- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- T-203-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00122-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- J. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Vitalijos Norkūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. B. prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 3 dalį taip pat pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį 2 dalies 9 punktą; 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą; 180 straipsnio 3 dalį; 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 d. (du nusikaltimai); 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį; 253 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai); 187 straipsnį (trys nusikaltimai); 284 straipsnio 1 dalį (keturi nusikaltimai); 214 straipsnio 1 dalį; 302 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4, ir 5 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 (aštuoniolikai) metų, pirmuosius 5 metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir paskirtos kardomosios priemonės – suėmime – išbūtas terminas nuo 2013-03-08 iki 2015-06-04. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-06-04.
Lietuvos apeliacinis teismas 2015-11-16 nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžio dalį dėl J. B. ir kito nuteistojo nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (R. K. epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (P. L. epizodas), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį ( D. U. epizodas) ir BK 180 straipsnio 3 dalį (A. M. epizodas), pašalino nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas.
Nuteistasis J. B. kreipėsi su prašymu peržiūrėti jo nuosprendį ir sumažinti bausmę, nes jis iš kalėjimo režimo atvažiavo į naują kalėjimo režimą.
Nurodo, jog nuo 2018-09-13 jis yra perkeltas į naujas įstaigos patalpas, kurios yra kamerinio tipo (analogiško pobūdžio kaip kalėjimo režime. Pagal planuojamas programas siekiama visose Lietuvos įkalinimo įstaigose padaryti kamerinio tipo patalpas. Pagal naująją programą, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus bendrabutinio tipo gyvenamosios patalpos buvo perkonstruotos į kamerų tipo patalpas. Nurodo, kad šiuo metu jį išleidžia tik į darbą, valgyklą, pasivaikščiojimą bei į socialinius užsiėmimus. Pagal vidaus taisykles ir baudžiamojo proceso kodeksą jis išleidžiamas tik 3 valandoms per parą. Per šį laiką jis turi spėti į sporto salę, pasigaminti valgyti, nueiti į biblioteką, pas gydytoją, pasivaikščioti, į dušą bei išsiskalbti drabužius. Atkreipia dėmesį, kad CPT komitetas paskutiniu apsilankymo metu Lietuvoje, įvertinęs režimus, pakartotinai ragina Lietuvos valdžios institucijas imtis ryžtingų žingsnių parengti užimtumo programas tiek pataisos įstaigose, tiek tardymo izoliatoriuose esantiems asmenims. Tikslas būtų užtikrinti, kad įkalinti asmenys galėtų gana didelę dienos dalį (8 val. ar daugiau) praleisti ne kamerose, užsiimti prasminga veikla (dirbtų, mokytųsi, sportuotų). Nurodo, jog dabartinis jo buvimas pataisos namuose prilygsta jo buvimui Lukiškių TI-K (kalėjimo režimui), užimtumo programa – beveik niekuo nesiskiria nuo kalėjimo režimo. Čia irgi veikia pareigūnų dinaminė pamaina, dabartiniu metu jis yra rakinamas, o iš kameros išleidžiamas pagal nustatytą grafiką. Atkreipia dėmesį, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje daugiau nei 5 metus vertinamas teigiamai, jis lanko socialines programas, sėkmingai pabaigė vidurinę mokyklą, 2015 m. įstojo į Balstogė universitetą, ekonomikos specialybę. Lukiškėse atliko ekonomikos studijų baigiamąją praktiką. Sutiko su kalėjimo socialinės reabilitacijos ir psichologų tarnybos vykdomomis programomis, kurios jam padėjo/padeda pasikeisti į gerą.
Prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Tuo tarpu, pateiktais prašymais nuteistasis prašo, nustačius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sumažinti jam paskirtą bausmę.
Iš prašymo turinio matyti, kad nuteistasis prašo peržiūrėti nuosprendį. Taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jo teigimu, šią bausmę jis turi atlikti BVK 71-76 straipsniuose, kurie reglamentuoja nuteistųjų atliekamą bausmę pataisos namuose, nurodytomis sąlygomis, tačiau, kaip jis nurodo skunde, jo manymu, faktiškai bausmę jis atlieka griežtesnėmis sąlygomis, numatytomis BVK 83-89 straipsniuose, kurie reglamentuoja nuteistųjų bausmės atlikimą kalėjimuose.
Bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja bausmių vykdymo teisė. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl remiantis BVK 3 straipsnio 1 dalimi nuteistajam bausmės vykdymo metu taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu.
Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistojo prašymą nagrinėjantis teismas neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nuteistajam nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jis turėjo teisę pasinaudoti apeliacija ir kasacija. Nuosprendis jo skundo pagrindu buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Antra, akivaizdu, kad pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje sąlygoja tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, tačiau tai savaime neleidžia konstatuoti konstitucinių teisių pažeidimų. Pažymėtina, kad priklausomai nuo to, kuriai nuteistųjų grupei asmuo priskirtas, priklauso, kiek laiko asmuo turi teisę kasdien pasivaikščioti (BVK 73–75 straipsniai), pavyzdžiui, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi galimybę 3 valandas per parą vaikščioti kieme ir kitas BVK numatytas teises. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos bei nepasitenkinimas jomis nesudaro teisinio pagrindo dar kartą peržiūrėti bylą ar švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Tokia galimybė nėra numatyta, nei Baudžiamojo kodekso, nei Baudžiamojo proceso kodekso, ar Bausmių vykdymo kodekso nuostatose. Nuteistieji dėl bausmės atlikimo sąlygų, kurios, jų manymu, yra netinkamos, gali kreiptis į pataisos namų administraciją ar Kalėjimų departamentą, kuriam yra pavaldžios visos laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos, skųsti atitinkamus Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka ir pan.
Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą - lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus 7 skirsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tenkinti nuteistojo J. B. prašymo jokio teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo J. B. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.