Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-874-1042/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-31
Bylos Nr.: e2A-874-1042/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00102-2026-7
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Irma Valiuškienė, Alma Jurgelienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 31 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo) ir Irmos Valiuškienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2280-1138/2026 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

I. Ginčo esmė Ieškovas V. K. (toliau – ir ieškovas/darbuotojas) ieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo biudžetinėje įstaigoje (toliau ir BĮ) „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ (toliau – ir atsakovas/darbdavys) neteisėtu; grąžinti jį į buvusį darbą; priteisti ieškovui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, o taip pat priteisti patirtą 1 000,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2009 m. gegužės 29 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo dirbti ugniagesiu – gelbėtoju. Darbo sutartis ne kartą keista dalyje, kurioje nustatytas darbo užmokesčio dydis. Išdirbo beveik 16 metų. 2025 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Prieš tai, 2025 m. rugsėjo 4 d. jam buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti. Prašymas pasiaiškinti nebuvo naujiena, nes jo nemėgo atsakovo vadovas. Pažymėjo, kad sau ir aplinkiniams kelia bent jau minimalius tvarkos, švaros, pareigų vykdymo reikalavimus. Visada buvo aktyvus, atsakingas, tvarkos ir saugos reikalaujantis darbuotojas, stengėsi pagerinti kitų darbuotojų buitį. Dėl jo pastabų ir aktyvumo A. P. dėka informacija pasiekdavo direktorių, o nepalankūs darbuotojai laikomi „nepatogiais“. Ne kartą yra pasakęs, kad nori perimti pamainą švariomis grindimis, švariu tualetu, stalu ir šaldytuvu, be pjuvenų, žolės likučių ar gyvūnų plaukų ant lovos. Niekada nėra reiškęs pasididžiavimo konfliktais ar neigiamais santykiais kolektyve. Priešingai, yra suinteresuotas konstruktyviu bendradarbiavimu ir normalia darbo atmosfera. Drįsdavo tarti žodį ir prieš viršininkus. Kiti darbuotojai kaip ir geranoriškai priimdavo kritiką, nes ji dažniausiai būdavo teisinga, tačiau stebėdavosi, kad išdrįsdavo pasakyti žodį kitą prieš viršininkus. Pažymėjo, kad atleidimas buvo organizuotas atsakovo vadovo. 2025 m. liepos 1 d. tarnybos draugai A. P., A. Č., O. I., A. S. ir L. S. pasirašė raštą, pavadintą „prašymas dėl V. K. elgesio“. Raštas akivaizdžiai sukurtas ne jų. Nė vienas šių žmonių nežino kanceliarinių rašto ruošimo taisyklių, o prašymas – nepriekaištingos kanceliarinės formos. Antra, nė vienas jų neskaitė techninių priemonių naudojimo tvarkos aprašo, o prašyme jis paminėtas ir juo remiamasi. Trečia, prašymas parašytas be gramatinių klaidų. Nė vienas kolega tokio rašto nerašė, jie jį tik pasirašė. Vėliau, pagal naujai patvirtintą „Smurto ir priekabiavimo politiką“ buvo pravestas tyrimas. Komisija nustatė, kad jis A. P. pavadino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kad būtų stipriau, jam priskirtas žodis (duomenys neskelbtini), ko nesakė niekada, o komisijai sakė, kad A. P. geras, nuoširdus, paslaugus žmogus, bet jis visiškai neturi kompetencijos būti vadovu. Tačiau tokiam, iš esmės teigiamam, žmogui tokio baisaus apibūdinimo niekada nebūtų pasakęs. Komisijos protokolai trumpi, ir jį kaltina kelių žodžių pasakymu. Komisijos protokoluose niekas nekalba apie „tęstinį, nevienkartinį, pasikartojantį ir dažną” įžeidinėjimų ir terorizavimo charakterį, kaip po to rašoma įsakyme dėl atleidimo. Paminėtos keletas aštresnių situacijų, ir tiek. Pažymėjo, kad nei prašyme, nei komisijos protokoluose nenurodytas nė vienas necenzūrinis žodis. Atvirkščiai, iš jo vartojamų žodžių, pvz. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad jokių necenzūrinių žodžių nebuvo, nes iš visų pasakojimų tas (duomenys neskelbtini) baisiausias žodis A. P. atžvilgiu. Šio žodžio akcentavimas visuose dokumentuose aiškiai įrodo, kad baisesnių, labiau žeminančių ir įžeidžiančių žodžių pasakyta nebuvo. (duomenys neskelbtini) yra ne priekabiavimas ir ne smurtavimas, o ironija ir traukimas per dantį. (duomenys neskelbtini) pavadino, nes tai meškinas iš (duomenys neskelbtini) eilėraščių, ganėtinai nerangus, nelabai gudrus ir visur kišantis savo nosį. Akcentavo, kad daugiausia neigiamai apie jį atsiliepė A. P. komisijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje. Kiti darbuotojai apsiribojo keliomis bendromis frazėmis, nieko neatsiminė. Iš tokių duomenų komisija 2025 m. rugsėjo 1 d. posėdyje (protokolas Nr. 7) padarė išvadas. Tačiau sulyginus, kokius parodymus davė bendradarbiai ir komisijos išvadas, matyti, kad komisijos išvados generalizuotos, nesusijusios su posėdžiuose ištirtais faktais, niekaip neparodoma, iš kokių konkrečiai faktų, nustatytų komisijos, seka tokios generalinės išvados. Komisija nesidomėjo, koks bendravimas, kokios jo formos yra nusistovėjusios kolektyve. Teigiama, kad darbuotojus žemino, juos vadindamas (duomenys neskelbtini), tačiau komisija pasirūpino išgirsti ir užrašyti patį žodį, be jokių jo vartojimo aplinkybių, nes gal tas žodis buvo pavartotas su reikalu, kai darbuotojai paliko nešvarią tarą, nesusitvarkė darbo vietų. Komisija to irgi netyrė. Komisija taip pat rašo, kad išvadinęs A. P. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau komisijos išvadose nieko nėra apie tai, kokiomis aplinkybėmis tai pasakyta. Komisijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokole Nr. 3 apklausiamas O. I. teigia, kad tuos žodžius esą pasakęs, kai gavo kažkokius popierius apie galimą šiurkštų pareigų pažeidimą, ir akcentas kalboje buvo apie tai, kaip „su manimi nori susitvarkyti”. Komisija ištraukia atskirus žodžius, tai vadina psichologiniu smurtu ir persekiojimu. Komisija iš 2025 m. liepos 11 d. atvejo, kai vieno darbuotojo akivaizdoje pasiguodė skundikišku ir priešišku A. P. elgesiu, išvedė visą eilę nusikaltimų. Pažymėjo, kad veiksmų intensyvumas anaiptol nesiekė nei priekabiavimo, nei psichologinio smurto ribų. Akcentavo, kad direktoriaus 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakymas atleisti yra visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, tai yra nekonkretus su tikrove nesusijęs dokumentas. Aukščiau nurodyti teiginiai yra niekuo, jokia faktine medžiaga neparemtos generalizacijos. Šie teiginiai niekaip neseka iš faktinės bylos medžiagos, yra neteisingi apibendrinimai ir išsigalvojimai.

Atsakovas BĮ „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o tuo atveju jei atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu – negrąžinti ieškovo į pirmesnį darbą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad ginčijamu atsakovo 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. P-108 „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ darbo sutartis su ieškovu nutraukta darbdavio iniciatyva dėl ieškovo kaltės DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. ieškovui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – dažną, sąmoningą, tęstinį ir tyčinį smurtą bei priekabiavimą kolegų atžvilgiu darbo metu, darbo vietoje ir/ar su darbu susijusio bendravimo metu. Iki ieškovo atleidimo jis ėjo K. ugniagesių komandos ugniagesio gelbėtojo pareigas. Ieškovo elgesys darbe palaipsniui įgavo sistemingą pobūdį, peraugo į dažnai pasikartojančius, ilgą laiką besitęsiančius, prieš kolegas nukreiptus diskriminacinio, priekabaus, užgaulaus pobūdžio, psichologinio smurto, įžeidaus, žeminančio ir konfliktinio elgesio veiksmus. Ieškovo elgesys darbe tapo opia ir ilgalaike problema darbo kolektyve, o paskutiniu metu itin suintensyvėjo, padažnėjo darbuotojų nusiskundimai ieškovo elgesiu, gauti darbuotojų pranešimai apie iš ieškovo patiriamą smurtą ir priekabiavimą – darbuotojai skundėsi jautę darbe priešišką, bauginančią, nesaugią aplinką, spaudimą, neigiamą psichologinę atmosferą, nepagarbą, kentėjo nuo ieškovo žeminimų ir užgauliojimų, nuolat inicijuojamų konfliktinių situacijų, skundėsi negalintys dirbti vienoje komandoje su ieškovu, prašėsi perkeliami dirbti kitur ir net ketino išeiti iš darbo. Neapsikentę ieškovo užgaulaus ir priešiško elgesio darbuotojai 2025 m. liepos 1 d. prašymu „Dėl V. K. elgesio“ kreipėsi į atsakovą raštu, informuodami apie patiriamus žeminimus, užgauliojimus, įžeidimus, keliamas nesantaikas kolektyve, konfliktines situacijas, kolektyvo priešinimą, daromus kitus pažeidimus bei negalėjimą dirbti kartu su ieškovu vienoje komandoje, bei prašydami imtis neatidėliotinų veiksmų šiai ilgalaikiai problemai spręsti, atkurti sveiką ir pagarbią darbo aplinką. Šį prašymą pasirašė penki atsakovės darbuotojai.

Remdamasis Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos, patvirtintos Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-108 (toliau – Smurto Politika), 21 punktu, atsakovas taikė neformalaus pokalbio procedūras su ieškovu ir jo elgesiu besiskundusiais darbuotojais. Buvo nutarta, kad pasikartojus nusiskundimams, klausimą spręsti bus perduodama sudaromai komisijai smurto ir priekabiavimo atvejui darbe tirti. 2025 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas gavo dar vieną rašytinį nusiskundimą ieškovo elgesiu – darbuotojo pranešimą apie darbe iš ieškovo patiriamą smurtą ir priekabiavimą. Remdamasis ankstesnio skundo dėl tyrimo rezultatais, šis naujas pranešimas buvo perduotas tirti komisijai. Komisija, vadovaudamasi Smurto Politika, atlikusi nuodugnų su pranešimu susijusių aplinkybių tyrimą, nustatė, kad darbuotojo pranešimas pasitvirtino. Komisija nustatė ieškovo elgesyje esant ir kitų sąmoningo, tyčinio, tęstinio, dažno smurto ir priekabiavimo požymių bei pasiūlė atsakovui spręsti darbo drausmės ir atsakomybės klausimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Komisijos atlikto tyrimo metu paaiškėjusių ir nustatytų aplinkybių bei išvadų pagrindu, atsakovas pradėjo galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo tyrimą ir raštu Nr. S-51 „Dėl galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ paprašė ieškovo ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 19 d. pateikti paaiškinimą dėl galimų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. 2025 m. rugsėjo 19 d. pateiktais paaiškinimais ieškovas iš dalies pripažino padarytus pažeidimus (pvz., skyrininko išvadinimą žeminančiu ir įžeidžiančiu žodžiu (duomenys neskelbtini)), tačiau iš esmės savo skundžiamą elgesį (smurtą ir priekabiavimą) pateisino žodžio, įsitikinimų laisve, todėl po tokių ieškovo paaiškinimų ir situacijos suvokimo atsakovas neturėjo pagrindo tikėti ieškovo nuoširdžiu gailėjimusi ar tikėtis jo elgesio pokyčių.

Remdamasis komisijos protokoluose nustatytomis aplinkybėmis, konstatavęs ieškovo padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, atsakovas nusprendė nutraukti su ieškovu 2009 m. gegužės 29 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 63 dėl ieškovo kaltės DK 58 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 3 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais (dėl šiurkštaus darbuotojų darbo pareigų pažeidimo smurtu ir priekabiavimu). Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą pagal ieškovo pateiktus prašymus, 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-92793 padarė išvadą, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas ir ieškovo visus reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Dėl ieškovo prašomos priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos nurodė, kad nors ieškovas ją prašo priteisti, tačiau nepagrindžia ir neįrodinėja neturtinės žalos atsiradimą sąlygojusių aplinkybių, patirtos žalos fakto, dydžio, nei kitų sąlygų, pagrindžiančių neturtinės žalos atlyginimą. Nenurodė ir neįrodinėja aplinkybių, kurios teismų praktikoje pateisinamos pripažįstant darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad neobjektyvus tyrimas, viskas išgalvota. Jo nuomone, jis buvo sekamas, stebimas. Tai buvo susidorojimas. Kolegos kalbėjo taip, kaip reikia, nes buvo susitikę su advokate, mokėsi, ką sakyti. Jie gyvena baimėje, nes su kiekvienu ne lojaliu S. bus susidorota. Pažymėjo, kad nenorėjo nieko įžeisti, norėjo, kad būtų tvarka. Yra prašęs, kad vyrai susitvarkytų, sakė, kad „negyvenkim kaip (duomenys neskelbtini)“. Tiesiogiai nieko nevadino (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) galėjo pasakyti, buvo ir (duomenys neskelbtini). Jis turi tokią nuomonę, kad P. rašinėlio iš dviejų sakinių kažin kaip suregztų. Ieškovas ant jo nepyksta, jis nuostabus žmogus, geros širdies, jie bendraudavo. A. P. sakė, kad jis sunkiai parašo ką nors, tikėtina, kad buvo pasakyta (duomenys neskelbtini). Tai nėra įžeidžiantys žodžiai. Tai buvo viena iš gyvenimo pamokų, dėl kurios gailisi, mano, kad reikia kultūringiau save vesti. Vis dėlto, nors vyriškas kolektyvas, reikia išlaikyti tam tikrą kalbėsenos etiką. Darbas vienam netenkino, buvo sunku, dvigubas stresas. Vienas pamainoje išdirbo tris su puse metų, dėl to nieko nedarė. Kitose pamainose buvo dirbančių po du. Negalvoja, kad tai dėl jo būdo. Kada su kolega susibendraujama, išdirbama dešimt ar penkiolika metų, nei vienas iš savo pamainos nenorės eiti pas kitą. Pas juos nėra pasirinkimo, pas juos yra diktatūra, rotacijos praktika nebuvo taikoma, direktorius kaip norėtų, taip padarytų, geriausiai jeigu tyli. Jo išsakyti žodžiai kolegų negalėjo įžeisti, nes jis nieko nei vienam tiesiogiai nėra išsakęs. Jeigu žodžiai „per kažkokį (duomenys neskelbtini) vaistus gerti reikia“ yra užrašyti, jis juos sakė, tai buvo apie P.. Kad buvo atleistas, mano, jog atsakingas R. S., neabejoja, kad buvo susidorojimas dėl nuomonės reiškimo. Direktorius buvo užsiminęs, kad yra nepatenkintų juo 2024 m. gruodį. Vėliau, kai atvežė birželio mėnesį pirmą įspėjimą, nurodė, kad yra juo nepatenkintų, sakė žiūrėk, spręskis, arba jis turės imtis priemonių. Direktoriaus nepasitenkinimas juo buvo gana didelis, dėl to, kad jis skundėsi dėl aprangos, dėl durų, sakė pačiam išsiaiškinti. Save vertina kaip paslaugų, padėdavo kolegoms, tačiau visada sakydavo, kad jiems nepriklauso nei pjaustyti malkas, nei skaldyti, nei pjauti K. žolę, nes nežino kokios ribos. Padėdavo kolegoms, pjovė malkas, langus plovė, žolę pjovė, visada dirbo, plovė šviestuvus. Gauti kasmetinio vertinimo rezultatai nustebino, galimai jie būdavo perrašyti. Direktoriui sakydavo, kad save vertina gerai, atlikdavo daugmaž visas užduotis, eidavo per butus, žiūrėdavo dūmų detektorius. Patenkinamų vertinimų neskundė, nes jų nežinojo. Paskatinimų nėra gavęs. Papildoma veikla dirbti netrukdė. Atsisakydavo kai kurių dainavimų. Būdavo, kad direktorius pasakydavo, kad daugiau jokių pasikeitimų. Susikeitimų vidurkis – trys kartai per metus, susitardavo su kolegomis, dažniausiai su juo pasikeisdavo S.. Tik Ž. reiškė priekaištus dėl pasikeitimų, S. priekaištų nereiškė.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad neaišku iš kokių duomenų darytos komisijos išvados. Padarytos generalizuotos išvados, glūdi loginė klaida. Turi būti konkretūs faktai, o išvados yra padarytos be faktų. Faktai parašyti pačios komisijos, o ne pasakyti žmonių. K. kritiškas požiūris į P. buvo žinomas. Tai buvo tiesiog tokia nuomonė, jis jos nereiškė siaubingai pažemindamas P.. Žodis (duomenys neskelbtini) – pareiškimas apie žmogų, kad jis yra skundikas per literatūros kūrinį, tam, kad jis galėtų kažką suvokti, pasitaisyti – tai yra inteligentiškas pareiškimas. Literatūros kūrinio citavimas yra kultūrinės referencijos. Apie skundiką yra ženkliai grubesnių ir žiauresnių žodžių. Tik apie (duomenys neskelbtini) ir yra informacijos, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) nebuvo pavadinta. Ieškovas buvo atleistas neteisingai, jis buvo apšmeižtas, nepadarė jokio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio jį būtų galima atleisti. Tas pats dėl filmavimo – niekas neskundė. Tai, kad žmogus reikalavo iš kitų švaros parodo, kad jis elgėsi pagal taisykles. Tai yra teisėta, tai nėra nei žeminantis, nei priekabiaujantis elgesys. Žmogus taip siekia išspręsti problemas. Ieškovas apkaltintas priekabiavimu, mobingu. Ieškovas sakė negyventi kaip (duomenys neskelbtini), save irgi vadino (duomenys neskelbtini), ragino gyventi švariai. Ieškovas prašo priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos, nes žmogų išmetus iš darbo visada susidaro neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus skundą, per susitikimą su skyrininkais, daugelis skyrininkų pasakė, ką jie tokio blogo padarė, kad jiems atsiųs V. K.. Toks požiūris parodė, kad jeigu perkeltų V. K. iš K., problema atsirastų kitoje komandoje. Konfliktinės situacijos buvo eilę metų, ne tokios, kad susitiktų teisme. Viskas suintensyvėjo 2025 m. ankstyvą pavasarį. Problema buvo, kad 2018 m. neformaliai, pokalbiais užglaistė problemą, galbūt reikėjo tuo metu jau imtis griežtesnių priemonių. Skyrininkas P. nurodė, kad jo neklauso, jo pavedimų nevykdo, natūralu, kad skyrininkas atsakingas už gaisrinio automobilio priežiūrą, vyko žodiniai pokalbiai. Nusiskundimai rutuliojosi keletą mėnesių. Tyrimo dokumentų neturi, liepos mėnesį gautas skundas, pirmiausiai buvo neformalūs pokalbiai su ieškovu, buvo susirinkęs penkis asmenis, kurie po skundu pasirašė, pasikalbėjo, aptarė negeroves, tikėjosi, kad viskas nusiramins. Tačiau elgesys iš neigiamos pusės dar labiau suintensyvėjo. Atmosfera darbe dabar yra dalykiška, darbinė, žmogiška. Ieškovas vienas apytiksliai budėdavo paskutinius trejus metus, gal trejus su puse. Toje pamainoje dirbti niekas nenorėjo, nenorėdavo sukiršinti naujų priimamų darbuotojų. Po 2025 m. kovo mėnesio priekabiavimas tęsėsi. Tarnybos knyga yra kiekvienoje ugniagesių komandoje ant darbinio stalo, tai yra dokumentas, galima parašyti trūkumus arba pastabas, arba gerą žodį, ten gali pasirašyti bet kas. Pagal nusistovėjusią praktiką pastabų į tarnybos knygą niekas nerašydavo. Ieškovui buvo priskirta vairuoti gaisrinės automobilį. Ieškovas trūkumų dėl tvarkos nebuvo fiksavęs tarnybos knygoje, įrašų apie tai nėra nei vieno. Ieškovas pavaldžių ugniagesių neturėjo, negalėjo duoti privalomų nurodymų kitiems ugniagesiams. Problemos sprendžiamos su skyrininku, jeigu jis nepajėgus problemas spręsti, kreipiamasi į įstaigos vadovą. Ieškovas tvarka nesinaudojo. Vertinimo rezultatai turėjo būti žinomi, susirinkdavo visi, su kiekvienu asmeniškai būdavo trumpas pokalbis, dar būdavo reikalinga skyrininko nuomonė. Jeigu kalendoriniuose metuose yra įspėjimas ar pažeidimai, natūralu, kad vertinimas toks. Kas liečia Šv. Florijono minėjimus, iš jo pusės buvo vienas prašymas pafilmuoti ir pafotografuoti. Ieškovas savanoriškos veiklos nevykdė. Prevencijos akcijose nei vienoje nedalyvavo, nėra dalyvavęs bendruomenių veiklose. Tikrai nėra ugniagesys, galbūt geras oratorius, visuomenininkas, bet ugniagesio darbas gaisrų gesinimas. Gaisrų gesinime nusiskundimų buvo. V. K. gaisro metu yra degalai pasibaigę, netinkamai apsirengęs papuolė į „Facebook“ paskyrą. V. buvo matęs, kad siurblio netikrino, buvo ne vienas netiesos sakymas. Pasitikėjimas išblėso. Perkėlimas nebūtų sprendimas, kitai komandai būtų problema, norėjosi gražiai, bet vienintelis būdas yra atleidimas. 2025 m. vasarą prasidėjus šiems procesams, V. K. pas jį nei kartą neatėjo pasikalbėti šiuo klausimu.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei su vienu liudytoju nėra šnekėjusi iki pat 2026 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio. Pats ieškovas patvirtino savo neetišką, užgaulų elgesį. Pripažino, kad vadino P. (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos byloje, pripažino, kad kolegas vadino (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad vadino (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Smurto komisijoje pripažino negatyviais žodžiais vadinęs P., pripažino ir darbo ginčo komisijoje. Darbo ginčų komisijoje ieškovas yra pripažinęs, kad darbe jaučia stresą ir įtampą, kad palikdavo nuotraukas apie neva paliktą netvarką. Priekabiavimai baigdavosi ir tuo, kad vienoje pamainoje dirbę kolegos prašėsi perkeliami į kitą pamainą, jautėsi trukdantys ieškovui. Ieškovas liko dirbti pamainoje vienas, ne todėl, kad trūko finansavimo, o todėl, kad niekas nesutiko dirbti su ieškovu. Po ieškovo atleidimo darbo atmosfera tapo rami, pokytis įvyko, sprendimas buvo tinkamas siekiant pašalinti smurtinių apraiškų turinčią aplinką. Labai aiškiai įvardinti pažeidimai ieškovui pateiktame prašyme pasiaiškinti. Kai kurie pažeidimai įvardinti konkrečiomis veikomis. Be šių epizodų nurodyti ir kiti padaryti darbo drausmės pažeidimai, susiję su smurtu ir priekabiavimu. Priekabiavimas iš ieškovo pusės vyko, buvo ilgalaikis procesas. Buvo įvertintos aplinkybės įvykių, kurie buvo įvertinti kaip smurtas ir priekabiavimas – neetiškas, žeminantis, užgaulus elgesys su kolegomis, reputacijos diskreditavimas, vadovo skyrininko nurodymų nepaisymas, vadovo skyrininko žeminimas kitų ugniagesių akivaizdoje, siūlant jiems užimti jo pareigas. Ieškovas yra linkęs neigti darbinę kultūrą, darbinį etiketą, indikuoja, kad ieškovas nekeis savo elgesio. Kadangi nelinkęs keistis, pritaikyta priemonė yra proporcinga. Visos ginčo aplinkybės buvo tiriamos keturiose procedūrose. Tai buvo tęstinis procesas ir tęsėsi gana ilgą laiką. Pirmas etapas (darbuotojų nusiskundimai) vyko neformaliai, pokalbių metu. Tuomet atsakovas ir kalbėjo su ieškovu, kad tas problemas darbuotojai spręstų tarpusavyje, nekeltų į formalų lygmenį. Visa tai vyko 2024 metais, gal net ir anksčiau. Toliau antras etapas – kai buvo 2025 m. liepos mėnesį gauti darbuotojų rašytiniai skundai, taikytas neformalus pokalbis siekiant sutaikyti darbuotojus tarpusavyje. Trečias procedūrų etapas – smurto komisija, kuri tyrė smurto ir priekabiavimo apraiškas darbe. Ketvirtas etapas – darbo drausmės tyrimas. Priekabiavimas vykdavo ne tik darbo metu, tęsdavosi ir po darbo. Ieškovas nevengdavo atvažiuoti į kitas pamainas, kitiems darbuotojams sakydavo pastabas, kompiuterio ekrane palikdavo priekabiaujančias žinutes dėl tvarkos, po tarnybos skambindavo darbuotojams ir trukdydavo poilsio laiką. Pretenzijų reiškimas vyko ieškovo iniciatyva, pastabos nebuvo formalizuojamos taip, kaip tai priklauso pagal darbo tvarkos taisyklių 27 punktą, kuriame nustatyta, kad darbuotojas perėmęs pamainą, užpildo tarnybos knygą, pastebėtus trūkumus pažymi tarnybos knygoje, informuoja komandos skyrininką. Bet tai nebuvo padaroma, tai darė savivalės būdu. Dėl ieškovo atliktų slaptų filmavimų ir įrašų, darbuotojai nesijautė saugiai, jie baiminosi, kad įrašai nebūtų panaudoti netinkamais tikslais. Tai buvo bauginamos aplinkos kūrimas. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra neįrodytas. Prašė ieškinį atmesti, pripažinti atleidimą iš darbo teisėtu, o jeigu teismas priimtų sprendimą palankų ieškovui, prašė jo į darbą negrąžinti. Toks grąžinimas pažeis kitų darbuotojų teises.

Liudytojas O. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvęs kolega V. K. buvo nedraugiškas, ne komandos narys. Ne savo tarnybos laiku atvykdavo, nekorektiškais žodžiais šmeižė skyrininką, visaip vadino, buvo priešiškas prieš visą komandą. Apie A. P. sakė, kad labai blogas, buvo pasakymas (duomenys neskelbtini), visaip vadino, buvo dar kažkas, visko neatsimena. Kolegos kalbėdavo, kad jis visokiais būdais, prieš visus buvo nusiteikęs, prieš komandos narius. Sakė, kad labai netvarkingi, kad palieka netvarkingas budėjimo patalpas. Yra girdėjęs, kad jis vadintų kolegas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sakė, kad mažai dirba direktorius, administratorė, pats tiesiogiai nekalbėjo, buvo šalia pokalbio. Pasirašė raštą po vieną, nes sunku visus į vieną krūvą surinkti. Raštą davė pasirašyti A. P.. Problemas išsakė tik A. P.. Susirinkimo, kur dalyvautų advokatė nebuvo. Kai V. K. į tarnybą antrą kartą buvo atvykęs buvo visokių ne komandiškų pokalbių, šmeižimo. Šiuo metu konfliktuojančių kolegų nėra, labai džiaugiasi kolektyvu. Kai darbinosi, nenorėjo eiti dirbti į V. K. pamainą, viso žinojo, kad negerai, iš viešų pareiškimų turėjo nuomonę, visas mažas miestelis apie jį žino. Iš V. K. necenzūrinių žodžių gal nėra girdėjęs, tokius labiau niekinančius. Antras kartas, kai V. K. buvo atvažiavęs buvo prieš paduotą skundą, buvo lemiamas taškas.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl V. K. buvo penkių vyrų parašai padėti, pasirašė, kad nenori, kad jis dirbtų jų komandoje. Buvo priekabiavimas, rodomos šiukšlės. Šiukšlių nuotraukas iškeldavo ant kompiuterio ekrano, plaukelį ant klozeto, dantų krapštuką. Klausė, ar jam tyrimą atlikti dėl to plaukelio klozeto. Buvo filmavimas vakarėlių metu, nepatiko vyrams. Paslapčia filmavo, V. K. sakė, kad dėl savęs. Bendravimas buvo nepagarbus, buvo priekaištai. Viskas buvo netinkama, ką nupirkdavo, viskas netiko. Jis buvo išvadintas (duomenys neskelbtini) girdint kolegai A. Č.. Kitaip suprato nei personažą. Suprato, kad (duomenys neskelbtini). Jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini), kiti buvo vadinti jam girdint (duomenys neskelbtini). Dėl vyrų, vyrai buvo susėdę, parašė raštą direktoriui į tarnybą, kad nenori su juo dirbti. Aptarė visi penki, paskui nusprendė ką rašo, pateikė vyrams, jie susipažino, perskaitė ir pasirašė. Pritaria viskam, kas rašte parašyta. Iki rašto surašymo nepagarbiai buvo vadinamas. Keičiantis pamainoms būdavo triukšmas, pykdavosi V. K. su ankstesniu skyrininku. Jeigu nori, prisikabinsi kiekvieną kartą. V. K. priimdavo pamainą, vėliau nurodydavo, kas netenkindavo. Ir iš po jo pačio būdavo tų dalykų, bet vyrai neskųsdavo, susišluodavo, susitvarkydavo ir dirbdavo tą pamainą. Su V. K. dirbti nenorėjo, buvo kalbėta su vadovu. Kuo tolyn, tuo blogiau, sugyventi pasidarė neįmanoma. Vyrai sakė, kad gesinant gaisrus už tujų slėpdavosi. Jeigu rimtas gaisras, V. K. nėra, stengdavosi išsisukti. V. K. pamainoje daug metų dirbo su A. T.. A. T. prašė perkelti į kitą pamainą. Pastaruoju metu V. K. dirbo vienas, nes niekas nenorėjo su juo dirbti. V. K. tris metus dirbo vienas. Į pamainą bandė pastatyti kitą ugniagesį, bet nei vienas nesutiko. L. iš pradžių sakė ne, bet sakė, kad jeigu direktorius lieps, sutiko. Iki rašto visuomet būdavo nusiskundimų. Įvykiai buvo tęstiniai, buvo priėję ribą. Mano, kad kompiuterio ekrane paliekami dalykai, darbą veikė neigiamai. Nebūdavo masinio šiukšlyno, smulkmenos. V. K. visada skundėsi kolegomis, pabrėždavo, kad jis yra skyrininkas. Kas vykdavo su tiesioginiu darbu V. K. nerasdavo, nemokėdavo. V. K. nusiskundimai buvo labiau įkandimai. Žodžiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) blogai paveikė, žmonės pradėjo pravardžiuoti (duomenys neskelbtini), įsižeidė. Su juo V. K. nebandė susisiekti, dėl kitų nežino. Dėl buvusio skyrininko B. Ž. rytais girdėdavo triukšmą, buvo vadinamas seniu. V. K. apie K. komandą sakė, kad šūdas yra ne komanda.

Liudytojas L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvažiuodavo į darbą rytais, būdavo ant popieriaus dulkės sudėtos, šiukšlės. Ant kompiuterio ekrano būdavo sukeltos nuotraukos, fotografuojama daugiausiai dulkės, dantų krapštukas, šiukšlės, žemės. Nuotraukas keldavo V. K.. Kiek žino, jam buvo duota užduotis „trosiuką“ prikabinti, V. K. to nepadarė, jis padarė. Skyrininkas sakė, kad V. K. važiuoja į kitus kaimus šmeižia komandą, nesakydavo kokiais žodžiais, trumpai tik. Kad prie jo vadintų skyrininką neigiamais žodžiais, tai nebuvo. Buvo susirinkę, kad žmogus priekabiaujantis, pasitarė, skyrininkas surašė tą lapą, jie pasirašė. Pritaria tam, kas buvo parašyta. Nebuvo spaudimo to rašto pasirašyti. Nėra asmeniškai girdėjęs, kad juos vadintų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra girdėjęs, kad vadintų. Vadino juos visus. (duomenys neskelbtini), gal ir buvo pavadinti, neatsimena. Buvo sakęs V. K., kad nuotraukų nekeltų. Jie susitvarko, kai atiduoda pamainą. Šiukšles jis sutvarkydavo, ne V. K.. Su V. K. bendravo, kai dirbo gaisrinėje, kai jį atleido ryšys nutrūko. Kai vyko tyrimas nebendravo.

Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad dabar ramu, viskas pasikeitė į gerą pusę. Būdavo visko, ryte ateidavo, nupaveiksluotos šiukšlės, plaukas. Mano, kad nereikalinga tai, negerai reaguodavo, blogai tai. V. K. pasakydavo ir priekaištus. (duomenys neskelbtini) vadindavo visus. Skyrininką vadindavo (duomenys neskelbtini). Mano, kad negerai su saviškiu taip šnekėti, mano tai iš filmukų. Buvo suėję, pasitarė, perskaitė pasirašė tą raštą. Viskas rašte teisingai surašyta. V. K. trečioje dirbo, dirbo ir su T., bet nesugyveno. Girdėjo žodį (duomenys neskelbtini), mano, kad tai necenzūrinis žodis. (duomenys neskelbtini) kūninio nėra skaitęs. Neatsimena, kiek kartų yra skambinęs dėl tvarkos, bet yra skambinęs. Būdavo filmavimas, viską filmuodavo darbe. Apie filmavimą nieko nežinodavo, kur keldavo nežino. Nesakydavo, kad filmuodavo, bet matėsi, kad filmuoja. V. K. niekas netikdavo, darbe jausdavo įtampą, dabar kažkaip kitaip, negu dirbant V. K.. Ne vienas jis jausdavosi kritikuojamas V. K.. Nejausdavo, kad V. K. priekabiaudavo. Mano, kad neteisingai reiškė pastabas, kritikuodavo neteisingai. Jautė įtampą, kaip užgautas. Kritika būdavo ir perimant pamainą, ir vėliau. Visaip būdavo kritika išsakoma ir pakeltu tonu, būdavo ir gražiai.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu nesusitikdavo, prieš V. K. nieko neturi, norėtų, kad dirbtų, bet, kad vedė destruktyvią veiklą, tai faktas. Nežino dėl ko V. K. atvažiavo, neigiamai kalbėjo apie A. P., sakė (duomenys neskelbtini), ne savo vietoje yra. V. K. konfliktavo su B. Ž., kuris buvo skyrininkas buvęs, pensijoje. Dėl tvarkos girdėdavo atgarsius, ant kompiuterio iškeldavo kokią supelijusią uogienę. Nuotraukas matė, nesuprato kam to reikia. Jis pats nekreipdavo dėmesio, kiti kolegos susierzindavo. Kas rengė raštą nežino, tačiau pasirašė, nes viskas buvo teisinga. Niekas nevertė to rašto pasirašyti. Iš V. K. yra girdėjęs necenzūrinių žodžių. Visus vadino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vadindavo A. P.. (duomenys neskelbtini) supranta kaip viršininkui lendantį į užpakalį. Nežino dėl kolegų vadinimo (duomenys neskelbtini). Dėl tvarkos vieną sykį rasdavo vienaip, kitą kitaip, bet gyvena tvarkingai. Pats nesureikšmindavo dėl netvarkos, svarbiausiai, kad mašinoje viskas būtų savo vietoje. Pats ir kiti kolegos nefotografuodavo, yra fotografavęs tik paukščiukus. Nebuvo tokios tvarkos dėl fotografavimo.

Liudytojas B. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. K. apie jį, kaip skyrininką, pradėjo rinkti informaciją, įrašinėti pokalbius, nesupranta dėl ko rinko tokią informaciją. Aiškino savo draugams, kad jeigu reikės, tai padės į vietą. Tai sužinojo iš komandos draugų. Pats matė, kad buvo daromi įrašai. Jeigu rinkdavo prie mašinos remonto vyrus, tai V. K. neprisidėdavo. Žmogiškumas čia yra, įstatymiškai nepriklauso. V. K. nepatiko direktorius, sakydavo, kad nėra rotacijos, sakydavo, kad direktorių reikia seniai pakeisti. Konfliktų metu į akis nėra pasakęs necenzūrinių žodžių, draugams sakydavo, kad senis. Sakydavo, kad jeigu dar (duomenys neskelbtini) pradės vadovauti. Senis buvo jis, o A. P. (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. K. nesuprato, kas yra ugniagesio pareigos, konfliktuodavo dėl buitinių dalykų: dėl trupinių, dėl pečiaus pakūrimo, kiemo valymo, dėl mašinos valymo. Mandagiai bendravo. Įsimintų konfliktų su kitais nebuvo. Negali pasakyti ar V. K. apie kitus neigiamai atsiliepdavo. Nežino dėl ko V. K. atleistas iš darbo. Į kitą pamainą prašė perkelti, nes mėgdavo televizorių pažiūrėti, rytą keldavosi anksti, todėl prašė būti perkeltas atsilaisvinus vietai. Kitoje pamainoje jokių nesutarimų nebuvo. Be V. K. kiti darbe įpročiais nesiskųsdavo, pasakydavo garsą pasimažinti ar ką. Nesugyveno tik su V. K.. V. K. gaisre simuliuodavo daugiau, neidavo dirbti tam tikrų darbų, jo nevertina kaip iniciatyvaus, paslaugaus, kaip ugniagesio gelbėtojo nevertina. Vertina neigiamai jo darbą, jis netinkamas dirbti ugniagesiu. Iš pradžių buvo gerai, paskui jausdavo įtampą, įsivaizduodavo, kad pastoviai trukdo. Geriau dirbti buvo su A. S., kokiais aštuoniais balais geriau.

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. K. minusas, kad viską sakydavo tiesai šviesiai į akis. Pasakydavo skyrininkui ir vadovui, kokios problemos, darbuotojams, kad patalpos nesutvarkytos, kad kas neparyta. (duomenys neskelbtini) yra tas žmogus, kuris viršininkui skundžia pavaldinius. Yra skaitęs apie P., bet nėra girdėjęs. Kad vadintų kitus kolegas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra girdėjęs. Rašto pasirašyti jam nesiūlė. Yra pasakęs, kad kas stalo nenuvalė, klozeto nesutvarkė, lovos. Prašė atkreipti dėmesį, čia tik pasakymai, jokie konfliktai. Jam nereikšdavo pretenzijų, kritikos, jam atsakydavo savo nuomonę. Matydavo ir pats tuos pačius trūkumus. Pats stengdavosi nepapulti į tokias situacijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2026 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovo biudžetinės įstaigos „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ naudai iš ieškovo V. K. 4 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu BĮ „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“, atstovaujama direktoriaus R. S., 2009 m. gegužės 29 d sudarė darbo sutartį Nr. 63, pagal kurią ieškovas įdarbintas ugniagesiu – gelbėtoju neterminuota darbo sutartimi G. gaisrų gesinimo komandoje. Pagal darbo sutartį nurodyta ieškovo darbo pradžia 2009 m. birželio 1 d. Darbo sutartis buvo papildyta (keista), nustatant kitus pareiginės algos koeficientus, priedus, įsigaliojus kolektyvinei sutarčiai, ją keičiant etc. 2010 m. birželio 28 d. atsakovės direktoriaus įsakymo pagrindu ieškovo V. K. darbo vieta nustatyta K. ugniagesių komandos trečiojoje pamainoje. 2025 m. liepos 1 d. ugniagesiai A. P., A. Č., O. I., A. S., L. S. surašė prašymą atsakovo vadovui dėl ieškovo V. K. elgesio. 2025 m. liepos 31 d. Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos smurto ir priekabiavimo komisijai A. P. pateikė pranešimą, kurį pasirašė ir liudytojai A. S., O. I., A. Č.. Smurto ir priekabiavimo atvejį nagrinėjo Smurto ir priekabiavimo darbe tirti komisija. 2025 m. rugsėjo 1 d. komisija protokole Nr. 7 pripažino ir nutarė, jog pranešimas pasitvirtino, ugniagesio gelbėtojo V. K. elgesyje yra sąmoningo, tyčinio, tęstinio, dažno smurto ir priekabiavimo požymių. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-86, 73.1.4, 73.1.7 punktais tikslinga spręsti ugniagesio gelbėtojo V. K. darbo drausmės ir atsakomybės klausimą dėl galimai padaryto šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo ir siūlė Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos direktoriui tai atlikti. 2025 m. rugsėjo 4 d. atsakovo vadovas surašė pranešimą, kuriame ieškovui nurodė, kad yra duomenų, jog galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu ir/ar darbo vietoje ir/ar su darbu susijusio bendravimo metu) ir nustatytu terminu prašė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. 2025 m. rugsėjo 19 d. atsakovui siųstame elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad labiausiai gailisi dėl vieno dalyko, ką išsakė komisijoje – tai dėl pasakyto išsireiškimo: „Vaistus reikia gert nuo (duomenys neskelbtini) kažkokio.“ Šis žodis nėra vartotinas jo žodyne, ir jis jo nevartoja („daug kartų“ – kelia tik šypseną). Tačiau, vedinas emocijų, pasakojant pirmokams apie A. P. priekabiavimą dėl planšetės slaptažodžio bei BPC skambučių ištrynimą iš telefono, nors su tuo neturėjo nieko bendro, taip neapgalvotai pasakė. Dėl to jaučia gėdą, atsiprašo, padarė išvadas ir gali užtikrinti, kad tokie išsireiškimai nepasikartos. Niekada ir niekaip tiesiogiai nėra A. P. vadinęs. Kaip jis pats suvokia situacijas – tai jau jo asmeninis reikalas. BĮ „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. P-108 „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ darbo sutartis su ieškovu V. K. nutraukta dėl darbuotojo kaltės (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas smurtu ir priekabiavimu, Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p., 3 d. 4 p.) be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos. Darbo santykių pasibaigimo diena – 2025 m. rugsėjo 30 d. Įsakyme atsakovo vadovas be kita ko nurodė, jog V. K. smurtinis ir priekabiavimo požymių turintis elgesys tapo opia problema darbovietėje, darbuotojai nebegali dirbti tokiomis darbo sąlygomis, prašo būti perkeliami ir net ketina visam laikui išeiti iš darbo, ši situacija darbovietėje kelia darbuotojų (ugniagesių) trūkumo pasekmes, kas kelia grėsmę visuomenės saugumui gaisro ar nelaimės atveju. V. K. santykiai su kolegomis yra priešiški, neetiški, užgaulūs, žeminantys, įžeidžiantys, kuriais kėsinamasi į darbuotojų grupės garbę ir orumą, psichologinį neliečiamumą, darbe kuriama bauginanti, nepagarbi, menkinanti, lojalumo ir pareigingumo stokojanti aplinka. V. K. požiūris į susiklosčiusią probleminę situaciją ir pažeidimą yra ciniškas, pažeidimą ignoruoja, paaiškinimus teikia pasirinktinai tik dėl pavienių pažeidimo epizodų, jo elgesys nesikeičia ir nėra pagrindų tikėtis, kad ateityje keisis, konfliktų būta V. K. dirbant tiek K., tiek G. ugniagesių komandose. 2025 m. rugpjūčio 25 d. V. K. charakteristikoje nurodoma, kad V. K. pasižymi konfliktišku, kolektyvinio darbo netoleruojančiu elgesiu, ignoruoja tiesioginių vadovų pavedimus, neatlieka visų pareigų tinkamai, taip trikdydamas komandos veiklos efektyvumą. Nurodoma, kad vertinant jo veiklą 2018 m. V. K. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; 2019 m. įvertintas gerai, darbuotojas iš esmės įvykdė metines užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus; 2020 m. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; 2021 m. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; 2022 m. įvertintas gerai, darbuotojas iš esmės įvykdė metines užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus; 2023 m. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; 2024 m. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius. Nuo įsidarbinimo pradžios V. K. nebuvo skirta skatinimų, o 2020 m., 2021 m., 2023 m. (du kartus) ir 2025 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. P-96 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo V. K.“ jam buvo skirti įspėjimai.

Vertindamas atsakovo, kaip darbdavio, vykdytą darbo pareigų pažeidimo tyrimą, teismas pažymėjo, kad tyrimo procedūra ir atleidimas iš darbo buvo vykdomas iš esmės laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų ir atsakovės direktoriaus 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-108 patvirtintos Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos nuostatų. Ieškovas V. K. savo poziciją galėjo išsakyti tiek Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos smurto ir priekabiavimo komisijai, tiek ir raštu pateikti pasiaiškinimą atsakovui. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir tam tikrų formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu.

Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad smurto ir priekabiavimo komisija neapklausė V. L., kuris nebuvo pasirašęs 2025 m. liepos 1 d. prašymo atsakovo vadovui dėl ieškovo V. K. elgesio, ir A. P. prašyme nebuvo nurodytas kaip liudytojas, matęs 2025 m. liepos 5 d. ar 2025 m. liepos 11 d. dienos įvykių aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad pats darbo pareigų pažeidimo tyrimas buvo atliktas netinkamai ir neobjektyviai. Teismo vertinimu, pačių įvykių mačiusių ar girdėjusių asmenų apklausa, atitinka protingumo kriterijų ir yra pagrįsta, atsižvelgiant tiek į ekonomiškumo principą, tiek į tai, kad pats smurto ir priekabiavimo tyrimas, siekiant išvengti neigiamo poveikio darbuotojams, turėtų vykti per įmanomai trumpiausią laiko tarpą.

Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina yra ieškovo V. K. pozicija, kad žodžio (duomenys neskelbtini) jis nevartojo.

Teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad sakė, jog „tai va, A., kodėl tave R. (duomenys neskelbtini) vadina“ (taip pat nurodė, kad tai buvo pasakyti klausimo forma), galėjo pavartoti žodį (duomenys neskelbtini), prašydamas, kad vyrai susitvarkytų, sakė, kad „negyvenkim kaip (duomenys neskelbtini)“, apibūdinant A. P. tikėtina, kad buvo pasakyta (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jeigu žodžiai „per kažkokį (duomenys neskelbtini) vaistus gerti reikia“ yra užrašyti, jis juos sakė (nurodyto teiginio sakymą patvirtino tiek Smurto ir priekabiavimo darbe tirti komisijoje, tiek ir savo rašytiniame paaiškinime).

Vertindamas ieškovo išsakytus teiginius ir jų išsakymo aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pats ieškovo bendravimas gali būti laikomas tiek žeminančiu, tiek ir įžeidžiančiu ne tik A. P., bet ir kitus kolegas. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti teiginiai, o ieškovo vertinimu, klausimai, yra tiek priekabiavimas (tiek ir rafinuotas priekabiavimas) prie kolegų, tiek ir psichologinio smurto priemonė. Teiginiai „per kažkokį (duomenys neskelbtini) vaistus gerti reikia“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šis žodis vartotas girdint ir pačiam (duomenys neskelbtini)) sukūrė žeminančią aplinką. Teismas nenustatė apie panašaus pobūdžio A. P. veiksmus ieškovo atžvilgiu, o tokių žodžių pavartojimas kitų ugniagesių akivaizdoje buvo nulemtas iš esmės tik paties ieškovo neigiamu A. P. vertinimu.

Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad 2025 m. liepos 1 d. A. P., A. Č., O. I., A. S., L. S. surašė prašymą atsakovės vadovui dėl V. K. elgesio, nurodė, kad yra žeminami, patiria psichologinį smurtą, yra vadinami tokiais žodžiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodė, kad be jų žinios ir sutikimo, yra įrašinėjami bei filmuojami komandos darbuotojų pokalbiai (kas iš esmės pasitvirtino ir teismo posėdžio metu), nesudaro pagrindo spręsti, kad V. K. prieš tai aptartus žodžius A. P. atžvilgiu kolegoms išsakė pagrįstai, išprovokuotas ar turėdamas tam pagrindą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatytas aplinkybes ir kontekstą, sprendė, kad labiausiai tikėtina, kad žodis (duomenys neskelbtini) buvo vartojamas itin neigiamame kontekste būtent taip, kaip suprato ir A. P., t. y. kaip lendanti kažkam į užpakalį, asmenį (taip pat suprato ir A. S.). Ieškovo ir jo atstovo teiginius, kad V. K. kalbėjo apie (duomenys neskelbtini) pasakos personažą teismas vertino kaip gynybinę poziciją.

Teismas akcentavo, kad vien žodžių (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pavartojimas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, jau būtų pakankami spręsti apie ieškovo padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Teismo vertinimu, atsakovas atsižvelgė į visas reikšmingiausias su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai išklausė darbuotojo poziciją. Tačiau pats pažeidimo pobūdis, duomenys apie tai, kad po 2025 m. liepos 1 d. darbuotojų prašymo 2025 m. liepos 5 d. bei 2025 m. liepos 11 d. V. K. savo elgesiu tik patvirtino darbuotojų poziciją dėl netaktiško, nemandagaus, įžeidžiančio ir žeminančio ieškovo elgesio, taip pat paties V. K. pozicija dėl savo išsakytų argumentų, nesudaro pagrindo spręsti, kad darbdavys pasirinko neproporcingą priemonę, ar kad galima tikėtis, kad V. K. pasitaisys ir neteisėtas elgesys ateityje nepasikartos. Pažymėjo, kad ieškovas savo veiksmų pakankamai kritiškai nevertino nei Smurto ir priekabiavimo darbe tirti komisijoje, nei pasiaiškinime, nei nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, nei teisme.

Teismas sprendė, kad V. K. teiginiai, kad jo kasmetinio vertinimo rezultatai yra suklastoti yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. V. K. charakteristika atitinka liudytojų teismo posėdžio metu išsakytus argumentus ir V. K. kaip ugniagesio vertinimą.

Teismas nenustatė, kad V. K. švaros ir tvarkos trūkumus būtų fiksavęs tarnybos knygoje, jog būtų galėjęs duoti privalomus nurodymus kitiems ugniagesiams susitvarkyti, turėjęs įgaliojimus nustatyti tinkamą tvarkos ir švaros lygį, todėl sprendė, kad šiukšlių fotografavimas ir nuotraukų iškėlimas kompiuterio darbalaukyje, kad kolegos pamatytų, negali būti laikomas tinkamu ar darbo tvarkos taisyklėse nustatytu problemos sprendimo būdu.

Teismas taip pat sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės vadovas organizavimo ieškovo atleidimą. Darbo pareigas pažeidė pats V. K..

Teismo konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovo direktoriaus 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakymas atleisti ieškovą yra visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nekonkretus su tikrove nesusijęs dokumentas, jog yra pagrįstas neteisingais apibendrinimais ar išsigalvojimais. Teismas, įvertinęs pažeidimus, jų padarymo aplinkybes, ieškovo veiksmus, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo, sprendė, kad atsakovo nurodytas ieškovo atleidimo pagrindas pasitvirtino ir yra pagrįstas, o atleidimas yra proporcinga priemonė. Teismo vertinimu ieškovo veiksmai buvo ne vienkartiniai ir pasikartojantys, o tam tikri netikslumai atsakovo dokumentuose nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas buvo atleistas nepagrįstai.

Teismas sprendė, kad nenustačius, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, grąžinti ieškovą į darbą, priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, nėra pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėjo neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, dydžio, neteikė duomenų apie tai, kad lankėsi pas sveikatos priežiūros specialistus ir pan., o vien atleidimas iš darbo savaime neturtinės žalos nenulemia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimas nepagrįstas, nes atsakovo 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. P-108 „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ nėra nurodytas pagrindas darbo sutarčiai nutraukti.

Teismas netinkamai įvertino arba iš viso neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, turėjusių esminę reikšmę sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

Teismo padarytos išvados, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą yra nepagrįstos.

Atsakovo sudaryta komisija tirti 2025 m. liepos 1 d. darbuotojų skundą tyrė ne jį, o A. P. komisijai paduodą naują skundą dėl ieškovo pasisakymų liepos 5 d. ir liepos 11 d. Neaiški komisijos sudarymo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BĮ „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir išsamiai motyvuotas. Sprendimas pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taikytinomis teisės normomis bei teismų praktika, nuosekliai ir išsamiai motyvuotas, visapusiškai ir tinkamai ištirti visi bylai reikšmingi įrodymai, teismo motyvai papildomai pagrįsti byloje apklaustų liudytojų parodymais, teismo ištirtomis bylos aplinkybėmis.

Apeliantas iš naujo įrodinėja ieškinio reikalavimus, tačiau nenurodo ir nepateikia konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų, kurie pagrįstų skundžiamo sprendimo tariamą neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme neginčijo atsakovo sudarytos Smurto ir priekabiavimo atvejui darbe tirti komisijos sudarymo ir veiklos teisėtumo, neneigė jos sudarymo ir veiklos rezultatų, šiomis aplinkybėmis negrindė savo ieškinio reikalavimų, komisijos sudarymas ir veikla nebuvo ginčo objektu ar dalyku, todėl tokio pobūdžio argumentais negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas.

Analizuodamas atsakovo atliktas tyrimo procedūras, apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai remiasi ir nagrinėja visai kitą darbo drausmės tyrimą, nesusijusį su smurto ir priekabiavimo pažeidimu, neįtakojusiu ieškovo atleidimo iš darbo ir nenagrinėtu šioje byloje pirmos instancijos teismo. Ieškovas nurodo savarankišką, 2025 m. liepos mėn. visai kitais pagrindais darbdavio atliktą tyrimą ir 2025 m. liepos 29 d. Atsakovo įsakymu Nr. P-96 pareikštą įspėjimą dėl kitų, nei šioje byloje nagrinėtų, ne smurtinio ir ne priekabiavimo pobūdžio pažeidimų darbe (dėl netikrinamų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo priemonių, neatliekamų praktinių užduočių), kurie nebuvo ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu ir sudėtimi, nebuvo apskritai ginčo dalyku šioje byloje ir nebuvo pirmos instancijos teismo nagrinėti. Šis darbdavio atliktas tyrimas ir priimtas 2025 m. liepos 29 d. atsakovo įsakymas Nr. P-96 dėl įspėjimo už darbo pareigų pažeidimą, nėra susiję su ginčo dalyku dėl smurto ir priekabiavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nuosekliai ir visapusiškai išnagrinėjęs bylą, sprendimo 58-59 punktuose pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos ieškovo persekiojimo ar susidorojimo su juo aplinkybės. Jokių šias teismo sprendimo išvadas paneigiančių, objektyvių ir teisiškai reikšmingų argumentų nenurodė ieškovas ir apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

Apeliacijos dalykas – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo V. K. ieškinys dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2009 m. gegužės 29 d sudarė darbo sutartį Nr. 63, pagal kurią ieškovas įdarbintas ugniagesiu – gelbėtoju neterminuota darbo sutartimi G. gaisrų gesinimo komandoje. Pagal darbo sutartį nurodyta ieškovo darbo pradžia 2009 m. birželio 1 d. Darbo sutartis buvo papildyta (keista), nustatant kitus pareiginės algos koeficientus, priedus, įsigaliojus kolektyvinei sutarčiai, ją keičiant etc. 2010 m. birželio 28 d. atsakovo direktoriaus įsakymo pagrindu ieškovo V. K. darbo vieta nustatyta K. ugniagesių komandos trečiojoje pamainoje. 2025 m. liepos 1 d. ugniagesiai A. P., A. Č., O. I., A. S., L. S. surašė prašymą atsakovo vadovui dėl ieškovo V. K. elgesio. 2025 m. liepos 31 d. Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos smurto ir priekabiavimo komisijai A. P. pateikė pranešimą, kurį pasirašė ir liudytojai A. S., O. I., A. Č.. Smurto ir priekabiavimo atvejį nagrinėjo Smurto ir priekabiavimo darbe tirti komisija. 2025 m. rugsėjo 1 d. komisija protokole Nr. 7 pripažino ir nutarė, jog pranešimas pasitvirtino, ugniagesio gelbėtojo V. K. elgesyje yra sąmoningo, tyčinio, tęstinio, dažno smurto ir priekabiavimo požymių. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-86, 73.1.4, 73.1.7 punktais tikslinga spręsti ugniagesio gelbėtojo V. K. darbo drausmės ir atsakomybės klausimą dėl galimai padaryto šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo ir siūlė Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos direktoriui tai atlikti. 2025 m. rugsėjo 4 d. atsakovo vadovas surašė pranešimą, kuriame ieškovui nurodė, kad yra duomenų, jog galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu ir/ar darbo vietoje ir/ar su darbu susijusio bendravimo metu) ir nustatytu terminu prašė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. 2025 m. rugsėjo 19 d. atsakovui siųstame elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad labiausiai gailisi dėl vieno dalyko, ką išsakė komisijoje – tai dėl pasakyto išsireiškimo: „Vaistus reikia gert nuo (duomenys neskelbtini) kažkokio.“ Šis žodis nėra vartotinas jo žodyne, ir jis jo nevartoja („daug kartų“ – kelia tik šypseną). Tačiau, vedinas emocijų, pasakojant pirmokams apie A. P. priekabiavimą dėl planšetės slaptažodžio bei BPC skambučių ištrynimą iš telefono, nors su tuo neturėjo nieko bendro, taip neapgalvotai pasakė. Dėl to jaučia gėdą, atsiprašo, padarė išvadas ir gali užtikrinti, kad tokie išsireiškimai nepasikartos. Niekada ir niekaip tiesiogiai nėra A. P. vadinęs. Kaip jis pats suvokia situacijas – tai jau jo asmeninis reikalas. BĮ „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. P-108 „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ darbo sutartį su ieškovu V. K. nutraukė dėl darbuotojo kaltės (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas smurtu ir priekabiavimu, Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p., 3 d. 4 p.) be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos. Darbo santykių pasibaigimo diena – 2025 m. rugsėjo 30 d. Įsakyme atsakovo vadovas be kita ko nurodė, jog V. K. smurtinis ir priekabiavimo požymių turintis elgesys tapo opia problema darbovietėje, darbuotojai nebegali dirbti tokiomis darbo sąlygomis, prašo būti perkeliami ir net ketina visam laikui išeiti iš darbo, ši situacija darbovietėje kelia darbuotojų (ugniagesių) trūkumo pasekmes, kas kelia grėsmę visuomenės saugumui gaisro ar nelaimės atveju. V. K. santykiai su kolegomis yra priešiški, neetiški, užgaulūs, žeminantys, įžeidžiantys, kuriais kėsinamasi į darbuotojų grupės garbę ir orumą, psichologinį neliečiamumą, darbe kuriama bauginanti, nepagarbi, menkinanti, lojalumo ir pareigingumo stokojanti aplinka. V. K. požiūris į susiklosčiusią probleminę situaciją ir pažeidimą yra ciniškas, pažeidimą ignoruoja, paaiškinimus teikia pasirinktinai tik dėl pavienių pažeidimo epizodų, jo elgesys nesikeičia ir nėra pagrindų tikėtis, kad ateityje keisis, konfliktų būta V. K. dirbant tiek K., tiek G. ugniagesių komandose. 2025 m. rugpjūčio 25 d. V. K. charakteristikoje nurodoma, kad V. K. pasižymi konfliktišku, kolektyvinio darbo netoleruojančiu elgesiu, ignoruoja tiesioginių vadovų pavedimus, neatlieka visų pareigų tinkamai, taip trikdydamas komandos veiklos efektyvumą. Nurodoma, kad vertinant jo veiklą 2018 m. V. K. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; 2019 m. įvertintas gerai, darbuotojas iš esmės įvykdė metines užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus; 2020 m. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; 2021 m. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; 2022 m. įvertintas gerai, darbuotojas iš esmės įvykdė metines užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus; 2023 m. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; 2024 m. įvertintas patenkinamai, nes įvykdė tik dalį užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius. Nuo įsidarbinimo pradžios V. K. nebuvo skirta skatinimų, o 2020 m., 2021 m., 2023 m. (du kartus) ir 2025 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. P-96 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo V. K.“ jam buvo skirti įspėjimai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisija 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovo V. K. prašymą atsakovui BĮ „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ atmetė, sprendė, kad ieškovas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atleistas pagrįstai.

Teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos priteisimo.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas įvertinus byloje esančius įrodymus, teigdamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar tam tikrus įrodymus įvertino netinkamai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas įvairiapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, jog šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos apeliantas įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog dar kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, jog jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jis yra nepagrįstas, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, tačiau apeliantas nenurodo argumentų, kurie pagrįstų skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikia savo mintis ir pamąstymus apie esamą situaciją, žodžių analizę, filosofines mintis, bei filosofo citatas. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes atsakovas neįvertino darbo pareigų pažeidimo sunkumo ir padarinių, darbo pareigų pažeidimo padarymo aplinkybių, ieškovo kaltės, priežastinio ryšio tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesio ir darbo rezultatų iki darbo pareigų pažeidimo padarymo. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

DK 58 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, be kita ko, jeigu darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (2 dalies 1 punktas). DK 58 straipsnio 3 dalyje pateiktas neišsamus sąrašas, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Minėto straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad tokiu gali būti pripažįstamas smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje, o 7 punkte numatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminė darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnį sąlyga – darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Toks pažeidimas gali pasireikšti tiek veikimu, t. y. veiksmų, kuriuos darbuotojui draudžia atlikti darbo teisės normos ar darbo sutartis, atlikimu, tiek neveikimu, t. y. pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, ne(į)vykdymu. Kita būtinoji sąlyga taikyti šiame straipsnyje nustatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pareigų pažeidimo. Kaltė gali būti kaltas veikimas ar neveikimas, o kaltės forma (tyčia ar didelis nerūpestingumas) paprastai nėra svarbi, išskyrus kai tam tikra kaltės forma yra tiesiogiai nurodyta įstatyme (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 98 punktas).

Pagal kasacinio teismo praktiką, darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, jog vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022 31 punktą; 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024 101 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys; darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. e3K-3-116-943/2021, 12 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022, 28 punktas).

Atsakovo direktoriaus 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-108 patvirtinta Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, kurios 13 punktas numato, kad Tarnybos darbuotojai turi laikytis Tarnybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytų elgesio reikalavimų. Minėtų nuostatų 12 punktas numato, kad Tarnyboje nepriimtino elgesio išraiškos, kurios kenkia darbuotojo emocinei, o sunkiais atvejais – psichinei ir fizinei sveikatai yra be kita ko ir įžeidžiantys juokai, patyčios, apkalbos, gandai, šmeižtas, užgaulūs gestai (12.5. papunktis). Nuostatų 7 punktas apibrėžia, kad Tarnyboje gerbiamas kito asmens orumas, mandagiai ir pagarbiai bendraujama, darbuotojų elgesiu užtikrinama darbo aplinka, kurioje kitas asmuo nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų; pagal 8 punktą Tarnyboje draudžiama priekabiauti ir smurtauti, neetiškai ir nepagarbiai elgtis su darbuotojais ir kitais asmenimis (interesantais, svečiais ir kt.); 9 punktas numato, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą <...> bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas darbuotojo orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ir atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas: 9.1. darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka jam pavestas pareigas, <...> 9.4. su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu. Nuostatų 26.3 punktas numato, kad bet koks persekiojimas ar priešiškas elgesys prieš darbuotoją, kuris pateikė pranešimą dėl patirto smurto ir priekabiavimo, yra draudžiamas ir yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Atsakovo direktoriaus įsakymu patvirtintos atsakovo darbo tvarkos taisyklės numato, kad keičiamos pamainos darbuotojai privalo užtikrinti, kad gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliai ir jose esanti įranga būtų darbinėje parengtyje, teritorija ir patalpos butų sutvarkytos, švarios ir parengtos perduoti kitai pamainai, užpildyti reikalingi dokumentai (25 punktas). Nustatant bendruosius vidaus tvarkos reikalavimus nurodoma, kad darbuotojų darbo vietose ir įstaigos patalpose, teritorijoje turi būti švaru ir tvarkinga, laikomasi priešgaisrinių, darbo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų (41 punktas), taip pat nurodoma, kad tarnybai pavestų funkcijų vykdymas ir darbinės parengties palaikymas privalo būti grindžiamas profesine kompetencija, aukšta darbo ir drausmės kultūra (40 punktas). VI darbo tarkos taisyklių skyriuje numatomi aiškūs elgesio reikalavimai, be kita ko nustatantys tarnyboje turi būti palaikoma dalykinė darbinė atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni kitų atžvilgiu, darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius; nustatoma, kad privaloma mandagiai ir santūriai elgtis su kolegomis, gerbti jų nuomonę, saugoti bendradarbių garbę ir reputaciją; nurodoma, kad nuomonė turi būti reiškiama taktiškai etc.

Nagrinėjamoje byloje darbdavys konstatavo, kad ieškovas pažeidė darbo tvarkos taisyklių 40 punkto, 63 punkto, 64 punkto, 65 punkto, 66 punkto, 67 punkto, 68 punkto nuostatas, bei smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos 7 punkte, 8 punkte, 9.1 punkte, 9.4. punkte, 13 punkte numatytas nuostatas, Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 4 punktą, todėl padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - dažną, sąmoningą, tęstinį ir tyčinį smurtą bei priekabiavimą kolegų atžvilgiu darbo metu, darbo vietoje ir/ar su darbu susijusio bendravimo metu.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad neaišku kokiu pagrindu buvo sudaryta komisija jo tariamiems pažeidimas tirti, kas ją sudaro, neaiški tyrimo eiga, perduotas tirti buvo 2025 m. liepos 1 d. surašytas prašymas, o tyrė 2025 m. liepos 31 d. pareiškimą dėl 2025 m. liepos 5 d. ir 2025 m. liepos 11 d. įvykusių pokalbių, nors tam įgaliojimų neturėjo, t. y. ieškovas apeliaciniame skunde ginčija atsakovo sudarytos Smurto ir priekabiavimo atvejui darbe tirti komisijos sudarymą ir veiklos teisėtumą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas Smurto ir priekabiavimo atvejui darbe tirti komisijos nustatytų aplinkybių neginčijo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, tačiau apeliaciniame skunde dėl minėtų aplinkybių vertinimo pateikia savo subjektyvų vertinimą, kaip ir dėl sudarytos Smurto ir priekabiavimo atvejui darbe tirti komisijos sudarymo, jos veiklos teisėtumo bei priimtų sprendimų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nenagrinėjo, su jomis susijusių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai negali būti apeliacijos dalykas, todėl jų nevertina ir plačiau apie juos nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jis nori žinoti kodėl yra atleistas, pažymėjo, kad atsakovas privalėjo įrodyti, o teismas motyvuotai pagrįsti, kad ieškovas iš tiesų padarė darbo pareigų pažeidimą, už kurį jam buvo įteiktas 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. P-108 „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“. Apelianto vertinimu atsakovas nepateikė įrodymų, susijusių su pažeidimu, t. y. nenurodė konkrečiai kur, kada ir kaip pasireiškė atsakovo išdėstyti dalykai.

Teisėjų kolegija su apelianto argumentais, kad atsakovas nepateikė įrodymų, susijusių su pažeidimu, t. y. nenurodė konkrečiai kur, kada ir kaip pasireiškė atsakovo išdėstyti dalykai, nesutinka ir laiko juos deklaratyviais. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendimo 16-18, 23-48, 51-62 punktuose išsamiai analizavo šalių pateiktus įrodymus, atskleidė juose argumentus, kodėl byloje buvo priimtas ieškovui nepalankus sprendimas, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo argumentą, kad jis nori žinoti, kodėl yra atleistas, pažymi, kad atsakovas 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. P-108 „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ išsamiai nurodė ieškovo atleidimo priežastis. Ieškovas 2025 m. spalio 1 d. pasirašė, kad su minėtu įsakymu susipažino, nurodė, kad nesutinka. Tai, kad ieškovas su minėtu įsakymu susipažino, patvirtina faktą, kad ieškovui yra žinomos jo atleidimo priežastys.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo veiksmai savo pobūdžiu atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte aptartą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Kaip minėta, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo atleidimą iš darbo motyvavo tuo, jog ieškovas savo elgesiu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu ir/ar darbo vietoje ir/ar su darbu susijusio bendravimo metu. Todėl darbdaviui teko pareiga įrodinėti, kad: 1) ieškovas savo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė darbo pareigų pažeidimą; 2) darbuotojo atliktas darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo nederamas elgesys (taikant psichologinį smurtą, žeminimą, nepagarbų elgesį, išsakyti teiginiai) buvo sisteminis (tęstinis), yra priskiriamas prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 58 straipsnio 3 dalis 4 punktas), buvo daromas sąmoningai (darbuotojo kaltė), todėl nėra pagrindo pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad ieškovo išsakyti teiginiai ir jų išsakymo aplinkybės, pats ieškovo bendravimas gali būti laikomas tiek žeminančiu, tiek ir įžeidžiančiu tiek A. P., tiek ir kitus kolegas. Ieškovo nurodyti teiginiai, ar, kaip jis pats nurodo, klausimai, yra tiek priekabiavimas (tiek ir rafinuotas priekabiavimas) prie kolegų, tiek ir psichologinio smurto priemonė. Teiginiai „per kažkokį (duomenys neskelbtini) vaistus gerti reikia“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šis žodis vartotas girdint ir pačiam s.) sukūrė žeminančią aplinką. Pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo ir neneigia, kad „... esu pokalbyje su gerb. P. pasakiau : „dabar aišku, kodėl tave (duomenys neskelbtini) vadina“ ir kitą kartą esu pasakęs, kad “turiu dėl kažkokio (duomenys neskelbtini) vaistus gerti”. Tai, kad apeliantas nurodo, kad taip pasielgė tik po to, kai A. P. „ant jo“ parašė tarnybinį pareiškimą ir vyko pirmasis darbo pareigų pažeidimas, nėra ir negali būti pateisinama. Nors apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) poemos personažas, jis pats jį suvokė kaip švelnesnį, nes „Skundiką galima pavadinti žiauriau, pvz. „ožys“, „stukačius““, tačiau kaip apeliantas nurodo jis „..nuo tų baisių vardų susilaikė sąmoningai, nors tiesa buvau įpykęs ir įskaudintas dėl kampanijos prieš mane“. Minėti apelianto apeliacinio skundo teiginiai patvirtina faktą, kad ieškovo siekis buvo įžeisti, pažeminti A. P. pavadinant (duomenys neskelbtini), nes jų kolektyve (duomenys neskelbtini) buvo suprantamas kaip kad „lendą kažkam į užpakalį“ ir ieškovas tą darė sąmoningai, susilaikydamas ir nevartodamas žodžių „ožys“, „stukačius“.

Ieškovas apeliaciniame skunde neneigia, kad buvo jo kritika kolegoms dėl nešvaros, jo vertinimu ji buvo pagrįsta, nes pavadino visus, tame tarpe ir save, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes buvo nešvarūs, nežiūrėjo švaros. Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad ieškovo vertinimu kolegų, tame tarpe ir savęs pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra kritika, o ne įžeidimas, nėra pagrindas spręsti, kad minėti ieškovo teiginiai nėra įžeidūs. Kad minėti ieškovo teiginiai yra įžeidūs, jie pažeidė kolegų garbę ir orumą patvirtina 2025 m. liepos 1 d. ugniagesių A. P., A. Č., O. I., A. S. ir L. S. surašytas prašymas atsakovo vadovui dėl ieškovo V. K. elgesio, kuriame nurodyta, kad jau ilgą laiką, ypač pastaruosius kelis mėnesius, patiria nuolatinį psichologinį smurtą darbo vietoje. Nurodė, kad yra nuolat žeminami ir užgauliojami necenzūriniais žodžiais, vadinami įžeidžiančiais epitetais, tokiais kaip, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. Dėl tokio destruktyvaus elgesio nebegali dirbti vienoje komandos pamainoje su V. K.. Kolegija pažymi, kad kritika turi būti konstruktyvi, padedanti tobulėti, o ne virsti asmens žeminimu ar menkinimu, nurodyti klaidas ir siūlyti aiškius sprendimus, ji taip pat negali remtis emocijomis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo elgesys nebuvo suderinamas su oria ir sveika darbo aplinka, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių pasakymų ar veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, kaip to reikalauja DK 30 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks ieškovo elgesys yra įrodytas rašytiniais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai).

Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad jam nesuprantama, kodėl jam turėjo būti skirta griežčiausia poveikio priemonė - darbo sutarties nutraukimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad atsakovo direktoriaus 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakymas atleisti yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pažeidimus, jų padarymo aplinkybes, ieškovo veiksmus, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo, pagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodytas ieškovo atleidimo pagrindas pasitvirtino ir yra pagrįstas, o atleidimas yra proporcinga priemonė. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo V. K. veiksmai buvo ne vienkartiniai, pasikartojantys, nors ieškovas ir pripažino, kad gailisi dėl pasakytų žodžių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad buvo žodis (duomenys neskelbtini), tačiau savo netinkamą elgesį vadinant kolegas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisina tuo, kad tai yra tik kritika ir ji jo vertinimu pagrįsta, todėl sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, jog nėra pagrindo manyti, kad ateityje ieškovo elgesys galėtų pasitaisyti. Nėra abejonių, kad ieškovas savo elgesio kritiškai nevertino ir neketino jo keisti, ką jis ir nurodė šalių ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Darbo ginčų komisija taip pat konstatavo, kad „...posėdžio metu ieškovas visą laiką demonstravo požiūrį, kad visi kiti kalti tik ne jis, netgi pripažinęs, kad vartojo tam tikrus neetiškus epitetus kolegų atžvilgiu, bandė save teisinti, kad tai yra jo žodžio laisvė kaip ir su kuo jis kalba. Todėl DGK sutinka su atsakove, kad toks Ieškovo elgesys tik parodo, kad ateityje iš tokio darbuotojo negalima tikėtis, kad jis pasikeis/pasitaisys“. Minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad nėra pagrindo tikėti ieškovo nuoširdžiu gailėjimusi ar tikėtis teigiamų jo elgesio pokyčių.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apelianto argumentą, kad atsakovas organizavo visą eilę veiksmų, kurių pradžioje jau žinojo kad atleis ieškovą iš darbo. Kolegija pažymi, tai, jog atsakovas taikė ieškovui atsakomybę dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nėra pagrindas spręsti, kad ieškovas dėl to patyrė persekiojimą ar susidorojimą. Tai, kad buvo sudaryta Smurto ir priekabiavimo atvejui darbe tirti komisija, vyko jos posėdžiai, ieškovui buvo pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą dėl padarytų pažeidimų patvirtina atsakovo argumentus, kad atsakovas neturėjo ketinimo atleista ieškovą iš darbo ir siekė išspręsti ieškovo inicijuotus konfliktus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius netinkamą, žeminantį ir nepagarbų elgesį atsakovo ir jos darbuotojų atžvilgiu, taikytą psichologinį smurtą, įtampos darbo vietoje kėlimą, ir po darbdavio įspėjimo ieškovui nekeičiant savo elgesio, atsakovo sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra adekvati ir proporcinga priemonė padarytam ieškovo pažeidimui. Nustačius, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai, pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistina 2340 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovo turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovo V. K. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui biudžetinei įstaigai „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2340 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėAleksandras RusakasIrma Valiuškienė