Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-580-993/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12416-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija. 2.5.19

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. liepos 15 d. nutarties, kuria buvo patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Žaliauskienės skundas, Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ir nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme. BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalių, 5 dalies 2 punkto, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio pagrindu ši bei Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir visiškai atlikta bausmė subendrinta apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2024 m. rugpjūčio 2 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 2 d.

Nutartis nėra pakankamai motyvuota ir tuo aspektu, kad teismas nepagrindė, kokią konkrečią didesnę naudą visuomenei ar jam duotų tolesnis jo laikymas laisvės atėmimo vietoje, kai nustatytos aplinkybės patvirtina akivaizdžią jo resocializacijos pažangą ir sumažėjusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Prokurorė, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jis šiuo metu išlieka pavojingas visuomenei arba kad jo elgesio kontrolė gali būti užtikrinta tik tęsiant izoliaciją nuo visuomenės. Prokurorės argumentai grindžiami bausmės skyrimo metu įvertintomis aplinkybėmis - padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jo praeitimi ir neatliktos bausmės dalimi, tačiau nebuvo pateikta duomenų, paneigiančių nustatytą pozityvią jo elgesio kaitą.

Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis pasiekė tokią pažangą, kurios tikslas ir yra lygtinio paleidimo instituto taikymas – pakeitė savo elgesį, mažino nusikalstamo elgesio riziką, įgijo socialinių ir profesinių įgūdžių, atkūrė socialinius ryšius, pasirengė gyvenimui visuomenėje. Tokiomis aplinkybėmis tolesnis laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime negali būti laikomas efektyvesne priemone bausmės tikslams pasiekti, jeigu nenurodoma, kokie konkretūs resocializacijos tikslai dar nėra pasiekti ir kodėl jų negalima pasiekti taikant lygtinį paleidimą bei probacijos kontrolę.

Ignoruota teismų praktika dėl statinių kriminogeninių veiksnių reikšmės. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartyje byloje Nr. 1S-23-593/2025 pažymėta, kad ankstesni teistumai, administraciniai nusižengimai, nusikalstamos praeities faktai yra nekintantys veiksniai, kurie jau buvo įvertinti skiriant bausmę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama būtent nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu. Tokios pačios pozicijos laikytasi ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartyje byloje Nr. 1S-103-397/2023, kurioje pažymėta, kad priešingu atveju būtų paneigta lygtinio paleidimo instituto paskirtis ir nuteistųjų motyvacija keisti savo elgesį.

Teismas taip pat nukrypo nuo teismų praktikos dėl neatliktos bausmės dalies reikšmės. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje byloje Nr. 1S-845-593/2018, 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje byloje Nr. 1S-604-593/2018, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartyje byloje Nr. 1S-103-397/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartyje byloje Nr. 1S-124-806/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartyje byloje Nr. T-509-1157/2025 bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje byloje Nr. 1S-283-576/2024 aiškiai nurodyta, kad vien neatliktos bausmės dalies dydis negali būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, įstatymų leidėjas jau yra nustatęs minimalią atliktos bausmės ribą, kurią atlikus gali būti svarstomas lygtinis paleidimas, todėl teismas negali šio kriterijaus vertinti pakartotinai.

Nepakankamai pagrįsta išvada, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai vien dėl to, jog nėra atlikęs visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kai nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ji negali būti vertinama kaip savaime per maža ar prieštaraujanti teisingumo principui bei bausmės tikslų įgyvendinimui (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 1S-845-593/2018, 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-604-593/2018, 2023 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 1S-103-397/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-124- 806/2023). Teismų taip pat išaiškinta, kad paskirtos ir neatliktos bausmės santykis savaime negali būti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. T-509-1157/2025), o net ir didelė neatlikta bausmės dalis savaime nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-283- 576/2024; 2025 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. T-621-1223/2025). Todėl teismas motyvuodamas atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą tuo, kad jis dar nėra atlikęs pakankamos bausmės dalies bausmės tikslams pasiekti, nukrypo nuo teismų praktikos.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės ar bausmės sutrumpinimas. Tai yra tolimesnis paskirtos bausmės vykdymas kitokia forma - nuteistasis lieka prižiūrimas probacijos tarnybos, jam taikomi įstatyme numatyti įpareigojimai ir apribojimai, o jų nesilaikymas gali lemti lygtinio paleidimo panaikinimą bei grąžinimą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmės tikslai nėra nutraukiami taikant lygtinį paleidimą - jie ir toliau įgyvendinami probacijos priežiūros laikotarpiu. Teismas laikė neatliktą bausmės dalį papildomu argumentu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, nors toks vertinimas prieštarauja teismų praktikai. Neatsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec(2003)22 bei ją aiškinančią nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią lygtinis paleidimas laikytinas bendrąja taisykle, o ne išimtimi, jeigu nuteistasis atitinka įstatyme nustatytus kriterijus.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo NUT1 skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį NUT1 charakterizuojančias aplinkybes.

Nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie glaudžiai susiję su jo nusikalstama veika. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, tačiau vis dėl to konstatuotina, kad ir stebimas rizikos mažėjimas, tačiau nuteistajam vis dar nustatyta gana nemažai kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos savo pastangų dėka jis vis dar gali ir privalo sumažinti. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad probleminės sritys, kurios susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu dar nėra pakankamai efektyviai kontroliuojamos ir koreguojamos. Nuteistasis turi ir privalo savo nuosekliomis pastangomis nustatytus veiksnius sumažinti ar visai eliminuoti.

Nuteistasis bausmę atlieka dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, padaryto bendrininkų grupėje. Kaltės nepripažino. Kas rodo, jog nuteistasis nepripažįsta savo neigiamo elgesio, nepakankamai kritiškai vertina savo veiksmus. Šiuo metu dar neatlikęs didelės jam paskirtos bausmės dalies, tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo pridėtais dokumentais prie teikto atsiliepimo apylinkės teismui, įvertinęs skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo sutikti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką ar teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis NUT1 atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis dėlto, vien tik įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo atveju nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą ją mažinant.

Sutiktina, kad teismui pateiktoje medžiagoje yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie nurodomi ir nuteistojo skunde apygardos teismui bei pagrindžiami prie atsiliepimo apylinkės teismui pridėtais papildomais dokumentais. Tai yra NUT1 įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones (dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ programose, dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimuose, „(duomenys neskelbtini)“ prevenciniuose užsiėmimuose, reguliariai lanko (duomenys neskelbtini)), bausmės atlikimo metu nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio dirba, kaip darbuotojas charakterizuojamas teigiamai, įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, laisvėje turėtų darbą tėvo įmonėje, nusikaltimu padarytą žalą atlygino, yra susituokęs, turi mažametį vaiką, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2024 m. lapkričio 21 d. pažyma), drausmine tvarka nebaustas, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti. Visos šios aplinkybės iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones. Vis dėlto, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu reaguojant į pozityvius NUT1 elgesio pokyčius buvo keičiamos ir bausmės atlikimo sąlygos. O būtent 2025 m. gegužės 3 d. nuteistasis iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją grupę, nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio vyksta į trumpalaikes išvykas į namus (3 paroms). Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo 2026 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (asmens bylos 186 lapas). Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo teisinė padėtis yra sušvelninta, šiuo metu dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį taikant lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytą nusikaltimą, nusikalstamo elgesio rizikos ir rizikos visuomenei pokyčius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo skatintas.

Be to, priešingai nei mano skundo autorius, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti atsižvelgiama ir į praeities įvykius, t. y. teistumų skaičių, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad praeityje NUT1 buvo teistas vieną kartą, nusikalstamos veikos susijusios su sveikatos sutrikdymu bei turto sugadinimu būnant neblaiviu, šiuo metu bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą – išžaginimą bendrininkų grupėje, būnant neblaiviu, kaltės nepripažino, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors sutiktina, kad aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą asmuo atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą.

Aukščiau aptartos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės ar ją pripažįstantis tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių, minimizuoja atsakomybę, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Socialinio tyrimo išvada būtent tai ir patvirtina. Nurodoma, kad iki bausmės atlikimo nebuvo linkęs varžyti savo elgesio menkino nusistovėjusias visuomenės moralines, dorovines normas. O šiuo metu vertindamas savo elgesio pasekmes pirmiausiai atsižvelgia į savo poreikius. Šios aplinkybės tik sustiprina manymą, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskutiniojo vertinimo metu nustatyta nepakitusi didelės žalos vidutinė rizika visuomenei, pažįstamiems asmenims laisvėje. Todėl nuteistojo mąstymo pokyčiai ir pakartotinės vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nėra pakankami įrodyti, kad nuteistojo daroma pažanga akivaizdi, priešingai, rodo, kad nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai išlieka aktualūs. Taigi, spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais dar anksti.

Šią išvadą patvirtina ir nuteistojo socialinių įgūdžių atkūrimo, ugdymo ir (ar) palaikymo poreikio vertinimas, atliktas 2026 m. gegužės 27 d. Jame nurodoma, kad nuteistasis pagrindine ankstesnio elgesio problema įvardina alkoholio vartojimą ir nors pripažįsta alkoholio vartojimą kaip reikšmingą problemą, šiuo metu teigia nevartojantis ketverius metus, mano, kad problema nėra aktuali, papildomos pagalbos problemai spręsti neieško, specialistų ir taikomų programų atžvilgiu išlieka skeptiškas (asmens bylos 189 lapas). Šie aktualūs duomenys rodo, kad dalyvavimo įvairiose su alkoholio vartojimu susijusiose priemonėse ((duomenys neskelbtini) užsiėmimuose) įtaka nuteistajam yra minimali.

Sutiktina, kad likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti visiškai sumenkinta. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad vertinant nuteistajam paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį (sunkus nusikaltimas), atliktos bausmės dydžio proporcingumą, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas šiuo metu gali sąlygoti nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistasis teistas ir ankščiau, jam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis.

Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad aplinkybę, jog lygtinis paleidimas nuteistajam šiuo metu netaikomas, lemia aptartų duomenų visuma, o ne kiekvienas jų atskirai. Tuo tarpu skunde nuteistasis išskiria neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes atskirai, ir pateikia argumentus bei teismų praktiką, kodėl kiekviena jų nesudaro pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nuteistasis skunde cituoja teismų nutartis, kuriose buvo priimti palankūs nuteistiesiems sprendimai. Teisėjų kolegija, šiuo aspektu pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų procesinių sprendimų, kuriais skunde remiasi nuteistasis, išvados nekvestionuojamos, tačiau pažymėtina, kad akcentuojamos tik atskiros, nuteistajam palankios šių sprendimų vietos, kai tuo tarpu lygtinio paleidimo taikymo galimybė kiekvieno nuteistojo atžvilgiu vertinama individualiai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam lygtinis paleidimas netaikytinas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės principus ar normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.