- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-23-593/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00296-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- A. D.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria tenkintas nuteistojo A. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistajam A. D. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Nuteistasis A. D. nuteistas:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio dalį (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.
1.2. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 9 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstama veika, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šia Kauno apygardos teismo nutartimi pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) A. D. paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, kurios A. D. buvo paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų.
4. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini).
5. 2024 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio elgesio rizika išliko vidutinė, ankščiau jis du kartus pažeidė teismo jam skirtus elgesio apribojimus, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno 2023 m. gruodžio 21 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, A. D. propaguoja nuteistųjų subkultūrą, savo veiksmais daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, be to, nuteistasis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje nenutraukė artimų ryšių su asmenimis, siejamais su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, laikosi neoficialių nusikalstamo pasaulio subkultūros taisyklių. Nuteistasis ankščiau 14 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, nors minimos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai teigti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 13 dienų) neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi tenkino nuteistojo skundą ir nuteistajam taikė lygtinį paleidimą laisvės atėmimo vietų įstaigos BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Apylinkės teismas argumentavo, kad nors nuteistojo pakartotinio elgesio rizika ir išlieka (duomenys neskelbtini), tačiau pats nuteistasis deda maksimalias pastangas siekiant suvaldyti kriminogeninius veiksnius. Priešingai negu nurodo Komisija 2024 m. spalio 28 d. nutarime, nuteistasis sprendžia elgesio problemas dinaminiuose kriminogeniniuose veiksniuose: gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas argumentavo nuteistojo bendrų visuomenės normų palaikymu; kaltės pripažinimu; gebėjimu kelti tikslus kaip save realizuoti per veiklas, kurios nepažeidžia įstatymų; nusikalstamo elgesio pripažinimu ir šio kriminogeninio veiksnio valdymu; dalyvavimu elgesio korekcijos programose; neigiamos įtakos iš aplinkinių pripažinimu, supratimu ir atsiribojimu nuo neigiamą įtaką darančių asmenų; užsiėmimu prasminga veikla, o taip pat apsauginiais veiksniais (artimas ryšys su šeima, pozityvus užimtumas). Pasisakant apie Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis, Alytaus apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nuo šios informacijos gavimo praėjo vienerių metų terminas, per šį laikotarpį nuteistasis aktyviais veiksmais keitė savo elgesį ir suvaldė šį kriminogeninį veiksnį, naujos informacijos apie kitų asmenų daromą įtaką byloje nėra gauta, dėl ko sprendė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios aktualios informacijos, kuri leistų teigti, jog nuteistasis propaguoja nusikalstamą elgesį, laikosi neoficialių nusikalstamo pasaulio subkultūros taisyklių ar nebūtų nutraukęs artimų ryšių su asmenimis, siejamais su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis. Nors Alytaus apylinkės teismas ir sutiko su Komisijos argumentais, jog nuteistasis ankščiau (duomenys neskelbtini) kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad šios nuobaudos yra negaliojančios, pats nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) metų, paskutinį kartą drausmine tvarka baustas (duomenys neskelbtini), po šios nuobaudos skyrimo jis (duomenys neskelbtini) kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį, dėl ko sprendė, jog nagrinėjamu atveju ankstesnis nuteistojo netinkamas elgesys, dėl kurio buvo skiriamos drausminės nuobaudos, negali būti laikomos kaip kriminogeninis veiksnys. Apylinkės teismo nuomone, į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumą buvo atsižvelgta skiriant bausmę už šių veikų įvykdymą ir padarytų veikų sunkumo argumentai negali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti ir šios pozicijos laikosi Kauno apygardos teismas (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-506-888/2022). Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismas darė išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu buvo nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo požiūris į resocializacijos procesą leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko atitinkamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir pagrįstai galima tikėtis teigiamo elgesio laisvėje.
7. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras J. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
7.1. Skunde prokuroras nepritaria Alytaus apylinkės teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju neturi būti vertinamas nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumas. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir buvo įvertintas nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nuteistojo įvykdyti veiksmai neturėtų būti sumenkinami ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti. Prokuroro teigimu, Komisijos 2024 m. spalio 28 d. nutarime nurodomi argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7.2. Argumentuojama, jog lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, jog lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Prokuroro teigimu, nuteistajam pakartotinai nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumo nuteistojo atžvilgiu.
7.3. Prokuroro teigimu, teigiami nuteistojo elgesio pataisos procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietos įstaigoje, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atkreiptina, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai nemaža (likusi neatlikta bausmės dalis — (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka už kelis padarytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, todėl nors ir pataisos namuose yra praleidęs ilgą savo gyvenimo tarpsnį, tačiau šioje situacijoje būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime nuteistasis A. D. prašo atmesti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą.
8.1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroras savo skunde kopijavo Socialinio tyrimo išvados, Komisijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Alytaus apylinkės teismo argumentus. Nors prokuroras skunde ir teigia, kad nuteistojo atžvilgiu taikius lygtinio paleidimo institutą nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas, tačiau iš skundo turinio nėra aišku kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiamas toks prokuroro vertinimas. Nuteistojo teigimu tokie deklaratyvūs teiginiai parodo tik nusistovėjusį Lietuvos Respublikos prokuratūros tendencijas skųsti visus procesinius sprendimus, susijusius su lygtinio paleidimo instituto taikymu ir priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nuteistojo nuomone, prokuroro skunde nurodyti pagrindai negali paneigti A. D. pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, kuomet egzistuoja tiek formalūs, tiek materialūs šio instituto taikymo pagrindai.
8.2. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo klausimas jo atžvilgiu yra svarstomas (duomenys neskelbtini) kartą, kas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra sekamas ir vertinamas jau pakankamai ilgą laiką. Nuteistasis įvykdė visas Komisijos ankstesnio vertinimu metu skirtas papildomas rekomendacijas, kas nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismui leido daryti tinkamą ir pagrįstą išvadą dėl nuteistojo elgesio atitikimo ir lygtinio paleidimo instituto taikymo. Nuteistasis visiškai pritaria Alytaus apylinkės teismo argumentams ir prašo Kauno apygardos teismo į šiuos argumentus atsižvelgti priimant procesinį sprendimą dėl pateikto skundo.
8.3. Nepritariama skundo argumentams, jog A. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Nuteistojo teigimu, tokie prokuroro argumentai yra formalūs, kadangi jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, OASys metodikos skaičiavimais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas, į kuriuos prokuroras net neatsižvelgė. Vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Prokuroras nesivadovavo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų resocializacijos skyrių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10 priede numatytais nuteistųjų elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijais, kuriuose numatyta, jog akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, išryškėjusios ne mažiau kaip paskutinius tris laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius. Kadangi per paskutinius tris mėnesius nuteistasis pasižymėjo nepriekaištingu elgesiu, dėl ko turėjo būti konstatuota, jog nusikalstamo elgesio rizika pasižymėjo sisteminga mažėjimo dinamika, o taip pat nustačius nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimo faktą, turėjo būti konstatuota akivaizdi A. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
8.4. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taškai nemažėja. Argumentuojama, jog nuteistasis atitinka visus Aprašo 10 priede numatytus akivaizdžios pažangos kriterijus: 1) nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 2) pilnai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, bausmės atlikimo metu sutiko dirbti administracijos siūlytą darbą ir šiuo metu vykdo individualią veiklą pagal pažymą, įsitraukė į neatlygintino darbo iniciatyvas; 3) trijų paskutinių mėnesių laikotarpiu neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus; 4) nustatytais terminais įvykdė lygtinio paleidimo komisijos nutarimu jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime argumentuojama, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo elgesys turi būti pripažintas akivaizdžiu mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
8.5. Nors atsiliepime pritariama skundo argumentams, jog negali būti sumenkinamas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, tačiau nuteistojo teigimu, šios aplinkybės turi būti vertinamos tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti pokyčius bausmės atlikimo metu. Priešingu atveju, šios aplinkybės BK 2 straipsnio 6 dalies prasme turėtų būti laikomos dvigubu baudžiamumu ir iškreiptų bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Priešingai negu teigiama prokuroro skunde, nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros, kurios besilaikantys asmenys vengia dirbti, o bylos medžiaga patvirtina priešingai, jog nuteistasis dirba ir jokia bylos medžiaga neįrodo, jog nuteistasis laikytųsi kriminalinės subkultūros.
8.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas (duomenys neskelbtini) kartų, per pastaruosius 2 metus reguliariai trumpalaikėms išvykoms vyksta į namus, kurių metu nuteistasis pateisino jam rodytą pasitikėjimą, grįžo laiku ir numatytų sąlygų nepažeidė. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą ir elgesį, pabrėžia šeimos ir darbo svarbą, turi ateities planų, stebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, priėmimas. Nuteistojo teigimu, tai patvirtina, jog priešingai negu nurodyta skunde, nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir jo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį teigiama linkme, o praeityje atlikti veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio.
8.7. Atsiliepime nuteistasis nesutinka su prokuroro skundo argumentais, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai nemaža. Atkreipiamas dėmesys į vieningai formuojamą praktiką nagrinėjant analogiškas bylas, kuomet skirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ir bausmės tikslų įgyvendinimui (žr. pvz. Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-845-593/2018, Nr. 1S-604-593/2018, Nr. 1S-103-397/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-124-806/2023). Nuteistojo teigimu, kadangi nuteistojo atlikta bausmės dalis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, neatliktos bausmės dalies argumentas negali turėti įtakos nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą lygtinio paleidimo klausimą.
8.8. Tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms neįžvelgtina priežasčių toliau nuteistojo atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmę, kadangi nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir prokuroras. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundas netenkinamas.
9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, prokuroro skundo argumentus, nuteistojo atsiliepimo motyvus ir jo paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad priešingai, nei nurodyta prokuroro skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo A. D. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistojo elgesį toliau koreguoti neizoliuojant A. D. nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, kam visiškai pritaria aukštesnysis teismas.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika todėl, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo, vertintina, ar nuteistojo pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, jog A. D. elgesys keičiasi teigiama linkme.
12. Apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmens byloje bei (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo išvadoje (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nustatytas A. D. asmenybę charakterizuojančias bei jo elgesio pokyčius teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Vis dėlto, nuteistąjį pozityviai apibūdinančias aplinkybes prokurorui skunde nusvėrė A. D. skirtos drausminės nuobaudos už pažeistas laisvės atėmimų vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai bei duomenys apie jo teistumus. Aukštesniojo teismo vertinimu, prokuroras pernelyg sureikšmino aplinkybes, kurių dauguma jau nebegali būti pakeistos, ir nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo pastangas reintegruotis į visuomenę. Pažymėtina, kad visi A. D. asmenybę apibūdinantys duomenys turi būti vertinami visos nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos kontekste, nesuteikiant kuriam nors iš jų išskirtinės reikšmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. D. tiek priimant skundžiamą nutartį, tiek šiuo metu, atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.
13. Byloje esanti Socialinio tyrimo išvada patvirtina prokuroro skundo argumentus, kad nuteistojo A. D. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika nesikeičia nuo paskutinio vertinimo (duomenys neskelbtini). Iš tiesų minimu laiku taikant OASys metodiką A. D. išlieka nustatyta (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastebėtina, jog skirtingais laikotarpiais atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatai skaitine išraiška nėra įvertinami ir nustatyti dinaminių taškų nėra galimybės. Todėl, aukštesnio teismo manymu, nusikalstamo elgesio rizikos pokytį reikėtų vertinti atsižvelgiant į visas nurodytas šių tyrimų rezultatų aplinkybes ir vertinti jų visumą. Ankstesnėje (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atliktu vertinimu pagal OASys metodiką A. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tyrimo rezultatų nedetalizuojant. Prie ankstesnio tyrimo pagal minėtą metodiką nurodyta, kad vidutinė nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam nustatyta atsižvelgus į jo objektyvius su jo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje, o būtent Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, jog nuteistajam stebimas organizuotos nusikalstamos subkultūros propagavimas, o taip pat nepilnai įgyvendintas elgesio korekcijos programas srityse „Gyvenimo stilius ir draugai“ bei „Nuostatos“. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai nėra plačiau aptariami ir iš esmės yra atkartojami (duomenys neskelbtini) vertinimo rezultatai. Nors pastarųjų vertinimų metu A. D. taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau akcentuojama, kad yra stebimos asmens pastangos valdant šią riziką. Be to, nurodoma, kad: atlikdamas bausmę asmuo įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) specialybes, skatintas už mokymąsi; įvertinus teigiamus asmens elgesio pokyčius, nuo (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tęsia darbinę veiklą, skatintas už stropų darbą; nuteistasis padengė turimus finansinius įsipareigojimus, įsitraukia į resocializacijos procesą, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; šiuo metu asmens elgesys disciplinuotas, nuo paskutinės nuobaudos, paskirtos (duomenys neskelbtini) metais - nebaustas, skatintas (duomenys neskelbtini) kartų, ateičiai deklaruoja visuotinai priimtus planus, susijusius su darbinės veiklos realizavimu, savo šeimos rūpinimusi bei tarpusavio santykių gerinimu; pripažįsta, jog bendravimas su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis jam keldavo problemų, supranta šią problemą ir ją sprendė (duomenys neskelbtini) dalyvaudamas individualioje elgesio korekcijos programoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dalyvavo noriai, visada atlikdavo paskirtas užduotis, programos metu išryškėjo motyvacija keisti savo elgesį, siekti pozityvių pokyčių savo gyvenime.
14. Lyginant (duomenys neskelbtini) tyrimo ir paskutiniojo (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatus, paskutiniame, priešingai nei ankstesniame, tyrimų rezultatai nebėra siejami su nuteistojo kriminaliniu elgesiu susijusiais duomenis bei elgesio ypatumais pataisos įstaigoje. Netgi atvirkščiai - kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, pastaruoju metu nuteistojo elgesys reikšmingai pakitęs į teigiamą pusę, šiuo metu asmens elgesys disciplinuotas. Nors iš tiesų Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nuteistasis (duomenys neskelbtini) metais palaikė nusikalstamo elgesio nuostatas, tačiau nuteistasis aktyviais veiksmais tokį savo elgesį keitė, (duomenys neskelbtini) dalyvaudamas individualioje elgesio korekcijos programoje „(duomenys neskelbtini)“, šioje programoje pasiekė užsibrėžtų tikslų pakeisti savo nusikalstamą elgesį ir, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta duomenų, kurie įrodytų, jog (duomenys neskelbtini) nuteistasis palaikytų nusikalstamo elgesio nuostatas. Taigi, priešingai, nei teigia prokuroras, nors nuteistajam išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra nustatyta akivaizdi A. D. pažanga šią riziką mažinant.
15. Sutiktina, kad prokuroras teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog A. D. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo visiškai pavyzdingas, jis drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus nuo bausmės atlikimo pradžios buvo baustas (duomenys neskelbtini) kartų. Minima aplinkybė nėra palanki nuteistajam ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Vis dėlto toks ankstesnis jo elgesio apibūdinimas, ko nuteistasis jau nebegali pakeisti, negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą ir paneigti vėliau sekusį jo pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu. Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog A. D. drausminėmis nuobaudomis buvo baustas (duomenys neskelbtini) kartų, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini), tuo tarpu už gerą elgesį jis buvo skatintas (duomenys neskelbtini) kartų, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad paskatinimų skaičius netgi viršija skirtų nuobaudų skaičių. Taigi, nepaisant nuteistojo netinkamo elgesio bausmės atlikimo pradžioje (bausmės pradžia - (duomenys neskelbtini)), A. D. elgesys paskutinius devynerius metus yra pakankamai disciplinuotas ir sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu. Kaip minėta, vien tai, kad A. D. anksčiau buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, savaime negali eliminuoti galimybės jam taikyti lygtinio paleidimo institutą, neįvertinus ir kitų nuteistojo veiksmų bausmės atlikimo metu.
16. Pastebėtina, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir baigė / išklausė įvairias programas. Pagal galimybes dalyvavo pozityvioje įkalinimo įstaigos veikloje, užsiėmimų metu atliko pavestas užduotis, įsitraukė į diskusijas, bendraudamas išliko ramus ir pagarbus. Yra motyvuotas užsiimti saviugda. Būdamas įkalinimo įstaigoje, jis (duomenys neskelbtini) metais įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą (iki patekimo į įkalinimo įstaigą turėjo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą). Prieš patenkant į įkalinimo įstaigą A. D. darbinę patirtį sudarė (duomenys neskelbtini) metus fiksuotas darbas daugiabučių namų savininkų bendrijoje. Tuo tarpu bausmės atlikimo metu jis įgijo net (duomenys neskelbtini) naujas darbines kvalifikacijas, taip pat nevengė darbo. Pastaruoju metu jis užsiima individualia veikla, pateikė pažymą apie galimybę įsidarbinti vadybininko pareigose įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. D. yra suinteresuotas išėjęs iš pataisos įstaigos įsidarbinti, turėti stabilias pajamas bei norą save realizuoti visuomenėje priimtinais būdais. Pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje skiltyje „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti” paminėtos su darbine veikla susijusios aplinkybės taip pat vertinamos kaip teigiamas veiksnys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį iš nuteistojo solidariai su kitais nuteistaisiais priteista 7 310 Eur suma, o taip pat iš A. D. asmeniškai priteista 767 Eur suma. Šios priteistos sumos yra visiškai atlygintos - iš antstolių S. V. ir A. K. gauti duomenys, kad įsiskolinimai padengti ir vykdomosios bylos A. D. užbaigtos. Kitų vykdomųjų dokumentų šio nuteistojo atžvilgiu negauta.
18. Skunde prokuroras taip pat akcentuoja statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių. Prokuroro vertinimu, šie veiksniai dar privalo būti nuteistojo koreguojami įkalinimo įstaigoje.
19. Nustatyta, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra: gyvenimo stilius ir draugai; Nuostatos. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pastebi, kad Socialinio tyrimo išvados punktuose „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Nustatymai” neigiamai vertinama būtent nuteistojo praeities situacija. Nurodoma, jog ankštesnių vertinimų metu reiškęs savo ištikimybę organizuotam nusikalstamam susivienijimui ir ilgą laiką bausmės atlikimo metu nesilaikęs tvarkos, ilgainiui asmuo stengėsi koreguoti savo elgesį, laikytis nustatytų taisyklių, įsitraukti į mokslus, pozityvų užimtumą. Nepakankamai įvertina savo elgesio pasekmes nusikaltimo aukoms, tačiau iš esmės nusikaltimų nepateisina, suvokia pareigą gyventi pagal visuomenės normas. Nuteistasis išėjęs iš įkalinimo įstaigos, ketina dirbti, rūpintis vaikais, laikytis visuomenėje priimtų nuostatų. Nuteistasis dalyvavo psichologo konsultacijose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Pastaroji aplinkybė Socialinio tyrimo išvadoje vertinama kaip teigiamas veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos valdymui. Įvertinus šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius matyti, jog nors šie veiksniai išlieka vis dar aktualūs, tačiau visgi teigiami pokyčiai nuteistajam juos šalinant yra akivaizdžiai pastebimi.
20. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys - ankstesni teistumai. Nors statinis kriminogeninis veiksnys vertintinas kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė ir yra ganėtinai svari sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau šis veiksnys jau buvo įvertintas teismui priimant nuosprendį ir nuteistajam paskiriant būtent laisvės atėmimo bausmę ir nustatant jos trukmę, šio veiksnio bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti. Šis veiksnys yra nekintantis, todėl būtina vertinti nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
21. Skunde pažymima, kad nuteistasis įvykdė sunkaus pobūdžio nusikaltimus veikdamas organizuotoje grupėje. Aukštesnysis teismas sutinka, jog vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir jo daromą pažangą negalima neatsižvelgti į veikų, už kurių padarymą asmuo yra nuteistas, aplinkybes, tačiau jos taip pat negali būti esminės priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo / netaikymo. Šiuo atveju matyti, kad A. D. ankščiau teistas ir šiuo metu bausmę atlieka už nusikaltimus nuosavybei, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, neteisėtą laisvės atėmimą, o taip pat sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Savo kaltę A. D. dėl šių nusikaltimų pripažino. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška buvo susijusi su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų. Kaip jau minėta, nustatyta, kad pradėjęs atlikinėti bausmę jis taip pat ilgą laiką nesilaikė nustatytos tvarkos, darė pažeidimus, dėl ko daugybę kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. A. D. bausmę atlieka daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, jam per šį laikotarpį daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus jam nei karto nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos ir netgi atvirkščiai - per šį laikotarpį jis buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, stropų mokslą, aktyvų dalyvavimą įvairiuose renginiuose, projektuose, gerą elgesį ir stropų darbą. Per šį laikotarpį nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad per paskutinius vienerius metus nuteistasis būtų turėjęs kontaktų su kriminalinei aplinkai priklausančiais asmenimis. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis neturi įtakos pakartotinio nusikalstamo elgesio valdymui ateityje.
22. Apylinkės teismo nutartyje taip pat akcentuota, kad A. D. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią gyvenamąją vietą. Prokuroro vertinimu, tai, kad nuteistasis A. D. turės pastovią gyvenamąją vietą, dirbs, šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų darymo metu, bet nuteistojo tai nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Aukštesnysis teismas su šiais prokuroro argumentais nesutinka. Kaip minėta, teismo nuosprendžio duomenimis, nuteistojo darbinė patirtis buvo fiksuota tik apytiksliai (duomenys neskelbtini) metus ir dirbant daugiabučių namų savininkų bendrijoje. Tuo tarpu atlikdamas bausmę jis įgijo net keletą darbinių kvalifikacijų, darbinėje rinkoje aktyviai dalyvauja nuo (duomenys neskelbtini) metų, užsiima veikla pagal verslo liudijimą, ne kartą skatintas už gerą elgesį ir stropų darbą, turi patvirtinimą, kad darbą turės ir išėjęs į laisvę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą ir nesusidūrė su išskirtiniais gyvenamosios vietos pastovumo ar sąlygų sunkumais. Visa tai rodo, kad priešingai, nei teigia prokuroras, aplinkybės, jog A. D. laisvėje turi gyvenamąją vietą bei užtikrintą galimybę toliau tęsti darbą, be to, turi tvirtus socialinius ryšius su šeima, yra apsauginiai veiksniai, kurie skatins nuteistąjį elgtis teisingai ir pakartotinai nenusikalsti.
23. Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
24. Aukštesniojo teismo vertinimu, teigiamai A. D. apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus egzistuojančius veiksnius ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi ir padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant, todėl toliau jo elgesys gali būti koreguojamas nuteistojo pastangomis su Probacijos pareigūnų priežiūra jam būnant laisvėje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Esant šioms aplinkybėms, prokuroro skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.