- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-14-202/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00122-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- J. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės ir Viktoro Kažio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. (J. B.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo J. B. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį 2 dalies 9 punktą, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 187 straipsnį (trys veikos), BK 284 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4, ir 5 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų, pirmuosius 5 metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir paskirtos kardomosios priemonės – suėmime – išbūtas laikas nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2015 m. birželio 4 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. birželio 4 d.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje J. B. ir T. T. (T. T.) buvo nuteisti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, susijusios su R. K.), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, susijusios su P. L.), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, susijusios su D. U.) ir BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, susijusios su A. M.), ir iš nuosprendžio kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas pašalino nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį.
3. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. spalio 18 d. gautas nuteistojo J. B. prašymas peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę (toliau – prašymas). Tokį prašymą nuteistais pagrindė tuo, kad pagal naująją programą jis nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. perkeltas į pataisos namuose esančias naujas kamerų tipo gyvenamąsias patalpas. Šiuo metu jis iš savo kameros yra išleidžiamas tik 3 valandoms į darbą, pasivaikščiojimą, valgyklą bei į socialinius užsiėmimus. Per šį laiką jis turi spėti į sporto salę, pasigaminti valgyti, nueiti į biblioteką, pas gydytoją, pasivaikščioti, į dušą bei išsiskalbti drabužius. Antai, CPT komitetas ragina Lietuvos valdžios institucijas imtis ryžtingų žingsnių, kad įkalinti asmenys galėtų didelę dienos dalį (8 val. ar daugiau) praleisti ne kamerose ir užsiimti prasminga veikla. Tokios bausmės atlikimo sąlygos Pravieniškių pataisos namuose, anot nuteistojo, prilygsta Lukiškių kalėjimui, kuriame jau jis atliko dalį jam paskirtos bausmės. Be kita ko, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje daugiau nei 5 metus vertinamas teigiamai, jis lanko socialines programas, sėkmingai pabaigė vidurinę mokyklą, 2015 m. įstojo į Balstogė universitetą, ekonomikos specialybę. Lukiškių kalėjime atliko ekonomikos studijų baigiamąją praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas nuteistojo J. B. prašymo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi netenkino. Teismas vertino, kad peržiūrėti nuteistajam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistasis turėjo teisę pasinaudoti apeliacija ir kasacija. J. B. pasinaudojo apeliacija, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas nurodė, kad nuteistasis atlikęs dalį jam paskirtos bausmės, turi teisę paduoti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be kita ko, tuo atveju, jeigu nuteistojo netenkina jo kalinimo sąlygos ir tvarka, jis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka su skundu gali kreiptis į pataisos namų administraciją ar Kalėjimų departamentą, kuriam yra pavaldžios visos laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos.
5. Skunde nuteistasis J. B., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir patenkinti jo prašymą dėl bausmės sušvelninimo. Nuteistasis skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos jis išdėstė prašyme, bei teigia, kad teismas neteisingai įvertino jo prašyme išdėstytus argumentus. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimas kamerų tipo patalpose prilygsta kalėjimo režimui, kurio sąlygomis jis kalėjo Lukiškių kalėjime pirmuosius 5 metus.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo J. B. skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismas teisingai konstatavo, kad sušvelninti nuteistajam Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtą 18 metų laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs galimybės sušvelninti asmeniui bausmę dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų pa(si)keitimo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę galima sušvelninti tik Lietuvos Respublikos Seimui išleidus amnestijos aktą arba Lietuvos Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 78, 79 straipsniai), arba įstatymų leidėjui priėmus įstatymą, lengvinantį nuteistojo teisinę padėtį (BPK 362¹ straipsnis) arba atnaujinus baudžiamąją bylą (BPK 443, 451 straipsniai).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos bendrabutinio tipo gyvenamosios patalpos rekonstruotos į kamerų tipo, įgyvendinant projektą ,,Sudaryti sąlygas sumažinti Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pakartotinio nusikalstamumo atvejų skaičių“, nes nustatyta, jog gyvenimas „lagerio“ tipo kalinimo sistemoje sąlygoja neformalios kriminalinės subkultūros įsigalėjimą, tokiu būdu sumenkinant resocializacijos tikimybę. Projektu tikimasi šį reiškinį sumažinti, o taip pat pagerinti buitines nuteistųjų kalinimo sąlygas, užtikrinant tarptautinių žmogaus teisių standartų įgyvendinimą vykdant laisvės atėmimo bausmes. Pastebėtina, kad dėl Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje esančių kalinimo sąlygų neatitikimo tarptautiniams žmogaus teisių standartams, nuteistasis J. B. dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinė byla Nr. I-916-739/2019), tačiau šioje byloje teismo sprendimas dar nėra priimtas (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys).
9. Todėl nuteistojo skundas netenkintinas, o apskųstoji nutartis paliktina galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. B. (J. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.