- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-102-935/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- V. Ž.
Skundas Nr. 1S-102-935/2025 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21; 2.5.15.1
2025 m. gegužės 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. Ž. (V. Ž.) gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria buvo patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) skundas ir atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 26 d. nutarimą dėl lygtinio nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu V. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus laisvės atėmimu dešimčiai metų.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo pripažinta, kad V. Ž. atsakomybę lengvina aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, V. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidino iki dvylikos metų.
3. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. balandžio 13 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. balandžio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisija 2025 m. vasario 26 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi patenkino prokuroro skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Skunde nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
7. Skunde nurodoma, kad žemesniojo teismo argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, yra formalūs ir nepagrįsti. Nuteistasis įvykdė Komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl atitinka BVK 82 straipsnyje numatytą formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.
8. Skunde pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo staliaus specialybę ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ketverius metu dirbo staliumi. Nuteistasis už stropų darbą buvo ne kartą skatintas. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose, nuteistasis nuo 2024 m. birželio 20 d. dirba. (Duomenys neskelbtini) kalėjimo finansų skyriaus 2025 m. sausio mėnesio pažymoje yra nurodoma, kad įstaiga vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi.
9. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistasis turi brolį, sūnų ir tris dukras, su kuriais palaiko ryšius. Nuteistasis neturi administracinių nuobaudų, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų grupės taisyklių, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, užsiima pozityvia užimtumo veikla. Už gerą elgesį, stropų darbą buvo nuolat skatinamas. Siekdamas psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos, V. Ž. pataisos įstaigoje rodo tam tikrą motyvaciją nevartoti alkoholio, baigė programą „Padėk sau“, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus.
10. Skunde aiškinama, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą 2017 m. rugpjūčio 31 d., nes pažeidė dienotvarkę, jam buvo skirtas papeikimas. Bausmės atlikimo metu buvo skatintas 10 kartų: 1) už nepriekaištingą elgesį, 2) už savalaikį darbo užduočių atlikimą, 3) už darbo valandų valdymą, 4) du kartus už stropų darbą, 5) už nepriekaištingą darbą, numatytų užduočių atlikimą, 6) už siekį įgyti staliaus specialybę, 7) už nepriekaištingą elgesį ir savalaikį darbo užduočių atlikimą, 8) už stropų mokymąsi ir puikų užduočių atlikimą, 9) už neatlygintinus darbus. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo individualiuose pokalbiuose, skirtuose alkoholio vartojimo prevencijai, pokalbiuose susijusiuose su lėšų tvarkymo, ryšių stiprinimo klausimais, pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų susitikimus, dalyvavo pirminėje socialinėje konsultacijoje, psichologijos studento vedamame seminare „Bendravimo ypatumai“, „Caritas“ atstovų vedamame seminare „Smurtas artimoje aplinkoje“, probacijos tarnybos specialistų vedamame seminare apie parengiamąjį darbą, lygtinio paleidimo sąlygas, probacijos tarnybos specialistų vedamame seminare apie parengiamąjį darbą, lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistasis šiuo metu dalyvauja programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, jis taip pat reguliariai (du kartus per mėnesį) dalyvauja socialinio darbuotojo konsultacijose. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, V. Ž. deda maksimalias pastangas, siekdamas įrodyti, kad yra vertas būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos.
11. Skunde teigiama, kad žemesnysis teismas neatsižvelgė į lygtinio paleidimo taikymo tikslus ir prioritetus, teismų praktikoje suformuluotas taisykles, taip pat nebuvo įvertintos teigiamai V. Ž. charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos socialinio tyrimo išvadoje. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma, kokias rekomendacijos nuteistajam reikėtų vykdyti toliau.
12. Gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis teisinis pagrindas V. Ž. taikyti lygtini paleidimą. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai neatitinka teismų praktikos sprendžiant analogiško pobūdžio klausimus, kai asmenys, kuriems buvo nustatyti žymiai didesni socialinės rizikos balai ir kurie nebuvo įvykdę socializacijos planų, kurie buvo teisti po keletą kartų, neskatinti, buvo paleidžiami iš pataisos įstaigų.
13. Skunde aiškinama, kad žemesnysis teismas neįvertino V. Ž. ryšių su šeima, vaikais ir artimaisiais. Be to, žemesnysis teismas neatsižvelgė į tai, kad V. Ž., taikant jam lygtinį paleidimą, dirbtų, turėtų gyvenamąją vietą, kurioje galėtų būti taikoma intensyvi priežiūra.
14. Skunde nurodoma, kad duomenų, kurie apibūdintų nuteistąjį neigiamai, nėra, o jį teigiamai apibūdinančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog jis pakeitė savo elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl šios priežasties nėra prasmės toliau V. Ž. laikyti (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
15. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo gynėjo advokato skundas tenkintinas.
16. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog V. Ž. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja nustatyti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o ne privalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
17. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu V. Ž. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo mąstymas bei elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau pageidaujamų pokyčių būtų galima siekti net ir sumažinus nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, jo priežiūrą bei kontrolę.
18. Komisija, spręsdama, ar V. Ž. galima taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgė į tai, kad šis nuteistasis yra teistas keturis kartus, visus keturis kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jo nusikalstamus veiksmus lėmė alkoholio vartojimas, bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą (nuobauda nebegalioja). Tuo pačiu Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti lygtinį paleidimą V. Ž., įvertino ir tai, kad nuteistasis nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose, bausmės atlikimo metu jis įgijo staliaus kvalifikaciją, dirba už laisvės atėmimo vietos įstaigos ribų, kriminogeninis rizikos veiksnys, t. y. alkoholio vartojimas, yra valdomas. Be to, nuteistasis yra linkęs prisiimti atsakomybę ir supranta savo veiksmų pasekmes, geba nurodyti kriminogeninius poreikius, jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, moka skolas, laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi pozityviai bei nepriekaištingai, yra dešimt kartų skatintas, nėra baustas administracine tvarka, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų grupės taisyklių. Komisijos vertinimu, nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ypač valdant esminį kriminogeninį veiksnį – piktnaudžiavimą alkoholiu (egzistuojančią problemą pripažįsta, dalyvauja tikslinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota alkoholio vartojimo atvejų). Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesivadovauti Komisijos nutarime nurodytais faktais apie V. Ž. elgesį bausmės atlikimo metu, nes tie faktai atitinka pateiktoje medžiagoje esančius duomenis ir apie nuteistojo dabartinę asmenybę sprendžiama būtent pagal juos.
20. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, daro išvadą, kad V. Ž. ne tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, bet ir yra nustatyta faktinių duomenų visuma, patvirtinanti, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas, nenustatyta. Šiuo atveju pritartina Komisijos išvadai, kad V. Ž. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrimą Lietuvos probacijos tarnybos. Nuteistojo pozityvūs mąstymo bei elgesio pokyčiai, kurie vertintini kaip nuoseklių jo pastangų keistis rezultatas, leidžia pagrįstai manyti, kad jie tęsis ir lygtinio paleidimo metu bei jam pasibaigus. Be to, lygtinio paleidimo institutas nereiškia, kad asmuo bus atleistas nuo bausmės atlikimo ar bausmės laikas jam bus sutrumpintas. Manytina, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus nei teisingumo principui, nei bausmės paskirčiai, nes nuteistasis privalės vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytas bendrąsias bei specialiąsias probuojamųjų pareigas, kurių vykdymas užtikrins ir tolimesnę nuteistojo elgesio korekciją pozityvia linkme.
21. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir „galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių“. Tokia žemesniojo teismo pozicija neatitinka egzistuojančio teisinio reguliavimo ir nėra pagrįsta.
22. Teiginys, kad V. Ž. nepatyrė pakankamo realaus laisvės suvaržymo, leidžia manyti, jog žemesniojo teismo vertinimu nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Vis tik bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, yra skiriama priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kurio teisėtumas bei pagrįstumas, taip pat ir dėl bausmės, gali būti tikrinamas tik baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o ne sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimus. BVK 82 straipsnyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas. Teigtina, kad įstatymų leidėjas yra įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą, kuris iš esmės ir lemia nuteistajam paskirtos bausmės griežtumą, nurodydamas, jog nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 82 straipsnio nuostatos leidžia teigti ir tai, kad kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis privalo atlikti, jog būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, kad nuteistojo atliktos bausmės dalis, taip pat padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, šių veikų padarymo aplinkybės, teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu V. Ž. yra atlikęs šiek tiek daugiau nei tris ketvirtadalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. akivaizdžiai didesnę bausmės dalį nei numatyta įstatyme, kuomet gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas.
23. Faktas, jog, nuteistasis nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl savo nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, stengėsi sumenkinti savo atliktų veiksmų pavojingumą, buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismui sugriežtinant jam paskirtą bausmę ir nėra reikšmingas taikant lygtinį paleidimą. Pagal bendruosius teisės principus dar kartą tuo pačiu pagrindu nuteistojo teisinė padėtis negali sunkėti.
24. Žemesnysis teismas, nurodydamas, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neleidžia tikėtis sėkmingo bausmės tikslų įgyvendinimo lygtinio paleidimo metu, tokios savo pozicijos iš esmės nepagrindė. Iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kokios ir kodėl šiuo metu V. Ž. taikomos griežtos priemonės sudaro prielaidas bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, įgyvendinti efektyviau nei pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą, kurio metu, kaip jau buvo minėta, jis privalėtų griežtai laikytis tiek bendrųjų, tiek specialiųjų probuojamojo pareigų, būtų prižiūrimas probuotojo.
25. Skundžiamoje nutartyje yra aptariamos situacijos, kurias žemesnysis teismas įvertino kaip nustatytos tvarkos, kurios privalėjo laikytis V. Ž., pažeidimai. Vis tik žemesniojo teismo aptartos situacijos nevertintos kaip sudarančios pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis 2023 m. lapkričio 30 d. grįžo į pusiaukelės namus anksčiau nei nurodyta jo individualioje darbotvarkėje. Pats nuteistasis paaiškino, kad oro sąlygos darbui ant stogo buvo netinkamos ir taip pat jo netenkino atlygis už darbą, todėl jis pateikė darbdaviui prašymą tą pačią dieną jį atleisti iš darbo ir grįžo į pusiaukelės namus. Akivaizdu, kad, nuteistajam nesutikus atlikti darbo funkcijų ir išreiškus norą nutraukti darbo santykius, jis toje vietoje, kurioje turėjo atlikti darbines funkcijas, neturėjo pagrindo pasilikti ir pagrįstai grįžo į pusiaukelės namus. Nuteistasis 2024 m. vasario 23 d. 23.50 val. patikrinimo metu neatidarė buto, kuriame privalėjo būti nustatytu metu, durų, nors pareigūnai skambino ir beldė į duris, taip pat nuteistajam buvo skambinama į mobiliojo ryšio telefoną (abonentas buvo nepasiekiamas). Iš paties nuteistojo paaiškinimo matyti, kad aptariamo patikrinimo metu jis miegojo, todėl beldimo į duris negirdėjo. Beldimo į duris negirdėjo ir buto šeimininkas, iš kurio nuomojasi kambarį. Durų skambutis neveikė, nes buvo dingusi elektra (nuteistasis yra pateikęs duomenis, patvirtinančius elektros tiekimo sutrikimo faktą), o telefonu neatsiliepė, nes jam buvo skambinama ne tuo numeriu, kurį jis tuo metu naudojo. Šiuo atveju iš tikrųjų galima įtarti, kad netinkamas pareigų vykdymas nebuvo nulemtas objektyvių priežasčių, tačiau nėra pakankamo pagrindo konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiškų situacijų daugiau nebuvo nustatyta. Taip pat iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2024 m. lapkričio 1 d. 23.45 val. suveikė elektroninio stebėjimo sistemos aliarmas, nes V. Ž. pažeidė buferinę zoną (nuteistasis nuo tos vietos, kurioje privalėjo būti nustatytu laiku, buvo nutolęs apytiksliai 200 metrų atstumu). Vis tik patikrinus vietą, kurioje nuteistasis privalėjo būti, jis joje buvo rastas ir buvo blaivus. Pažymėtina, kad nei vienu iš aptartų atvejų V. Ž. nebuvo skirtos jokios nuobaudos.
26. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką, kuri Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 18 d. sprendimu buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad buvusi nuteistojo sutuoktinė yra nurodžiusi, jog tarp jos ir nuteistojo kildavo konfliktai dėl skirtingų požiūrių į susiklosčiusią situaciją. Vis tik čia būtina įvertinti, kad duomenų, kurie leistų daryti, jog kilę konfliktai buvo sprendžiami kokiu nors netinkamu būdu, nėra. Be to, iš buvusios nuteistojo sutuoktinės paaiškinimų matyti, kad santuokos nutraukimo priežastis iš tikrųjų buvo tai, jog sprendimas sudaryti santuoką buvo priimtas skubotai bei neapgalvotai, netinkamai įvertinus savo emocijas ir jausmus, moteris dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su nuteistuoju, ketina grįžti gyventi į savo kilmės šalį, Lietuvos Respublikoje gyventi neketina. Šiuo atveju skubotas santuokos sudarymas ir jos nutraukimo priežastys neleidžia konstatuoti, kad nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas.
27. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas patvirtinti Komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti minėtą nutarimą, naikinama ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas, t. y. Komisijos nutarimas tvirtinamas, o prokuroro skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį, patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.