- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2-473-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00014-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ŠIAULIŲ CHIRURGINĖS PAGALBOS CENTRAS“ nemokumo administratorės L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties atsisakyti ištaisyti rašymo apsirikimą 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ŠIAULIŲ CHIRURGINĖS PAGALBOS CENTRAS“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) ir paskirta nemokumo administratorė L. B. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d.
2. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė:
2.1. leisti pareiškėjui G. K. ir (ar) jo atstovui atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą;
2.2. nustatyti, kad dokumentų patikrinimo terminas negali tęstis ilgiau kaip tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo datos;
2.3. įpareigoti bendrovės nemokumo administratorę L. B. sudaryti sąlygas kreditoriui G. K. ir (ar) jo atstovui susipažinti su bendrovės dokumentais.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „ŠIAULIŲ CHIRURGINĖS PAGALBOS CENTRAS“ dokumentų patikrinimo sąlygas:
3.1. pareiškėjui turi būti sudarytos sąlygos vykdomo patikrinimo metu atlikti bendrovės turto, kuris yra perduotas nemokumo administratorei, apžiūrą;
3.2. nemokumo administratorė, teikdama pareiškėjui susipažinti komercinę (gamybinę) informaciją sudarančią informaciją ir informaciją, kurią sudaro asmens duomenys (o ne visa informacija apie bendrovę bei jos veiklą), gali reikalauti pareiškėjo pasirašyti pasižadėjimą ją išsaugoti;
3.3. nemokumo administratorė už skirtą laiką, pareiškėjui naudojantis suteikta teise atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, iš pareiškėjo gali reikalauti 5,65 Eur dydžio valandinį atlygį.
Atsiliepimas
4. BUAB „ŠIAULIŲ CHIRURGINĖS PAGALBOS CENTRAS“ nemokumo administratorė atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad už darbo laiką, kurį nemokumo administratorė skirs kreditoriui bankrutuojančio juridinio asmens dokumentams patikrinti, turėtų būti taikomas 70 Eur valandinis atlygis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjo prašymą iš dalies ir nustatyti BUAB „ŠIAULIŲ CHIRIRGINĖS PAGALBOS CENTRAS“ dokumentų patikrinimo sąlygas:
5.1. nemokumo administratorė, teikdama pareiškėjui susipažinti komercinę (gamybinę) informaciją sudarančią informaciją ir informaciją, kurią sudaro asmens duomenys (o ne visa informacija apie bendrovę bei jos veiklą), gali reikalauti pareiškėjo pasirašyti pasižadėjimą ją išsaugoti;
5.2. nemokumo administratorė už skirtą laiką, pareiškėjui naudojantis suteikta teise atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, iš pareiškėjo gali reikalauti 5,65 Eur dydžio valandinį atlygį.
6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas užmokesčio dydį, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 65 straipsnio 4 dalies teisinį reguliavimą įkainių dydžiai už informacijos teikimą kreditoriams (dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą) turi būti pagrįsto dydžio, t. y. atitikti nemokumo administratoriaus faktiškai patiriamas sąnaudas, kurios kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamos pagal nemokumo administratoriaus veiklos specifiką. Įkainių dydžiai už informacijos teikimą kreditoriams (dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą) turi būti pagrįsto dydžio, t. y. atitikti nemokumo administratoriaus faktiškai patiriamas sąnaudas, kurios kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamos pagal nemokumo administratoriaus veiklos specifiką, darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį ir pan. Nemokumo administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, kadangi apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams. Šių veiksmų atlikimas iš esmės yra techninio pobūdžio darbas, kuris nereikalauja specialaus išsilavinimo ar pasirengimo. Taigi, nemokumo administratorės skirtas laikas surasti dokumentus ar atrinkti juos ir prižiūrėti, kaip kreditorius tikrina dokumentus, neturi būti vertinamas kvalifikuotu darbu.
7. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad tokį papildomą darbą atliekantis nemokumo administratorius ar jo pasamdytas darbuotojas neturėtų pagrindo gauti didesnį atlyginimą negu šalyje mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1860-241/2020).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė aktyvių veiksmų neatliks, stebės pareiškėjo ar jo atstovo atliekamą patikrinimą, jei reikės – padės surasti dokumentus. Nemokumo administratorei priklausantis atlygis turi būti proporcingas jos indėliui į kreditoriaus atliekamą dokumentų patikrinimą ir adekvatus jos atliekamiems veiksmams, todėl nemokumo administratorės prašomas 70 Eur už valandą dydis yra nepagrįstas ir akivaizdžiai neproporcingas, nemokumo administratorė nepagrįstai techninio darbo valandinius įkainius lygina su antstolių, advokatų valandiniais įkainiais.
9. Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokį papildomą darbą atliekantis nemokumo administratorius neturėtų pagrindo gauti didesnį atlyginimą negu šalyje mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, patikrinimą atliks pareiškėjas arba jo atstovas, nemokumo administratorė aktyvių veiksmų neatliks arba jų bus nedaug. Teismas atsižvelgė į tai, kad minimali mėnesio alga 2024 m. yra 924 Eur, neatskaičius mokesčių, o minimalus valandinis atlygis – 5,65 Eur, todėl priėjo išvadą, kad pagrįstas atlyginimas nemokumo administratorei už valandą yra 5,65 Eur dydžio.
10. Atsakovės BUAB „ŠIAULIŲ CHIRURGINĖS PAGALBOS CENTRAS“ nemokumo administratorė L. B. pateikė prašymą ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ir patvirtinti vidutinį valandinį darbo užmokestį 12,65 Eur, t. y. kaip nurodyta nutarties motyvuojamojoje dalyje. Atsakovės nemokumo administratorė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartį motyvavo tuo, jog papildomą darbą atliekantis nemokumo administratorius ar jo pasamdytas darbuotojas neturėtų pagrindo gauti didesnį atlyginimą negu šalyje mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje 2024 m. sudarė 2 110 Eur, o vidutinis darbo dienų skaičius, esant 5 darbo dienų savaitei – 20,9 dienos, vidutinis valandų skaičius – 166,8 darbo valandos. Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 2 110 Eur ir 166,8 vidutinio valandų skaičiaus per mėnesį santykio aritmetinis rezultatas yra 12,65 Eur, todėl būtent toks valandinis darbo užmokestis turėjo būti nustatytas atsakovės nemokumo administratorei už papildomą darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė netenkinti bendrovės nemokumo administratorės L. B. prašymo dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo.
12. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo padarytas rašymo apsirikimas, nes teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarė teismų praktiką ir įvertino duomenis, jog minimali mėnesio alga 2024 m. yra 924 Eur, neatskaičius mokesčių, o minimalus valandinis atlygis – 5,65 Eur. 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje teismas įvertino, kad atsakovės dokumentų patikrinimą atliks pareiškėjas arba jo atstovas, nemokumo administratorė aktyvių veiksmų neatliks arba jų bus nedaug, todėl pripažino nemokumo administratorės pagrįstu atlyginimu 5,65 Eur už valandą.
13. Teismas priėjo išvadą, kad rašymo apsirikimas ar klaida Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo padaryta, todėl nutarė atmesti atsakovės nemokumo administratorės prašymą, kuriuo nemokumo administratorė iš esmės siekė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties turinį ir esmę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovės BUAB „ŠIAULIŲ CHIRURGINĖS PAGALBOS CENTRAS“ nemokumo administratorė L. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai neištaisė rašymo apsirikimo klaidos 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje, kurioje teismas nenurodė teisės normos, pagal kurią nustatė 5,65 Eur valandinį atlygį. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius neturėtų pagrindo gauti didesnį atlyginimą negu šalyje mokamas vidutinis darbo užmokestis.
14.2. Teismas nenuosekliai ir neteisingai aiškino bei taikė vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir minimalaus mėnesio darbo užmokesčio sąvokas bei išvestinius dydžius. 2024 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2 110 Eur, vidutinis darbo dienų skaičius – 20,9 dienos, vidutinis valandų skaičius – 166,8. Taigi, nemokumo administratorei turėjo būti nustatytas 12,65 Eur vidutinis darbo užmokestis už papildomą darbą, o ne 5,65 Eur minimalus valandinis atlygis.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas G. K. prašo:
15.1. atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;
15.2. paskirti nemokumo administratorei L. B. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant pareiškėjui G. K.;
15.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
16.1. Teismas pagrįstai nutarė atsisakyti ištaisyti rašymo apsirikimą, nes nemokumo administratorė, prašydama ištaisyti rašymo apsirikimą, iš esmės ginčija Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį, kuri yra neskundžiama.
16.2. Teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje nustatė nemokumo administratorės atlyginimo dydį 5,65 Eur už valandą, nurodė priežastis, kodėl nustato tokį atlygį, todėl nėra pagrindo taisyti nutartį nemokumo administratorės nurodytu būdu. Aplinkybė, kad teismas pacitavo teismų praktiką dėl vidutinio darbo užmokesčio, nereiškia, jog teismas negalėjo nustatyti konkretaus atlygio dydžio, susieto su minimalia mėnesine alga.
16.3. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtas pareiškėjo atstovo ir nemokumo administratorės elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad nemokumo administratorė sąmoningai vilkina atsakovės dokumentų patikrinimo procesą. Klausimai dėl leidimo pareiškėjui atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą ir nemokumo administratorės atlyginimo yra išspręsti neskundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau nemokumo administratorė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, neleidžia atlikti bendrovės dokumentų patikrinimo, dirbtinai sukeldama ginčą dėl atlygio dydžio, todėl jai turėtų būti paskirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
17. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl 2024 m. balandžio 22 d. nutarties nustatyti bendrovės dokumentų patikrinimo sąlygas, nes ši nutartis yra neskundžiama.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti nemokumo administratorės prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo yra pagrįsta ir teisėta.
19. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
20. Pareiškėjas G. K. prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. gegužės 6 d. pareiškėjo atstovo ir atsakovės nemokumo administratorės elektroninį susirašinėjimą dėl atsakovės dokumentų patikrinimo.
21. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas, kuris sudarytas po skundžiamos nutarties priėmimo, nepriimamas ir nevertinamas, nes neturi sąsajumo su apeliacijos dalyku.
Dėl rašymo apsirikimo ir (ar) aritmetinės klaidos (ne)ištaisymo
23. Pagal CPK 276 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos protingai, ne formaliai, siekiant realiai įvykdyti teisingumą ir išvengti absurdiškų situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 276 straipsnio 4 dalį nustatyta, kad dėl teismo nutarties ištaisymų sprendime gali būti paduodamas atskirasis skundas. Dalyvaujantis byloje asmuo šiuo klausimu priimtą teismo nutartį, nesvarbu, ar jo prašymas ištaisyti klaidas buvo patenkintas, ar atmestas, turi teisę apskųsti atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2144-330/2016; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1628/2014; 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1518/2011).
26. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje yra konkrečiai nurodyta, kodėl nemokumo administratorei nustatomas 5,65 Eur valandinis atlygis: nemokumo administratorei priklausantis atlygis turi būti proporcingas jos indėliui į pareiškėjo atliekamą dokumentų patikrinimą ir adekvatus jos atliekamiems veiksmams. Pirmosios instancijos teismas tokio dydžio atlygio nustatymą motyvavo tuo, kad nemokumo administratorės darbas (dokumentų skenavimas, kopijavimas, dokumentų suradimas), teikiant kreditoriams informaciją, laikytinas techninio pobūdžio darbu, kuris nereikalauja specialaus išsilavinimo ar pasirengimo, todėl teismas nesutiko su nemokumo administratorės nurodytu 70 Eur valandiniu atlyginimo dydžiu.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nemokumo administratorės prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje siekiama pakeisti nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties esmę. Tai prieštarautų bendram CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį teismas gali ištaisyti nutartyje rašymo apsirikimą ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia nutarties esmės.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą pakeistų pirmosios instancijos teismo nutarties esmę, nes būtų padidintas valandinis atlygis nemokumo administratorei už skirtą laiką, pareiškėjui naudojantis suteikta teise atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad atsakovės nemokumo administratorės prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nepagrįstas, nes pakeistų šios nutarties esmę, t. y. nustatytų kitą (didesnį) nemokumo administratorės atlyginimo dydį.
Dėl (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
29. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dirbtinai ir sąmoningai inicijuojant ginčą dėl nemokumo administratorės atlygio dydžio, kuris nustatytas neskundžiama nutartimi.
30. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
31. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
32. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovės nemokumo administratorė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nenustačius apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimo teismo procesiniame sprendime ištaisymą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės nemokumo administratorės prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Taigi, atsakovės nemokumo administratorės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti atsakovės nemokumo administratorės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
34. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.