- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2-347-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01421-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės ,,Swedbank“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Swedbank“ skundas dėl atsakovės bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Tik rytoj“ 2019 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo iškelta neteisminė bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Idolus“.
2. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ yra bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ kreditorė, kurios finansinių reikalavimų įvykdymas užtikrintas V. R. ir I. R. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Pareiškėja nurodė, kad bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ kreditoriai 2024 m. gruodžio 10 d. susirinkime nusprendė: (i) pripažinti bankrutuojančią IĮ „Tik rytoj“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto, (ii) bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ kreditorių reikalavimų tenkinimą nukreipti į bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ dalyviams V. R. ir I. R. nuosavybės teise priklausantį turtą, (iii) nustatyti V. R. ir I. R. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę – 3 960 000 Eur.
3. Kreditorės teigimu, bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2024 m. gruodžio 10 d. susirinkimo sprendimas trečiuoju darbotvarkės klausimu yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl šio sprendimo kreditorė pateikė skundą. Nurodė, kad nustatyta turto vertė yra neobjektyvi, grindžiama tik kreditorės UAB „LADAVAS“ pasiūlymu, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto 2020 m. lapkričio 16 d. atliktą turto vertinimą, kuriame buvo nurodyta turto vertė 1 470 000 Eur. Be to, kreditorės teigimu, nemokumo administratorė nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 86 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. nesiūlė bendrovės kreditorių susirinkimui patvirtinti pradinės turto pardavimo kainos ir nepateikė siūlomos turto kainos pagrindimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą.
5. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad 2024 m. gruodžio 10 d. bendrovės kreditorių susirinkimo metu buvo pažeista nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priėmimo procedūra, nes nemokumo administratorė nepasiūlė kreditorių susirinkimui pradinės turto pardavimo kainos ir nepateikė siūlomos kainos pagrindimo taip, kaip nustatyta JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje.
6. Teismas nurodė, kad JANĮ nenustato, kad tik nemokumo administratorius turi teisę siūlyti kreditorių susirinkimui pradinę bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą. Pagal JANĮ 43 straipsnio 2 punktą, kreditoriai turi teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, o pagal JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalies 2 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą ir turi pateikti pasiūlymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja inicijavo kreditorių susirinkimo, kuriame būtų sprendžiama dėl turto pardavimo ir turto rinkos kainos nustatymo, sušaukimą ir pasiūlė nutarimų šiais darbotvarkės klausimais projektus, o kreditorė UAB „LADAVAS“ pasinaudojo savo teise pateikti pasiūlymus siūlomais darbotvarkės klausimais, pateikdama alternatyvų nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu projektą. Kreditorė UAB „LADAVAS“ prašyme įtraukti į susirinkimo darbotvarkę alternatyvų nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu projektą, pagrindė šį prašymą ir siūlomą nustatyti turto rinkos kainą, šis prašymas 2024 m. lapkričio 25 d. elektroniniais laiškais buvo išsiųstas bendrovės kreditoriams. Bendrovės kreditoriams 2024 m. lapkričio 28 d. elektroniniais laiškais taip pat buvo išsiųstos ir pareiškėjos pastabos dėl kreditorės UAB „LADAVAS“ pateikto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu projekto ir prie šių pastabų pridėta UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto 2020 m. vertinimo atskaita. Taigi, teismo vertinimu, kreditorių susirinkimui buvo pateikta visa turima informacija apie turto vertę.
8. Teismas konstatavo, kad procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta turto rinkos kaina – 1 470 000 Eur – buvo nustatyta 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. prieš daugiau kaip ketverius metus. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad COVID-19 pandemija, pigių paskolų politika, dėl pandemijos trikdžių išaugę statybų kaštai, infliacijos nulemtos padidėjusios investicijos į nekilnojamąjį turtą lėmė ryškų nekilnojamojo turto kainų augimą Lietuvoje 2020–2022 metais. Nors nekilnojamojo turto kainų ryškus augimas dėl Europos centrinio banko pakeltų palūkanų normų sulėtėjo, tačiau nekilnojamojo turto kainos toliau nuosaikiai auga. Pareiškėja nepateikė aktualaus turto vertinimo. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad turto vertė negalėjo pakilti daugiau kaip 2,5 karto, nėra įrodyti.
10. Ginčo turtas yra prestižinėje Vilniaus vietoje – (duomenys neskelbtini), išsiskiriančioje aukšta nekilnojamojo turto verte. Turtas – (duomenys neskelbtini) bendro ploto gyvenamasis namas ir 20 arų ploto žemės sklypas – priskiriamas prabangaus būsto kategorijai. Iš 2020 m. lapkričio 16 d. turto vertinimo atskaitos matyti, kad gyvenamasis namas suplanuotas racionaliai, cokoliniame aukšte įrengta SPA zona, name yra 4 terasos, vidaus apdailos būklė – labai gera, žemės sklypas sutvarkytas, aptvertas, išklotas trinkelių danga, užsėta veja, auga dekoratyviniai augalai, iki žemės sklypo privažiuojama asfalto dangos keliu.
11. Iš su skundu pateiktų duomenų apie didžiausius gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorius 2024 m. matyti, kad 330 kv. m namas, esantis Laurų g., Vilniuje, buvo parduotas už 3 500 000 Eur, tačiau ginčo turtą sudarančio gyvenamojo namo plotas yra daugiau kaip 100 kv. m didesnis. 460 kv. m ploto namas Čiurlionio g., Vilniuje, buvo parduotas už 2 700 000 Eur, tačiau nėra duomenų, kokio ploto žemės sklype yra šis namas. 216 kv. m ploto butas, esantis Aukštaičių g., Vilniuje, buvo parduotas už 2 450 000 Eur, 201 kv. m ploto butas, esantis Jogailos g., Vilniuje, buvo parduotas už 2 150 000 Eur, o ginčo turtą sudarančio gyvenamojo namo plotas yra dvigubai didesnis; be to, į ginčo turto kainą įeina ir žemės sklypo kaina. Dalies nurodyto parduoto gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto 1 kv. m kaina yra didesnė už kreditorių nustatytą ginčo turto 1 kv. m kainą. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, jog kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nustatė akivaizdžiai per didelę, objektyviais duomenimis nepagrįstą turto rinkos vertę. Be to, teismas pažymėjo, kad, jeigu turto nepavyktų parduoti varžytynėse, kaina natūraliai turėtų būti mažinama.
12. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad dėl turto vertės nustatymo turi būti kreipiamasi į nekilnojamojo turto vertintojus. Teismas nurodė, kad tokia procedūra užtrunka bei didina bankroto administravimo išlaidas. Be to, atliktas turto vertinimas savaime nereikš, kad kreditoriai neturės galimybės kvestionuoti nustatytos turto rinkos vertės. Teismas laikė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Pareiškėja AB „Swedbank“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ 2024 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu bei įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas dėl V. R. ir I. R. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeisto AB „Swedbank“, rinkos vertės nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas turto kainą nepagrįstai nustatinėjo remdamasis panašaus turto pardavimo skelbimais spaudoje. Teismas neįvertino, kad turto pardavimo skelbimuose nurodoma turto pardavimo kaina yra tik pirkėjo tikras ar tariamas noras už parduodamą turtą gauti tam tikrą atlyginimą, tačiau parduodamo turto skelbimai negali patvirtinti tikrųjų to turto rinkos kainų. Turto pardavimo skelbimuose turto parduodamo turto kaina gali būti sąmoningai padidinama dėl įvairių priežasčių, tokių kaip: (i) nenoras parduoti turtą, o skelbimus talpinant tik imituojant turto pardavimo procesą; (ii) siekiant dirbtinai sukelti įspūdį, kad tam tikros rūšies turto kaina iš esmės yra padidėjusi.
13.2. Pagrindinis ir vienintelis bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ dalyvių tikslas yra kuo ilgiau išsaugoti savo nuosavybėje nekilnojamąjį turtą, kuriame jie ir gyvena.
13.3. Pareiškėja neįrodinėjo ginčo turto vertės, tačiau teigė, kad, remiantis 2020 m. atliktu turto vertinimu, turto vertė buvo 1 470 000 Eur, todėl tikslinga atlikti naują turto vertinimą. Teismas nepagrįstai šį pareiškėjos argumentą atmetė. Šiuo metu nėra objektyvių duomenų apie realią turto vertę.
13.4. Į bylą pateikti tik skelbimai apie panašaus turto pardavimą, tačiau tai nėra sandoriai, todėl į bylą pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas yra didesnės įrodomosios vertės įrodymas nei skelbimai interneto portaluose.
13.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad V. R. ir I. R. nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas už 3 960 000 Eur yra pardavinėjamas jau metus laiko, nuo 2024 m. sausio 9 d., tačiau dėl akivaizdžiai per didelės kainos nebuvo parduotas. Taigi vien ši aplinkybė patvirtina, kad teismo argumentai, jog ginčo turto pardavimo kaina gali būti nustatoma ne atsižvelgiant į turto rinkos vertę, o į turto pardavimo skelbimuose nurodytą teorinę pardavimo kainą, yra visiškai nepagrįsti. Teismas taip pat nepagrįstai ignoravo kitą rašytinį įrodymą, o būtent, viešą pranešimą lrt.lt interneto svetainėje apie tai, kad 2024 metais Lietuvoje nebuvo parduotas nė vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio kaina būtų panaši į tą, kuri buvo patvirtinta bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2024 m. gruodžio 10 d. susirinkime, o nuo 2021 metų buvo tik keli tokie atvejai.
13.6. Bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ dalyvių ir su jais susijusių kreditorių nesąžiningumą patvirtina tai, kad nuo IĮ „Tik rytoj“ neteisminės bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimuose priimti sprendimai dėl bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ir kitais klausimais pagal AB „Swedbank“ pateiktus skundus teismine tvarka buvo pripažinti negaliojančiais. Bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ bankroto procesas vykdomas pažeidžiant sąžiningo ir greito neteisminės bankroto bylos proceso principus. Todėl nėra objektyvaus pagrindo tikėtis, jog panaikinus ginčijamą bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ kreditorių sprendimą, bankrutuojančios IĮ „Tik rytoj“ kreditoriai nuspręstų nustatyti objektyvią ginčo turto rinkos vertę.
14. Kreditorė UAB „LADAVAS“ su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas atitinka tiek bendrovės, tiek kreditorių interesus, kadangi atitinka visus parduodamo turto rinkos kainos nustatymo (analogiško turto, didžiausios kainos) principus bei leidžia išvengti nebūtinų (turto vertinimo) išlaidų. Kreditorius AB „Swedbank“ nepateikė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimas disponuodamas objektyvia, išsamia, vieša informacija negalėtų pats nustatyti parduodamo turto kainos.
15. Kreditorė I. R. su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
15.1. Pareiškėja nepagrįstai bando sudaryti įspūdį, kad bankroto procesas yra užsitęsęs dėl su atsakove susijusių asmenų veiksmų. Priešingai, atsakovės bankroto proceso trukmę iš esmės nulėmė pačios pareiškėjos procesinis elgesys ir veiksmai, kadangi iš visų atsakovės kreditorių tik pareiškėja yra apskundusi beveik visus atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimus.
15.2. Remiantis kaimynystėje sudarytų sandorių duomenimis, pastaruoju metu nebuvo sudaryta sandorių dėl panašios specifikos bei ploto namo pardavimo, dėl to, atitinkamai, jeigu turto vertinimą būtų pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui, nebūtų galimybės nustatyti objektyvios nekilnojamojo turto kainos, kadangi šiuo atveju nesama analogiškų (panašių, lygiaverčių) lyginamųjų turto objektų (lyginamųjų sandorių).
15.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas.
15.4. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, lrt.lt interneto svetainėje buvo skelbiama apie tai, kad 2024 metais buvo parduotas brangiausias butas šalies istorijoje, buvo analizuojami panašaus turto pardavimo sandoriai, nurodoma sandorių vertė, kuri yra didesnė nei ginčo turto.
16. Atsakovė IĮ „Tik rytoj“, atstovaujama nemokumo administratorės, su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad kreditorių susirinkimas buvo organizuotas taip, kaip numato įstatymas, išlaikant visus kreditorių susirinkimo organizavimo ir kreditorių informavimo terminus. Nebuvo pažeistos jokios JANĮ nustatytos kreditorių susirinkimų organizavimo procedūros. Turto pardavimo tvarkos nustatymas yra kreditorių susirinkimo kompetencija. Sprendimas dėl turto pardavimo buvo priimtas kreditorių susirinkimo daugumos valia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
19. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos AB ,,Swedbank“ skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.
20. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).
21. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme ginčijo kreditorių susirinkimo nutarimą dviem pagrindais – dėl to, kad nemokumo administratorius nepateikė siūlomos kainos pagrindimo, kaip nustatyta JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje (procedūrinis pažeidimas), ir dėl to, jog kreditorių susirinkime nustatyta ginčo turto kaina yra neteisinga (materialinis aspektas). Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo atmesdamas abi šias argumentų grupes, tačiau pareiškėja atskirajame skunde iš esmės pasisako tik dėl to, kad kreditorių susirinkime buvo netinkamai nustatyta ginčo turto kaina. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako atskirojo skundo ribose.
Dėl ginčo esmės
22.1. 2019 m. lapkričio 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta IĮ „Tik rytoj“ iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka (1 t., b. l. 7).
22.2. AB „Swedbank“ 2024 m. liepos 12 d. pateikė prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, į darbotvarkę įtraukti klausimus dėl IĮ „Tik rytoj“ likvidavimo, kreditorių finansinių reikalavimų nukreipimo į V. R. ir I. R. priklausantį turtą bei dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo, siūlant kreiptis į nekilnojamojo turto vertintoją (1 t., b. l. 13).
22.3. 2024 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo atmestas prašymas pripažinti IĮ „Tik rytoj“ likviduojama dėl bankroto, taip pat buvo atmestas pasiūlymas kreiptis į nekilnojamojo turto vertintoją dėl turto vertės nustatymo (1 t., b. l. 14–16). Šiame susirinkime buvo nutarta suteikti 3 mėnesių terminą suderinti galutines sąlygas su finansuotoju. Remiantis LITEKO duomenimis, skundas dėl 2024 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pateiktas nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
22.4. 2024 m. lapkričio 25 d. nemokumo administratorė parengė pranešimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nurodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d. organizuojamas kreditorių susirinkimas, kuriame bus sprendžiama dėl IĮ „Tik rytoj“ likvidavimo, kreditorių finansinių reikalavimų nukreipimo į V. R. ir I. R. priklausantį turtą bei dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo (1 t., b. l. 27). Kartu su pranešimu buvo pateikti nemokumo administratorės parengti nutarimo projektai, iš kurių viename buvo nurodyta, jog AB „Swedbank“ siūlo kreiptis dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo, o UAB „LADAVAS“ pateikė siūlymą nustatyti nekilnojamojo turto kainą 3 960 000 Eur (1 t., b. l. 30).
22.5. 2024 m. gruodžio 10 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta pripažinti IĮ „Tik rytoj“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto; IĮ „Tik rytoj“ kreditorių reikalavimų tenkinimą nukreipti į V. R. ir I. R. nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su terasomis, esančius (duomenys neskelbtini), kurie įkeisti IĮ „Tik rytoj“ kreditorei AB „Swedbank“. Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su terasomis parduoti vienu turtiniu kompleksu. Taip pat nutarta nustatyti V. R. ir I. R. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę – 3 960 000 Eur, t. y. (duomenys neskelbtini). Dėl šio kreditorių susirinkimo sprendimo kreditorė AB ,,Swedbank“ pateikė skundą. Kreditorė AB „Swedbank“ nesutiko su kreditorių susirinkimo metu nustatyta pradine nekilnojamojo turto kaina ir siūlė kreiptis į nekilnojamojo turto vertintoją dėl turto vertės nustatymo. Kreditorės teigimu, nustatyta kaina yra aiškiai per didelė.
23. Teismų praktika dėl turto kainos nustatymo bankroto procese yra išplėtota ir nuosekli. Tiek teismas, tiek procese dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose teisingai nurodė, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie principai nėra konkuruojantys, o, sprendžiant dėl turto pardavimo, turi būti tarpusavyje derinami.
24. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas; laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 20 punktą ir kt.), todėl būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros.
25. Jeigu pareiškėjas (kreditorius) nepritaria kreditorių susirinkimo sprendimams dėl turto kainos nustatymo, jis turėtų ne kelti abejones dėl turto vertės, o pateikti aiškius ir pagrįstus argumentus, kodėl kreditorių susirinkime nustatyta turto kaina yra neteisėta ir nepagrįsta. Vien faktas, kad kreditorių susirinkime balsuoja susiję juridiniai asmenys, savaime nereiškia, kad kreditorių susirinkimo metu patvirtinta nekilnojamojo turto kaina yra nepagrįsta ir neadekvati.
26. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja pateikė 2020 metais atliktą turto vertinimo ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad turto vertinimas, atliktas beveik prieš 5 metus, neatspindi realios turto vertės, todėl negali patvirtinti ar paneigti kreditorių susirinkime nustatytos nekilnojamojo turto kainos (ne)teisingumo. Daugiau jokių patikimų duomenų ir įrodymų dėl nekilnojamojo turto kainos pareiškėja nepateikė. Be to, pati pareiškėja atskirajame skunde pripažįsta, kad ji neįrodinėjo nekilnojamojo turto vertės, tik iliustravo, kad, tikėtina, nekilnojamojo turto kaina pasikeitė. Kreditorius netgi neprašė nustatyti, kad nekilnojamasis turtas turi būti parduotas kažkokia konkrečia kaina, tiesiog laikėsi pozicijos, jog būtina kreiptis į nekilnojamojo turto vertintoją.
27. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas, vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika, tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti ginčijamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020 27 punktas). Šalys procesiniuose dokumentuose teisingai pažymi, kad JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 70 punktas). Dar daugiau, tikroji turto kaina bus aiški potencialiems pirkėjams varžantis dėl parduodamo turto: paklausaus ir vertingo turto kaina bus didinama (didės), o jeigu potencialūs pirkėjai varžytynėse nedalyvaus, tai indikuos apie nustatytą per didelę turto kainą, kuri turės būti mažinama.
28. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditoriams buvo pateikta įvairių duomenų, iš kurių jie galėjo spręsti dėl turto vertės. Nors kreditorė AB ,,Swedbank“ kvestionuoja šių duomenų teisingumą ir patikimumą, tačiau neteikia argumentų, kad nekilnojamojo turto kaina yra neprotinga, nereali, tiesiog dėl kainos kelia abejones; kaip jau buvo minėta, kreditorė net neteikia argumentų, kokia, jos nuomone, turėtų būti nustatyta turto kaina. Pareiškėja neginčija, kad sprendžiama dėl didelio, prabangaus nekilnojamojo turto, esančio prestižinėje Vilniaus miesto dalyje, pardavimo; byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 metais prestižinėse Vilniaus miesto vietose gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorių suma svyravo nuo 2 mln. iki 3,5 mln. Eur (1 t., b. l. 109), taigi nustatyta pradinė ginčo turto pardavimo kaina – 3,96 mln. Eur – savaime nėra nereali.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad per mažos kainos nustatymas gali lemti reikšmingą žalą kreditoriams, o per didelės kainos nustatymas gali lemti poreikį dar kartą organizuoti nekilnojamojo turto pardavimą, taigi bus ilginamos bankroto procedūros ir didinamos bankroto administravimo išlaidos. Visgi teismų praktikoje pripažįstama, kad turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).
30. Bandymas parduoti turtą didesne kaina pirmųjų varžytynių metu savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar prieštaraujantis veiksmingam nemokumo procesui. Tik tuomet, kai turtas nėra realizuojamas ilgą laiką dėl per didelių kreditorių lūkesčių, tikslinga spręsti dėl įsikišimo į kreditorių kompetenciją ir nustatyti turto kainą teismine tvarka. O būtent, nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 24-31 punktus).
31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertimui, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo teismui įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją. Nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje klausimas dėl turto vertės nustatymo ir pardavimo tvarkos buvo sprendžiamas pirmą kartą 2024 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkime, kurio sprendimai šiuo metu yra ginčijami; ginčo turtas dar nė karto nebuvo parduodamas kreditorių nustatyta tvarka viešose varžytynėse, todėl pagrindo teigti, kad nemokumo procedūros yra vilkinamos ar kreditoriai neįgyvendina savo teisių, nėra.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.