- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2-1628/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“
- Kategorijos
- 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ prašymas dėl rašymo apsirikimo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d.sprendime ištaisymo ir sprendimo išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kauno audinių projektas“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2 447 540,85 Lt, 8,05 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų netenkinti pastarojo ieškinio reikalavimo - priteisti iš atsakovų UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog patyrė 994 275, 21 Lt išlaidų defektams ir už defektus atsakingiems asmenims įrodinėti bei žalos prevencijai, tame tarpe 238 865,47 Lt be PVM už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisines paslaugas teikiant konsultacijas, rengiant teisinius dokumentus, dalyvaujant susitikimuose su rangovais, organizuojant rangovų parinkimo konkursus, ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Kauno audinių projektas“ iš atsakovų UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai 593 376,90 Lt sumą padarytai žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 593 376, 90 Lt sumos nuo 2011 m. gegužės 6 d. dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui UAB „Kauno audinių projektas“ iš atsakovo UAB „Betonika“ 989 294,82 Lt sumą padarytai žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 989 294, 82 Lt sumos nuo 2011 m. gegužės 6 d. dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo teismas atmetė.
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu priteisė ieškovui UAB „Kauno audinių projektas“ solidariai iš atsakovų UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 25 630,90 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priteisė ieškovui UAB „Kauno audinių projektas“ iš atsakovo UAB „Betonika“ 37 054,60 lt turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų teismas atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Priteisė ieškovui UAB „Kauno audinių projektas“ iš atsakovų UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir trečiojo asmens UAB „Kančo studija“ po 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisė atsakovui UAB „Betonika“ iš ieškovo UAB „Kauno audinių projektas“, UAB „Mitnija“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir trečiojo asmens UAB „Kančo studija“ po 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisė atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš ieškovo UAB „Kauno audinių projektas“, UAB „Betonika“ ir trečiojo asmens UAB „Kančo studija“ po 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „G. J. studija“ iš ieškovo UAB „Kauno audinių projektas“ 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teisme 2014 m. birželio 2 d. gautas ieškovo prašymas, kuriuo prašoma: ištaisyti rašymo apsirikimus, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime vietoj skaičiaus „593 376,90 Lt“ įrašant skaičių „593 576,90 Lt“; išaiškinti, kad: UAB „Betonika“ turi sumokėti UAB „Kauno audinių projektas“, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 034 294,82 Lt sumos nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ turi solidariai sumokėti UAB „Kauno audinių projektas“, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 620 576,90 Lt sumos nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Prašyme nurodoma, jog ieškovas pastebėjo, kad, priimant sprendimą, buvo padarytas rašymo apsirikimas. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl priteistinų sumų nustatymo“ (Sprendimo 73-74 p.) konstatuota, kad ieškovui, be kita ko, iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 378 894,33 Lt turėtų išlaidų defektų šalinimo darbams apmokėti. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl ieškovo turėtų išlaidų nustatant statinio defektus ir turėtų išlaidų žalos prevencijai“ (Sprendimo 74-75 p.) konstatuota, kad ieškovui, be kita ko, iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 214 682,57 Lt turėtų išlaidų, susijusių su statinio defektų nustatymu ir įrodinėjimu. Minėtos sprendimo dalies paskutinėje pastraipoje (76 p.) sudėtos aukščiau nurodytos sumos ir nurodyta, kad viso ieškovui iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 593 376,90 Lt. Sprendime nurodant bendrą sumą, buvo padaryta aritmetinė klaida, kadangi sudėjus 378 894,33 Lt ir 214 682,57 Lt gautas rezultatas yra lygus 593 576,90 Lt (t.y. ketvirtas skaičius yra ne 3, o 5). Ši klaida pakartota ir Sprendimo rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje.
Prašyme taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismui patikslinus išlaidų, skirtų „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” paslaugoms apmokėti, pobūdį ir dydžius, išliko būtinybė išaiškinti sprendimą. Pareiškėjo teigimu, sprendime teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovas pagrindė 100 000 Lt dydžio išlaidas už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ suteiktas teisines paslaugas ir, pagal nustatytas atsakovų atsakomybės dalis, priteisė jas ieškovo naudai kaip bylinėjimosi išlaidas (nuo kurių neskaičiuojamos procesinės palūkanos). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje patikslino sprendimo dalį, susijusią su išlaidomis už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ suteiktas teisines paslaugas, nurodydamas, kad iš 100 000 Lt sumos: išlaidos, susijusios su defektų nustatymu ir įrodinėjimu, sudaro 90 000 Lt; bylinėjimosi išlaidos sudaro 10 000 Lt. Pareiškime nurodyta, jog dalį sumos už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ suteiktas teisines paslaugas priskyrus išlaidoms, susijusioms su defektų nustatymu ir įrodinėjimu, atitinkamai didėja galutinė iš atsakovų priteista suma, nuo kurios atsakovai privalo mokėti procesines palūkanas. Pagal sprendime nustatytas atsakovų atsakomybės dalis UAB „Betonika“ turi atlyginti 45 000 Lt už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ suteiktas teisines paslaugas, susijusias su defektų nustatymu ir įrodinėjimu (90 000 Lt x 50 %). Tai reiškia, kad bendra iš UAB „Betonika“ priteista suma, nuo kurios turi būti mokamos procesinės palūkanos, yra 1 034 294,82 Lt, t.y. 989 294,82 Lt + 45 000 Lt. UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ turi solidariai atlyginti 27 000 Lt už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ suteiktas teisines paslaugas, susijusias su defektų nustatymu ir įrodinėjimu (90 000 Lt x 30 %). Tai reiškia, kad bendra iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteista suma, nuo kurios turi būti mokamos procesinės palūkanos, yra 620 576,90 Lt, t.y. 593 576,90 Lt + 27 000 Lt. Todėl, ieškovo nuomone, šiuo atveju yra būtinas sprendimo išaiškinimas, nurodant, nuo kurios sumos turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d.nutartimi ieškovo UAB „Kauno audinių projektas“ prašymą dėl rašymo apsirikimo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime ištaisymo ir dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo išaiškinimo atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl priteistinų sumų nustatymo“ yra nurodyta (11 t., b. l. 75, 3 pastraipa), jog ieškovui iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 378 894,33 Lt turėtų išlaidų defektų šalinimo darbams apmokėti. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl ieškovo turėtų išlaidų nustatant statinio defektus ir turėtų išlaidų žalos prevencijai“ (11 t., b. l. 77, 5 pastraipa) nurodyta, kad ieškovui, iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 214 682,57 Lt turėtų išlaidų, susijusių su statinio defektų nustatymu ir įrodinėjimu. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl ieškovo turėtų išlaidų nustatant statinio defektus ir turėtų išlaidų žalos prevencijai“ (11 t. b. l. 77, 3 pastraipa) nurodyta, kad viso ieškovui iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 593 376,90 Lt suma. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d.sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta priteisti ieškovui iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai 593 376,90 Lt sumą (11 t. b. l. 80, 7 pastraipa).
Teismas vertino, kad ištaisius nurodomą rašymo apsirikimą ieškovo nurodomu būdu, būtų pažeistas įstatymo leidėjo draudimas nekeisti teismo sprendimo esmės. Teismas nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d.sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tiek teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos priteistinos ieškovei sumos (593 376,90 Lt) sutampa. Dėl šios aplinkybės, padidinus teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomą priteistiną 593 376, 90 Lt sumą ir rezoliucinėje dalyje nurodomą priteistą 593 376, 90 Lt sumą iki 593 576, 90 Lt sumos, būtų iš esmės pakeistas 2013 m. gegužės 2 d. teismo sprendimas, kas imperatyviai draudžiama įstatymo leidėjo (LR CPK 276 str. 1 d.). Toks teismo sprendimo rašymo apsirikimo ištaisymas sukurtų precedentą ateityje per rašymo apsirikimo institutą keisti teismo sprendimo esmę.
Teismas pasisakydamas dėl sprendimo išaiškinimo, nurodė, kad byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl advokatų konsultacijų ir atstovavimo išlaidų, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovės ir atsakovų paskirstymo„ buvo nustatyta, jog ieškovas pagrindė 100 000 Lt dydžio išlaidas už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ suteiktas teisines paslaugas (11 t. b. l. 78, 7 pastraipa). Pagal Kauno apygardos teismo nustatytas atsakovų atsakomybės ribas, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d.sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad iš UAB „Betonika“ yra priteistina 50 000 Lt suma, iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 30 000 Lt suma. Kitoje (20 000 litų) dalyje ieškovės reikalavimas priteisti turėtų išlaidų dalį buvo atmestas (11 t. b. l. 78, paskutinė pastraipa). Atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (11 t. b. l. 80). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad Kauno apygardos teismo sprendimas yra aiškus ir suprantamas, taip pat ir ta sprendimo dalis, kurią pareiškėja prašo išaiškinti, visi klausimai, susiję su įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų sumų ir delspinigių išieškojimu, spręstini teismo sprendimo vykdymo proceso metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB ,,Kauno audinių projektas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. ištaisyti rašymo apsirikimus, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime vietoj skaičiaus „593 376,90 Lt“ įrašant skaičių „593 576,90 Lt“; išaiškinti, kad: UAB „Betonika“ turi sumokėti UAB „Kauno audinių projektas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 034 294,82 Lt sumos nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ turi solidariai sumokėti UAB „Kauno audinių projektas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 620 576,90 Lt sumos nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nutartis pažeidžia CPK 276 str. 2 d. ir CPK 278 str. 1 d. bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikai.
2. Teismas pagal nustatytas atsakovų atsakomybės dalis teisingai suskaičiavo, kad ieškovui, be kita ko, iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 378 894,33 Lt turėtų išlaidų defektų šalinimo darbams apmokėti ir 214 682,57 Lt turėtų išlaidų, susijusių su statinio defektų nustatymu ir įrodinėjimu. Sudėjus aukščiau nurodytas sumas, t.y. 378 894,33 Lt ir 214 682,57 Lt, gautas rezultatas yra lygus 593 576,90 Lt. Tuo tarpu sprendime, apskaičiuojant galutinę iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistiną sumą, buvo nurodyta 593 376,90 Lt, t.y. ketvirtas skaičius yra ne 5, o 3.
Žemesnės instancijos teismas
3. Sprendime pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad ieškovas pagrindė 100 000 Lt dydžio išlaidas už LAWIN suteiktas teisines paslaugas ir, pagal nustatytas atsakovų atsakomybės dalis, priteisė jas ieškovo naudai kaip bylinėjimosi išlaidas. Sprendime šios išlaidos nebuvo įtrauktos į sumą, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, kadangi procesinės palūkanos už bylinėjimosi išlaidas neskaičiuojamos. Pagal sprendime nustatytas atsakovų atsakomybės dalis UAB „Betonika“ turi atlyginti 45 000 Lt už LAWIN suteiktas teisines paslaugas, susijusias su defektų nustatymu ir įrodinėjimu (90 000 Lt x 50 %). Tai reiškia, kad bendra iš UAB „Betonika“ priteista suma, nuo kurios turi būti mokamos procesinės palūkanos, yra 1 034 294,82 Lt, t.y. 989 294,82 Lt + 45 000 Lt.UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ turi solidariai atlyginti 27 000 Lt už LAWIN suteiktas teisines paslaugas, susijusias su defektų nustatymu ir įrodinėjimu (90 000 Lt x 30 %). Tai reiškia, kad bendra iš UAB „Mitnija" ir UAB DK „PZU Lietuva" solidariai priteista suma, nuo kurios turi būti mokamos procesinės palūkanos, yra 620 576,90 Lt, t.y. 593 576,90 Lt + 27 000 Lt. Tol, kol teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta būtent ši 620 576,90 Lt suma, UAB „Mitnija“ atsisako mokėti procesines palūkanas nuo visos šios sumos ir skaičiuoja palūkanas tik nuo klaidingai nurodytos 593 376,90 Lt sumos.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai sutiko geranoriškai įvykdyti sprendimą ir jau sumokėjo didžiąją dalį priteistų sumų. Dėl šios priežasties pradėti priverstinio vykdymo procesą nėra jokios būtinybės. Priverstinio vykdymo proceso pradėjimas vien tam, kad būtų gautas išaiškinimas, nuo kurios sumos turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos, nepagrįstai padidintų šalių ir teismo finansines bei laiko sąnaudas, todėl prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, esą visus klausimus dėl priteistų sumų išieškojimo būtina spręsti vykdymo procese, yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Betonika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo procesinį sprendimą dėl ieškovo atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad atsakovas jau yra tinkamai ir visiškai įvykdęs sprendimą. Be to, atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-30 nutartyje pateiktus išaiškinimus, procesines palūkanas paskaičiavo ir sumokėjo nuo ieškovo 2014-06-02 pareiškime nurodytos sumos.
Atsakovas UAB „Mitnija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo dalyje nurodytos priteistinos ieškovui sumos sutampa, t.y. nurodyta 593 376,90 Lt suma. Atsakovas sutinka su Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartyje daroma išvada, jog pakeitus teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytą priteistiną 593 376,90 Lt sumą ir rezoliucinėje dalyje nurodytą priteistą 593 376,90 Lt sumą į 593 576,90 Lt sumą, būtų padidinta ieškovui priteista suma, t.y. iš esmės pakeistas 2013 m. gegužės 2 d. teismo sprendimas, kas imperatyviai draudžiama įstatymo leidėjo (LR CPK 276 str. 1 d.). Ieškovo prašomas taikyti rašymo apsirikimų ištaisymo institutas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų nurodyta skirtinga suma nei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Atsakovas dėl teismo sprendimo išaiškinimo nurodo, kad ieškovo prašymu „išaiškinti kad (...) UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ turi solidariai sumokėti (...) 6 procentų dydžio palūkanas nuo 620 576,90 Lt sumos (...)“ faktiškai nekeliama abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo), o tiesiog kvestionuojamas teismo sprendimas, remiantis ieškovui palankiu interpretavimu, ir prašoma priimti papildomą sprendimą ar pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ieškovui būtų priteista didesnė palūkanų suma.
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir priteisti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo parengimą. Nurodo, kad padidinus teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomą priteistiną 593 376,90 Lt sumą ir rezoliucinėje dalyje nurodytą priteistą 593 376,90 Lt sumą iki 593 576,90 Lt sumos, būtų pažeistas įstatymo leidėjo draudimas nekeisti teismo sprendimo esmės. Atsakovas pasisakydamas dėl sprendimo išaiškinimo, nurodo, kad nors Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje įvertino, kad yra padaryta klaida, neišskiriant dvejopo pobūdžio teisinių išlaidų ir dėl to pasisakė motyvuojamojoje dalyje, tačiau priteistos sumos nepakeitė. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ laikosi pozicijos, kad sprendimas, kurį prašoma išaiškinti, yra aiškus ir suprantamas. Toks išaiškinimas, kokio prašo ieškovas, pakeistų įsiteisėjusio sprendimo turinį, todėl būtų pažeista CPK 278 str. 1 d. nuostata. Atsakovas akcentavo, kad pagal CPK 278 str. 2 d. sprendimą išaiškinti leidžiama tuo atveju, jeigu jis dar neįvykdytas, tačiau solidarus atsakovas UAB „Mitnija“ pateikė į bylą dokumentus, įrodančius, kad Kauno apygardos teismo 2013-05-02 sprendimą, įvykdė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl sprendimo išaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ištaisyti rašymo apsirikimus Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime bei šį sprendimą išaiškinti.
Dėl rašymo apsirikimo ir aiškios aritmetinės klaidos sprendime ištaisymo
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl priteistinų sumų nustatymo“ yra nurodyta, jog ieškovui iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 378 894,33 Lt turėtų išlaidų defektų šalinimo darbams apmokėti. Minėto teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl ieškovo turėtų išlaidų nustatant statinio defektus ir turėtų išlaidų žalos prevencijai“ nurodyta, kad ieškovui, iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 214 682,57 Lt turėtų išlaidų, susijusių su statinio defektų nustatymu ir įrodinėjimu. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl ieškovo turėtų išlaidų nustatant statinio defektus ir turėtų išlaidų žalos prevencijai“ nurodyta, kad viso ieškovui iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteistina 593 376,90 Lt suma. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta tokia pati 593 376,90 Lt suma, kurią teismas nusprendė priteisti ieškovui iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, motyvuodamas tuo, kad ištaisius nurodomą rašymo apsirikimą ieškovo nurodomu būdu, būtų pažeistas įstatymo leidėjo draudimas nekeisti teismo sprendimo esmės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime paskaičiuojant priteistinos sumos dydį yra padaryta aiški aritmetinė klaida, nes sudėjus 378 894,33 Lt ir 214 682,57 Lt gautas rezultatas yra lygus 593 576,90 Lt, o ne 593 376,90 Lt, kaip nurodyta sprendimo motyvuose ir rezoliucinėje dalyje. Tokia faktinė ir teisinė situacija negali likti neištaisyta. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).
Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004).
Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos ne formaliai, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją yra pagrindas daryti išvadą, jog teismo sprendime yra padaryta aiški aritmetinė klaida, kuri turi būti ištaisyta. Pažymėtina, kad nurodytos klaidos ištaisymas šiuo konkrečiu aptartu atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo sprendimo esmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d.sprendime nustatyta aritmetinė klaida taisytina, atitinkamai ištaisant šią klaidą sprendimo motyvuose ir rezoliucinėje dalyje.
Dėl teismo sprendimo išaiškinimo
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).
Taigi, kaip minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Nagrinėjamu atveju, prašyme nekeliama abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, nurodant nuo kokios sumos turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas yra aiškus, jame aiškiai yra nurodytas konkretus priteistos žalos dydis ir skaičiuojamos palūkanos. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje, nors ir nurodė, kad priteistos 100 000 Lt išlaidos atlyginimo už teisines paslaugas, 90 000 Lt sumos dalis laikytina būtinosiomis išlaidomis, o 10 000 Lt laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, tačiau Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo nepakeitė ir nepadidino pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydžio, nuo kurio skaičiuotinos palūkanos. Apeliacinės instancijos teismo sprendime taip pat nėra nurodyta, kad nuo 90 000 Lt sumos turėtų būti mokamos 6 proc. metinės palūkanos. Taigi, nesant pakeistai Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo rezoliucinei daliai, nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas nuo didesnės, nei priteista teismo, sumos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomas sprendimo išaiškinimas pakeistų įsiteisėjusio sprendimo turinį ir pažeistų CPK 278 str. 1 d. nuostatas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad pagal CPK 278 str. 2 d. sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas. Atsakovas UAB „Mitnija“ teismui pateikė įrodymus, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi paliktas nepakeistas, įvykdė (13 t., b. l. 27), kas sudaro atskirą pagrindą atsisakyti išaiškinti teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d.nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ prašymas dėl rašymo apsirikimo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime ištaisymo atmestas.
Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime rašymo apsirikimą, vietoj skaičiaus „593 376,90 Lt“ įrašant skaičių „593 576,90 Lt“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.