- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2-418-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00014-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Trečiasis asmuo
- G. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ vadovo A. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. Ž., kuris yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ vadovas, kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo (bankroto) bylą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė faktiškai nevykdo veiklos, nes nuomotojui vienašališkai nutraukus patalpų nuomos sutartį ir vienam iš bendrovės akcininkų paprieštaravus, jog vyktų bendrovės akcininkų susirinkimas, kurio metu būtų sprendžiamas klausimas dėl patalpų veiklai vykdyti įsigijimo, bendrovės veiklos licencijos galiojimas buvo sustabdytas. Net trims (iš keturių) bendrovės akcininkams teismo nutartimi yra uždrausta balsuoti akcininkų susirinkimuose dėl bendrovės ilgalaikio turto pardavimo ar bendrovės likvidavimo, todėl bendrovės vadovas negali parduoti bendrovės turto, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Vienas iš bendrovės akcininkų teismuose iškėlė keliasdešimt bylų bendrovei, jos akcininkams ir vadovui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojamos akcininkų teisės dalyvauti priimant reikšmingus bendrovės veiklai sprendimus, dėl ko yra paralyžiuota bendrovės veikla ir nėra galimybės atnaujinti bendrovės veiklą. Bendrovė yra nemoki, nes faktiškai nebevykdo veiklos, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, bendrovės atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, bendrovės skolos gerokai viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė L. B..
4. Teismas konstatavo, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog įmonė yra nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (93 177,23 Eur) viršija jos turimą turtą (25 977 Eur), bendrovė nebevykdo veiklos. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis teismui pateikto UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas yra 25 977 Eur, iš kurio 1 843 Eur – ilgalaikis turtas, 24 134 Eur – trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 90 777 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 90 777 Eur. Pagal atsakovės 2022 gruodžio 31 d. metų pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė patyrė 172 505 Eur nuostolių. Bendrovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai yra 93 177,23 Eur, iš jų 54 197,39 Eur darbuotojams (2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis), 15 943,56 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) ir 9 932,13 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) biudžetams (2023 m. sausio 13 d. duomenimis), dalis bendrovės skolų yra išieškoma vykdomosiose bylose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Trečiasis asmuo G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas paviršutiniškai išsprendė klausimą dėl bendrovės mokumo, t. y. apsiribojo tik formaliųjų požymių įvertinimu. Teismo išvada dėl bendrovės nemokumo yra paremta tik santykio tarp bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir jos turto vertės kvalifikavimu.
5.2. Teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta bendrovei priklausančio turto tikroji vertė. Teismas, nustatydamas bendrovės turto vertę, rėmėsi tik bendrovės balanso duomenimis, kurie, kaip žinoma, neatspindi tikrosios (realios) turto vertės. Pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovei priklausančio turto vertė yra beveik 4 kartus didesnė, nei nurodyta bendrovės balanse, ir iš esmės pakankama visiems pradelstiems finansiniams įsipareigojimams padengti, tačiau teismas šiais įrodymais nesivadovavo ir nesiėmė priemonių abejonėms dėl bendrovės turimo turto vertės pašalinti.
5.3. Teismas netyrė ir nevertino bendrovės veiklos atkūrimo perspektyvų. Bendrovė yra asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, dirbanti daugiau nei 21 metus, yra žinoma rinkos dalyvė, turi gerą dalykinę reputaciją, 23 darbuotojus, medicinos įrangą ir kitus objektus, kurie reikalingi asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti (2023 m. sausio 26 d. turto arešto aktai). Bendrovės veiklai atkurti yra tiesiog reikalingos patalpos, kuriose galėtų būti tęsiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės veiklos atkūrimo perspektyvos yra teigiamos.
5.4. Bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė, lemianti priverstinį juridinio asmens eliminavimą iš rinkos, todėl tokios priemonės taikymas yra galimas, tik įsitikinus, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
6.1. Trečiasis asmuo G. K. jokių antstolės D. P. turto arešto aktų į bylą nėra pateikęs, o teismas jų nėra priėmęs.
6.2. Trečiasis asmuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nevykdydamas antstolės patvarkymo, reiškia prieštaravimus, kad turtas įvertintas per brangiai, reikalauja skirti naują turto vertinimą, tuo tarpu, teikdamas atskirąjį skundą, teigia priešingai, neva bendrovė turi daug brangaus turto.
6.3. Nei vienoje vykdomojoje byloje nebuvo atliktas bendrovės turto vertinimas, turto arešto aktuose yra nurodytos skolininko (bendrovės) pateiktos turto vertės, kurios yra nustatytos įvertinus tai, kad skolininkas (bendrovė) turi suinteresuotumą, jog vykdymo procese bendrovės turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, o varžytynių metu pradinė kaina nustatoma 80 proc. (antrosiose varžytynėse 60 proc.) turto vertės. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas.
6.4. Trečiojo asmens iniciatyva, teismo nutartimi bendrovės akcininkams buvo uždrausta priimti sprendimus dėl bendrovės likvidavimo, turto realizavimo, todėl bendrovė neegali įvykdyti savo turtinių prievolių kreditoriams.
7. Pareiškėjas A. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
7.1. Trečiasis asmuo G. K. antstolės D. P. surašytų turto arešto aktų nepateikė.
7.2. Atskirojo skundo argumentai apie kitokią bendrovės turto vertę nei nurodyta balanse, yra nepagrįsti.
7.3. Bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Net ir tuo atveju, jei teismas laikytų teisinga ne bendrovės balanse nurodytą turto vertę, o trečiojo asmens nurodomą turto vertę, bendrovė yra nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta.
9. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).
10. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovė UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2023 m. vasario 9 d. antstolės patvarkymą, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6074-1028/2022, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-250-357/2023, 2023 m. sausio 13 d. buhalterinę pažymą apie atsakovės kreditorius ir debitorius, 2023 m. vasario 28 d. informaciją apie atsakovės skolas darbuotojams ir Valstybės biudžetui. Atsakovė teikiamais naujais įrodymais grindžia įmonės nemokumą.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dalis atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki (atnaujinta skolų informacija, vykdomųjų bylų informacija), teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus (išskyrus 2023 m. sausio 13 d. buhalterinę pažymą, kuri byloje jau yra, nes buvo pateikta su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo) priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
15. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi, juridinio asmens bankroto byla keliama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.
16. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo vadovaudamasis vien atsakovės 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, VSDFV, Kelių transporto priemonių registro ir Antstolių informacinės sistemos duomenimis. Šių duomenų teismui pakako konstatuoti atsakovės nemokumą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybių dėl realios bendrovės turto vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai iš esmės yra pagrįsti.
20. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
21. Pagal atsakovės finansinius dokumentus, atsakovė turi 93 177,23 Eur, o turimas turtas įvertintas 25 977 Eur suma. Nors pagal pateiktus duomenis atsakovė neturi nekilnojamojo ar registruojamo kilnojamojo turto, tačiau iš šalių pateiktų paaiškinimų ir dalies vykdomųjų dokumentų matyti, kad atsakovė turi kilnojamojo turto (medicininės įrangos), kuris, galimai, yra vertingas. Priešingai nei teigia pareiškėjas ir atsakovė, apeliantas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš tiesų teismui pateikė antstolės D. P. 2023 m. sausio 26 d. sudarytą patikslintą turto aprašą Nr. 2023000208, iš kurio matyti, kad atsakovei priklausantis turtas įvertintas net 84 180 Eur suma, kas visiškai nedera su atsakovės balanse nurodomais duomenimis. Atsakovė nurodo, kad būtent ji 2023 m. sausio 25 d. pateikė informaciją dėl areštuoto turto įkainojimo, o 2023 m. sausio 26 d. antstolė atliko turto arešto aktų patikslinimą ir įrašė areštuoto turto vertes pagal jos įkainavimą. Atsakovė tvirtina, kad apeliantas nėra nuoseklus, pasisakydamas dėl turto vertės, tačiau minėta informacija ir balanso duomenys patvirtina, jog ir pati atsakovė nėra nuosekli turto vertės klausimu. Atsakovė taip pat pateikė antstolės D. P. 2023 m. vasario 9 d. patvarkymą Nr. Nr. S-23-66-7457 dėl atsisakymo tenkinti išieškotojo prieštaravimą dėl areštuoto turto įkainojimo, tačiau atsiliepime neminima aplinkybė, kad vis tik šis patvarkymas buvo panaikintas pačios antstolės D. P. inciatyva.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad dėl minėto patvarkymo apeliantas pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. 2YT-3352-632/2023, tačiau to paties teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinė byla nutraukta, nes 2023 m. vasario 21 d. patvarkymu antstolė pasinaikino pareiškėjo skundžiamą 2023 m. vasario 9 d. patvarkymą Nr. S-23-66-7457 dėl atsisakymo tenkinti išieškotojo 2023 m. sausio 31 d. prieštaravimą dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomosiose bylose Nr. 0066/22/01629, Nr. 0066/22/01755, Nr. 0066/22/01921, ir išieškotojo skundą patenkino (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Visos pirmiau išdėstytos aplinkybės aiškiai pagrindžia, kad tarp šalių egzistuoja nesutarimas dėl atsakovės turimo turto vertės, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, jog nustatytų realią, o ne į balansą įrašytą bendrovės turimo turto vertę. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad dalis bendrovės skolų yra išieškoma vykdomosiose bylose, tačiau iš esmės liko neįvertina nei, kas šias skolas išieško, nei kokio dydžio vykdomas išieškojimas.
23. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovė yra pateikusi duomenis, kurie pagrindžia jos įsiskolinimų dydį darbuotojams, Valstybės biudžetui bei kitiems kreditoriams, tačiau šiuo atveju teismas visiškai nevertino aplinkybių, kada įsiskolinimai atsirado, kokios priežastys lėmė jų atsiradimą ir, ar nėra jokios realios galimybės bendrovei toliau tęsti veiklą, t. y. ar tai nėra tik laikinojo pobūdžio finansiniai sunkumai. Be to, iš šalių dėstomų aplinkybių matyti, kad tarp atsakovės akcininkų yra kilęs ne vienas teisminis ginčas, dėl kurių atsakovė, tikėtina, ir negali tęsti veiklos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, neatsižvelgė į atsakovės turto rodiklių dinamiką, nesiaiškino aplinkybių, ar dėl akcininkų ginčų susidariusi situacija galėjo tiek pakenkti bendrovei, jog jos veikla, pasibaigus ginčams, negalėtų būti atkurta.
24. JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020).
25. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir visapusiškai neišsiaiškino bei neįvertino atsakovės realios finansinės padėties, bendrovės finansinės galimybės realiai atsiskaityti su kreditoriais, realios galimybės vykdyti ir tęsti ūkinę komercinę veiklą. Dėl šios priežasties, klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį, turto vertę bei realias bendrovės galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
27. CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose. CPK 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.
28. Atskirąjį skundą patenkinus, trečiajam asmeniui G. K. grąžinamas 54 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, sumokėtas 2023 m. kovo 21 d. (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 292). Trečiajam asmeniui išaiškinama, kad vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
29. Pareiškėjas A. Ž. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkinamas, pareiškėjo prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo, atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti trečiajam asmeniui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.