei pareiškėjai. Kadangi pareiškėjas A. Ž. jau 2023 m. sausio mėnesį turėjo matyti, kad jam nėra paskaičiuota kaip darbuotojui už prastovą 2022 m. gruodžio mėnesį, o pareiškėja V. B. jau 2022 m. lapkričio mėnesį turėjo pastebėti, kad jai nėra paskaičiuota už pavadavimą, abu pareiškėjai, manantys, kad vis dėlto bankrutavusi bendrovė jiems yra skolinga, turėjo teisę ir pareigą pateikti kreditorinius reikalavimus įstatyme nustatytu terminu.

31. JANĮ 41 str. 1 d. nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Bendrovės kreditoriai savo reikalavimus turėjo pareikšti iki 2023-12-08, todėl sutiktina su suinteresuoto asmens atstovu, kad šis terminas yra ženkliai praleistas ir nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti.

32. Buvusi nemokumo administratorė L. B. pateikė prašymą tikslinti kreditorinį reikalavimą A. Ž. atžvilgiu, nes jam kaip darbuotojui nebuvo paskaičiuotas apmokėjimas už prastovą. Tačiau jos pateiktame 2024 m. birželio 11 d. prašyme ir 2024 m. spalio 29 d. patikslintame prašyme dėl A. Ž. kreditorinio reikalavimo patikslinimo nėra pateiktas detalus jo kreditorinio reikalavimo sumos paskaičiavimas – nėra vidutinio darbo užmokesčio prastovos sumos, kompensacijos už panaudotas atostogas ir kt. paskaičiavimo. Tokių paskaičiavimų teismui nepateikė ir šiuo metu administruojantis įmonę MB ,,Nemokamumas‘‘, nors pateiktą prašymą palaikė ir prašė tenkinti. Nors pareiškėjo A. Ž. atstovė buvo pareiškusi eilę prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, jokių detalių paskaičiavimų teismui nepateikė, bylos nagrinėjimo metu palaikė nemokumo administratorės prašymą su jame pateiktais paskaičiavimais ir prašoma patvirtina kreditorinio reikalavimo suma.

33. Sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad pagal 2018 m. vasario 1 d. darbo sutartį A. Ž. ((duomenys neskelbtini)) darbo užmokestis priklausė nuo pasiektų darbo rezultatų, nebuvo fiksuotas. Darbo užmokesčio dydis buvo išskaidytas į šias dalis: 30 proc. nuo uždirbamos sumos už paslaugas, teikiamas ir apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų; kintamas priedas už mokamas procedūras (išskyrus estetines operacijas) – 50 proc. nuo uždirbtos sumos, išskaičiavus pathistologinio ir citologinio tyrimo kainas; kintamas priedas už mokamas estetines procedūras – 30 proc. nuo uždirbtos sumos. Apklaustos teismo posėdyje liudytojos K. K.-K. ir R. V. nurodė, kad jos darbo užmokesčio nei A. Ž., nei kitiems darbuotojams iš priminių dokumentų neskaičiavo, jos gaudavo iš A. Ž. priskaičiuotas darbuotojų atlyginimo sumas, nuo kurių atskaičiuodavo privalomus mokesčius ir paskaičiuodavo darbuotojui išmokamą darbo užmokesčio sumą.

34. Kad būtų galima paskaičiuoti A. Ž., kaip dirbusiam (duomenys neskelbtini), skolą už neterminuotą prastovą, reikalinga paskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį. Kadangi liudytojos patvirtino, kad jos atlyginimo A. Ž. neapskaičiuodavo, pirminių dokumentų darbo užmokesčiui paskaičiuoti neturėdavo, gaudavo iš jo jau priskaičiuotą sumą, kuri susidėdavo iš darbo užmokesčio bei kintamo priedo, teismui turėtų būti patekti darbo užmokesčio (jo sudedamųjų dalių) apskaičiavimą pagrindžiantys pirminiai duomenys. Tuo tarpu tokių duomenų nepateikė nei buvusi administratorė, nei naujai paskirtas nemokumo administratorius, nei pareiškėjas A. Ž.. Suinteresuoto asmens atstovas R. B. nurodė, kad tokių dokumentų nematė ir tarp įmonės perduotų dokumentų nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo abejoti, ar tokie dokumentai apskritai yra, todėl teismui nepateikus įrodymų apie jų egzistavimą, daryti išvadą dėl prašomų patvirtinti A. Ž. reikalavimų pagrįstumo nėra pagrindo.

35. Suinteresuoto asmens atstovas R. B., nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. kompetencija išrinkti vadovą bei jam nustatyti atlyginimą yra suteikta bendrovės valdybai arba visuotiniam akcininkų susirinkimui (kai valdyba nėra sudaroma). Minėtų valdymo organų sprendimai yra siejami su konkrečiu asmeniu, todėl jie nėra ir negali būti automatiškai taikomi kitų darbuotojų atžvilgiu (pvz., laikino pavadavimo atvejais). V. B. bendrovėje buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) ir už tai jai buvo mokamas darbo užmokestis. V. B. reikalavimas, susijęs su darbo teisiniais santykiais, jau yra patvirtintas bendrovės bankroto byloje, apimant ir tą laikotarpį, kai A. Ž. įsakymais buvo įformintas laikinas šio asmens pavadavimas.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-378/2017, yra išaiškinta, kad sąvoka „laikinai einantis vadovo pareigas“ gali reikšti dvi skirtingas teisines situacijas. Pirmoji – tai neapibrėžto ar apibrėžto termino valdymo organo pareigų atlikimo atvejis, kai laikinai einantis pareigas vadovas yra pagal galiojančią tvarką paskiriamas kompetentingų bendrovės organų (pagal ABĮ reikalavimus). Praktikoje tokia situacija gali būti nulemta tam tikrų priežasčių, dėl kurių ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrovės organai negali paskirti nuolatinio vadovo (pvz., kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas). Tokiu atveju, laikantis ABĮ nuostatų, bendrovės valdyba (kai valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, kai nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali paskirti laikiną vadovą iki išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima paskirti nuolatinio vadovo. Šiuo atveju laikinas pareigų ėjimas reiškia tik vadovo veiklos termino išankstinį neapibrėžtumą ar trumpumą.

37. Nutartyje pasisakyta, jog praktikoje susiklosto ir tokios situacijos, kai yra paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) jis laikinai negali atlikti vadovo funkcijų. Tokiu atveju, siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo. Laikinai vadovo funkcijas atliekančio asmens skyrimas ABĮ nėra sureglamentuotas. Šie atvejai gali būti apibrėžti bendrovės įstatuose, įtvirtinant, kada ir kas gali pavaduoti bendrovės vadovą (pvz., gali būti numatyta, jog bendrovės vadovo įsakymu, kai vadovas laikinai negali eiti pareigų, į jo pareigas skiriamas vadovo pavaduotojas). Šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Taigi, antroji sąvokos „laikinai einantis vadovo pareigas“ reikšmė – tai atvejai, kai vienasmenis valdymo organas dėl nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ar kitų svarbių priežasčių negali vykdyti savo funkcijų ir įgalioja įmonės darbuotoją atlikti vadovo funkcijas.

38. Tokia teisinė situacija, kai bendrovės vadovas dėl tam tikrų aplinkybių (nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ir pan.) laikinai negali eiti savo pareigų, kvalifikuotina kaip trečiųjų asmenų pasitelkimas vadovo prievolėms atlikti, tačiau ji nereiškia naujo bendrovės vadovo, kaip valdymo organo, paskyrimo. Taigi, pirmuoju atveju laikinai paskirtasis vadovas yra valdymo organas, antruoju – jis tik tikrojo vadovo įgaliotinis.

39. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) A. Ž. buvo pavedęs laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas jo mokamų, o vėliau ir nemokamų atostogų metu (duomenys neskelbtini) V. B.. Tačiau teismas, įvertinęs teismui pateikus įsakymus dėl pavadavimo, pažymi, kad įsakymuose nėra numatytas apmokėjimas už pavadavimą. Pati pareiškėja V. B. su tokiais (duomenys neskelbtini) įsakymais sutiko, po jais pasirašydama. Kitų dokumentų, kur vidiniuose norminiuose bendrovės aktuose toks apmokėjimas būtų nustatytas, nėra. Todėl nėra pagrindo skaičiuoti pareiškėjai V. B. darbo užmokesčio už pavadavimą, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.

40. Kaip jau buvo minėta, liudytoja R. V. nurodė, kad visada gaudavo iš A. Ž. ar V. B. pranešimus, kada būtina paskaičiuoti pareiškėjai V. B. už pavadavimą, tačiau neatsimena, kad nuo 2023 m. spalio mėnesio tokius pranešimus būtų gavusi, be to, pareiškėjai kiekvieną mėnesį gaudavo paskaičiuotus atlyginimus ir turėjo galimybę reikšti pretenzijas dėl neteisingai paskaičiuotų sumų, tačiau tokių pretenzijų negavo.

41. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nei nemokumo administratorius, nei pareiškėjai nepateikė pakankami įrodymų kreditorinių reikalavimų patikslinimui, todėl nemokumo administratoriaus prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nemokumo administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo netenkintas, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui A. Ž. bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo G. K. duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas,

nutaria:

Nemokumo administratoriaus prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo kreditoriams V. B., A. Ž. suinteresuoto asmens likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurgijos pagalbos centras‘‘ bankroto byloje netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.