- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- T-1301-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00016-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Nuteistasis
- R. T.
- Advokatai
- Tomas Kaminskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. LK-N-873 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. lapkričio 8 d. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinam sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmetė.
R. T. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2029 m. vasario 11 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2024 m. vasario 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. LK-N-873 nuteistajam R. T. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 85 straipsnį.
Komisija priėmė tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad, nors nuteistajam R. T. ir trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, savivertės jausmas šiek tiek paaukštintas, nesugeba išskirti probleminių sričių, kas rodo, jog jam vis dar sudėtinga identifikuoti esamas problemas, tačiau nuteistajam nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nuosekliai siekė švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų – nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2024 m. birželio 13 d. bausmę atlieka atviro tipo kalėjime. Vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemonės. Nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose resocializacijos, elgesio keitimo ir pozityvaus užimtumo priemonėse, atsakingai vykdė jam skirtas užduotis, rodė motyvaciją tobulėti ir pasirengti gyvenimui laisvėje. Jis sėkmingai baigė elgesio pataisos programą „R.A.K.T.A.S.“, kur demonstravo savianalizės gebėjimus, konstruktyvų bendravimą, gebėjimą valdyti emocijas ir reflektuoti savo elgesį. Lankydamas individualias psichologo konsultacijas, gilinosi į nusikalstamumo priežastis, analizavo charakterio savybes, mokėsi spręsti problemas, įsijausti į kitų padėtį, prisiimti atsakomybę ir įvertinti veiksmų pasekmes. Apibendrinant, nuteistasis pakankamai sėkmingai įgyvendino individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvavo intervencinėse, prevencinėse ir pozityvaus užimtumo veiklose, įgūdžių ugdymo tikslai pasiekti, o jo elgesys ir motyvacija rodo progresą savianalizės, problemų sprendimo, atsakomybės ir socialinių kompetencijų srityse. Jis išreiškia teigiamą požiūrį į darbą. Vykdė Komisijos rekomendacijas. Tai pirmas nuteistojo teistumas. Lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas ir šešis kartus skatintas. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai valdomi, nustatyta daug apsauginių veiksnių.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 10 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriame prašoma atsisakyti jį patvirtinti. Skunde nurodyta, kad Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai. Nagrinėjamu atveju, asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 str. straipsnio 3 dalis) ir sunkaus nusikaltimo (BK 199 straipsnio 4 dalis) (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) padarymą, kas savaime parodo didesnį jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, o ir paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė. Prokuroro teigimu, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį R. T. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama R. T. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo (6 kartus skatintas), tačiau nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas drausmine tvarka. Taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas - kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad su nuteistojo R. T. elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai - nepakankami problemų identifikavimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, finansinio stabilumo trūkumas ateityje galėtų apsunkinti integraciją į visuomenę ir tai yra apsauginis veiksnys. Šio kriminogeninio apsauginio veiksnio stiprinimas gali būti reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymui ir apsauginių kriminogeninių veiksnių stiprinimui. Nuteistojo požiūris į darbą iš esmės yra teigiamas, tačiau Vilniaus kalėjime nuteistasis dirba tik nuo 2025 m. liepos 3 d. Nuteistasis šiuo metu dar neturi nuolatinių, stabilių darbo įgūdžių būtinų integracijai į darbo rinką, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma kurioje nurodoma, kad nuteistasis būtų priimtas (duomenys neskelbtini) pareigoms lygtinio paleidimo atveju, yra galimai formalaus pobūdžio, nes duomenų, kad nuteistasis turi atitinkamas kvalifikacijas šiam darbui nėra (gyvendamas (duomenys neskelbtini) nuteistasis dirbo mokytoju, treneriu, apsaugos darbuotoju, privačiu vairuotoju, gaudavo pajamų iš statybų įmonės veiklos; Marijampolės kalėjime dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvėju ir ūkio skyriaus dušinės vedėju; (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistasis užsiėmė menine veikla - gamino dirbinius iš medžio (inkilus) ir dabar dirba tvarkiniu 4 val. per dieną). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, išlieka reali rizika, kad nuteistasis susidūręs su finansiniais sunkumais vėl gali rinktis neteisėtą būdą pinigams uždirbti, nes būtent finansinis nepriteklius ir buvo esminis faktorius, nulėmęs jo sprendimą atlikti nusikalstamą veiką - narkotinių medžiagų kontrabandą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti ir į tai, kad dar teismo nuosprendžiu iš nuteistojo R. T. priteista 670,58 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlyginti, tačiau šiai dienai nėra duomenų, kad priteista suma būtų atlyginta.
Atsiliepimas
Gautame nuteistojo advokato Tomo Kaminsko atsiliepime į prokuroro skundą prašoma patvirtinti Komisijos nutarimą bei atmesti prokuratūros skundą kaip nepagrįstą. Pirmiausia, prokuratūros skunde apeliuojama į tai, kad Komisijos nutarime nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimų lemiantys veiksniai, kaip kad padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas. Reikšminga įvertinti tai, kad nuteistasis R. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Jo padaryta nusikalstama veika buvo nulemta spontaniško noro užsidirbti pragyvenimui ir nesmurtinio pobūdžio, todėl jis neturėtų būti vertinamas kaip ypatingai pavojingas visuomenei. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę beveik septynerius metus jis jau padarė pakankamai reikšmingas išvadas dėl netinkamai pasirinkto elgesio modelio nusikalstant. Prokuratūros skunde taip pat minima Socialinio tyrimo išvada, pagal kurią su nuteistojo R. T. elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, kad jau daugiau nei pusantrų metų nuteistasis koreguoja savo elgesio nuostatas dėl minėto kriminogeninio veiksnio ir vykdo visas su tuo susijusias socialinės reabilitacijos priemones. Prokuratūros skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl nuteistojo nuolatinių, stabilių darbo įgūdžių būtinų integracijai į darbo rinkų. Gynybos manymu, (duomenys neskelbtini) darbas nėra tokios aukštos kvalifikacijos darbas, kurio nuteistasis R. T. negalėtų dirbti būdamas apmokytas, net jeigu iki šiol nėra dirbęs tokio darbo, jo darbo pasiūlymas vis dar galioja. Svarbiau įvertinti tai, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama. Prokuratūros skunde, be kita ko, nurodyta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismo nuosprendžiu iš nuteistojo R. T. buvo priteista 670,58 Eur proceso išlaidų, kurios nėra atlygintos. Gynybos manymu, minėta suma nėra reikšmingai didelė ir galinti nulemti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymą. Nuteistasis R. T. supranta apie būtinybę atlyginti minėtas proceso išlaidas ir planuoja tai padaryti būdamas laisvėje, kai tik užsidirbs daugiau pinigų pragyvenimui. Be to, Komisija tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir padarė pagrįstas išvadas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistojo R. T. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas netenkintinas, Komisijos nutarimas tvirtintinas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Kiekvienu atveju būtina įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, leidžiantys spręsti, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo atitinkamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti R. T. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte: R. T. atliko pusę jam paskirtos bausmės 2024 m. vasario 11 d., įvertinus asmens byloje, socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3199 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) esančius duomenis, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (svarbu tai, kad nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2025 m. spalio 13 d., nuosekliai išliko žema). Be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. T. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad šis teistumas R. T. yra pirmasis, anksčiau jis teistas nebuvo. Laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2019 m. vasario 11 d. Nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2024 m. birželio 13 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo įstaigoje ((duomenys neskelbini) pusiaukelės namuose). Taigi nuteistasis paskutiniu metu jau nemažą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo įstaigoje. Be to, nėra duomenų, kad būtų fiksuoti pažeidimai ar nuteistojo padaryti nusižengimai būnant pusiaukelės namuose. Tai teigiamai apibūdina R. T. asmenybę.
Prokuroro skunde pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarbu tai, kad R. T. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkaus nusikaltimo (BK 199 straipsnio 4 dalis) padarymą, kas savaime parodo didesnį jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, o ir paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė.
Iš tiesų, kaip teigia prokuroras savo skunde, R. T. šiuo metu atlieka subendrintą laisvė atėmimo bausmę už vieno sunkaus (BK 199 straipsnio 4 dalis (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.)) ir vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo padarymą. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio nusikaltimai sudaro didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, sudaro sąlygas psichiką veikiančių medžiagų plitimui. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir skaičių, pritartina prokurorui, kad tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Kita vertus, teismas pažymi, kad nuteistasis yra teistas tik vieną kartą už dviejų nusikaltimų padarymą, juolab nusikaltimai padaryti idealia sutaptimi, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tai yra svarbi aplinkybė, priimat sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam. Be to, padarytų nusikaltimų pobūdis ir skaičius negali būti esminė ir lemianti aplinkybė netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Svarbu ir tai, kad nuteistasis nėra visiškai abejingas padarytiems nusikalstamiems veiksmams, jis tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek atliekant jam paskirtą bausmę, savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi dėl savo veiksmų. Taigi prokuroro skunde nenurodoma jokių papildomų aplinkybių, dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei, apsiribojant tik nusikalstamų veikų sunkumo aspektu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prokuroro skunde akcentuojamas teistumas, susijęs su nuteistojo padarytais nusikaltimais, kuris negali būti pakeistas ar kaip nors panaikintas šiuo metu, neturi turėti išskirtinės reikšmės, atsižvelgiant į tai, kad už minimus nusikaltimus R. T. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir didžiąją dalį jos atlikęs. Visi nuteistojo R. T. asmenybę apibūdinantys duomenys turi būti vertinami visos jį charakterizuojančios medžiagos kontekste, nesuteikiant kuriam nors iš jų išskirtinės reikšmės.
Vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje svarbu ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu R. T. 2 kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos – 2022 m. kovo 22 d. disponavo mobilaus ryšio telefonu; 2023 m. gruodžio 13 d. nustatytas alkoholio vartojimo faktas). Jam buvo paskirtos nuobaudos – atlikti įmokas į Nukentėjusiųjų fondą, R. T. šias įmokas atliko. Nors per pastaruosius beveik 2 metus R. T. nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi, tačiau matyti, kad abi drausminės nuobaudos paskirtos už sunkius drausminės tvarkos pažeidimus. Į tai atkreipia dėmesį ir prokuroras savo skunde. Tačiau toks netinkamas elgesys daugiau nebuvo pasikartojęs. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta, kad šiuo metu alkoholio vartojimas R. T. nėra aktuali problema. R. T. iniciatyva dalyvauti anoniminių narkomanų grupės veikloje rodo jo motyvaciją prevenciškai stiprinti atsparumą tiek psichoaktyvių medžiagų vartojimui, tiek jų platinimui. Svarbu ir tai, kad R. T. 7 kartus skatintas, dažniausiai už nepriekaištingą elgesį. Taip pat, teismui pateiki duomenys patvirtina, kad R. T. nuosekliai vykdo Individualų socialinės reabilitacijos planą – dalyvavo intervencinėse priemonėse – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 20 d. dalyvavo 5 individualiose psichologo konsultacijose; 2024 m. sausio 19 d. Marijampolės kalėjimo kontaktinio pareigūno pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nuteistasis programų pagal sudarytą individualų resocializacijos planą (duomenys neskelbtini) nelanko, kadangi nemoka lietuvių kalbos; nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. liepos 30 d. dalyvavo elgesio pataisos programoje - dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S“; nuo 2025 m. kovo 27 d. iki 2025 m. gegužės 8 d. lankė individualias konsultacijas, skirtas analizuoti situacijas tiek įsijaučiant į kito žmogaus vaidmenį, tiek ir kalbant apie savo paties problemas bei nusikalstamumo riziką.; dalyvavo prevencinėse priemonėse: nuo 2024 m. kovo 26 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. „Padėk sau“; 2024 m. programos „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“ užsiėmimuose; 2025 m. vasario 12 d. socialinės darbuotojos konsultacijose dėl galimo lygtinio paleidimo ir dalyvavimo intervencinėse programose. Taip pat dalyvavo konsultacijose skirtose socialinių įgūdžių ugdymui; kiekvieną sekmadienį dalyvauja AN grupės „Erdvė“ (rusų k.) susitikimuose (jo įvykdytas nusikaltimas susijęs su psichotropinių medžiagų disponavimu); 2025 m. rugpjūčio 20 d. Psichosocialinėje intervencinėje veikloje, vaidybinio filmo „Rekviem svajonei“ peržiūroje, skirta priklausomybių rizikos veiksnių analizei ir savęs pažinimo skatinimui bei praktinėse užduotyse; 2025 m. rugpjūčio 27 d. Edukacinėje emocinėje refleksijoje skirtoje skatinti savistabą, empatiją ir socialinį sąmoningumą; 2025 m. rugsėjo 9 d. VK darbuotojos organizuotame užsiėmime „Kai neįmanoma tampa įmanoma: stebuklai mūsų gyvenime”; pozityvaus užimtumo priemonės – 2020 m. birželio 26 d. dalyvavo konkurse „laiškas mamai“; 2024 m. liepos 25 d. savanorės G. M. vedamame krikščioniško turinio susitikime; 2025 m. liepos 10 d. „Poreikių atradimas per erzinančias kitų žmonių savybes” užsiėmime; 2025 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje, LKT organizuotame „Baltojo kaspino bėgime“; 2025 m. rugsėjo 4 d. RS organizuotame renginyje išvykoje prie Salotės ežero, tinklinio turnyre; vaidybinio filmo „Odna“ peržiūroje; 2025 m. rugsėjo 18 d. susitikime su Lietuvos probacijos tarnybos atstovu, sužinojo kokios probacijos sąlygos taikomos nuteistiesiems lygtinio paleidimo metu, susipažino su LPT veikla, bei su veikla susietais naujovėmis.; nuo 2025 m. gegužės mėnesio pradėjo lankyti lietuvių kalbos pamokas; atliko gerbūvio darbus. Įvertinus tai kas išdėstyta, matyti, kad R. T. aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, jo elgesys rodo, kad R. T. yra motyvuotas ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, turėdamas tikslą keistis.
Teismas, nagrinėdamas R. T. lygtinio paleidimo patvirtinimo klausimą, atsižvelgia ir pastebi, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, save realizuoja darbinėje veikloje ir jo nuostata dėl darbinės veiklos išlieka pozityvi. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad R. T. nuo 2020 m. vasario 1 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo ceche siuvėju. Įmonei bankrutavus ((duomenys neskelbtini)), iš darbo buvo atleistas, tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kalėjimo ūkio skyriuje dušinės vedėju. 2024 m. birželio 12 d. perkėlus jį į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, teigiama nuostata darbui išliko. 2025 m. vasario 7 d. jam leista užsiimti menine veikla - gaminti dirbinius iš medžio (inkilus). 2025 m. vasario 15 d. jis sutiko būti įtrauktas į administracijos paskirtą darbinę veiklą, o nuo 2025 m. liepos 3 d. jam leista dirbti 4 val. per dieną (20 val. per savaitę). 2025 m. rugpjūčio 20 d. gauta UAB „(duomenys neskelbini)“ direktorės pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis būtų priimtas (duomenys neskelbini) pareigoms lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu prokuroras savo skunde nurodo, kad nors nuteistojo požiūris į darbą iš esmės yra teigiamas, tačiau Vilniaus kalėjime jis dirba tik nuo 2025 m. liepos 3 d. Nuteistasis šiuo metu dar neturi nuolatinių, stabilių darbo įgūdžių būtinų integracijai į darbo rinką, o UAB „(duomenys neskelbini)“ pažyma kurioje nurodoma, kad nuteistasis būtų priimtas (duomenys neskelbini) pareigoms lygtinio paleidimo atveju, yra galimai formalaus pobūdžio. Tačiau teismo vertinimu, aukščiau išvardytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. T. neturi negatyvių nuostatų į darbą, šiuo metu dirba ir ketina dirbti, todėl šiuo atveju darbas gali būti apsauginiu veiksniu, mažinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir galintis padėti siekti finansinio saugumo teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su darbo vietos turėjimu ir profesinėmis kvalifikacijomis, o R. T. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nėra susiję su jo darbine veikla ar finansinės naudos siekimu nusikalstamais būdais, įvykus nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiams. R. T. darbinė veikla atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę netgi pasižymi pakankamu tęstinumu. Todėl teismas daro išvadą, kad asmuo paleistas lygtinai finansinės naudos ir toliau sieks tik teisėtais būdais, o turimas pasiūlymas dėl įsidarbinimo po paleidimo užtikrina galimybę gauti teisėtas pajamas ir mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors prokuroro teigimu pateikta pažyma apie galimybę įsidarbinti yra galimai formalaus pobūdžio, tačiau teismas neturi jokių objektyvių duomenų abejoti asmens byloje esančios pažymos tikrumu ar nuteistojo apribota galimybe dirbti minimoje įmonėje. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo nuteistojo gynėjas advokatas, nuteistasis R. T. apmokytas galėtų tinkamai dirbti (duomenys neskelbini) darbą, todėl svarbiausias šiuo atveju yra būtent R. T. teigiamas požiūris į darbą.
Prokuroro skunde akcentuojama aplinkybė susijusi su Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu iš nuteistojo priteistomis 670,58 Eur proceso išlaidomis Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pažymint, kad šiai dienai nėra duomenų, kad priteista suma būtų atlyginta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis planuoja šią sumą padengti, kadangi gauna atlyginimą iš darbinės veiklos. Taip pat, pažymėta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis (2025 m. spalio 6 d.), įstaigoje vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nėra. Nors neatlygintų proceso išlaidų dydis nėra mažas, vis tik šiuo atveju vien tai nelaikytina kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą. Be to, gynėjo advokato pateiktame atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis R. T. supranta apie būtinybę atlyginti minėtas proceso išlaidas ir planuoja tai padaryti būdamas laisvėje, kai tik užsidirbs daugiau pinigų pragyvenimui.
Spręsdamas dėl R. T. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis palaiko ryšius su savo sutuoktine (nors anketos duomenimis – išsituokęs, tačiau paklaustas nurodė, kad išsiskyrė siekdami gauti geresnes gyvenimo sąlygas) ir dviem nepilnametėmis dukromis. Santykius su šeima jis apibūdino kaip artimus, abipusiai palaikančius ir emociškai svarbius. Šeimos nariai reguliariai palaiko su juo ryšį, teikia moralinį palaikymą, domisi jo gyvenimu įkalinimo įstaigoje bei planuoja jį palaikyti ir po lygtinio paleidimo. Be to, R. T. turi patvirtintą gyvenamąją vietą, jeigu jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gyventų adresu - (duomenys neskelbtini). Pateikė Lietuvos Respublikos piliečio 2025 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytą sutikimą, kuriame pastarasis nurodo sutinkantis priimti gyventi nuteistąjį savo namuose prieš tai paminėtu adresu (patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno antspaudu ir parašu). Taigi laisvėje problemų dėl gyvenamosios vietos nebūtų, o šeima ir jos palaikymas, nors ir lygtinio paleidimo atveju, būtų per atstumą (šeima gyvena užsienyje), nuteistajam būtų nusikalstamo elgesio riziką valdančiu ir apsauginiu veiksniu.
Socialinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių, tačiau nustatytas nuteistojo vienas dinaminis veiksnys, į kurį atkreipia ir prokuroras savo skunde - nepakankami problemų identifikavimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai. Taip pat nurodyta, kad R. T. buvo būdingi riboti problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai bei savo veiksmų pasekmių įvertinimo stoka, o jo elgesys dažniausiai buvo orientuotas į asmeninių poreikių patenkinimą. Vis dėlto, R. T. turi nusimatęs ateities planus ir aktyviai stengiasi juos įgyvendinti, todėl šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas, nes nuteistasis dalyvavo resocializacijos plane numatytose priemonėse, o jo dalyvavimas vertinamas kaip pakankamai sėkmingas. Akivaizdu, kad nurodytą vienintelė dinaminį kriminogeninį veiksnį R. T. gali koreguoti savo elgesiu ir pastangomis ir tai daro sėkmingai. Svarbu ir tai, kad išlikusį dinaminį kriminogeninį veiksnį R. T. galės koreguoti ir paleistas lygtinai, pasitelkiant lygtinio paleidimo vykdymą vykdančių specialistų pagalbą. Be to, nuteistasis turi du apsauginius veiksnius - turi profesines kvalifikacijas bei paleidimo atveju turės gyvenamąją ir darbo vietą. Teismo vertinimu, nuteistasis motyvuotai stengiasi mažinti nustatytus kriminogeninius dinaminius veiksnius, taip pat nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai padės lengviau integruotis į visuomenę.
Teismo vertinimu, yra pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. teigiamos nuostatos į darbinę veiklą, socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių reguliarus vykdymas, aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese, socialiniai ryšiai su šeima ir artimaisiais, bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas elgesys, po paskutiniojo karto praėjus beveik dvejiems metams drausmine tvarka daugiau nebaustas, per paskutinius tris mėnesius nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, skirti septyni paskatinimai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurių visumos pakanka išvadai, jog nuteistojo elgesys pakankamai ir akivaizdžiai kinta (koreguojamas) teigiama linkme, įkalinimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam leido suvokti savo neteisėtų veiksmų esmę, jų padarinius ir ateityje leis priimti sprendimą toliau gyventi nenusikalstamai. Visa tai leidžia pritarti Komisijos nuomonei, kad R. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės mažiau struktūrizuotoje aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. LK-N-873 ir nuteistajam R. T. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o prokuratūros skundo netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundo netenkinti.
Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. LK-N-873 dėl nuteistojo R. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir taikyti nuteistajam R. T., lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos. Nutartį vykdyti jai įsiteisėjus.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.