Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-509-1157/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2015-11-16Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-375-893/2018Nutartis · 2018-04-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-394-1057/2018Nutartis · 2018-04-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-203-626/2018Nutartis · 2018-12-04Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-17Lietuvos apeliacinis teismas
  6. T-509-1157/2025Nutartis · 2025-05-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-22
Bylos Nr.
T-509-1157/2025
Teisminio proceso Nr.
1-97-1-00122-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Nuteistasis
O. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-509-1157/2025
Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00122-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U TA RTIS2025 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-225 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 80 parų arešto bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta 100 MGL dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta 100 MGL dydžio bauda pakeista į 50 parų arešto bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė – 18 metų laisvės atėmimo bausmė (pirmus 5 metus atliekant ją kalėjime, o likusius – pataisos namuose). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuspręsta pašalinti nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį, kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, kita nuosprendžio dalis nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi bausmė, paskirta 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, subendrinta su 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu (pakeistu 2014 m. balandžio 15 d.) paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė – 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2013 m. kovo 8 d.

Bausmės pabaiga: 2031 m. kovo 8 d.

2/3 bausmės atliko: 2025 m. kovo 8 d.

Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nutarė taikyti nuteistajam O. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsniu. Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis teistas 3 kartus, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Fiksuojamas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atlieka jau 12 metų, nusikalstamas veikas vykdė būdamas dar jauno amžiaus. Galimai per 12 baimės atlikimo metų nuteistais subrendo ir nuteistojo asmenybė keitėsi prosocialia linkme. Asmens pakartotinių nusikaltimų rizika yra vidutinė, nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, pažįstamiems suaugusiesiems, tačiau nuteistasis intensyviai įsitraukęs į taikomas resocializacijos priemones, yra sustiprinęs savianalizės įgūdžius, įgijęs kritiškumo vertindamas savo veiksmus, geba įvardinti bei analizuoja padaryto nusikaltimo pasekmes, nesiekia išskirtinai rasti save pateisinančių aplinkybių, kaltę pripažįsta, nemenkina ir gailisi, išreiškia didelę motyvaciją siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Nėra jokių duomenų, kad nuteistasis vadovautųsi kriminalinės subkultūros principais, turėtų priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms. Nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose. Nuteistasis dirba už įkalinimo įstaigos ribų įmonėje, kurioje galėtų dirbti ir lygtinio paleidimo metu, nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą. Bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, keletą paklausių specialybių, įgijo vairuotojo teises D, C kategorijai, nuo 2023 m. studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, bausmės atlikimo metu sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Nuteistasis dirbti pradėjo nuo 2018 m. Turėtų darbą, gyvenamąją vietą ir lygtinio paleidimo metu. Nuteistasis aktyviai dalyvavo elgesio korekcijos programose, įgijo socialinių ir kitų įgūdžių, geba atpažinti problemas, susijusias su kriminaliniu elgesiu, siekia jų sprendimų teisėtais būdais ir priemonėmis, pasižymi pakankamais savianalizės įgūdžiais. Nuteistasis geba įvardinti bei analizuoja padaryto nusikaltimo pasekmes, analizuodamas nusikaltimą, nesiekia išskirtinai rasti save pateisinančių aplinkybių, kaltę pripažįsta, nemenkina ir gailisi. Asmuo įvykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis turi daug stiprių apsauginių veiksnių. Bausmės atlikimo metu vedė, augina 2022 m. gimusį sūnų, rūpinasi šeima, šeimos santykius apibūdina kaip tvirtus palaikančius, kas yra svarbus veiksnys, galintis palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenę, neturi priklausomybių.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilnius apylinkės prokuratūros 1 skyriaus prokuroras pateikė skundą dėl Komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-225 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam O. S., prašydamas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam O. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad nors O. S. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijus, tačiau vien tai nėra pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde akcentuojama, kad teigiama O. S. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėta, jog O. S. neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė – bausmės pabaiga 2031 m. kovo 8 d. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nurodė, jog kaltinamasis neigia finansinius įsipareigojimus. Nurodyta, kad nors nuteistasis įstaigoje dirba ir tai yra apsauginis veiksnys, kita vertus, O. S. be darbų bausmės atlikimo vietoje, dirbtų atskirais laikotarpiais, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namai) pastoviai dirba tik nuo 2023 m. spalio 10 d., tad šio kriminogeninio apsauginio veiksnio stiprinimas toliau tęsiant darbą, įgyjant ilgesnę darbinę patirtį gali būti reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymui ir apsauginių kriminogeninių veiksnių stiprinimui, nes dabar lieka neaišku dėl nuteistojo darbinės veiklos tęstinumo, kadangi nuteistasis 2024 m. lapkričio 20 d. vertinimui pateikė oficialią patvirtiną pažymą, kurioje nurodoma, kad UAB „(išvadoje nuasmeninta“) lygtinio paleidimo atveju galės tęsti darbą, tačiau nuteistasis 2024 m. lapkričio 26 d. pateikė sutikimą, kuriame teigiama, kad žmonos mama sutinka priimti gyventi nuteistąjį į jos nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Nuteistasis O. S. teismui pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą, nurodydamas, kad prokuroras nepagrįstai nuvertina jo pastangas, elgesį ir atliktų programų poveikį. Atkreipė dėmesį į tai, kad per visą laikotarpį, kai buvo kalinamas, aktyviai dalyvavo įvairiose psichologinėse ir socialinėse programose, kurios buvo orientuotos į asmenybės pokyčius ir resocializaciją (integracija) į visuomenę. Psichologinės programos, kuriose dalyvavo, yra pagrindas asmenybės kaitai ir elgesio pokyčiams, kad nebūtų daromi nauji nusikaltimai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti jo atsakomybę ir visuomenės ateitį. Programos ne tik padėjo suvokti savo klaidas, bet ir suteikė įrankius bei žinias, padedančias išvengti panašių klaidų ateityje. Nuteistojo manymu, Komisija, įvertinusi dalyvavimą šiose programose ir psichologinio įvertinimo rezultatus, priėmė teigiamą sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Pažymėjo, jog paskutinė nuobauda buvo skirta prieš 7 metus, per visą laikotarpį buvo paskatintas net 28 kartus. Paskatinimai buvo suteikti už aktyvų dalyvavimą socialinėse ir psichologinėse resocializacijos programose, darbą bei pasiektą pažangą. Prokuroro pasisakymas, kad kiekvienas nuteistasis privalo elgtis taip, kaip nuteistasis, nuvertina pasiekimus ir pastangas. Atkreipė dėmesį, jog prokuroras skunde mini, kad nuteistasis dar turi atlikti didelę bausmės dalį. Pagal įstatymą, lygtinis paleidimas yra galimas net ir atlikus dalį bausmės , nėra reikalavimo atlikti „didžiąją dalį“. Svarbiausia yra elgesio pokytis, rizikų sumažinimas ir visuomenės saugumo užtikrinimas, o ne ar liko daug bausmės. Pažymėjo, kad daugiau nei prieš dvejus metus – 2023 m., jam buvo suteikta galimybe į trumpalaikes išvykas į namus. Per šį laikotarpį nepadarė jokių pažeidimų, o tai rodo jo atsakomybę ir pasirengimą laikytis nustatytų taisyklių. Taip pat, jau tris kartus buvo išvykęs į kasmetinių atostogų, kurių kiekvienos truko daugiau nei dešimt dienų. Pasak nuteistojo, tai patvirtina gebėjimą elgtis atsakingai net ir būnant už įstaigos ribų. Nurodė, kad jis dirba įkalinimo įstaigoje nuo 2018 m. Būnant Pravieniškėse, dirbo iš viso apie 4 metus (kartais su tarpais dėl sveikatos problemų). Kalėjime, atliekant bausmę kalėjimo režime, dirbti galimybių nebuvo, todėl prokuroro pasisakymas dėl jo darbo – nepagrįstas. Prokuroro skunde teigiama, kad nėra nustatyta akivaizdžios pažangos, tačiau nuteistasis pažymėjo, kad socialinio tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta specialisto išvada dėl akivaizdžios pažangos. Tą patį įvertinimą patvirtino ir lygtinio paleidimo komisija, kuri taip pat pripažino jo pažangą ir aktyvų dalyvavimą resocializacijos programose. Nuteistojo teigimu, jeigu nebūtų padaręs akivaizdžios pažangos, nebūtų buvęs paskatintas tiek kartų, taip pat nebūtų gavęs lengvos grupės statuso ir nebūtų buvęs perkeltas į pusiaukelės namus. Pagal nutarimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, pagrindinė užduotis buvo intensyvus ruošimasis lygtiniam paleidimui. Perkėlimas į pusiaukelės namus buvo vertinamas kaip svarbus žingsnis jo resocializacijos procese, siekiant užtikrinti sėkmingą integraciją į visuomenę ir pasirengimą lygtiniam paleidimui. Nurodė, kad prokuroras teigia, jog nuteistąjį tikslinga laikyti izoliuotą nuo visuomenės ir toliau koreguoti jo elgesį, tačiau šis teiginys nėra visiškai pagrįstas. Nuteistasis nurodė, kad jis nėra izoliuotas nuo visuomenės – dirba laisvėje, apsiperka parduotuvėje laisvėje, poliklinika ir t. t. Beveik visus dalykus atlieka laisvėje, o dalį programų vykdo savo iniciatyva ir savanoriškai (irgi laisvėje). Be to, pastoviai grįžta į namus savaitgaliais, todėl negalima teigti, kad jis yra visiškai izoliuotas nuo visuomenės. Tai rodo, kad jo integracija į visuomenę vyksta, o jo veiksmų pasekmės ir elgesys yra teigiami. Nurodė, kad per dvylika metų, praleistų laisvės atėmimo įstaigoje, nuteistasis tikrai pasikeitė. Suvokia savo veiksmų pasekmes ir jų poveikį ne tik gyvenimui, bet ir visuomenei. Pirmus penkerius metus atliko kalėjimo režime (griežčiausiai), ir šios bausmės pasekmes jaučia visam gyvenimui. Nors nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, šiuo metu neturi jokių ryšių su buvusiais bendrininkais. Jo šeima gyvena kitame mieste, todėl planuoja toliau gyventi kartu su žmona ir vaiku. Turi mažametį sūnų, todėl nesiruošia ir neturi jokių minčių vėl nukrypti nuo teisėtumo.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam O. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtintinas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija nutarė nuteistajam O. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę 2/3 laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti O. S. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad O. S. atitinka formalią lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. 2/3 bausmės atliko 2025 m. kovo 8 d. Vis tik sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atliko būtiną bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Kartu būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir Komisijos rekomenduotas priemones. O. S. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip yra konkrečiu atveju.

Spręsdamas klausimą dėl O. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Vis dėlto, formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertintina ir materialioji lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlyga, įtvirtinta BVK 82 straipsnyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad bausmė gali būti atliekama nuteistojo neizoliuojant ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su nuteistojo O. S. asmens byla matyti, kad jis anksčiau 3 kartus teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau tai sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, kad teismas galėtų patikėti, jog nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jo elgesys ir kitos asmenybės charakteristikos yra nepriekaištingos bei sudaro tvirtą pagrindą konstatuoti, kad jis padarė pakankamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Komisija ir pats nuteistasis akcentuoja, kad bausmės atlikimo metu, jis buvo baustas 6 kartus (paskutinį kartą – 2018 m. gruodžio 7 d.), tuo tarpu skatintas 28 kartus, administracine tvarka nebaustas. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Palaiko glaudžius santykius su šeima. Laisvėje turi užtikrintą darbo vietą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu dėjo pastangas įgyti išsilavinimą bei profesines kvalifikacijas. Šiuo metu studijuoja. Turi įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. Šiuo metu dirba, yra sudaręs sutartį. Nuteistasis dirbti pradėjo nuo 2018 m. Nuteistasis aktyviai dalyvavo elgesio korekcijos programose, įgijo socialinių ir kitų įgūdžių, geba atpažinti problemas, susijusias su kriminaliniu elgesiu, siekia jų sprendimų teisėtais būdais ir priemonėmis, pasižymi pakankamais savianalizės įgūdžiais. Nuteistasis geba įvardinti bei analizuoja padaryto nusikaltimo pasekmes, analizuodamas nusikaltimą, nesiekia išskirtinai rasti save pateisinančių aplinkybių, kaltę pripažįsta, nemenkina ir gailisi. Asmuo įvykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis turi daug stiprių apsauginių veiksnių. Bausmės atlikimo metu vedė, augina 2022 m. gimusį sūnų, rūpinasi šeima, šeimos santykius apibūdina kaip tvirtus palaikančius, kas yra svarbus veiksnys galintis palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenę, neturi priklausomybių. Jo elgesys visos laisvės atėmimo bausmės metu vertinamas kaip nepriekaištingas.

Aukščiau išdėstytos minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija yra nuteistųjų elgesio korekcijos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Visgi savaime vien faktai, kad O. S. yra skatintas už gerą elgesį, dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Teismas sutinka, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis neturi sunkumų apriboti savo elgesį bei poreikius ir elgtis disciplinuotai, tačiau tokių polinkių jis nerodė būdamas laisvėje, darydamas ne vieną itin pavojingą nusikalstamą veiką ir pirmenybę teikdamas nusikalstamam gyvenimo būdui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo galimybę būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis padarė nemažą pažangą keisdamas savo elgesį. Nusikalstamas elgesys dažnu atveju buvo neapgalvotas, kartojo tas pačias klaidas, kurių vėliau gailėjosi, pasižymėjo impulsyviu bei nekontroliuojamu elgesiu, savitvardos problemomis. Nuteistasis šiuo metu nepasižymi spontanišku ar neapgalvotu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis praeityje stokojo prosocialių resursų tikslų siekimo srityje – finansinio gerbūvio siekė neteisėtomis priemonėmis. Nuteistasis ne visada gebėjo laikytis visuomenėje priimtų normų, tačiau šiuo metu nuteistasis išreiškė didelę motyvaciją siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, jis dirba, mokosi, nedaro pažeidimų, sprendžia su kriminogeniniais veiksniais susijusius klausimus, įžvelgia tame naudą, siekia rūpintis šeima, geba suprasti ir priimti kitų požiūrį, mąstymas pakankamai lankstus. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: rizikingo / pavojingo elgesio tendencija; nesusiformavęs stiprus socialinis ratas už šeimos ribų (nekontroliuojamoje aplinkoje gali būti lengviau pažeidžiamas asocialios grupės). Teismas pažymi, kad šie kriminogeniniai veiksniai iš esmės susiję su vidinėmis asmens nuostatomis ir gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų keisti mąstymą, požiūrį. Vis dėlto, yra nustatyti šie apsauginiai veiksniai – įgyta profesinė kvalifikacija, palaikantys santykiai su šeima, motyvacija užsiimti darbine veikla, stabili gyvenamoji vieta.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo ypač drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022, IS-188-891/2021, 1S-149-851/2021 ir kt.). Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, be kita ko ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų nuteistajam būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Teismas sutinka, kad pagal pateiktus duomenis galima spręsti, jog nuteistasis O. S. įkalinimo įstaigoje nevengia įsitraukti į socialinės reabilitacijos prevencinių bei intervencinių elgesio keitimo priemonių, skirtų kriminogeninių veiksnių valdymui, vykdymą, tačiau teismas, susipažinęs su dalyvavimo šiose priemonėse aprašymu, pasigenda įtikinamo jų teigiamų rezultatų įvertinimo. Sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Tokių išvadų taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų aprašymuose teismas neįžvelgia. Vėlgi, tai nesudaro esminio pagrindo nutarimo netvirtinimui. Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė – ne mažiau kaip 5 metai 9 mėnesiai 17 dienų. Tą iš esmės akcentuoja ir prokuroras prašydamas atmesti Komisijos nutarimą ir jo netvirtinti. Tačiau vertinant Komisijos nutarimo turinį, išsamiai analizuojant 2025 m. vasario 26 d. socialinio tyrimo išvadą matyti, kad 2024 m. gruodžio 4 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, įsitraukimas į resocializacijos procesą – 2025 m. vasario 25 d. atlikus OASys rizikos vertinimą dėl pažangos nustatymo, darytina prielaida, kad asmuo atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus. Taip pat, manytina, jog teigiamą įtaką darys ir apsauginiai veiksniai, o būtent nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, galimybė dirbti laisvėje, įgytos kelios profesinės kvalifikacijos. Be to, teismo vertinimu, tai negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui. Teismo nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis elgesio korekcijos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Teismo vertinimu, nuteistasis yra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę ir yra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme.

Pažymėtina, jog prokuroras skunde akcentavo darbinės veiklos tęstinumą bei skolinius įsipareigojimus. Teismo sprendimu nuteistajam bei kitam asmeniui solidariai priteistas civilinis ieškinys: S. M. 41 184 Eur neturtinei ir 2 328,54 Eur turtinei žalai atlyginti; E. J. 2 896,20 Eur neturtinei ir 115,84 Eur turtinei žalai atlyginti; Š. L. 1 448,10 Eur neturtinei ir 2 016,91 turtinei žalai atlyginti. Akcentuotina, jog pakartotinio vertinimo metu nuteistasis pateikė 2021 m. rugpjūčio 10 d. pažymą iš Lietuvos antstolių rūmų, kurioje pateikta informacija, jog išieškomų skolų nėra. Nuteistasis 2018 m. liepos 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrių dėl galimybės su nukentėjusiais pradėti mediacijos procesą, tačiau nukentėjusios pusės atsisakė dalyvauti. 2025 m. vasario 25 d. Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų, nurodyta, jog įstaiga nuteistojo O. S., vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Nuteistasis yra sumokėjęs ir visas skolas, gautas už administracinius pažeidimus. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis dirba. Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą apmokamą darbą. Darbinius santykius įstaigoje pradėjo nuo 2018 m. gegužės mėn. VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2018 m. lapkričio 9 d. buvo atleistas dėl sveikatos problemų, nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)pareigose, nuo 2020 m. sausio 13 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nusiteistasis bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose, 2023 m. spalio 9 d. sudarė sutartį su UAB „(nuasmeninta)“, įmonėje dirba nuo 2023 m. spalio 10 d. iki dabar pagalbinio darbuotojo pareigose. Pastebėtina, kad nuteistasis turimomis galimybėmis naudojosi, jis yra motyvuotas dirbti, nuo 2018 m. gegužės 3 d. iš esmės stabiliai dirbo, pavestus darbus atlieka gerai. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi ir kėlė savo kvalifikaciją, įgijo vidurinį išsilavinimą, o šiuo metu siekia aukštojo išsilavinimo. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo abejoti nuteistojo motyvacija įsidarbinti kitoje darbovietėje, net ir persikėlus gyventi pas šeimą (duomenys neskelbtini), todėl tokiu būdu nėra pagrindo ir abejoti, kad nuteistasis dengtų atsiradusius finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad laisvėje esančio nuteistojo galimybės susirasti geriau apmokamą ir turimas kvalifikacijas atitinkantį darbą, geresnės.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namai), dirba už jo ribų, taip pat jam nuo 2023 m. gegužės 9 d. yra suteikta teisė išvykti už Vilniaus kalėjimo teritorijos ribų. Išvykų ir darbo už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų metu nefiksuoti jokie nuteistojo elgesio taisyklių pažeidimai. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas, jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pasikeitė į gerą, nors nuteistasis praeityje akivaizdžiai turėjo problemų su gebėjimu laikytis visuomenėje priimtų normų, tačiau šiuo metu pakankamai ilgą laikotarpį stebimas geras nuteistojo gebėjimas save disciplinuoti, gebėjimas laikytis nustatytų nuteistojo pareigų ir nepažeidinėti bausmės režimo ar kitų teisės reikalavimų bei priimti kitų požiūrį. Be to, nuteistajam toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį.

Bendrame aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai, lygtinio paleidimo ir nuteistųjų probacijos taikymo teisinis reglamentavimas nustato ypač precizišką lygtinai paleistų asmenų priežiūrą, todėl nuteistajam nesilaikant jam nustatytų pareigų, jis gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuostatos taikytos tinkamai, O. S. atitinka BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Teismo įsitikinimu, įvertinus visas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas neizoliuotas, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. LK-N-225 ir nuteistajam O. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. LK-N-225 taikyti nuteistajam O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Netenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundo dėl 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-225, netvirtinimo.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė