Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K., N. M., K. M. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (32 veikos), 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. Š.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl N. A. D.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl R. G.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. S.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl Z. P.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl M. N.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. P.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. J.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl S. V. S.) – laisvės atėmimas bausmė 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl V. N.) – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl F. E. M.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl T. T.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. V. Ž. (A. V. Ž.)) – laisvės atėmimas 10 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. Ž.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl E. V.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl O. A. V.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. T.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. S.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. U.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. G.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. P.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. A. B.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. A.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl K. D.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. M.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. D.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl E. B.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl O. D. D.) – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl D. S.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl D. S.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. Ž.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. N.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl L. D.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir M. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 3 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. spalio 15 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. K. pripažintas recidyvistu.

Nuspręsta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

N. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (22 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. Š.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl N. A. D.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl R. G.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. S.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl Z. P.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl S. V. S.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl V. N.) – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl F. E. M.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl T. T.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. Ž.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl E. V.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl O. A. V.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. G.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. P.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. A. B.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. A.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. D.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl E. B.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl D. S.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. Ž.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. N.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl L. D.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir N. M. paskirti galutinės bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. kovo 26 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, N. M. pripažintas recidyvistu.

Nuspręsta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

D. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (17 veikų), 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (11 veikų), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. Š.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl J. Š.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl N. A. D.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl N. A. D.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl R. G.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl R. G.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. S.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl G. S.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl Z. P.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl Z. P.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl S. V. S.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl V. N.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl F. E. M.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl F. E. M.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl T. T.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. Ž.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl A. Ž.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl E. V.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl E. V.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. A. B.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl A. A. B.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. A.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl G. A.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl K. D.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. M.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl O. D. D.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl L. D.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl L. D.) – laisvės atėmimas 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais ir D. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas.

D. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigotas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d.

Nuspręsta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą D. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

G. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (9 veikos), 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (5 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl O. A. V.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl O. A. V.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. G.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. P.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl G. P.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. D.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl J. D.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl E. B.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl D. S.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl D. S.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. Ž.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. N.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl G. N.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl L. D.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir G. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios – kai įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis bus sulaikytas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. kovo 26 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. N. pripažintas recidyvistu.

Nuspręsta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

K. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (2 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. T.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl A. T.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. S.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl J. S.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir K. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios – kai įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis bus sulaikytas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaiko laikas nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2020 m. spalio 15 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, K. M. pripažintas recidyvistu.

Nuspręsta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

E. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (5 veikos), 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (2 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl M. N.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl M. N.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. V. Ž.) – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl A. V. Ž.) – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. V. Ž.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. T.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. S.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. U.) – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir E. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios – kai įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis bus sulaikytas.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. G. pripažintas recidyvistu.

R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (2 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. U.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl L. D.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. P. paskirti galutinę bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios – kai įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis bus sulaikytas.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, R. P. pripažintas recidyvistu.

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (20 veikų), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. Š.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl N. A. D.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl R. G.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. S.) – laisvės atėmimas 3 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl M. N.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. P.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. J.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl S. V. S.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl V. N.) – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl F. E. M.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl T. T.) – laisvės atėmimas 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. V. Ž.) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. Ž.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl E. V.) – laisvės atėmimas 3 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl O. A. V.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. S.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. G.) – laisvės atėmimas 3 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl G. P.) – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl J. D.) – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl O. D. D.) – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios – kai įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis bus sulaikytas.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. S. pripažintas recidyvistu.

Nukentėjusiosios V. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiosios J. Š. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V., A. S. nukentėjusiajai J. Š. priteista 1 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios N. A. D. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V., A. S. nukentėjusiajai N. A. D. priteista 2 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. G. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai M. K., N. M., D. V., A. S. nukentėjusiajai R. G. priteista 1 050 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai M. K., N. M., D. V., A. S. nukentėjusiajai G. S. priteista 4 500 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios Z. P. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V. nukentėjusiajai Z. P. priteista 2 300 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios M. N. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., E. G., A. S. nukentėjusiajai M. N. priteista 1 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., A. S. nukentėjusiajam A. P. priteista 800 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., A. S. nukentėjusiajam J. J. priteista 3 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. V. S. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V., A. S. nukentėjusiajai S. V. S. priteista 450 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios F. E. M. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V., A. S. nukentėjusiajai F. E. M. priteista 900 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios T. T. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V., A. S. nukentėjusiajai T. T. priteista 700 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. Ž. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V., A. S. nukentėjusiajai A. Ž. priteista 2 300 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V., A. S. nukentėjusiajai E. V. priteista 4 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. A. V. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., G. N., A. S. nukentėjusiajai O. A. V. priteista 2 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. T. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., K. M., E. G. nukentėjusiajai A. T. priteista 3 250 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., K. M., E. G., A. S. nukentėjusiajai J. S. priteista 2 500 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. U. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., E. G., R. P. nukentėjusiajai A. U. priteista 250 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., G. N., A. S. nukentėjusiajai J. G. priteista 4 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. P. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., G. N., A. S. nukentėjusiajai G. P. priteista 3 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. A. B. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V. nukentėjusiajai A. A. B. priteista 900 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. A. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V. nukentėjusiajai G. A. priteista 700 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios K. D. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., D. V. nukentėjusiajai K. D. priteista 300 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., D. V. nukentėjusiajam A. M. priteista 4 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. D. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., G. N., A. S. nukentėjusiajai J. D. priteista 2 200 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., G. N. nukentėjusiajai E. B. priteista 2 100 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. D. D. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., D. V., A. S. nukentėjusiajai O. D. D. priteista 5 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. S. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., G. N. nukentėjusiajai D. S. priteista 950 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. Ž. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., G. N. nukentėjusiajai A. Ž. priteista 3 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. N. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., G. N. nukentėjusiajai G. N. priteista 275 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., N. M., D. V., G. N., R. P. nukentėjusiajai L. D. priteista 3 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. V. Ž. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš M. K., E. G., A. S. nukentėjusiojo A. V. Ž. turto paveldėtojai J. M. priteista 2 100 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenas, popieriaus lapus su nukentėjusiųjų darytis rankraštiniais įrašais (ranka rašyti A. Ž., D. S., G. A., J. D. paaiškinimai, 4 lapai (voke su byla) – palikti prie bylos; SIM korteles ir jų išlaužas – sunaikinti; D. V. drabužius ir kuprinę grąžinti D. V.; mobiliojo ryšio telefonus konfiskuoti, kaip nusikalstamų veikų padarymo priemones ir sunaikinti; M. K. automobilyje rastus ir paimtus išorines baterijas, įkrovimo laidą, automagnetolą, automagnetolos valdymo pultą, vaizdo registratorių su atminties kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti M. K. (nepageidaujant atsiimti – sunaikinti); sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais ir telefonų knygas – sunaikinti.

Iš nuteistųjų nepriteistos proceso išlaidos už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjų dalyvavimo byloje.

Apeliacinių skundų nuteistųjų D. V., G. N., E. G. ir R. P. atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (32 veikos), 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060), N. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (22 veikos), D. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (17 veikų), 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (11 veikų), G. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (9 veikos), 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (5 veikos), E. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (5 veikos), 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (2 veikos), R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (2 veikos), A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (20 veikų) už tai, kad:

M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (dabar – Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas), esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 30 d., kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu A. S., turėdami vieningą tikslą ir tyčią neapibrėžtą laiką ir neapibrėžtą kartų skaičių sukčiauti ir apgaulės būdu iš senyvo amžiaus piliečių įgyti svetimą turtą, subūrė organizuotą grupę sunkiems nusikaltimams – telefoniniams sukčiavimams daryti; M. K., turėdamas tikslą apgaule savo bei kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2019 m. rudenį, tiksliai nenustatytu metu, per nenustatytą organizuotos grupės narį surado bei į organizuotos grupės veiklą įtraukė bendrininką, laisvėje esantį N. M., kuriam pavedė surasti asmenis, kurie iš senyvo amžiaus asmenų paimtų dėl organizuotos grupės narių panaudotos apgaulės atiduodamus pinigus, teiktų jiems nusikalstamos veikos priemones – mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles bei koordinuotų jų veiklą; N. M., sutikęs prisidėti prie organizuotos grupės, vykdydamas prisiimtus nusikalstamus įsipareigojimus, ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 30 d. sukurstė ir kaip atlygį pažadėjęs dalį piniginių lėšų į organizuotos grupės veiklą įtraukė (duomenys neskelbtini) gyvenantį D. V. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 5 d. sukurstė ir kaip atlygį pažadėjęs dalį piniginių lėšų į organizuotos grupės veiklą įtraukė (duomenys neskelbtini) gyvenantį G. N., kurių duomenis, turėdamas tikslą prisidėti prie vykdomų sukčiavimų, perdavė organizuotos grupės nariui – laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančiam M. K.; E. G., tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 22 d., žinodamas apie M. K. ir A. S. suburtą organizuotą grupę, bendru sutarimu su M. K. ir A. S. prisijungė prie vykdomų nusikalstamų veikų, turėdamas tikslą savo ir organizuotos grupės narių naudai apgaule įgyti svetimas pinigines lėšas; R. P., tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 29 d., žinodamas apie M. K. ir A. S. suburtą organizuotą grupę, bendru sutarimu su M. K. ir A. S. prisijungė prie vykdomų nusikalstamų veikų, turėdamas tikslą savo ir organizuotos grupės narių naudai apgaule įgyti svetimas pinigines lėšas; tokiu būdu, pagal M. K. ir A. S. parengtą planą, kiekvienas suburtos organizuotos grupės narys atliko jam skirtą užduotį, darant sunkius nusikaltimus – sukčiavimus, dalyvaujant organizuotoje grupėje: M. K. ir A. S. skambino (duomenys neskelbtini) gyvenantiems nepažįstamiems senyvo amžiaus asmenims bei, prisistatę policijos pareigūnu ar tariamu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, klaidino senyvo amžiaus asmenis pranešimais apie jų gautas socialines išmokas tariamai suklastotais pinigais ir neva pinigams patikrinti juos reikia perduoti tariamam policijos pareigūnui, davė nurodymus kitiems organizuotos grupės nariams, kur reikia nueiti paimti apgaule išviliotų pinigų, koordinavo neteisėtai įgytų piniginių lėšų pasiskirstymą; N. M. ėmėsi įgyvendinti skirtingą nuo bendrininkų vaidmenį ir atliko specifines užduotis – surado, sukurstė ir į organizuotą grupę įtraukė (duomenys neskelbtini) gyvenančius asmenis – D. V. ir G. N., kad jie vyktų pas senyvo amžiaus asmenis, prisistatytų policijos pareigūnais ir paimtų dėl organizuotos grupės narių panaudotos apgaulės įtakos atiduodamus pinigus, teikė jiems nusikalstamai veikai daryti reikalingas priemones – mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles, atliko jų kontaktų perdavimą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekantiems organizuotos grupės nariams bei koordinavo jų veiklą; D. V., gavęs informaciją iš (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, vyko jų nurodytais adresais, ten gyvenantiems senyvo amžiaus asmenims prisistatė policijos pareigūnu ir paėmė jų perduodamus, neva suklastotus pinigus, o išvykęs, pinigus perdavė nurodytiems asmenims; G. N., gavęs informaciją iš (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, vyko jų nurodytais adresais, ten gyvenantiems senyvo amžiaus asmenims prisistatė policijos pareigūnu ir paėmė jų perduodamus, neva suklastotus pinigus, o išvykęs, pinigus perdavė nurodytiems asmenims; E. G., gavęs informaciją iš (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, vyko jų nurodytais adresais, ten gyvenantiems senyvo amžiaus asmenims prisistatė policijos pareigūnu ir paėmė jų perduodamus, neva suklastotus pinigus, o išvykęs, pinigus perdavė nurodytiems asmenims; R. P. koordinavo neteisėtai įgytų pinigų pasidalinimą; tokiu būdu M. K., A. S., R. P., E. G., D. V., N. M., G. N., veikdami organizuotoje grupėje su kitais nenustatytais asmenimis, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą J. Š., N. A. D., R. G., G. S., Z. P., M. N., A. P., J. J., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. V. Ž., A. Ž., E. V., O. A. V., A. T., J. S., A. U., J. G., G. P., A. A. B., G. A., K. D., A. M., J. D., E. B., O. D. D., D. S., A. Ž., G. N., L. D. turtą (M. K. su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 69 975 eurų; N. M. su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 48 325 eurų; D. V. su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 40 100 eurų; G. N. su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 20 525 eurų; E. G. su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo 8 550 eurų; R. P. su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo 3 200 eurų; A. S. su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 49 000 eurų), o būtent:

M. K. kartu su A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 30 d. 13.55 val. paskambino nukentėjusiajai J. Š. į jos fiksuoto ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V., kurio kontaktinius duomenis nusikalstamai veikai įgyvendinti nenustatytu metu buvo perdavęs N. M., – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko J. Š. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), J. Š. prisistatė policijos pareigūnu, parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną R. J., pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė J. Š. paduotus 1 000 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, dalį šių pinigų pasiliko sau, dalį (kaip atlygį N. M. už įtraukimą į nusikalstamą veiką) perdavė J. G., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. Š. priklausantį turtą, padarydami jai 1 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. kartu su A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 18 d. 10.49 val. paskambino nukentėjusiajai N. A. D. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. apsimetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai, po to perdavė telefono ragelį šalia buvusiam A. S., kuris apsimetęs policijos pareigūnu V. Ž., įkalbėjo N. A. D. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V. vykdydamas šį nurodymą, nuvyko N. A. D. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), N. A. D. prisistatė policijos pareigūnu, parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė N. A. D. paduotus 2 000 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai N. A. D. priklausantį turtą, padarydami jai 2 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. kartu su A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 28 d. 15.09 val. paskambino nukentėjusiajai R. G. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, apgaule įtikino, jog komunaliniai mokesčiai mokami padirbtais pinigais, įkalbėjo R. G. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko R. G. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, R. G. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną J. B., pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė R. G. paduotus 1 050 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai R. G. priklausantį turtą, padarydami jai 1 050 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. kartu su A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 1 d. 16.20 val. paskambino nukentėjusiajai G. S. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu V. B., apgaule įtikino, jog komunaliniai mokesčiai mokami padirbtais pinigais, įkalbėjo G. S. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko G. S. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė G. S. paduotus 4 500 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. S. priklausantį turtą, padarydami jai 4 500 eurų turtinę žalą;

be to, M. K., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, naudodamasis neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 23 d. 10.04 val. paskambino nukentėjusiajai Z. P. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu, apgaule įtikino, jog parduotuvėje atsiskaitoma padirbtais pinigais, įkalbėjo Z. P. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko Z. P. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė Z. P. paduotus 2 300 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai Z. P. priklausantį turtą, padarydami jai 2 300 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 22 d. 11.01 val. paskambino nukentėjusiajai M. N. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu, apgaule įtikino, jog komunaliniai mokesčiai mokami padirbtais pinigais, įkalbėjo M. N. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu susisiekė su E. G., kuris žinodamas apie suburtą organizuotą grupę, pats nenustatytu metu perdavė savo kontaktinius duomenis M. K. ir A. S., tam, jog galėtų prisidėti prie vykdomų nusikalstamų veikų, ir davė nurodymus – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų. E. G., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko M. N. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), M. N. prisistatė policijos pareigūnu, parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė M. N. paduotus 1 000 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, E. G. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasiliko sau, tokiu būdu E. G. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S. E. G. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai M. N. priklausantį turtą, padarydami jai 1 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu +(duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 25 d. 11.23 val. paskambino nukentėjusiajam A. P. į jo fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu G. V., apgaule įtikino, jog pensijos yra išdalintos padirbtais pinigais, įkalbėjo A. P. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to, telefoninio pokalbio metu davė nurodymus nenustatytam organizuotos grupės nariui – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, nenustatytas organizuotos grupės narys, vykdydamas šį nurodymą, nuvyko A. P. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė A. P. paduotus 800 eurų ir pasišalino, tokiu būdu M. K., A. S. ir nenustatytas asmuo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą, padarydami jam 800 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 26 d. 13.46 val. paskambino nukentėjusiajam J. J. į jo fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu V. B., apgaule įtikino, jog parduotuvėje atsiskaitoma padirbtais pinigais, įkalbėjo J. J. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus dviem nenustatytiems organizuotos grupės nariams – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, nenustatyti organizuotos grupės nariai, vykdydami šį nurodymą, nuvyko J. J. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė J. J. paduotus 3 000 eurų ir pasišalino, tokiu būdu M. K., A. S. ir du nenustatyti asmenys savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam J. J. priklausantį turtą, padarydami jam 3 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 8 d. 14.51 val. paskambino nukentėjusiajai S. V. S. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu B., apgaule įtikino, jog parduotuvėje atsiskaitoma padirbtais pinigais, įkalbėjo S. V. S. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko S. V. S. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė S. V. S. paduotus 450 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai S. V. S. priklausantį turtą, padarydami jai 450 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 15 d. 13.30 val. paskambino nukentėjusiajai V. N. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai, įkalbėjo V. N. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko V. N. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs į buto vidų, V. N. kalbant telefonu su jai skambinusiu asmeniu dėl padirbtų pinigų, iš svetainės kambaryje esančios spintelės paėmė piniginę su 7 000 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai V. N. priklausantį turtą, padarydami jai 7 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. kartu su A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 23 d. 14.09 val. paskambino nukentėjusiajai F. E. M. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino, jog pensijos mokamos padirbtais pinigais, įkalbėjo F. E. M. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko F. E. M. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, F. E. M. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną V. B., pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė F. E. M. paduotus 900 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai F. E. M. priklausantį turtą, padarydami jai 900 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 28 d. 14.16 val. paskambino nukentėjusiajai T. T. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu V. Ž., apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai, įkalbėjo T. T. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko T. T. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė T. T. paduotus 700 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai T. T. priklausantį turtą, padarydami jai 700 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 31 d. 14.39 val. paskambino nukentėjusiajam A. V. Ž. į jo fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pradžioje telefonu kalbėjęs M. K. apsimetė ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai, po to telefono ragelį perdavė šalia buvusiam A. S., kuris apsimetė policijos pareigūnu, įkalbėjo A. V. Ž. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, tuo pat metu M. K. telefoninio pokalbio metu davė nurodymus E. G. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, E. G., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko A. V. Ž. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, A. V. Ž. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, ir teigdamas, jog reikalinga patikrinti neva suklastotus pinigus, iš miegamojo kambaryje esančio televizoriaus staliuko stalčiaus paėmė 1 600 eurų ir iškart pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, E. G. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasiliko sau, tokiu būdu E. G. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., E. G. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. V. Ž. priklausantį turtą, padarydami jam 1 600 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 1 d. 15.16 val. paskambino nukentėjusiajai A. Ž. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu V. B., apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai, įkalbėjo A. Ž. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko A. Ž. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, A. Ž. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną V. B., pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė A. Ž. paduotus 2 300 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį turtą, padarydami jai 2 300 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 5 d. 14.26 val. paskambino nukentėjusiajai E. V. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu V. Ž., apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko E. V. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, E. V. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną V. B., pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė E. V. paduotus 4 000 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai E. V. priklausantį turtą, padarydami jai 4 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 5 d. 13.25 val. paskambino nukentėjusiajai O. A. V. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus G. N., kurio kontaktinius duomenis tiksliai nenustatytu metu buvo pateikęs N. M., tam, jog G. N. prisidėtų prie vykdomų nusikalstamų veikų – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų. G. N., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko O. A. V. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, O. A. V. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną R. J., pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė O. A. V. paduotus 2 000 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, G. N. dalį neteisėtai įgytų pinigų pasiliko sau, likusią dalį pinigų, kaip atlygį už įtraukimą į nusikalstamą veiką, perdavė N. M., kuris neteisėtai įgytus pinigus perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, tokiu būdu G. N. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., G. N. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai O. A. V. priklausantį turtą, padarydami jai 2 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 17 d. 12.50 val. paskambino nukentėjusiajai A. T. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus E. G., kuris tiksliai nenustatytu metu prie nusikalstamos veikos įgyvendinimo buvo sukurstęs prisidėti K. M., tęsiant nusikalstamos veikos sumanymą, E. G. telefoninio pokalbio metu susisiekė su K. M., pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų. K. M., nesuprasdamas, jog nusikalstamą veiką vykdo veikdamas organizuotoje grupėje, vykdydamas E. G. nurodymus, nuvyko A. T. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, A. T. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė A. T. paruoštus patikrinimui 3 250 eurų ir pasišalino, dalį šių pinigų pasiliko sau, likusią dalį pinigų kaip atlygį už įtraukimą į nusikalstamą veiką perdavė E. G., kuris vykdydamas M. K. nusikalstamą sumanymą ir jo nurodymus, neteisėtai įgytus pinigus perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, tokiu būdu M. K., E. G. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. T. priklausantį turtą, padarydami jai 3 250 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu, 2020 m. birželio 28 d. nuo 16.30 val. iki 17.30 val. paskambino nukentėjusiajai J. S. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus E. G., kuris tuo pat metu K. M. perdavė nusikalstamos veikos priemonę – mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo su K. M. susisiekė M. K. ir pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, K. M., nesuprasdamas, jog nusikalstamą veiką vykdo veikdamas organizuotoje grupėje, vykdydamas šį nurodymą, nuvyko J. S. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, J. S. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė J. S. paduotus 2 500 eurų ir pasišalino, dalį šių pinigų pasiliko sau, likusią dalį pinigų, kaip atlygį už įtraukimą į nusikalstamą veiką, perdavė E. G., kuris vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, tokiu būdu M. K., A. S., E. G. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. S. priklausantį turtą, padarydami jai 2 500 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu R. P., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 29 d. 14.21 val. paskambino nukentėjusiajai A. U. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pradžioje telefonu kalbėjęs R. P. apsimetė ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotoju, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai, po to telefono ragelį perdavė šalia buvusiam M. K., kuris prisistatė policijos pareigūnu ir įkalbėjo A. U. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus E. G. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų. E. G., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko A. U. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė A. U. paduotus 4000 eurų ir mėgino pasišalinti, tačiau A. U. supratus, jog tai sukčius, įvyko grumtynės, kurių metu E. G. pametė paimtus 4 000 eurų, iš kurių pagriebė 200 eurų ir išbėgo iš buto, po to vykdydamas M. K. nurodymus, E. G. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį neteisėtai įgytų pinigų pasiliko sau, tokiu būdu M. K., R. P., E. G. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. U. priklausantį turtą, padarydami jai 200 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 3 d. 14.36 val. paskambino nukentėjusiajai J. G. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotoju, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus G. N., kurio kontaktinius duomenis tiksliai nenustatytu metu buvo pateikęs N. M., – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų. G. N., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko J. G. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė J. G. paduotus 4 000 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, G. N. dalį neteisėtai įgytų pinigų pasiliko sau, likusią dalį pinigų, kaip atlygį už įtraukimą į nusikalstamą veiką, perdavė N. M., kuris neteisėtai įgytus pinigus perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, tokiu būdu M. K., A. S., N. M., G. N. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. G. priklausantį turtą, padarydami jai 4 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K. su kartu A. S., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 11 d. 10.46 val. paskambino nukentėjusiajai G. P. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pradžioje telefonu kalbėjęs M. K. apsimetė ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotoju, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai, po to telefono ragelį perdavė šalia buvusiam A. S., kuris prisistatė policijos pareigūnu ir įkalbėjo G. P. namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus G. N., kurio kontaktinius duomenis tiksliai nenustatytu metu buvo pateikęs N. M., – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų. G. N., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko G. P. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, G. P. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė G. P. paduotus 3 000 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, G. N. dalį neteisėtai įgytų pinigų pasiliko sau, likusią dalį pinigų, kaip atlygį už įtraukimą į nusikalstamą veiką, perdavė N. M., kuris neteisėtai įgytus pinigus perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, tokiu būdu G. N. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., G. N. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. P. priklausantį turtą, padarydami jai 3 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 19 d. 17.14 val. paskambino nukentėjusiajai A. A. B. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V. vykdydamas šį nurodymą, nuvyko A. A. B. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, kartu su A. A. B. buvusiai D. K. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną B. pavarde, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė A. A. B. paduotus 900 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas M. K. nurodymus, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį neteisėtai įgytų pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. A. B. priklausantį turtą, padarydami jai 900 eurų turtinę žalą;

be to, M. K., naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 23 d. 17.04 val. paskambino nukentėjusiajai G. A. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko G. A. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, G. A. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną V. B., pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė G. A. paduotus 700 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas M. K. nurodymus, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, likusią dalį pinigų pasidalino su N. M., tokiu būdu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., N. M., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. A. priklausantį turtą, padarydami jai 700 eurų turtinę žalą;

be to, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuo 13.00 val. iki 14.00 val. nenustatytas asmuo, naudodamasis nenustatytu mobiliojo ryšio įrenginiu paskambino nukentėjusiajai K. D. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to M. K. telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko K. D. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, K. D. parodžius, kur sudėtos santaupos, iš stalčiaus paėmė 300 eurų ir pasišalino, tokiu būdu M. K., D. V. ir nenustatytas asmuo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai K. D. priklausantį turtą, padarydami jai 300 eurų turtinę žalą;

be to, M. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuo 12.00 val. iki 14.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamasis nenustatytu mobiliojo ryšio įrenginiu, paskambino nukentėjusiajam A. M. į jo fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų. D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko A. M. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė A. M. paduotus 4 000 eurų ir pasišalino, tokiu būdu M. K., D. V. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą, padarydami jam 4 000 eurų turtinę žalą;

be to, nenustatytas asmuo, naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 28 d. 10.28 val. paskambino nukentėjusiajai J. D. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotoju ir apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai, vėliau telefono ragelį perdavė šalia buvusiam kitam nenustatytam asmeniui, kuris apsimetęs policijos pareigūnu R. M., įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to nenustatytomis aplinkybėmis iš M. K. gavęs G. N. kontaktinius duomenis, susisiekė su juo ir telefoninio pokalbio metu davė nurodymus – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, G. N., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko J. D. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, J. D. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną V. B., pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė J. D. paduotus 2200 eurų ir pasišalino, po to dalį neteisėtai įgytų pinigų pasiliko sau, dalį perdavė N. M., kuris gautus pinigus perdavė M. K., kuris pagal A. S. nurodymus vykdė tolimesnį neteisėtai įgytų pinigų paskirstymą, tokiu būdu G. N. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., A. S., N. M., G. N. ir nenustatyti asmenys savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. D. priklausantį turtą, padarydami jai 2200 eurų turtinę žalą;

be to, M. K., būdamas kartu su N. M. Šiauliuose, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 31 d. 11.50 val. paskambino nukentėjusiajai E. B. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino, jog nesumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas, paprašė surinkti namuose turimus pinigus, tuo pat metu šalia buvęs N. M. telefoninio pokalbio metu davė nurodymus G. N. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, G. N., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko E. B. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs į buto vidų nuo stalo paėmė piniginę su pinigais, iš jos išėmė 2 100 eurų ir pasišalino, tokiu būdu M. K., N. M., G. N. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai E. B. priklausantį turtą, padarydami jai 2 100 eurų turtinę žalą;

be to, nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, naudodamasis neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu +(duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 1 d. 11.30 val. paskambino nukentėjusiajai O. D. D. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu V., apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to, nenustatytas asmuo nenustatytu metu ir aplinkybėmis iš A. S. gavęs D. V. kontaktinius duomenis, kuriuos M. K. nenustatytu metu perdavė A. S. tam, jog D. V. prisidėtų prie vykdomų nusikalstamų veikų, telefoninio pokalbio metu susisiekė su D. V. ir davė nurodymus – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko O. D. D. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė O. D. D. paduotus 5 000 eurų ir pasišalino, po to dalį neteisėtai įgytų pinigų pasiliko sau, likusią dalį neteisėtai įgytų pinigų perdavė M. K., kuris pagal A. S. nurodymus vykdė tolimesnį pinigų paskirstymą, tokiu būdu M. K., A. S., D. V. ir nenustatytas asmuo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai O. D. D. priklausantį turtą, padarydami jai 5 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K., būdamas kartu su N. M. Šiauliuose, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 3 d. 13.01 val. paskambino nukentėjusiajai D. S. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetęs ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotoju, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai, po to pakeitęs balsą apsimetė policijos pareigūnu V. B. ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, tuo pat metu šalia buvęs N. M. telefoninio pokalbio metu davė nurodymus G. N. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, G. N., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko D. S. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, D. S. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė D. S. paduotus 950 eurų ir pasišalino, tokiu būdu M. K., G. N. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei padarė neteisėtus veiksmus, kuriais M. K., N. M., G. N. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai D. S. priklausantį turtą, padarydami jai 950 eurų turtinę žalą;

be to, M. K., būdamas kartu su N. M. Šiauliuose, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 8 d. 15.15 val. paskambino nukentėjusiajai A. Ž. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, tuo pat metu šalia buvęs N. M. telefoninio pokalbio metu davė nurodymus G. N. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, G. N., vykdydamas šį nurodymą, su nenustatytu asmeniu nuvyko A. Ž. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pradžioje į butą užėjęs nenustatytas asmuo pareikalavo A. Ž. pateikti namuose turimas lėšas ir nurodė, jog atvyks policijos pareigūnas, kuris pinigus patikrins, po to nenustatytam asmeniui išėjus, į A. Ž. gyvenamąją vietą atėjo G. N., paėmė A. Ž. ant stalo padėtas, patikrinimui paruoštas pinigines lėšas – 3 000 eurų ir pasišalino, tokiu būdu M. K., N. M., G. N. ir nenustatytas asmuo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį turtą, padarydami jai 3 000 eurų turtinę žalą;

be to, M. K., būdamas kartu su N. M. Šiauliuose, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 21 d. 13.20 val. paskambino nukentėjusiajai G. N. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetęs policijos pareigūnu apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, tuo pat metu šalia buvęs N. M. telefoninio pokalbio metu davė nurodymus G. N. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, G. N. vykdydamas šį nurodymą, nuvyko G. N. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, G. N. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė G. N. paduotus 275 eurų ir pasišalino, tokiu būdu G. N. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., N. M., G. N. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. N. priklausantį turtą, padarydami jai 275 eurų turtinę žalą;

be to, nenustatytas asmuo, naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 27 d. 18.29 val. paskambino nukentėjusiajai L. D. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to, nenustatytomis aplinkybėmis iš R. P. gavo kontaktinį D. V. numerį, kurį R. P. 2020 m. rugsėjo 26 d. nurodė M. K., tam, jog D. V. galėtų prisidėti prie vykdomų nusikalstamų veikų, paskambino ir davė nurodymus D. V. – pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, D. V., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko L. D. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), L. D. prisistatė policijos pareigūnu, parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną V. B., pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė paduotus 3 000 eurų ir pasišalino, po to vykdydamas organizuotos grupės narių susitarimą, D. V. pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos, tai yra, 1 350 eurų perdavė M. K., kuris R. P. nurodymu vykdė tolimesnį neteisėtai įgytų pinigų padalinimą, o likusią dalį pinigų pasidalino su M. K., N. M., G. N., tokiu D. V. neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą bei M. K., N. M., D. V., G. N., R. P. ir nenustatytas asmuo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai L. D. priklausantį turtą, padarydami jai 3 000 eurų turtinę žalą.

Be to, E. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje už tai, kad 2020 m. gegužės 31 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val., turėdamas tikslą sukčiauti – apgaule iš nukentėjusiojo A. V. Ž. paimti jam priklausančias pinigines lėšas, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nurodytu adresu užėjęs į buto vidų, iš miegamajame esančio televizoriaus staliuko stalčiaus atvirai pagrobė A. V. Ž. priklausančius du auksinius žiedus ir pasišalino, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. V. Ž. 500 eurų turtinę žalą.

K. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) už tai, kad kartu su M. K., kuris naudodamasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 17 d. 12.50 val. paskambino nukentėjusiajai A. T. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apsimetė policijos pareigūnu, apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus E. G., kuris tiksliai nenustatytu metu prie nusikalstamos veikos įgyvendinimo buvo sukurstęs prisidėti K. M., tęsiant nusikalstamos veikos sumanymą, E. G. telefoninio pokalbio metu susisiekė su K. M., pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų, K. M., vykdydamas E. G. nurodymus, nuvyko A. T. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, A. T. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė A. T. paruoštus patikrinimui 3 250 eurų ir pasišalino, dalį šių pinigų pasiliko sau, likusią dalį pinigų kaip atlygį už įtraukimą į nusikalstamą veiką perdavė E. G., kuris vykdydamas M. K. nusikalstamą sumanymą ir jo nurodymus, neteisėtai įgytus pinigus perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, tokiu būdu neteisėtai pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. T. priklausantį turtą, padarydamas jai 3 250 eurų turtinę žalą.

Be to, K. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) už tai, kad M. K. su A. S., naudodamiesi (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neteisėtai turėtu nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu, 2020 m. birželio 28 d. nuo 16.30 val. iki 17.30 val. paskambino nukentėjusiajai J. S. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino, jog namuose laikomi padirbti pinigai ir įkalbėjo namuose turėtus pinigus perduoti patikrinti į namus atėjusiam asmeniui, po to telefoninio pokalbio metu davė nurodymus E. G., kuris tuo pat metu K. M. perdavė nusikalstamos veikos priemonę – mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo su K. M. susisiekė M. K. ir pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti apgaule išviliotų pinigų; K. M., vykdydamas šį nurodymą, nuvyko J. S. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, J. S. parodė nenustatytos formos pažymėjimą, identifikuojantį jį kaip policijos pareigūną, pareikalavo pateikti namuose turimus pinigus, paėmė J. S. paduotus 2 500 eurų ir pasišalino, dalį šių pinigų pasiliko sau, likusią dalį pinigų, kaip atlygį už įtraukimą į nusikalstamą veiką, perdavė E. G., kuris vykdydamas bendrą susitarimą, pusę neteisėtai įgytos pinigų sumos perdavė E. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimų pinigų, tokiu būdu neteisėtai pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. S. priklausantį turtą, padarydamas jai 2 500 eurų turtinę žalą.

Apeliacinių skundų argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistųjų M. K., N. M. ir A. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalis, nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – nuteistųjų M. K., N. M., D. V., G. N., E. G. ir A. S. nusikalstami veiksmai perkvalifikuojami į tęstinių nusikalstamų veikų grupes, priklausomai nuo to, kokia organizuotos grupės sudėtimi nuteistieji veikė, taip pat panaikinama nuteistiesiems M. K., N. M., G. N., K. M., E. G., R. P., A. S. nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, prieitinų vertinant įrodymus.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 straipsnio 3 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925). Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019, 2K-227-976/2020, 2K-7-25-495/2020 ir kt.).

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų teismui pagrįsti išvadai, jog N. M. ir A. S., veikdami skirtingomis organizuotos grupės sudėtimis, apgaule savo bei kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį, turtą – pinigus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis N. M. sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V., Z. P., A. A. B., G. A., O. A. V., J. G., G. P., J. D., E. B., D. S., A. Ž. ir G. N., L. D. atžvilgiu, o nuteistasis A. S. sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V., M. N., A. V. Ž., J. S., A. P., J. J., O. A. V., J. G., G. P., J. D., O. D. D. atžvilgiu, tuo tarpu nuteistųjų (tuo metu – kaltinamųjų) parodymus vertino kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad organizuotą grupę sudarė daugiau, negu du asmenys, t .y. laisvės atėmimo vietų įstaigoje laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji M. K., A. S., R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nuteistasis bei laisvėje esantys N. M., D. V., G. N., E. G., taip pat ir keli nenustatyti asmenys, kurie tarpusavyje palaikė pakankamai tvirtus, netrumpalaikius ryšius, trukusius mažiausiai 9 mėnesius, jie veikė pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis ir kiekvienas iš jų turėjo tam tikrą aiškią užduotį. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, patvirtinančios vaidmenų ir užduočių tarp atskirų bendrai veikusių asmenų pasiskirstymą, leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad inkriminuotos veikos buvo iš anksto suplanuotos ir pasižymėjo aukštesniu organizuotumo lygiu, negu bendrininkų grupė. Organizuota grupe veikusių nuteistųjų veiksmai, siekiant bendro nusikalstamo rezultato, buvo gerai organizuoti, koordinuoti, vienas kitą papildantys. Laisvės atėmimo vietoje esantys nuteistieji nusikalstamą sumanymą galėjo realizuoti tik kruopščiai suderinę savo veiksmus su laisvėje esančiais. Apeliantai A. S. ir N. M., veikdami iš anksto susitarę bendrai su kitais asmenimis, neabejotinai suvokė savo ir kiekvieno iš jų veiksmų neteisėtumą. Jiems buvo aiškus siekiamas bendras tikslas. Jų tyčia apėmė tiek kiekvieno iš jų, tiek ir kitų bendrininkų atliekamus nusikalstamus veiksmus. Nuteistieji, melagingai nukentėjusiesiems pristatydami policijos pareigūnais, taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, bei tvirtindami, kad jų namuose gali būti padirbtų pinigų, kuriais jiems neva buvo išmokėta senatvės pensija, ar, kad jie už komunalines paslaugas galimai atsiskaitė padirbtomis eurų kupiūromis, paprašydami jiems pateikti neva patikrinti pinigus, pasiimdami nukentėjusiųjų jiems pateiktus neva patikrinti pinigus bei pasišalindami su jais iš nukentėjusiųjų gyvenamųjų vietų, neabejotinai suvokė, kad tokiu būdu apgauna nukentėjusiuosius, neteisėtai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyja svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį, turtą – pinigus, numatė, kad dėl tokių pavojingų jų veiksmų pastarieji patirs turtinę žalą, ir norėjo šių padarinių, t. y. jie veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktiką nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-75-648/2017). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-69-788/2023, 2K-81-719/2024 ir kt.). Visa tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų N. M. ir A. S. apeliacinius skundus dalyje dėl jų išteisinimo atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl tęstinių veikų

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų M. K., N. M., D. V., G. N., E. G. ir A. S. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) bei 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060), baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tačiau sutinka su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pagal nustatytas aplinkybes tęstinius nuteistųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikavęs kaip atskirus nusikaltimus, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalį.

Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio. Kita vertus, tyčios, nukreiptos į neapibrėžtą skaičių analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, konstatavimas savaime nepaneigia nusikalstamos veikos tęstinumo. Sprendžiant turtinės nusikalstamos veikos tęstinumo (pakartotinumo) klausimą, to paties turto šaltinio kriterijus neturi būti absoliutinamas. Telefoninio sukčiavimo atvejais veikų pripažinimas ar nepripažinimas tęstinėmis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir specifikos. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-192-788/ 2017, Nr. 2K-170-495/2023 ir kt.).

organizuotos grupės, susidedančios iš M. K., A. S. ir nenustatytų asmenų, veikos, padarytos 2020 m. balandžio 25 d. ir 26 d. (nukentėjusiųjų A. P. ir J. J. atžvilgiu), perkvalifikuojamos į veną tęstinę veiką pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925);

Nuteistųjų M. K., A. S., D. V. ir nenustatyto asmens nusikalstami veiksmai, atlikti 2020 m. rugsėjo 1 d. nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu); nuteistųjų M. K., E. G. nusikalstami veiksmai, atlikti 2020 m. birželio 17 d. nukentėjusiosios A. T. atžvilgiu; nuteistųjų M. K., R. P., E. G. nusikalstami veiksmai, atlikti 2020 m. birželio 29 d. nukentėjusiosios A. U. atžvilgiu; nuteistųjų M. K., N. M., D. V., G. N., R. P. ir nenustatyto asmens nusikalstami veiksmai, atlikti 2020 m. rugsėjo 27 d. nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu, paliekami kaip atskiros nusikalstamos veikos, nustačius, kad jos padarytos visiškai netapačių asmenų grupių.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. K., N. M., G. N., K. M., E. G., R. P., A. S. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, nepagrįstai nustatė jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus jie padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiam, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Nagrinėjamu atveju ši nuostata taikytina ir nuteistiesiems M. K., N. M., G. N., K. M., E. G., R. P., A. S., nes naujo įstatymo nuostatos lengvina nuteistųjų teisinę padėtį. Kadangi nuteistieji aptariamas nusikalstamas veikas padarė nebūdami pripažinti recidyvistais, minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė jiems netaikytina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama nuteistiesiems M. K., N. M., G. N., K. M., E. G., R. P., A. S. nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmių nuteistiesiems paskyrimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bausmės M. K. ir jo apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija, parinkdama M. K. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, įvertina, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, iš viso padarė vienuolika savanaudiško pobūdžio sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), ir vieną nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060). Nuteistajam dvidešimt aštuonias atskiras veikas, kvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V., Z. P., A. A. B. ir G. A., M. N., A. V. Ž. ir J. S., A. P. ir J. J., O. A. V., J. G., G. P., J. D., K. D., A. M., E. B., D. S., A. Ž. G. N. atžvilgiu), perkvalifikavus į septynias tęstines nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), atsižvelgiant į organizuotos grupės sudėtį, sukčiavimo planą, nukentėjusiųjų skaičių, jo nusikalstamų veiksmų apimtis iš esmės nesumažėjo. M. K. inkriminuotos veikos buvo neatsitiktinės, intensyvios, gerai organizuotos. Jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo labai svarbus – jis kartu su A. S. subūrė organizuotą grupę, parengė sukčiavimo planą, tiesiogiai vykdė nusikalstamus veiksmus bei davė nurodymus kitiems organizuotos grupės nariams. Organizuota grupė veikė prieš patiklius senyvo amžius asmenis. Byloje nustatytos nuteistojo M. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, padėjo atskleisti visas jo ir organizuotos grupės narių įvykdytas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies M. K. pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kitų šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad M. K. yra daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, įskaitant ir už telefoninį sukčiavimą, baustas administracine tvarka. Šioje byloje veikas jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, esant neišnykusiam teistumui – iki aptariamų nusikalstamų veikų buvo teistas net 15 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), o po šioje byloje nagrinėjamų veikų, kurias padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, priešingai teisei veikė dar ne kartą. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas M. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad už septynių tęstinių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios didžiausių bausmių dydžių, pirmosios instancijos teismo paskirtų už pavienes nusikalstamas veikas kiekvienoje iš tęstinių veikų grupių: nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V. atžvilgiu – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; nukentėjusiųjų Z. P., A. A. B. ir G. A. atžvilgiu – laisvės atėmimas 1 metams; nukentėjusiųjų M. N., A. V. Ž., J. S. atžvilgiu – laisvės atėmimas 2 metams; nukentėjusiųjų A. P., J. J. atžvilgiu – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; nukentėjusiųjų O. A. V., J. G., G. P., J. D. atžvilgiu – laisvės atėmimas 2 metams; nukentėjusiųjų K. D., A. M. atžvilgiu – laisvės atėmimas 2 metams; nukentėjusiųjų E. B., D. S., A. Ž., G. N. atžvilgiu – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Tokio dydžio bausmės yra teisingos ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Jos nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos, priešingai, tokie bausmių dydžiai yra ženkliai mažesni už BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Mažesni bausmių dydžiai neatitiktų nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo bei prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo M. K. paskirtų bausmių ir už likusių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiųjų A. T., A. U., O. D. D., L. D.) ir 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, dėl nukentėjusiosios D. S.), padarymą. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam M. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, keturios veikos) ir 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060), paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimus ir jų dydžius nustatė ženkliai mažesnius nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų, pagal BK 289 straipsnį – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų) – atitinkamai už sunkius nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimą nuo 1 metų iki 2 metų 6 mėnesių ir už vieną nesunkų nusikaltimą – laisvės atėmimą 3 mėnesiams.

Priešingai, nei teigia apeliantas, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog M. K. padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis ir tai, kartu su jo prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas bei nuoširdų gailėjimąsi, pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taigi dar kartą ją vertinti ir tuo pagrindu švelninti M. K. bausmę, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. K. nusikalstamas veikas perkvalifikavus į tęstinių nusikalstamų veikų grupes ir už jas paskyrus bausmes, panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtinos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu už likusias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais.

Apeliantas M. K. taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, kurios numato, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas ne tik nuteistajam M. K., bet ir kitiems nuteistiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas paskirtų ir tarpusavyje subendrintų bausmių nebendrinto su kitais jų atžvilgiu priimtais bei įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, motyvuodamas siekiu išvengti klaidos ir dvigubo bendrinimo bei tuo, kad galimybė subendrinti nuosprendžiais skirtas bausmes numatyta vykdymo procese (BPK 347 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nebendrinti atskirais įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtų bausmių yra ydingas, kadangi BPK 347 straipsnyje numatyta, jog nuosprendžių vykdymo procese bausmės subendrinamos tik tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas. Iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas žinojo apie nuteistųjų atžvilgiu priimtus ir neįvykdytus įsiteisėjusius nuosprendžius, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių nesubendrinti. Visgi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesubendrino atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių, nelaikytina esminiu teisės taikymo pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui.

Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. K. aptariamas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę, po to, iki skundžiamo priėmimo nuosprendžio buvo teistas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. K. taip pat teistas jau įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu. Šiuo atveju teisėjų kolegijai subendrinus šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, būtų išeinama iš nuteistojo M. K. apeliacinio skundo ribų, kadangi skiriamą bausmę tikslinga bendrinti ir su jau po skundžiamu nuosprendžiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, be to, taip būtų pasunkinta nuteistojo padėtis (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys). Analogiška situacija ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, kadangi skundų dėl bendrinimo jų atžvilgiu nebuvo gauta. Todėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimas paliekamas spręsti nuosprendžio vykdymo procese.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs dalinio bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, numatyti BK 75 straipsnio 3 dalyje, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistajam M. K. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos bausmės atlikimo. Iš M. K. teistumų matyti, kad iki aptariamų nusikalstamų veikų jis buvo teistas net 15 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), o po šioje byloje nagrinėjamų veikų, kurias padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, priešingai teisei veikė dar ne kartą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog iš dalies atidėjus teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis M. K. pakeistų nusikalstamus polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės N. M. ir jo apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija, parinkdama N. M. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, įvertina, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, iš viso padarė penkias savanaudiško pobūdžio sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925). Nuteistajam dvidešimt vieną atskirą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V., Z. P., A. A. B., G. A., O. A. V., J. G., G. P., J. D., E. B., D. S., A. Ž., G. N. atžvilgiu), perkvalifikavus į keturias tęstines veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), atsižvelgiant į organizuotos grupės sudėtį, sukčiavimo planą, nukentėjusiųjų skaičių, jo nusikalstamų veiksmų apimtis iš esmės nesumažėjo. N. M. inkriminuotos veikos buvo neatsitiktinės, intensyvios, gerai organizuotos. Jo vaidmuo organizuotoje grupėje nebuvo antraeilis – pats tiesiogiai darė nusikalstamas veikas bei į jų darymą įtraukė kitus organizuotos grupės narius, buvo aktyvus laisvės atėmimo bausmę atliekančių kitų organizuotos grupės narių nurodymų vykdytojas. Organizuota grupė veikė prieš patiklius senyvo amžius asmenis. N. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies N. M. pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kitų šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad N. M. yra daug kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų darymo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Šioje byloje veikas jis padarė esant neišnykusiam teistumui – iki aptariamų nusikalstamų veikų buvo teistas net 10 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), o po šioje byloje nagrinėjamų veikų priešingai teisei veikė dar ne kartą, įskaitant ir telefoninį sukčiavimą. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas N. M. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad už keturių tęstinių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios didžiausių bausmių dydžių, pirmosios instancijos teismo paskirtų už pavienes nusikalstamas veikas kiekvienoje iš tęstinių veikų grupių: nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V. atžvilgiu – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; nukentėjusiųjų Z. P., A. A. B. ir G. A. atžvilgiu – laisvės atėmimas 1 metams; nukentėjusiųjų O. A. V., J. G., G. P., J. D. atžvilgiu – laisvės atėmimas 2 metams; nukentėjusiųjų E. B., D. S., A. Ž., G. N. atžvilgiu – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Tokio dydžio bausmės yra teisingos ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Jos nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos, priešingai, tokie bausmių dydžiai yra ženkliai mažesni už BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Mažesni bausmių dydžiai neatitiktų nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo bei prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo N. M. paskirtos bausmės ir už likusios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiosios L. D.), padarymą. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam N. M. už nurodytą jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatė ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų) – atitinkamai laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu N. M. nusikalstamas veikas perkvalifikavus į tęstinių nusikalstamų veikų grupes ir už jas paskyrus bausmes, panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtinos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu už likusią nusikalstamą veiką paskirta bausmė subendrintinos iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. M. tvirtina, kad nuteistajam D. V. nepagrįstai skiriama švelnesnė bausmė nei apeliantui bei tai patvirtina, jog tarp D. V. ir teisėsaugos pareigūnų buvo susitarimas, jog D. V. duodant teisėsaugos pareigūnams tinkamus parodymus, bus atsižvelgta skiriant jam bausmės rūšį ir dydį, o pareigūnams nereikės rinkti apelianto kaltės įrodymų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumo principas reikalauja, jog kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kaip matyti, skiriant bausmes nuteistiesiems, atsižvelgiama ne tik į kiekvieno nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir jų padarymo aplinkybes (N. M. vaidmuo organizuotoje grupėje buvo ženkliai didesnis už D. V.), tačiau įvertinamos ir nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes (N. M. teistas 11 kartų, D. V. – vos vieną kartą bei nusikalstamų veikų padarymo metu jis teistas dar nebuvo, N. M. atžvilgiu nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o D. V. atžvilgiu nustatytos net dvi, atsižvelgta ir į D. V. jauną amžių – nusikalto būdamas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus), todėl D. V. už nusikalstamų veikų padarymą skiriama švelnesnė bausmė nei apeliantui. Kitų apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių nuteistajam N. M. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, apeliantas nepateikė. Nors apeliacinės instancijos teismui nuteistasis N. M. pateikė Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad jis nuo 2026 m. gegužės 14 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą (statinių nugriovimas), tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų kiekį bei kitus nuteistojo atsakomybę charakterizuojančius duomenis, nesudaro pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar mažinti jos dydį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs dalinio bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, numatyti BK 75 straipsnio 3 dalyje, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistajam N. M. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos bausmės atlikimo. Iš N. M. teistumų matyti, kad iki aptariamų nusikalstamų veikų jis buvo teistas net 10 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), o po šioje byloje nagrinėjamų veikų priešingai teisei veikė dar ne kartą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog iš dalies atidėjus teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis N. M. pakeistų nusikalstamus polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės D. V.

Teisėjų kolegija, parinkdama D. V. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, įvertina, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, iš viso padarė penkias savanaudiško pobūdžio sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), ir tris nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060). Nuteistajam penkiolika atskirų veikų, kvalifikuotų pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V., Z. P., A. A. B. ir G. A., K. D., A. M. atžvilgiu), perkvalifikavus į tris tęstines nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), bei dešimt atskirų veikų, kvalifikuotų pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., F. E. M., A. Ž., E. V., Z. P., A. A. B., G. A. atžvilgiu), perkvalifikavus į dvi tęstines nusikalstamas veikas pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060), atsižvelgiant į organizuotos grupės sudėtį, sukčiavimo planą, nukentėjusiųjų skaičių, jo nusikalstamų veiksmų apimtis iš esmės nesumažėjo. Jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo svarbus. Jis buvo aktyvus laisvės atėmimo bausmes atliekančių kitų organizuotos grupės narių nurodymų vykdytojas. Organizuota grupė veikė prieš patiklius senyvo amžius asmenis. Byloje nustatytos nuteistojo D. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, padėjo atskleisti visas jo ir organizuotos grupės narių įvykdytas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad D. V. iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, nusikalto jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, įskaitant už smulkius sukčiavimus, veikų padarymo metu buvo dirbantis. Po šioje byloje nagrinėjamų veikų teistas vieną kartą už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kas teistumo neužtraukia.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas D. V. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad už trijų tęstinių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą bei už dviejų tęstinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 289 straipsnyje, padarymą jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios didžiausių bausmių dydžių, pirmosios instancijos teismo paskirtų už pavienes nusikalstamas veikas kiekvienoje iš tęstinių veikų grupių: pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V. atžvilgiu – laisvės atėmimas 3 mėnesiams; nukentėjusiųjų Z. P., A. A. B. ir G. A. atžvilgiu – laisvės atėmimas 3 mėnesiams; nukentėjusiųjų K. D., A. M. atžvilgiu – laisvės atėmimas 3 mėnesiams; pagal BK 289 straipsnį nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., F. E. M., A. Ž., E. V. atžvilgiu – laisvės atėmimas 3 mėnesiams; nukentėjusiųjų Z. P., A. A. B., G. A. atžvilgiu – laisvės atėmimas 3 mėnesiams. Tokio dydžio bausmės yra teisingos ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo D. V. paskirtų bausmių ir už likusių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiųjų O. D. D. ir L. D.) ir 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, dėl nukentėjusiosios L. D.), padarymą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. V. paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimus, tačiau jų dydžius nustatė lygius minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui – 3 mėnesiams (BK 50 straipsnio 2 dalis). Mažesni bausmių dydžiai neatitiktų nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo bei prieštarautų teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. V. nusikalstamas veikas perkvalifikavus į tęstinių nusikalstamų veikų grupes ir už jas paskyrus bausmes, panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtinos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu už likusias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad D. V. nusikaltimus įvykdė būdamas jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), laikomas neteistu, padėjo atskleisti visas jo ir organizuotos grupės narių įvykdytas nusikalstamas veikas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas, neigiamus padarinius bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, sprendė, jog D. V. nėra toks pavojingas visuomenei, kad jį reikėtų nuo jos izoliuoti ir, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimus, turėsiančius teigiamos įtakos jo elgesio koregavimui. Sumažėjus skiriamos galutinės bausmės dydžiui, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga sumažinti ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą iš maksimalaus 3 metų į artimą vidurkiui – 2 metams bei paliekant tą pačią pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei tuos pačius įpareigojimus.

Dėl bausmės G. N.

Teisėjų kolegija, parinkdama G. N. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, įvertina, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, iš viso padarė tris savanaudiško pobūdžio sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), ir dvi nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060). Nuteistajam aštuonias atskiras veikas, kvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, nukentėjusiųjų O. A. V., J. G., G. P., J. D., E. B., D. S., A. Ž., G. N. atžvilgiu), perkvalifikavus į dvi tęstines nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), bei penkias atskiras veikas, kvalifikuotas pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, nukentėjusiųjų O. A. V., G. P., J. D., D. S., G. N. atžvilgiu), perkvalifikavus į dvi tęstines nusikalstamas veikas pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060), atsižvelgiant į organizuotos grupės sudėtį, sukčiavimo planą, nukentėjusiųjų skaičių, jo nusikalstamų veiksmų apimtis iš esmės nesumažėjo. Jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo svarbus. Jis buvo aktyvus laisvės atėmimo bausmes atliekančių kitų organizuotos grupės narių nurodymų vykdytojas. Organizuota grupė veikė prieš patiklius senyvo amžius asmenis. Byloje nustatyta nuteistojo G. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies G. N. pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kitų šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad G. N. yra daug kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų darymo metu vykdė individualią veiklą. Šioje byloje veikas jis padarė esant neišnykusiam teistumui – iki aptariamų nusikalstamų veikų buvo teistas 2 kartus (dar 7 teistumai išnykę), todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o po šioje byloje nagrinėjamų veikų priešingai teisei veikė dar ne kartą, įskaitant ir telefoninį sukčiavimą. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas G. N. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad už dviejų tęstinių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą bei už dviejų tęstinių nusikaltimų, numatytų BK 289 straipsnyje, padarymą jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios didžiausių bausmių dydžių, pirmosios instancijos teismo paskirtų už pavienes nusikalstamas veikas kiekvienoje iš tęstinių veikų grupių: pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nukentėjusiųjų O. A. V., J. G., G. P., J. D. atžvilgiu – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; nukentėjusiųjų E. B., D. S., A. Ž., G. N. atžvilgiu – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 289 straipsnį nukentėjusiųjų O. A. V., G. P., J. D. atžvilgiu – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; nukentėjusiųjų D. S. ir G. N. atžvilgiu – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Tokio dydžio bausmės yra teisingos ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Jos nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos, priešingai, tokie bausmių dydžiai yra ženkliai mažesni už BK 182 straipsnio 3 dalies ir BK 289 straipsnio sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų, pagal BK 289 straipsnį – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Mažesni bausmių dydžiai neatitiktų nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo bei prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo G. N. paskirtos bausmės ir už likusios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiosios L. D.), padarymą. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam G. N. už nurodytą jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatė ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų) – atitinkamai laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. N. nusikalstamas veikas perkvalifikavus į tęstinių nusikalstamų veikų grupes ir už jas paskyrus bausmes, panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtinos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu už likusią nusikalstamą veiką paskirta bausmė subendrintinos iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs dalinio bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, numatyti BK 75 straipsnio 3 dalyje, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistajam G. N. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos bausmės atlikimo. Iš G. N. teistumų matyti, kad iki aptariamų nusikalstamų veikų jis buvo teistas 4 kartus (dar 7 teistumai išnykę), todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), o po šioje byloje nagrinėjamų veikų priešingai teisei veikė dar ne kartą. Be to, jam ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas BK 75 straipsnio pagrindu, tačiau teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog iš dalies atidėjus teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis G. N. pakeistų nusikalstamus polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės K. M. ir jo apeliacinio skundo argumentų

Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo K. M. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam K. M. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. iš viso padarė keturias savanaudiško pobūdžio tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalis (2 veikos), 289 straipsnis (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (2 veikos)), iki nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas 8 kartus, po jų padarymo teistas dar 4 kartus, aptariamas nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neišnykus teistumui – paleistas 2020 m. gegužės 5 d., veikos padarytos 2020 m. birželio 17 ir 28 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, daugiausia – turtinio bei smurtinio pobūdžio, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, K. M. eilę kartų baustas administracine tvarka. Nusikalstamų veikų padarymo metu K. M. buvo nedirbantis. Kadangi K. M. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas tai pagrįstai pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies K. M. pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kitų šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti K. M. paskirtos bausmės. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam K. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (2 veikos), paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimus ir jų dydžius nustatė ženkliai mažesnius už sankcijose numatytus bausmių vidurkius – atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – po laisvės atėmimą 4 mėnesiams (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o pagal BK 289 straipsnį (2 veikos) – po laisvės atėmimą 6 mėnesiams (vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, bendrindamas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas nuteistajam taikė palankesnius ir švelnesnius bausmių bendrinimo būdus, t. y. apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai) ir dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą bei prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik minimalią subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis už visas K. M. padarytas nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas 9 mėnesiams nėra aiškiai per didelis.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalus K. M. paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pagrindas, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad K. M. ne kartą jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kuris buvo ir panaikintas, jam nesilaikant probacijos sąlygų, be to, nuteistasis iš viso teistas 12 kartų, pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Akivaizdu, kad nuteistasis kritiškai susidariusios situacijos iš esmės nevertina ir jokių veiksmų, siekiant keisti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, nesiima. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus K. M. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. M. netaikė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Dėl bausmės E. G.

Teisėjų kolegija, parinkdama E. G. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, įvertina, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, iš viso padarė tris savanaudiško pobūdžio sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), vieną apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir vieną nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060). Nuteistajam tris atskiras veikas, kvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, nukentėjusiųjų M. N., A. V. Ž., J. S. atžvilgiu), perkvalifikavus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), bei dvi atskiras veikas, kvalifikuotas pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, nukentėjusiųjų M. N. ir A. V. Ž. atžvilgiu), perkvalifikavus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060), atsižvelgiant į organizuotos grupės sudėtį, sukčiavimo planą, nukentėjusiųjų skaičių, jo nusikalstamų veiksmų apimtis iš esmės nesumažėjo. Jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo svarbus. Jis buvo aktyvus laisvės atėmimo bausmes atliekančių kitų organizuotos grupės narių nurodymų vykdytojas. Organizuota grupė veikė prieš patiklius senyvo amžius asmenis. Byloje nenustatyta nuteistojo E. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies E. G. pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kitų šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad E. G. yra daug kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, veikų padarymo metu buvo nedirbantis. Šioje byloje veikas jis padarė esant neišnykusiam teistumui – iki aptariamų nusikalstamų veikų buvo teistas 12 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), nusikalto nepraėjus nei dviem mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo – paleistas 2020 m. vasario 28 d., veikos pradėtos daryti 2020 m. balandžio 22 d., o po šioje byloje nagrinėjamų veikų priešingai teisei veikė dar ne kartą, įskaitant ir telefoninius sukčiavimus. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas E. G. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad už vieno tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą bei už vieno tęstinio nusikalstamo, numatyto BK 289 straipsnyje, padarymą jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios didžiausių bausmių dydžių, pirmosios instancijos teismo paskirtų už pavienes nusikalstamas veikas kiekvienoje iš tęstinių veikų grupių: pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nukentėjusiųjų M. N., A. V. Ž., J. S. atžvilgiu – laisvės atėmimas 2 metams; pagal BK 289 straipsnį nukentėjusiųjų M. N. ir A. V. Ž. atžvilgiu – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Tokio dydžio bausmės yra teisingos ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Jos nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos, priešingai, tokie bausmių dydžiai yra ženkliai mažesni už BK 182 straipsnio 3 dalies ir BK 289 straipsnio sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų, pagal BK 289 straipsnį – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Mažesni bausmių dydžiai neatitiktų nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo bei prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo E. G. paskirtos bausmės ir už likusių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiųjų A. T. ir A. U.) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl A. V. Ž.), padarymą. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam E. G. už nurodytas nusikalstamas veikas paskyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jų dydžius nustatė mažesnius nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų) – atitinkamai laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. T.), laisvės atėmimą 1 metams pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. U.) ir laisvės atėmimą 2 metams pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl A. V. Ž.).

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. G. nusikalstamas veikas perkvalifikavus į tęstinių nusikalstamų veikų grupes ir už jas paskyrus bausmes, panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtinos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu už likusias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs dalinio bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, numatyti BK 75 straipsnio 3 dalyje, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistajam E. G. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos bausmės atlikimo. Iš E. G. teistumų matyti, kad iki aptariamų nusikalstamų veikų buvo teistas 12 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), nusikalto nepraėjus nei dviem mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o po šioje byloje nagrinėjamų veikų priešingai teisei veikė dar ne kartą. Be to, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, atleidimas nuo bausmės, taip pat su ilgalaikiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – viešieji darbai, areštas, tačiau teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog iš dalies atidėjus teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis E. G. pakeistų nusikalstamus polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės R. P.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, iš viso padarė dvi savanaudiško pobūdžio sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925). R. P. inkriminuotos veikos buvo neatsitiktinės, gerai organizuotos. Jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo svarbus – jis koordinavo neteisėtai įgytų pinigų pasidalinimą. Organizuota grupė veikė prieš patiklius senyvo amžius asmenis. Byloje nenustatyta nuteistojo R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies R. P. pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kitų šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. P. yra daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, įskaitant ir už telefoninį sukčiavimą, baustas administracine tvarka. Šioje byloje veikas jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, esant neišnykusiam teistumui – iki aptariamų nusikalstamų veikų buvo teistas net 16 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), o po šioje byloje nagrinėjamų veikų, kurias padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, priešingai teisei veikė dar ne kartą. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti R. P. paskirtos bausmės. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam R. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir bausmių dydžius nustatė neviršijančius sankcijoje numatyto bausmės vidurkio (vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų) – atitinkamai laisvės atėmimą 1 metams (dėl nukentėjusiosios A. U.) ir laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams (dėl nukentėjusiosios L. D.). Be to, bendrindamas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas nuteistajam taikė palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą bei prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėjo pusę kitos laisvės atėmimo bausmės dalies – 6 mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis už abi R. P. padarytas nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas 2 metams nėra aiškiai per didelis. Tokio dydžio bausmė yra teisinga ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Mažesnis bausmės dydis neatitiktų nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo bei prieštarautų teisingumo principui. Todėl nėra pagrindo keisti R. P. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs dalinio bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, numatyti BK 75 straipsnio 3 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam R. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus visos bausmės atlikimo. Kaip minėta, iš R. P. teistumų matyti, kad iki aptariamų nusikalstamų veikų jis buvo teistas net 16 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), o po šioje byloje nagrinėjamų veikų, kurias padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, priešingai teisei veikė dar ne kartą. Be to, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat su ilgalaikiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – areštas, tačiau teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog iš dalies atidėjus teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis R. P. pakeistų nusikalstamus polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės A. S.

Teisėjų kolegija, parinkdama A. S. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, įvertina, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, iš viso padarė penkias savanaudiško pobūdžio sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925). Nuteistajam devyniolika atskirų veikų, kvalifikuotų pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V., M. N., A. V. Ž. ir J. S., A. P. ir J. J., O. A. V., J. G., G. P., J. D. atžvilgiu), perkvalifikavus į keturias tęstines nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), atsižvelgiant į organizuotos grupės sudėtį, sukčiavimo planą, nukentėjusiųjų skaičių, jo nusikalstamų veiksmų apimtis iš esmės nesumažėjo. A. S. inkriminuotos veikos buvo neatsitiktinės, intensyvios, gerai organizuotos. Jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo labai svarbus – jis kartu su M. K. subūrė organizuotą grupę, parengė sukčiavimo planą, tiesiogiai vykdė nusikalstamus veiksmus, įtraukė bei davė nurodymus kitiems organizuotos grupės nariams. Organizuota grupė veikė prieš patiklius senyvo amžius asmenis. Byloje nenustatyta nuteistojo A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies A. S. pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kitų šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. S. yra daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, įskaitant ir už telefoninį sukčiavimą, baustas administracine tvarka. Šioje byloje veikas jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, esant neišnykusiam teistumui – iki aptariamų nusikalstamų veikų buvo teistas net 17 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), o po šioje byloje nagrinėjamų veikų, kurias padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, priešingai teisei veikė dar ne kartą. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas A. S. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad už keturių tęstinių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios didžiausių bausmių dydžių, pirmosios instancijos teismo paskirtų už pavienes nusikalstamas veikas kiekvienoje iš tęstinių veikų grupių: nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V. atžvilgiu – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; nukentėjusiųjų M. N., A. V. Ž., J. S. atžvilgiu – laisvės atėmimas 2 metams; nukentėjusiųjų A. P., J. J. atžvilgiu – laisvės atėmimas 2 metams; nukentėjusiųjų O. A. V., J. G., G. P., J. D. atžvilgiu – laisvės atėmimas 3 metams. Tokio dydžio bausmės yra teisingos ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Jos nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos, priešingai, tokie bausmių dydžiai yra ženkliai mažesni už BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Mažesni bausmių dydžiai neatitiktų nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo bei prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo A. S. paskirtos bausmės ir už likusios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiosios O. D. D.), padarymą. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam A. S. už nurodytą jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), paskyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatė mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų) – atitinkamai laisvės atėmimą 3 metams.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. S. nusikalstamas veikas perkvalifikavus į tęstinių nusikalstamų veikų grupes ir už jas paskyrus bausmes, panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtinos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu už likusią nusikalstamą veiką paskirta bausmė subendrintinos iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs dalinio bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, numatyti BK 75 straipsnio 3 dalyje, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistajam A. S. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos bausmės atlikimo. Iš A. S. teistumų matyti, kad iki aptariamų nusikalstamų veikų jis buvo teistas net 17 kartų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), o po šioje byloje nagrinėjamų veikų, kurias padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, priešingai teisei veikė dar ne kartą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog iš dalies atidėjus teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis A. S. pakeistų nusikalstamus polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tinkamai išspręsti byloje pareikštų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių klausimai. Pirmosios instancijos teismas laikėsi tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinės teisės normų reikalavimų (BPK 115 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Apeliantai skunde nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su nukentėjusiesiems J. Š., N. A. D., R. G., G. S., Z. P., M. N., A. P., J. J., S. V. S., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V., O. A. V., A. T., J. S., A. U., J. G., G. P., A. A. B., G. A., K. D., A. M., J. D., E. B., O. D. D., D. S., A. Ž., G. N., L. D., A. V. Ž. turto paveldėtojai J. M. priteistos turtinės žalos dydžiais, todėl teisėjų kolegija dėl šių klausimų plačiau nepasisako.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. rugsėjo 3 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2026-08901, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš M. K. 1 018,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Irmos Bekerės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė 2026 m. gegužės 21 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2026-05989, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš N. M. 329,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė 2026 m. gegužės 20 d. pažymą Nr. APD-2026-05947, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš D. V. 484,37 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Eligijos Norkienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė 2026 m. gegužės 15 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2026-05717, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš G. N. 1 812,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Sofijos Kručienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė 2026 m. birželio 1 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2026-06344, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš K. M. 702,08 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Lionės Musteikienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė 2026 m. gegužės 27 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2026-06192, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš E. G. 1 529,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Eglės Gecevičės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. gegužės 18 d. pažymą Nr. APD-2026-05769, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš R. P. 1 583,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Mariaus Venckaus nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė 2026 m. birželio 12 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2026-06843, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš A. S. 1 808,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendį apskundė nuteistieji M. K., N. M., K. M. ir A. S.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartimis nuteistiesiems M. K., N. M., K. M. ir A. S. buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose atitinkamai parinkti gynėjai advokatai Irma Bekerė, Algirdas Zakrasas, Lionė Musteikienė, Andrius Kazakevičius. Nustačius, kad byloje taip pat tikslinga paskirti gynėjus ir nuteistiesiems D. V., G. N., E. G. ir R. P., kurie apeliacinių skundų nėra padavę, jiems Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose atitinkamai parinkti gynėjai advokatai Eligija Norkienė, Sofija Kručienė, Eglė Gecevičė ir Marius Venckus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistieji D. V., G. N. E. G. ir R. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio neskundė, o gynėjų dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nurodytų nuteistųjų valios, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai išieškoti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistiesiems apeliacinės instancijos teisme netenkinami.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. M. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 702,08 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistųjų M. K., N. M. ir A. S. apeliacinius skundus tenkina iš dalies. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir sudėtingumą, apeliacinio proceso trukmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau atitinkamai mažinamos, iš kiekvieno nuteistojo priteisiant po 250 Eur, kadangi nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Teisėjų kolegija mano, kad tokios išlaidų sumos už nuteistiesiems M. K., N. M. ir A. S. suteiktą teisinę pagalbą, atsižvelgus į jų apeliacinio skundo reikalavimus bei jiems šiuo nuosprendžiu skiriamus bausmių dydžius, yra protingos ir proporcingos, todėl išieškotinos iš nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti.

M. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų Z. P., A. A. B. ir G. A.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

M. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų M. N., A. V. Ž. ir J. S.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

M. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų A. P. ir J. J.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų O. A. V., J. G., G. P., J. D.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

M. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų K. D. ir A. M.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

M. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų E. B., D. S., A. Ž. ir G. N.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo M. K. ir bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, įskaitant bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiųjų A. T., A. U., O. D. D., L. D.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, dėl nukentėjusiosios D. S.), tarpusavyje subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir M. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

N. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

N. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų Z. P., A. A. B. ir G. A.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

N. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų O. A. V., J. G., G. P., J. D.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

N. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų E. B., D. S., A. Ž. ir G. N.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo N. M. ir bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, įskaitant bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiosios L. D.), tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir N. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

D. V. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

D. V. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., F. E. M., A. Ž., E. V.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

D. V. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų Z. P., A. A. B. ir G. A.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

D. V. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl nukentėjusiųjų Z. P., A. A. B. ir G. A.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

D. V. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų K. D. ir A. M.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo D. V. ir bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, įskaitant bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiųjų O. D. D., L. D.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, dėl nukentėjusiosios L. D.), tarpusavyje subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir D. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

D. V. bausmės vykdymas atidėjimo, paskirto vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, terminą sumažinti iki 2 (dviejų) metų.

G. N. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų O. A. V., J. G., G. P., J. D.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

G. N. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl nukentėjusiųjų O. A. V., G. P., J. D.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

G. N. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų E. B., D. S., A. Ž., G. N.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

G. N. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl nukentėjusiųjų D. S., G. N.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo G. N. ir bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, įskaitant bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiosios L. D.), tarpusavyje subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir G. N. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

E. G. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų M. N., A. V. Ž., J. S.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

E. G. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) (dėl nukentėjusiųjų M. N., A. V. Ž.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo E. G. ir bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, įskaitant bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiųjų A. T., A. U.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiojo A. V. Ž.), tarpusavyje subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir E. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

A. S. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų J. Š., N. A. D., R. G., G. S., S. V. S., V. N., F. E. M., T. T., A. Ž., E. V.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. S. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų M. N., A. V. Ž. ir J. S.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

A. S. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų A. P. ir J. J.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

A. S. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (dėl nukentėjusiųjų O. A. V., J. G., G. P., J. D.), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo A. S. ir bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, įskaitant bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, dėl nukentėjusiosios O. D. D.), tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistiesiems M. K., N. M., G. N., K. M., E. G., R. P., A. S. nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo K. M. valstybės naudai išieškoti 702,08 Eur (septynis šimtus du eurus, 8 ct) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Iš nuteistųjų M. K., N. M. ir A. S. valstybės naudai išieškoti po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) už jiems suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 484,37 Eur išieškojimo iš nuteistojo D. V., 1 812,50 Eur išieškojimo iš nuteistojo G. N., 1 529,17 Eur išieškojimo iš nuteistojo E. G., 1 583,33 Eur išieškojimo iš nuteistojo R. P. – atmesti.