Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos mažosios bendrijos „Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ prašymas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių chirurgijos pagalbos centras“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Laima Buikienė; nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d.

2. Teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino neginčijamą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris vėliau patikslintas 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. kovo 4 d. nutartimis, bendra suma – 135 984,55 Eur.

3. Nemokumo administratorės ginčytas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ reikalavimas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi išskirtas nagrinėti į atskirą civilinę bylą.

4. Teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi BUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5. Pareiškėja MB „Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ (buvęs pavadinimas mažoji bendrija Chavasi) prašė patvirtinti jos 8 000 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ (toliau – ir bendrovė) bankroto byloje.

6. Pareiškėja, grįsdama reikalavimą bendrovei, nurodė, kad ši yra skolinga pareiškėjai 8 000 Eur už bendrovei suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas 2023 m. balandžio–liepos mėn. Skola susidarė pagal pareiškėjos išrašytas sąskaitas faktūras: Nr. CH20-232, 2023 m. gegužės 2 d. už apskaitos tvarkymą 2023 m. balandžio mėn., suma – 2 000 Eur; Nr. CH20-248 2023 m. birželio 1 d. už apskaitos tvarkymą 2023 m. gegužės mėn., suma – 2 000 Eur; Nr. CH20-263 2023 m. liepos 3 d. už apskaitos tvarkymą 2023 m. birželio mėn., suma – 2 000 Eur; Nr. CH20-278 2023 m. rugpjūčio 2 d. už apskaitos tvarkymą 2023 m. liepos mėn., suma – 2 000 Eur.

7. Pareiškėja aiškino, kad šalys 2022 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 9 buvo susitarusios dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo už 600 Eur atlygį per mėnesį. Sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad be fiksuoto mėnesinio mokesčio (600 Eur) paslaugos gavėjas (užsakovas) įsipareigoja paslaugos tiekėjui apmokėti visas suteiktas paslaugas, kurios viršija nustatytų paslaugų protingas ir įprastas ribas.

8. Kadangi bendrovei buvo rengiamasi kelti bankroto bylą, pareiškėja pareikalavo, kad bendrovė mokėtų už buhalterinės apskaitos paslaugas 2 000 Eur atlygį per mėnesį, o jei toks užmokestis netenkina, pasiūlė nutraukti sutartį. Tačiau būtent UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ iniciatyva 2023 m. sausio 9 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo bendrovė sutiko mokėti po 2 000 Eur kas mėnesį už suteiktas paslaugas. Bendrovė sumokėjo pareiškėjai sutartą didesnį atlygį už 2023 m. sausio, vasario ir kovo mėn., o tai rodo, jog susitarimas buvo vykdomas. Pareiškėja pažymėjo, kad 2023 m. sausio 9 d. susitarimas yra galiojantis, bendrovė jo neginčijo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos MB „Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies – patvirtino pareiškėjos 2 400 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Šiaulių chirurgijos pagalbos centras“ bankroto byloje. Kitą prašymo dalį atmetė.

10. Teismas iš į bylą pateiktų įrodymų nustatė, kad 2022 m. kovo 1 d. šalys sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 9, kuria pareiškėja įsipareigojo bendrovei pagal jos pateiktus buhalterinius dokumentus vesti buhalterinę apskaitą, o bendrovė už paslaugas sumokėti 600 Eur per mėnesį.

11. Iš 2023 m. sausio 9 d. susitarimo matyti, kad MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“, atstovaujama K. K.-K., ir UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ akcininkas A. Ž. susitarė, jog ieškovė įsipareigojo sąskaitai Nr. CH20-172, kurios išrašymo data 2023 m. sausio 2 d., sąskaitos suma – 2 000 Eur, išrašyti 1 500 Eur kreditinę sąskaitą. Šiuo susitarimu A. Ž. už tai įsipareigojo ateityje mokėti po 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą, jei MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ vadovui ar kitam įmonės įgaliotam asmeniui tektų vykti į teismus ar kitas institucijas dėl UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Šalys susitarė dėl 50 Eur apmokėjimo už kiekvieną sugaištą valandą.

12. Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. sausio 9 d. susitarimas pasirašytas asmeniškai UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ akcininko A. Ž., kuris pasirašymo metu nėjo bendrovės vadovo pareigų, tuo metu jį pavadavo bendrovės teisininkė V. B. Pareiškėjos vardu susitarimą pasirašė komercijos direktorė K. K.-K., kuri buvo įgaliota veikti bendrovės vardu nuo 2023 m. vasario 17 d. Kadangi 2023 m. sausio 9 d. pasirašytas susitarimas buvo sudarytas tarp asmenų, neturinčių įgaliojimų jį sudaryti, teismas laikė, kad jis sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų ir jo pagrindu negalėjo atsirasti prievolė bendrovei mokėti pareiškėjai po 2 000 Eur atlygį kas mėnesį. Teismas pažymėjo, kad tai, jog susitarimą sudarė asmeniškai A. Ž., o ne bendrovė, patvirtino ir liudytoja V. B., kuri laikinai ėjo bendrovės vadovės pareigas. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nei viena, nei kita šalis nepareiškė reikalavimo dėl šio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, susitarimas sudarytas bendrovės, o ne jos akcininko A. Ž. naudai, teismas padarė išvadą, jog jį pasirašę asmenys susitarė ne dėl asmeninio pobūdžio paslaugų, o pareiškėjos teiktinų paslaugų bendrovei, susijusių su vykimu į teismą ar kitas institucijas.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra išrašytos už paslaugas, suteiktas už atitinkamą mėnesį. Jose nurodytas tas pats 2 000 Eur mėnesinis atlygis, ataskaitų apie sugaišto laiko apskaitą pareiškėjai dalyvaujant teisme ar kitose institucijose dėl UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nėra. Sąskaitų priedus pareiškėja pateikė tik nagrinėjant bylą teisme. Teismas vertino, kad šios aplinkybės rodo, jog pareiškėja sąskaitas bendrovei už ginčo laikotarpį po 2 000 Eur kas mėnesį išrašė ne 2023 m. sausio 9 d. susitarimo pagrindu, kadangi jis nėra susietas su laiko apskaita.

14. Teismas, šalims neginčijant, kad į bylą pateiktas susirašinėjimas vyko tarp jų, nors elektroninis ieškovės paštas įvardintas kaip UAB ,,Jūsų finansininkas“, pastebėjo, jog iš 2023 m. vasario 8 d. elektroninio laiško bendrovei matyti, kad pareiškėja teigia taikiusi nuolaidą už 2023 metų sausio mėn., prašo apmokėti 2 000 Eur ir nurodo, kad tokia suma bus tol, kol tęsis darbai, nes nėra žinoma, kiek darbų reikės atlikti ir kiek mėnesių truks iki kol įvyks bankrotas. Tačiau teismas konstatavo, kad iš bendrovės atstovės V. B. rašytų elektroninių laiškų pareiškėjai matyti, jog bendrovės atstovė niekada nepripažino susitarimo dėl didesnio atlygio už suteiktas paslaugas, iš laiškų teksto matyti, kad jai nėra žinoma apie susitarimą mokėti už paslaugas pareiškėjai po 2 000 Eur kas mėnesį.

15. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos paaiškinimus, kad sąlyga dėl sutarties kainos padidinimo buvo aptarta žodžiu, įvertinęs, jog už 2023 m. sausio, vasario ir kovo mėn. suteiktas paslaugas po 2 000 Eur sumokėjo bendrovės akcininkas A. Ž. iš savo sąskaitos, konstatavo, kad nesant tarp šalių rašytinio susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, vien sąskaitų apmokėjimo faktas už tris mėnesius nėra pakankamas įrodymas, jog šalys susitarė pakeisti paslaugų teikimo kainą iki tol, kol galios sutartis. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytoja V. B. teismo posėdyje nurodė, jog bendrovės akcininkas A. Ž. tokią kainą sumokėjo tik todėl, kad sutartis nebūtų nutraukta ir nekiltų keblumų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrovės akcininkas A. Ž. buvo sutikęs su sąlyga pakeisti atlygį už pareiškėjos suteiktas paslaugas iki 2 000 Eur per mėnesį, nors kaip akcininkas tokių įgaliojimų ir neturėjo, o laikinai vadovo pareigas eiti tuo metu buvo paskirta bendrovės teisininkė V. B.

16. Teismas padarė išvadą, kad, nesant rašytinės sutarties, iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo nuspręsti, jog šalys nuo 2023 m. sausio mėn. pakeitė 2022 m. kovo 1 d. sudarytos sutarties 2 straipsnio sąlygą dėl 600 Eur atlygio pakeitimo į 2 000 Eur, o bendrovės akcininko A. Ž. apmokėjimas ieškovei po 2 000 Eur už 2023 m. sausio–kovo mėn. suteiktas paslaugas, vertinant įrodymų visumą, nepatvirtina, kad šalys susitarė pakeisti sutarties sąlygą dėl atlygio ne laikinai, o visam sutarties galiojimo laikui.

17. Pasisakydamas dėl nemokumo administratorės argumentų, kad pareiškėjai nepriklauso joks papildomas nesumokėtas atlygis, įvertinęs pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateiktų priedų prie sąskaitų, kuriuose nurodytos 2023 m. balandžio–liepos mėn. suteiktos paslaugos, teismas priėjo prie išvados, jog nemokumo administratorė nepaneigė pareiškėjos nurodytų atliktų darbų apimties ir sudėties. Nors nemokumo administratorė bylos nagrinėjimo metu akcentavo pareiškėjos padarytas klaidas ir neatliktus darbus pagal sudarytą buhalterinės apskaitos sutartį, teismas pažymėjo, kad bendrovė sutarties vykdymo metu nekėlė ginčo nei dėl atliktų darbų kokybės, nei jų atlikimo, ginčų dėl pareiškėjos civilinės atsakomybės nėra inicijavusi ir nemokumo administratorė.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėja teikė bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas 2023 m. balandžio–liepos mėn., kol sutartis tarp šalių buvo nutraukta. Kadangi bylos nagrinėjimo metu pareiškėja neįrodė, kad šalys buvo pakeitusios sutarties sąlygą dėl paslaugų apmokėjimo iki sutarties galiojimo pabaigos, teismas priėjo prie išvados, jog bendrovė privalo sumokėti pareiškėjai 2022 m. kovo 1 d. sutartyje numatytą atlygį (po 600 Eur už mėnesį), už keturis mėnesius. Todėl teismas patvirtino pareiškėjos 2 400 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Pareiškėja MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti jos 8 000 Eur finansinį reikalavimą LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas teisingai nusprendė, kad 2022 m. kovo 1 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartis galiojo iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sutartimi buvo sulygta, kad dėl 600 Eur mėnesio paslaugų kainos, tačiau taip pat buvo numatyta, jog tuo atveju, jeigu keičiasi darbų apimtis arba dėl užsakovo klaidų ar kitokių tyčinių ar neatsargių veiksmų vykdytojui reikia atlikti daugiau darbo nei įprastai tvarkant buhalterinę apskaitą, vykdytojas turi teisę papildomai išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, o užsakovas įsipareigoja ją apmokėti. Šia papildoma sąlyga šalys sulygo dėl tokių galimų aplinkybių ir vykdytojo teisės bei lūkesčių į teisingą apmokėjimą esant šioms sąlygoms ir atliktiems darbams nukrypstant nuo įprastų darbo sąlygų.

19.2. Bendrovė nei 2022 m. kovo 1 d. sutarties, nei 2023 m. sausio 9 d. susitarimo sąlygų, nei išrašytų sąskaitų neginčijo, neneigė ir nereikalavo pripažinti negaliojančiomis ar niekinėmis.

19.3. Teismas teisingai įvertino, kad papildomas susitarimas sudarytas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ interesais ir naudai. Papildomu susitarimu šalys faktiškai susitarė dėl papildomų darbų apmokėjimo sąlygų – po 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą. Šalys susitarė dėl papildomo pareiškėjos darbo apmokėjimo, nes jos pagrindinė veikla yra buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos, todėl dėl nieko kito šalys sutarti negalėjo, dėl to nesutiktina, kad 2023 m. sausio 9 d. papildomas susitarimas nepatvirtina šalių valios pakeisti 2022 m. kovo 1 d. sutarties kainos ir atsiskaitymo tvarkos.

19.4. MB „Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ sudarant 2023 m. sausio 9 d. buvo atstovaujama teisėtai, o tai, kad A. Ž. buvo laikinai pavedęs eiti UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktorės pareigas V. B. (ji nebuvo paskirta bendrovės valdymo organu akcininkų susirinkimo sprendimu), nepaneigia, jog jis tuo metu faktiškai neatšauktas iš direktoriaus pareigų, rūpinosi bendrovės veikla ir interesais, buvo faktiniu bendrovės vadovu.

19.5. Pareiškėja sąskaitas Nr. CH20-185, CH20-200, CH20-215 (po 2 000 Eur) išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini) po 2023 m. sausio 9 d. susitarimo pasirašymo, kuriuo pakeistos ankstesnės sutarties sąlygos, A. Ž. bankiniais pavedimais jas apmokėjo, konkrečiai nurodydamas, kad moka pagal šias sąskaitas už UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Net ir nesant ar nevertinant 2023 m. sausio 9 d. papildomo susitarimo, atlikti mokėjimai parodo, kad šalys buvo susitarusios dėl paslaugų kainos didinimo ir tos sąlygos šalims buvo žinomos, aiškios, priimtinos ir nekėlė abejonių. Akivaizdu, kad susitarimas dėl paslaugų kainos didinimo buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – tęsiant sutarties vykdymą ir apmokant už paslaugas didesnę kainą.

19.6. Sąskaitos, išrašytos 2023 m. gegužės–rugpjūčio mėn. yra priimtos, įtrauktos į bendrovės finansinę apskaitą. A. Ž. atsisakė duoti paaiškinimus teismui, taigi nepaneigė susitarimo dėl paslaugų kainos padidinimo, to nepadarė ir bendrovės nemokumo administratorė. Neigti šias sąskaitas ir skolą pareiškėjai bendrovė (ir jos buvusi laikinoji vadovė V. B.) pradėjo tik iškėlus bendrovei bankroto bylą.

19.7. Pareiškėja įrodė (pateiktais susirašinėjimais, darbų ataskaitomis, išrašytomis sąskaitomis, atliktais apmokėjimais, liudytojų parodymais teisme ir kt. įrodymais), kad teisėtai tarėsi su bendrove dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tinkamai informavo ją apie sutarties sąlygų pasikeitimą, siūlė pasirinkti kitą paslaugų tiekėją ir atsisakyti pasikeitusių sąlygų, gavo pritarimą tęsti sutartį su pakeitimais (nesutikimas nebuvo išreikštas jokia forma), buvo pasirašytas ir papildomas susitarimas su faktiniu įmones vadovu bendrovės naudai ir veiklos tikslais, po susitarimo buvo atliekami periodiniai apmokėjimai po 2 000 Eur (kas atitinka 50 Eur už valandą, 40 val. per mėnesį) pagal pasikeitusias pagrindinės sutarties sąlygas, nurodant, jog mokama už kasmėnesinį paslaugų teikimą. Neapmokėtos keturios sąskaitos už 2023 m. balandžio–liepos mėn. buvo priimtos ir apskaitytos bendrovės apskaitoje tinkamai, teisme nebuvo prašoma paneigti susitarimo, jo sąlygų, išrašytų sąskaitų ir atliktų darbų kiekio kaip neteisėtų ar nesąžiningų, todėl pareiškėjos 8 000 Eur finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje turi būti patvirtintas.

20. LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, atstovaujama nemokumo administratorės Laimos Buikienės, atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. 2023 m. sausio 9 d. susitarimas sudarytas tarp tam įgalinimų neturinčių asmenų – dėl jo sąlygų tarėsi UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ vadovas A. Ž., kuris tuo metu buvo neapmokamose atostogose, ir MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ komercijos direktorė kasininkė K. K.-K., kuri tuo metu neturėjo įgaliojimo atstovauti pareiškėją.

20.2. Po susitarimo sudarymo nebuvo atlikta daugiau darbo nei įprastai, priešingai, bendrovė pajamų nebeturėjo nuo 2022 m. spalio 31 d., dėl to buhalterinės apskaitos darbų įprastinė apimtis buvo žymiai sumažėjusi. Be to, pareiškėja neatliko tiesioginio savo darbo: į Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą per ginčo laikotarpį įkeltos tik 9 sąskaitos faktūros, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neperduotos darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos ir mokesčiai. Nors pagrindinis likęs darbas buvo atlyginimų įmonės darbuotojams prastovų metu paskaičiavimas, įmonės vadovui A. Ž. nebuvo atliktas prastovų skaičiavimas už mediko darbą, o laikinai ėjusiai direktoriaus pareigas V. B. neskaičiuotas priedas už direktoriaus pavadavimą.

20.3. 2023 m. kovo 6 d. bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla (nors ši nutartis vėliau ir buvo apeliacinės instancijos teismo panaikinta, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi bankroto byla bendrovei iškelta), o apskaitą tvarkiusi pareiškėja savavališkai už paslaugas išsirašė pageidaujamus 2 000 Eur per mėnesį, žinodama, kad bendrovė nepagrįstai patirs sąnaudas, nes pajamos nebeuždirbamos jau nuo 2022 m. spalio 31 d. (sutarties su teritorine ligonių kasa nutraukimo). Tik esant uždirbamoms pajamoms bendrovė galėjo patirti adekvačias sąnaudas. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų už 2023 metų balandžio–liepos mėn. matyti, kad sąskaitos yra išrašytos už paslaugas, suteiktas už atitinkamą mėnesį, jose nurodytas tas pats 2 000 Eur mėnesinis atlygis, ataskaitų apie sugaištą laiką pareiškėjai dalyvaujant teisme ar kitose institucijose dėl bendrovės nėra. Sąskaitų priedus pareiškėja pateikė tik nagrinėjant bylą teisme. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja sąskaitas bendrovei už ginčo laikotarpį po 2 000 Eur kas mėnesį išrašė ne 2023 m. sausio 9 d. susitarimo pagrindu, kadangi jis nėra susietas su laiko apskaita.

20.4. Byloje nėra dokumento, įrodančio, kad šalys būtų pasirašiusios susitarimą pakeisti 2022 m. kovo 1 d. sutarties 600 Eur per mėn. kainą į 2 000 Eur per mėn., o bendrovės akcininko A. Ž. apmokėjimas pareiškėjai po 2 000 Eur už 2023 sausio–kovo mėn. suteiktas paslaugas, vertinant įrodymų visumą, nepatvirtina, jog šalys susitarė pakeisti sutarties sąlygą dėl atlygio ne laikinai, o visam sutarties galiojimo laikui.

20.5. Ginčo sąskaitas pareiškėja išrašė ir į bendrovės apskaitą įtraukė savavališkai, nors 2022 m. kovo 1 d. šalių sudarytoje sutartyje yra aptarta, kad įtraukti į apskaitą dokumentus galima tik suderinus su bendrovės vadovybe. Dar daugiau, bendrovės vadovybė laiku net neturėjo informacijos apie į apskaitą įtrauktas ginčo sąskaitas faktūras ir atsiradusią 8 000 Eur skolą. Pareiškėja tai padarė pasinaudodama nemokios bendrovės padėtimi, gąsdindama, kad nutrauks šalių sudarytą sutartį dėl apskaitos paslaugų. Pareiškėjai buvo žinoma, kad 2023 m. kovo 6 d. bendrovei iškelta bankroto byla, darbų apimtys sumažėjusios iki minimumo, bendrovė nebeuždirba pajamų, generuojamos tik sąnaudos.

20.6. Šalių 2022 m. kovo 1 d. sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis buvo vienintelė galiojanti sutartis, kuri buvo nutraukta 2023 m. liepos 31 d. jau esant nemokumo bylai ir ginčui, pagal ją laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. susidarė 2 400 Eur skola, taigi tik toks pareiškėjos finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje patenkintas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ prašymas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

23. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Laima Buikienė; nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d. Teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtintas, o 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. kovo 4 d. nutartimis patikslintas BUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ neginčytinas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nemokumo administratorės ginčytinas pareiškėjos „Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ reikalavimas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi išskirtas nagrinėti į atskirą civilinę bylą. Teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi BUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

24. Skundžiama 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi teismas pareiškėjos MB „Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ prašymą dėl 8 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies ir patvirtino jos 2 400 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Šiaulių chirurgijos pagalbos centras“ bankroto byloje.

25. Pareiškėja prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, jo dydį įrodinėjo: 1) tarp jos ir LUAB „Šiaulių chirurgijos pagalbos centras“ 2022 m. kovo 1 d. sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartimi Nr. 9, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo bendrovei pagal pastarosios pateiktus buhalterinius dokumentus vesti buhalterinę apskaitą, o bendrovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 600 Eur per mėnesį pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. (sutarties 2 punktas). Šios sutarties 2 punkte šalys, be kita ko, numatė, kad „Tuo atveju jeigu keičiasi darbų apimtis arba dėl užsakovo klaidų ar kitokio tyčinių ar neatsargių veiksmų vykdytojui reikia atlikti daugiau darbo nei įprastai tvarkant buhalterinę apskaitą, <...>, tokiu atveju vykdytojas turi teisę papildomai išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, o užsakovas įsipareigoja ją apmokėti...>; 2) 2023 m. sausio 9 d. susitarimu, pagal kurį pareiškėja įsipareigojo 2023 m. sausio 2 d. sąskaitai CH20-172 (suma – 2 000 Eur) išrašyti kreditinę sąskaitą (suma – 1 500 Eur), o A. Ž. (bendrovės akcininkas) už tai įsipareigojo ateityje mokėti po 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą, jei MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ vadovui ar kitam įmonės įgaliotam asmeniui tektų vykti į teismus ar kitas institucijas dėl UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Susitarime taip pat įtvirtinta nuostata, kad šalys „susitaria mokėti po 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą, po sąskaitos faktūros gavimo atsiskaityta bus per 3 darbo dienas, sąskaitos ir kiti dokumentai šalių susitarimu bus siunčiami el. paštu“; 3) sąskaitomis faktūromis: i) 2023 m. gegužės 2 d. Nr. CH20-232 (už apskaitos tvarkymą 2023 m. balandžio mėn., suma – 2 000 Eur); 2023 m. birželio 1 d. Nr. CH20-248 (už apskaitos tvarkymą 2023 m. gegužės mėn., suma – 2 000 Eur); iii) 2023 m. liepos 3 d. Nr. CH20-263 (už apskaitos tvarkymą 2023 m. birželio mėn., suma – 2 000 Eur); iv) 2023 m. rugpjūčio 2 d. Nr. CH20-278 (už apskaitos tvarkymą 2023 m. liepos mėn., suma – 2 000 Eur); 4) bylą nagrinėjant teisme papildomai pateiktais sąskaitų Nr. CH20-232, Nr. CH20-248, Nr. CH20-263 ir Nr. CH20-278 priedais (darbų ataskaitomis ir paaiškinimais); 5) šalių (jų atstovų) elektroniniais susirašinėjimais.

Dėl MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita” finansinio reikalavimo

26. Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama JANĮ 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Tačiau šiame įstatyme nenustatyti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) pagrindai, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarp skolininko ir kreditoriaus susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).

27. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

28. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

29. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

30. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjai MB „Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“, siekiančiai jos finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras” bankroto byloje, teko pareiga leistinais įrodymais pagrįsti tiek prašomo patvirtinti reikalavimo atsiradimo bendrovei pagrindą, tiek jo dydį.

31. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė patvirtinti 8 000 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš šalių 2022 m. kovo 1 d. sudarytos apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 9, 2023 m. sausio 9 d. susitarimo, pareiškėjos bendrovei 2023 m. gegužės–rugpjūčio mėn. (už 2023 m. balandžio–liepos mėn. suteiktas paslaugas) išrašytų sąskaitų faktūrų su priedais (darbų ataskaitomis). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė, jog šalys būtų pakeitusios 2022 m. kovo 1 d. sutartyje numatytą darbų kainą – vietoje 600 Eur sutarusios 2 000 Eur per mėnesį atlygį, tačiau nusprendęs, jog pareiškėja 2023 m. balandžio–liepos mėn. bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas vis dėlto suteikė, pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies ir patvirtino jos 2 400 Eur (600 Eur x 4 mėn.) finansinį reikalavimą LUAB „Šiaulių chirurgijos pagalbos centras“ bankroto byloje. Apeliantė su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, teigdama, kad šalys 2023 m. sausio 9 d. susitarimu pakeitė 2022 m. kovo 1 d. sutarties sąlygą dėl paslaugų kainos, todėl, įvertinus tai, jog ginčo paslaugos bendrovei buvo suteiktos, o apeliantė su ja neatsiskaitė, teismui buvo pagrindas patvirtinti jos finansinį reikalavimą visa apimtimi – 8 000 Eur (2 000 Eur x 4 mėn.).

32. Byloje nėra ginčo dėl MB ,,Buhalterinės konsultacijos ir apskaita“ ir LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ siejusių sutartinių teisinių santykių, jų pobūdžio, apeliantės bendrovei suteiktų paslaugų fakto. Tarp šalių ginčas šioje byloje kilo dėl paslaugų kainos, joms skirtingai aiškinant 2023 m. sausio 9 d. rašytinio susitarimo turinį: pareiškėja vertina, kad šiuo susitarimu buvo pakeistas 2022 m. kovo 1 d. sutartyje numatytas apeliantei už bendrovei suteiktas paslaugas mokėtino atlygio dydis, todėl už ginčo laikotarpį – 2023 m. balandžio–liepos mėn. – apeliantei turėjo būti mokama ne 600 Eur, o 2 000 Eur per mėnesį, o, bendrovė su tuo nesutinka ir teigia, jog šalių sulygtas mėnesinis atlygio apeliantei dydis nebuvo pakeistas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija toliau pasisako šiais aspektais.

33. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas). Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).

34. Taikant įstatyme (CK 6.193–6.195 straipsniuose) įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022, 38 punktas).

35. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktai; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022, 33 punktas). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019, 22 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-611/2024, 34 punktas).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo teiginiais, kad 2023 m. sausio 9 d. rašytiniu susitarimu (ar kokia kita forma) šalys būtų pakeitusios jų 2022 m. kovo 1 d. sudarytoje apskaitos paslaugų teikimo sutartyje Nr. 9 sulygtą bendrovės pareiškėjai mokėtino atlygio už buhalterinės apskaitos paslaugas dydį, t. y. sutarusios vietoje 600 Eur per mėnesį mokėti 2 000 Eur per mėnesį atlygį, be kita ko, apskaičiuotą taikant 50 Eur valandinį tarifą (iš viso – 40 val. per mėnesį). Tokios išvados neleidžia daryti nei sisteminė–lingvistinė ir loginė aptariamo susitarimo teksto analizė, nei kiti byloje esantys duomenys.

37. Nagrinėjamu atveju ginčo susitarime nėra jokių užuominų ar nuorodų apie tai, kad juo yra keičiama 2022 m. kovo 1 d. šalių sutartyje įtvirtinta bendra paslaugų kaina, t. y. jog šalys fiksuotą apeliantei mokėtiną 600 Eur mėnesinį atlygį būtų siekusios pakeisti – numatyti, kad jis už bendrovei suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas po susitarimo sudarymo pareiškėjai bus skaičiuojamas taip – po 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą. Apeliantės šioje byloje užimta pozicija, kad bendrovė susitarimu sutiko jai mokėti 2 000 Eur per mėnesį (pareiškėjai aiškinant, jog po 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą, 40 val. per mėnesį) neatitinka šalių sudaryto rašytinio susitarimo turinio, t. y. nei jo dalies, kurioje numatyta, kad apeliantei po 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą bus mokama, jei jos vadovui ar kitam įmonės įgaliotam asmeniui tektų vykti į teismus ar kitas institucijas dėl bendrovės (byloje tokių paslaugų teikimas apskritai nebuvo įrodinėjamas) (trečia susitarimo pastraipa), nei kitos šio susitarimo dalies, kuria šalys susitarė mokėti po 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą (ketvirta susitarimo pastraipa). Tokia nuostata dėl paslaugų kainos apskaičiavimo būdo (visais mėnesiais taikant tapatų paslaugų teikimo laiką – 40 val., ir mokant vienodą sumą – 2 000 Eur), expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) susitarime nėra įtvirtinta, o apeliantės dėstomi teiginiai tik patvirtina, kad atlygį už suteiktas paslaugas ji taip apskaičiuoja savaip interpretuodama ginčo susitarimą.

38. Vis dėlto toks plečiamasis ir iš esmės tik apeliantei naudingas 2023 m. sausio 9 d. susitarimo nuostatų aiškinimas ne tik kad nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tačiau ir nelaikytinas sąžiningu bendrovės, kuri nepripažįsta buvus tokio turinio šalių susitarimą dėl paslaugų kainos, atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad bendrovei būtų buvęs realus poreikis ginčo laikotarpiui (2023 m. balandžio–liepos mėn.) tartis dėl didesnės apimties paslaugų teikimo, taigi ir daugiau nei tris kartus viršijančios jų kainos. Priešingai nei teigia apeliantė, tai, kad bendrovė (jos akcininkas ir vadovas) tam tikrais konkrečiais atvejais – už apeliantės 2023 m. sausio–kovo mėn. suteiktas paslaugas (tikėtina, nulemtas ketinimo inicijuoti bendrovės nemokumo (bankroto) bylą, kadangi pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikė bendrovės vadovas) – jai atliko tris mokėjimus po 2 000 Eur, niekaip nepatvirtina to, jog šalių 2022 m. kovo 1 d. sutartyje numatytas atlygis už paslaugas – 600 Eur per mėnesį, buvo pakeistas ar kad 2 000 Eur atlygį bendrovė apeliantei įsipareigojo mokėti ir už vėliau šios teikiamas paslaugas. Tokią aiškiai ir nedviprasmiškai abiejų šalių suderintą valią dėl paslaugų kainos keitimo patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog, remiantis 2022 m. kovo 1 d. sutarties 2 punktu, šalys buvo susitarusios, kad esant papildomiems darbams, apeliantė turi teisę papildomai išrašyti bendrovei sąskaitą faktūrą ir pastaroji įsipareigoja ją apmokėti. Todėl, įvertinus tai, kad šalys 2022 m. kovo 1 d. sutartyje buvo susitarusios ir dėl papildomų darbų (esant papildomiems darbams apeliantė turėjo teisę išrašyti papildomą sąskaitą faktūrą greta per mėnesį mokėtino 600 Eur atlygio), tačiau šioje sutartyje nedetalizavusios jų kainos, pagrįstai manytina, jog 2023 m. sausio 9 d. susitarimu šalys būtent ir susitarė dėl tokių papildomų darbų kainos – 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą, o ne pakeitė apeliantei už suteiktas paslaugas mokėtino bendro atlygio dydį, numatytą 2022 m. kovo 1 d. sutartyje – 600 Eur per mėn.

40. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi ir tam tikrą apeliantės pozicijos prieštaringumą. Pažymėtina, kad, viena vertus, apeliantė teigia, jog šalys 2023 m. sausio 9 d. susitarimu pakeitė jų 2022 m. kovo 1 d. sutartimi sulygtą apeliantei kas mėnesį mokėtiną atlygį už suteiktas paslaugas – nuo 600 Eur per mėnesį jį padidino iki 2 000 Eur per mėnesį (nors apeliantė šią sumą apskaičiuoja, taikydama 50 Eur valandinį tarifą, kuris numatytas susitarime, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokį atlygį (2 000 Eur) apeliantė iš esmės vertina kaip fiksuotą, t. y. bendrą kas mėnesį mokėtiną paslaugų kainą, kadangi visais atvejais jai apskaičiuoti ima tą patį paslaugoms teikti reikalingą valandų skaičių – 40 val., taip kaskart gaudama tą pačią sumą – 2 000 Eur, kuri atsispindi ir kas mėnesį apeliantės bendrovei išrašytose sąskaitos faktūrose). Kita vertus, apeliantė, remdamasi 2022 m. kovo 1 d. sutarties 2 punktu, nurodo, kad ji už papildomų darbų atlikimą turėjo teisę gauti papildomą atlygį, taigi šiuo atveju jau vertina, jog jos atlikti darbai, už kuriuos bendrovė neatsiskaitė, laikytini papildomais, t. y. tais, už kuriuos greta 600 Eur dydžio sąskaitos faktūros per mėnesį (bendros paslaugų kainos) galėjo būti išrašyta papildoma sąskaita faktūra (papildomų darbų kainos aptariamoje sutartyje nenumatant, tačiau ja laikant įtvirtintą 2023 m. sausio 9 d. susitarime). Šios aplinkybės rodo, kad pati apeliantė nėra visiškai įsitikinusi jos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio atsiradimo pagrindu.

41. Apeliantė pakeistą atlygio už bendrovei suteiktas paslaugas dydį siekia pagrįsti ir sąskaitų faktūrų priedais (darbų ataskaitomis), kuriuose išvardinti kiekvieną ginčo mėnesį (2023 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn.) atlikti konkretūs darbai, nurodytas jiems atlikti skirtas laikas valandomis (už balandžio ir gegužės mėn. iš viso – 40,30 val., už birželio ir liepos mėn. iš viso – 40 val.). Tačiau teisėjų kolegijai tai taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją ir konstatuoti buvus šalių susitarimą pakeisti 2022 m. kovo 1 d. sutarties 2 punkto nuostatą dėl atlygio dydžio.

42. Pažymėtina, kad aptariamus priedus parengė pati apeliantė, savaip vertindama 2023 m. sausio 9 d. susitarimą ir laikydama, jog atlygis už jos per mėnesį suteiktas paslaugas yra pakeistas, t. y. prieduose išvardintus per mėnesį atliktus darbus įkainodama jos vienašališkai pasirinktu apskaičiavimo būdu – 50 Eur x 40 val. = 2 000 Eur, o ne šalis saistančioje 2022 m. kovo 1 d. sutartyje numatyta fiksuota jų kaina – 600 Eur per mėnesį, kuri mokama už paslaugas, nepaisant joms atlikti skirtų valandų skaičiaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neįrodė, jog prieduose išvardinti darbai yra papildomi darbai, kuriems galėtų būti taikomas kitoks negu 2022 m. kovo 1 d. sutartyje numatytas atlygis (pavyzdžiui, 2023 m. sausio 9 d. susitarime numatytas 50 Eur už valandą), o ne darbai, dėl kurių atlikimo šalys susitarė 2022 m. kovo 1 d. sutartimi ir už kuriuos mokėtinas mėnesinis atlygis sudaro 600 Eur (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju sąskaitų faktūrų, kuriose numatyta mokėtina suma 2 000 Eur per mėnesį, išrašymo faktas ir jų įtraukimas į apskaitą (už ką, be kita ko, buvo atsakinga pati apeliantė, 2022 m. kovo 1 d. sutartimi įsipareigojusi teikti bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas), priešingai nei bando įteigti apeliantė, pats savaime nepatvirtina to, kad šalys pakeitė jų rašytine sutartimi sulygtą paslaugų kainą.

43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neįrodė to, kad šalys būtų pakeitusios 2022 m. kovo 1 d. sutartyje numatytą mokėtino atlygio dydį – 600 Eur per mėnesį, taip pat ir to, jog apeliantė būtų atlikusi papildomus darbus, už kuriuos jai turėtų būti papildomai atlyginama pagal 2023 m. sausio 9 d. susitarimą – 50 Eur už kiekvieną sugaištą valandą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. įskaitytinai) teikė bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas, pagrįstai nusprendė, kad bendrovė turėjo sumokėti pareiškėjai 2022 m. kovo 1 d. sutartyje numatyto dydžio atlygį, iš viso – 2 400 Eur (600 Eur x 4 mėn.), o jai to nepadarius, yra pagrindas patvirtinti tokio dydžio apeliantės finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bendrovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog ji apskritai nėra nieko skolinga apeliantei (taigi ir 2 400 Eur), tačiau su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliacine tvarka neginčija, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacijos ribų, šiuo aspektu nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

45. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

46. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

47. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Bendrovei nepateikus duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.