Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko,

nuteistajam E. R. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui, nuteistiesiems R. S., V. Z. ir jų gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistiesiems K. K., L. Š., T. M. ir jų gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistiesiems G. K., J. M. ir jų gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės, nuteistojo J. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio, nuteistojo G. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio, nuteistojo E. R. gynėjo advokato Aivaro Alimo, nuteistojo L. Š., nuteistojo K. K., nuteistojo R. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo V. Z. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo T. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

T. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

K. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

E. R. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

G. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

L. Š. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, jį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

V. Z. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, jį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

R. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, jį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad visų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmės paskirtos, įvertinus padarytos veikos pavojingumą, pobūdį ir nuteistųjų asmenybes.

L. Š. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl L. Š. paskirtų bausmių subendrinimo. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, L. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, L. Š. paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti L. S. galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti L. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

R. S. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. paskirtų bausmių subendrinimo. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. S. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 50 parų arešto bausme ir paskirti R. S. galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 metams bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

Nuteistasis L. Š. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą, panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; sumažinti paskirtą subendrintą bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą, panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; sumažinti paskirtą subendrintą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodė:

Perkvalifikavus K. K. veiksmus, atitinkamai turi būti sušvelninta jam paskirta bausmė.

Byloje nepanaikintos abejonės dėl R. S. ekspertų konstatuoto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio. Nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. S. buvo nedarbingu ar būtų gydęsis daugiau kaip dešimt dienų. Ekspertas Ą. Sutkus darė tik prielaidą, kad pirštakaulio lūžį galėjo būti R. S. galėjo patirti 2023 m. rugpjūčio 25 d., tačiau teismo medicinos ekspertas L. Petreikis davė priešingą išvadą ir kategoriškai konstatavo, jog R. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šio eksperto išvada atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes – gydymo įstaigoje medikai neįmobilizavo R. S. piršto, nefiksavo bent kokių duomenų apie piršto šviežią lūžį. Teismas eksperto L. Petreikio duotą konsultacinę išvadą atmetė, remdamasis vien deklaratyviais ir netiksliais motyvais. Byloje buvo gauta ir teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker konsultacinė išvada, paneigianti eksperto Ą. Sutkaus išvadą, tačiau nuosprendyje ši konsultacinė išvada visiškai ignoruota, kas rodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies normą ir nepagrįstai konstatavo, kad R. S. padarė R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. Z. veiksmuose nėra ir BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymių, nes, vertinant visus bylos duomenis, matyti, jog nei iš V. Z. pusės, nei iš kitų „bendrininkų“ nenustatytas joks motyvas ar tikslas padaryti viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į atskirus konkrečius fizinius asmenis, o tuo tarpu pastarieji neturėjo ir neturi kaltinamiesiems jokių pretenzijų, nelaiko savęs nukentėjusiaisiais. Tačiau, jeigu ir apeliacinės instancijos teismas laikytų pagrįstu V. Z. nuteisimą pagal BK 284 straipsnį, nuosprendis bausmės dalyje pakeistinas – įskaičius V. Z. kardomajame įkalinime šios bylos procese išbūtą laiką, laikytina, kad jis pagal BK 284 straipsnį paskirtą bausmę atliko.

Prokuratūra nepagrįstai bando bloginti nuteistųjų teisinę padėtį dėl neduotų parodymų. teismas skirdamas bausmę pagrįstai atsižvelgė, kad nuteistieji dėl vienos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir tai vertino kaip juos teigiamai apibūdinančią aplinkybę. Teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė, kad nuteistieji dėl vienos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir tai vertino kaip juos teigiamai apibūdinančią aplinkybę.

Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini, prokurorės – tenkintinas iš dalies.

Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė tiek valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Gabija Večerinskienė, tiek nuteistieji.

Dėl BK 284 straipsnio

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagal teismų praktiką įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-239-697/2022, 2K-73-654/2024).

BPK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009; 2024 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-654/2024).

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ši nusikalstama veika buvo įvykdyta itin brutaliai ir įžūliai – dienos metu pačiame miesto centre, aplinkui esant dideliam skaičiui žmonių, naudojant žaloti pritaikytus daiktus (kastetus, metalinius strypus, peilius). Iš aptartos vaizdo medžiagos matyti, kad iš nukentėjusiųjų pusės jokių provokuojančių veiksmų nebuvo atlikta. Smurtas prieš nukentėjusiuosius naudotas viešoje vietoje, kas šiuo atveju aiškiai sutrikdė visuomenės rimtį, šokiravo visuomenę, sukėlė išgąstį ir nesaugumo jausmą, būnant viešoje vietoje. Dėl vykusių muštynių kilo sumaištis, akivaizdžiai buvo sutrikdytas tiek restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbas, tiek įprastinė aplink jį esančių įstaigų veikla, buvo nutrauktas žmonių laisvalaikis ir darbas, o nuteistieji R. S. ir V. Z. neabejotinai dalyvavo atliekant minėtus veiksmus.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų apeliacinių skundų teiginiais dėl netinkamo veikos kvalifikavimo ir apeliantų nepagrįsto nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266-648/2022, 8.1 punktas).

Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266-648/2022, 8.2 punktas).

Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018, 16 punktas).

Nagrinėjamoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. įvykio metu veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, nuteistųjų elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomenei tvarkai, sukeliant sumaištį ir baimės, nesaugumo jausmą viešoje vietoje įvykio metu buvusiems net ir su įvykiu visiškai nesusijusiems asmenims bei nesant jokios tokio elgesio dingsties. Aplinkybės, kad šiuo atveju nusikalstamus veiksmus lėmusios konkrečios, juos paaiškinančios priežastys nebuvo nustatytos, jos nėra aiškios, be to, veikos įvykdymui pasirinkta vieša ir judri vieta, paros laikas – dienos metas, kai (duomenys neskelbtini) būna pilna žmonių, tarp jų – su vaikais, bei brutalus, įžūlus veikos įvykdymo būdas, naudojant iš anksto pasiruoštus ir atsineštus įrankius, pagal teismų praktikos išaiškinimus rodo, kad veika atlikta būtent iš chuliganiškų paskatų. Todėl atmestini apeliacinių skundų argumentai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių chuliganiškų paskatų nuteistųjų veiksmuose buvimą, o nesant šio BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto kvalifikavimui būtino požymio, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Esant nustatytam chuliganiškų paskatų požymiui, nėra teisinio pagrindo nuteistųjų R. S., V. Z., E. R. veiką perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-63-942/2023, 2K-182-495/2023 ir kt.).

Nors apeliantai ir pats nukentėjusysis R. S. neigia jo įvykio metu patirto sužalojimo mastą, R. S. nukentėjusiuoju savęs nelaiko, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo sužalojimo aplinkybių ir sunkumo vertinimo.

Byloje nustatyta, kad tiek R. S., tiek E. S. ir Ž. A. 2023 m. rugpjūčio 25 d. į Kauno klinikas su daugybiniais sumušimais buvo pristatyti netrukus po įvykio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32-33). Nukentėjusysis T. P. nurodė, kad po įvykio R. reikėjo į ligoninę, jie su žmona jį nuvežė (t. 3, b. l. 125-128, t. 35, b. l. 18-24). Teismui 2024 m. gegužės 24 d. posėdyje BPK 276 straipsnio tvarka pagarsinus T. P. ikiteisminio tyrimo metu – 2023 m. rugsėjo 15 d. duotus parodymus, nukentėjusysis nurodė: „Šiandien ką atsiminiau, tą papasakojau. Ikiteisminio tyrimo metu nemelavau“, taigi, iš esmės 2023 m. rugsėjo 15 d. parodymų nepaneigė (t. 35, b. l. 18-24). 2023 m. rugsėjo 15 d. apklausos metu T. P. parodė, kad pamatė R. ir gulintį, matė, kad R. kažkaip svirduliuoja, blogai jaučiasi, žmonai sakė, kad kviestų greitąją. Žmona pasakė, kad reikia jį vežti patiems, taip bus greičiau. Su žmona R. S. palydėjo iki mašinos (t. 3, b. l. 125-128). Liudytoja A. P. parodė, kad, kai po įvykio pamatė R., jis buvo kaip nesavas, savo automobiliu jį nuvežė į klinikas (t. 4, b. l. 43-45). Nors liudytoja A. P. 2024 m. gegužės 24 d. posėdyje nurodė, kad dalies ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netvirtina, ikiteisminio tyrimo metu A. P. nurodė, kad po įvykio R. matė kruviną (duomenys neskelbtini) viduryje, jis nukentėjo nuo kaukėtų užpuolikų, atrodė blogai (t. 4, b. l. 43-45). Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. apklausos metu, t. y. ne ilgai trukus po įvykio, liudytoja galėjo geriau atsiminti įvykio aplinkybes, nei praėjus dar 8 mėnesiams. Nukentėjusysis Ž. A. 2023 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas liudytoju parodė, kad pamatė ant grindinio nukritusį dėdę R. S. bei pabėgusius užpuolikus. Priėjęs prie dėdės, jį pakėlė ir pamatė, jog buvo kruvini ir suplėšyti jo marškinėliai, ant jo veido matėsi sumušimai (t. 2, b. l. 4-5). 2024 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Ž. A. įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 36, b. l. 14-17). Be to, jo parodymai sutampa su liudytojos S. E. nurodytomis aplinkybėmis, kad tuo metu kitas vyras, kurį aptarnavo, buvo atsirėmęs į restorano staliuką. Jis buvo labai kruvinas ir su suplėšytais marškinėliais. Po to ji ,,to R. S.“ facebooke ir pamatė tą pačią nuotrauką, kur sėdėjo prie staliuko ,,S.“ su kitais vyrais ir taip jai atrodo, kad tai tas pats vyras, kuris sėdėjo prie staliuko su kitais prieš įvykį ir įvykio metu nukentėjo, buvo kruvinas ir pasirėmęs į staliuką (t. 4, b. l. 73-75).

VTMT Kauno skyriaus specialisto Ąžuolo Sutkaus 2023 m. rugsėjo 11 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. konstatuoti šie sužalojimai : muštinės žaizdos kaktoje (3), kairio užausio srityje (1), kairės alkūnės srityje (1), dešinio raktikaulio srityje (1), kairėje blauzdoje (1) minkštųjų audinių sumušimas kaktos srityje, kairės plaštakos sumušimas su antro piršto pamatinės falangos kraštiniu avulsiniu lūžiu, odos nubrozdinimai dešinėje kojoje, alkūnėse, nugaroje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žaizdų ir pirštakaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau dešimties parų. Sužalojamai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atspindi bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius. Teismo medicininiu požiūriu sužalojimų aprašymai nėra išsamūs ir todėl tiksliau spręsti apie žalojusius daiktus, paviršius nėra galimybės. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika smūgių (poveikių). Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, apimtys, nėra būdingos griuvimui ar eismo įvykio metu patiriamais sužalojimais, tame tarpe vairuojant ar sėdint automobilyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant teleskopinėmis, beisbolo lazdomis, kastetais, metaliniais strypais, tiek ir kitais panašaus pobūdžio daiktais, tame tarpe ir spardant. Remiantis turimais medicininiais duomenimis, sužalojimų padarytų peiliais ar suduodant smūgius plaštakomis, nebuvo (t. 3, b. l. 32-34). Šią išvadą 2025 m. gegužės 20 d. teisiamajame posėdyje ekspertas patvirtino (t. 56, b. l. 33-37).

Tiek iš tarnybinių pranešimų, nukentėjusiųjų T. P., Ž. A., liudytojų A. P., S. E. parodymų, aukščiau aptartos vaizdo medžiagos matyti, kad R. S. suduodami daugybiniai smūgiai, jo kruvinas kūnas, suplėšyti ir kruvini drabužiai. Po intensyvaus fizinio smurto panaudojimo jo atžvilgiu R. S. iš įvykio vietos ėjo svirduliuodamas, padedamas Ž. A.. R. S. įsėdo į nukentėjusiojo T. P. sutuoktinės automobilį ir buvo iš karto nuvežtas į gydymo įstaigą, kur jam buvo atlikti tyrimai ir aprašyti sužalojimai. Specialisto Ąžuolo Sutkaus 2023 m. rugsėjo 11 d. išvadoje R. S. konstatuota ne mažiau kaip 11 smūgių pasėkoje padarytos trys muštinės žaizdos kaktoje, kairio užausio srityje, kairės alkūnės srityje, dešinio raktikaulio srityje, kairėje blauzdoje, minkštųjų audinių sumušimas kaktos srityje, kairės plaštakos sumušimai su antro piršto pamatinės falangos kraštiniu avulsiniu lūžiu, odos nubrozdinimai dešinėje kojoje, alkūnėse, nugaroje ir, kad tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas nurodė, kad toks sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl sužalojimų visumos, o ne kažkurio konkretaus sužalojimo, ką siekia akcentuoti apeliantai. Specialisto Ąžuolo Sutkaus konstatuoti R. S. sužalojimai, jų pobūdis ir laikas neprieštarauja liudytojos L. G., įvykio dieną R. S. teikusios medicininę pagalbą ligoninėje, bei šioje pastraipoje aukščiau nurodytų kitų liudytojų nurodytoms sužalojimų aplinkybėms.

Iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. medicininio dokumentų išrašo/siuntimo (t. 3, b. l. 36-37, 56-63), liudytojos L. G. parodymų (t. 4, b. l. 62-63, t. 35, b. l. 18-24) nustatyta, kad įvykio dieną R. S., be kitų sužalojimų, diagnozuotas kairės plaštakos patinimas, kairės rankos antrojo piršto pirmos falangos bazės kraštinė aulsija (piršto lūžis), buvo atliktas radiologinis tyrimas, sužalojimą vertino gydytojas ortopedas-traumatologas. Šie sužalojimai atitinka specialisto Ąžuolo Sutkaus 2023 m. rugsėjo 11 d. išvadoje konstatuotus sužalojimus. Apklausos 2025 m. gegužės 20 d. teisiamajame posėdyje metu (t. 56, b. l. 33-37) ekspertas Ąžuolas Sutkus nurodė, kad avulsiniam lūžiui būdingas skausmas, sutinimas. Kiekvienam skausmas yra subjektyvūs pojūtis, patinimo negalima simuliuoti. Dorsalinis plaštakos paviršius – plaštakos išorė. Patinimas gali gautis dėl avulsinio lūžio. Piršto avulsinis lūžis gydomas 2/3 sav. mažiausiai. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškai patvirtino ir teismo medicinos specialistas Petreikis, 2025 m. gegužės 5 d. posėdyje nurodydamas, kad skausmo gali ir nebūti, kraujosrūva gali pasirodyti, bet nebūtinai, standartinis gydymas, jeigu nustatoma šviežia trauma, turėtų būti mobilizacija, įtvaras įdėtas, kuris nešiojamas 3 savaites. Pažymėtina, kad atsižvelgus į R. S. nurodytą ilgametę kovos menų sportininko patirtį, yra pagrindas manyti, kad jis skausmui gali būti pakantesnis, todėl ir dėl to traumatologui piršto skausmo galėjo nenurodyti. Liudytoja L. G. 2024 m. gegužės 24 d. posėdyje nurodė, kad S. pas juos piršto nesigydė, tačiau tai 2023 m. rugpjūčio 25 d. sužalojimo savaime nepaneigia, kadangi bylos medžiaga rodo, kad jis su medikais bendradarbiauti atsisakė, siekė slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, galimai pirštą gydėsi privačioje gydymo įstaigoje. Specialisto Ąžuolo Sutkaus 2023 m. rugsėjo 11 d. išvadoje konstatuotos 3 muštinės žaizdos, kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. medicininio dokumentų išrašo/siuntimo (t. 3, b. l. 36-37, 56-63), taip pat buvo nustatytos ir susiūtos 2023 m. rugpjūčio 25 d. R. S. apžiūros Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje metu. Specialistas Ąžuolas Sutkus papildomai paaiškino, kad jam nekilo abejonių dėl sužalojimų, jų daug, žaizdos buvo šviežios, nubrozdinimai buvo švieži.

Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas Ą. Sutkus, nors dėl paties nukentėjusiojo R. S. atsisakymo jį apžiūrėti, bendradarbiauti su medikais ir teisėsaugos pareigūnais, neturėjo galimybės jį apžiūrėti detaliai, tačiau vis dėlto jis R. S. sužalojimus, skirtingai nei specialistai P. Petreikis ir Gregoire Abi Chaker, matė gyvai ir vizualiai juos galėjo įvertinti. Be to, 2025 m. gegužės 20 d. posėdyje ekspertas Ą. Sutkus patvirtino, kad jam buvo pateikta ir medicininio išrašo kopija. Tuo tarpu specialistai P. Petreikis ir Gregoire Abi Chaker išvadas (t. 55, b. l. 156-162, 163-170) teikė tik iš eksperto Ą. Sutkaus išvados, be to, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nežinodami, kad nukentėjusysis sąmoningai vengia išsamaus sužalojimų įvertinimo. Specialistas P. Petreikis 2025 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad naudojo tik minėtą teismo medicinos specialisto išvadą, pats žmogaus, kuris buvo tiriamas, ir jokių medicininių dokumentų nematė. Todėl nesutiktina su apeliantų teiginiais, kad tiek jie, tiek ekspertas Ą. Sutkus vertino tuos pačius duomenis, o teismas specialistų P. Petreikio ir Gregoire Abi Chaker išvadomis nepagrįstai nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent specialisto Ąžuolo Sutkaus 2023 m. rugsėjo 11 d. duota išvada, kuri, be kita ko, duota ir anksčiausiai po įvykio. R. S., kurioje kaktoje specialistas apžiūros metu objektyviai matė ir aprašė 3 žaizdas, buvo apžiūrėtas 2023 m. rugsėjo 11 d., kas sudaro daugiau kaip 10 dienų nuo sužalojimų ir tik patvirtina specialisto Ą. Sutkaus paaiškinimus dėl konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto, kuris akivaizdžiai truko ilgiau nei 10 dienų. Abejoti šios išvados objektyvumu nėra pagrindo.

Konstatuotina, kad yra įrodyti abu BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto kvalifikavimui būtini požymiai, t. y. nustatytais bendrais smurtiniais veiksmais, jungiamais vieningos tyčios, nuteistieji kaltinime nurodytu laiku dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. S.. Nuteistieji tyčia ir tikslingai jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dalis jų naudojo tuo tikslu atsineštus žalojimui skirtus įrankius (kastetus, peilius, metalinius strypus). Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų bylos įrodymų visumos darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, J. M., T. M., K. K., E. R., G. K., L. Š., V. Z. ir R. S. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo E. R., K. K., L. Š. ir T. M. veiksmus šioje kaltinimo dalyje perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį ar nuteistojo E. R. – į BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakomybė už nesunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą dėl chuliganiškų paskatų nustatyta būtent BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Šių nuteistųjų veika, kaip minėta, kvalifikuota tinkamai, todėl nėra ir pagrindo atitinkamai mažinti jiems bausmę.

Dėl paskirtų bausmių

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Pažymėtina ir tai, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K- 137- 693/2017).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-251-1214/2024, Nr. 2K-103-719/2025).

Pažymėtina, kad egzistuojant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, laikytina, kad nuteistieji viena veika tuo pačiu laiku padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose – 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Tokiu atveju laikytina, kad asmuo padarė vieną veiką, todėl, skiriant bausmę, atsižvelgtina į bendrą šią veiką apibūdinančių aplinkybių visumą.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės nuomone, kad šiuo atveju nuteistųjų atlikti veiksmai pagal savo pobūdį akivaizdžiai yra didesnio pavojingumo nei įprastas šių veikų pavojingumas, todėl vien aplinkybė, kad patys nukentėjusieji savęs nukentėjusiais nelaiko, nuteistųjų įvykdytos veikos pavojingumo nemažina, teismas nepagrįstai sumenkino kitos visuomenės dalies, kurios rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta, interesą.

Nusikalstama veika, dėl kurios įvykdymo nuteistieji pripažinti kaltais, yra itin ciniška ir brutali, šokiruojanti ir bauginanti visuomenę, sulaukusi didelio atgarsio joje. Nukentėjusieji buvo užpulti viešoje vietoje – miesto centre esančio restorano lauko terasoje dienos metu, kai aplink pilna žmonių, nuteistiesiems dėvint kaukes, naudojant intensyvų fizinį smurtą ir iš anksto pasiruoštus įrankius, skirtus žmonių žalojimui, kas dar sustiprino visuomenės išgąstį, didino aplinkinių nesaugumo jausmą. Tuo tarpu joks tokio užpuolimo motyvas nebuvo nustatytas. Taigi, nuteistieji veikė itin įžūliai, demonstratyviai, ignoruodami elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas. Toks veikos padarymo būdas, aplinkybės bei pobūdis akivaizdžiai rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kas pirmosios instancijos teismo tinkamai neįvertinta (BK 54 str. 2 d. 1 p.).

Prokurorė šiuo atveju pagrįstai nesutinka ir dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, kaip mažinančios nuteistųjų bausmės dydį aplinkybės, konstatavimu.

Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-147-677/2015). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-109/2013, 2K-147-677/2015).

Teismas, pripažindamas šią aplinkybę reikšminga nuteistųjų bausmės dydžiui, tokio savo sprendimo skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, ją konstatavo formaliai. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 m. rugpjūčio 25 d., baudžiamoji byla teismui perduota 2023 m. gruodžio 18 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2025 m. lapkričio 21 d. Įvertinus šios baudžiamosios bylos aplinkybes, baudžiamojo proceso trukmę ir intensyvumą, pagrįstai manytina, jog nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti apie nepateisinamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Šiuo atveju nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupės, susidedančios iš devynių asmenų, visiems vienu metu intensyviai naudojant aktyvų fizinį smurtą kelių asmenų atžvilgiu. Nuteistieji nusikaltimo vykdymo metu dengė veidus, kas neabejotinai apsunkino šių asmenų identifikavimą ir tokios veikos ištyrimą darė sudėtingesniu, o bylos nagrinėjimą ilgiau trunkančiu. Bylos sudėtingumą didino ir nukentėjusiųjų nenoras bendradarbiauti su teisėsauga. Baudžiamojo proceso trukmei turėjo įtakos ir pačių nuteistųjų elgesys proceso metu. R. S., G. K. baudžiamojo proceso metu slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, dėl ko jų atžvilgiu baudžiamosios bylos teismui buvo perduotos vėliau, o teisme šias bylas sujungus, bendras baudžiamasis procesas objektyviai užsitęsė. Dalis teisiamųjų posėdžių nevyko dėl priežasčių, susijusių su kitais nuteistaisiais. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradėtas tik 2024 m. balandžio 17 d. teisiamajame posėdyje (t. 34, b. l. 60-73). Be to, teisminio nagrinėjimo metu dėl objektyvių priežasčių keitėsi bylą nagrinėjantis teisėjas. Taigi, proceso trukmę sąlygojo pačių nuteistųjų elgesys proceso metu, konkrečios veikos specifika ir aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas proceso trukmę šiuo atveju nepagrįstai laikė išimtine aplinkybe, turinčia reikšmės nuteistųjų bausmės dydžiui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone vertintini pagrįstais prokurorės apeliacinio skundo argumentai ir dėl iš dalies netinkamo nuteistiesiems skirtinų bausmių individualizavimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

Vertinant J. M. asmenybę, be skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių, svarbiomis laikytinos ir aplinkybės, kad, nors teistumas išnykęs, praeityje jis buvo teistas už su smurtiniais veiksmais susijusio nusikaltimo padarymą – tyčinį nužudymą ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Po šios bausmės atlikimo jis ne kartą teistas užsienio valstybėse (duomenys neskelbtini). Šie duomenys rodo, kad iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo J. M. eilę kartų vykdė nusikalstamas veikas (t. 24, b. l. 56-59), kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. įvykdyta veika nebuvo vienkartinio pobūdžio. J. M. baustas administracine tvarka, tame tarpe 2024 metais, t. y. teisminio nagrinėjimo metu, padarytą pažeidimą – teisėtų policijos pareigūnų nurodymą nevykdymą ir bėgimą nuo jų, kas rodo, kad jis ir toliau daro tyčinius teisės pažeidimus, jam paskirtų baudų nemoka (t. 56, b. l. 137-138). Be to, nustatyta, kad J. M. nedirba ir Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Vien byloje pateiktas galimo darbdavio – (duomenys neskelbtini) sutikimas jį įdarbinti realių darbo santykių nepatvirtina. Šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, rodo, kad ankstesnis laisvės atėmimo bausmės atlikimas savo tikslų nepasiekė, todėl artimos minimaliai bausmės paskyrimas šiam nuteistajam nėra proporcingas nei jo padarytai nusikalstamai veikai, nei nuteistojo asmenybei ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.

T. M. teistumas, tame tarpe už smurtinio nusikaltimo – tyčinio nužudymo, už kurį atliko laisvės atėmimo bausmę, padarymą (t. 24, b. l. 16-18), rodo polinkį nusikalsti ir kad ankstesnis realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas savo tikslų nepasiekė, jis ir toliau daro smurtinius nusikaltimus. T. M. nedirba ir Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad artimos minimaliai laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

K. K. praeityje yra teistas, nors teistumas yra išnykęs (t. 29, b. l. 47-48). Be to, jis baustas administracine tvarka (t. 56, b. l. 40-41), tame tarpe du kartus 2024 m., t. y. už teisminio nagrinėjimo metu padarytus tyčinius pažeidimus – vairavimą transporto priemonės, neturint teisės vairuoti, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, kad jis ir toliau daro tyčinius teisės pažeidimus. Tokios aplinkybės jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų. K. K. nusikaltimo vykdyme, sužalojant R. S., buvo itin aktyvus, intensyviai naudojo fizinį smurtą. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai, gali būti pasiekti paskiriant artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę.

Nors nuteistojo E. R. teistumas išnykęs, tačiau jis ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmės buvo skirtos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nuteistasis daugybę kartų baustas už administracinius nusižengimus, iš kurių 10 kartų baustas bylos nagrinėjimo teisme metu už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinius nusižengimus darė ir iki įvykio. Nors didžioji dalis jam skirtų baudų yra sumokėta, tačiau Administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, kad E. R. tokio pobūdžio nusižengimus darė eilę metų (t. 56, b. l. 113-134). Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad E. R. vaidmuo, sužalojant R. S., buvo itin aktyvus, jam suduodant smūgius metaliniu strypu. Šiuo atveju yra reikšminga ir aplinkybė, kad E. R. įvykio nusikalstamą veiką padarė, veikdamas su G. K., su kuriuo pagal tuo metu taikomos kardomosios priemonės sąlygas kitoje baudžiamojoje byloje jam buvo uždrausta bendrauti, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo kartu su šiuo asmeniu nesulaikė. Pastarieji duomenys E. R. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, linkusį nuolat daryti teisės pažeidimus, rodo jo požiūrį į teisės aktų reikalavimus ir visuomenės tvarką. Aplinkybė, kad E. R. rūpinasi savo sergančiu tėvu šiuo atveju nėra tiek reikšminga, kadangi nuteistasis apie tai turėjo pagalvoji prieš įvykdydamas nusikalstamą veiką, tačiau yra akivaizdu, kad net rūpesčio tėvu poreikis jo nuo nusikalstamos veikos vykdymo nesulaikė. Nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad nei realus laisvės atėmimo bausmių atlikimas, nei taikomi apribojimai, nekeičia nuteistojo elgesio, jis toliau daro nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad artimos minimaliai laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistojo G. K. teistumas yra išnykęs, tačiau praeityje jis ne kartą teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 54, b. l. 84-90, 102-105), kas jį charakterizuoja neigiamai. Jo asmenybę neigiamai apibūdina ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo G. K. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jam buvo paskelbta paieška, buvo sulaikytas, praėjus dagiau kaip metams laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo (t. 54, b. l. 9-11). Vertinant bylos aplinkybių kontekste, teigiami socialiniai ryšiai ir sutuoktinės sveikatos būklė šiuo atveju jam skirtinos bausmės dydžiui esminės įtakos neturi, kadangi savo veikos galimas pasekmes nuteistasis turėjo pagalvoti, prieš ją vykdydamas, tačiau poreikis išlaikyti vaikus, rūpintis sergančia sutuoktine jo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo nesustabdė. Juo labiau, kad minėti poreikiai jam nebuvo tiek aktualūs ir būtini, jog būtų sustabdę nuo slapstymosi nuo teisėsaugos institucijų po veikos įvykdymo. Be to, šių aplinkybių svarbą paneigia ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. K. nuo to laiko, kai slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, t. y. 2023 m. rugsėjo mėn., niekur nedirba (t. 54, b. l. 99). Darbo biržos sistemos išrašas rodo, kad darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu ((t. 54, b. l. 98). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie planuojamą G. K. įdarbinimą realių darbo santykių nepatvirtina. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. K. buvo itin aktyvus, sužalojant R. S., tame tarpe suduodant jam smūgius metaliniu strypu. G. K., nusikalstamą veiką šioje byloje padarė, veikdamas su E. R., su kuriuo pagal tuo metu kitoje baudžiamojoje byloje taikytas kardomosios priemonės sąlygas jam buvo uždrausta bendrauti, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo kartu su E. R.. Įvertinus visumą išvardintų aplinkybių, konstatuotina, kad nėra pagrindo nuteistojo G. K. asmenybę vertinti teigiamai, todėl šiuo atveju artimos minimaliai bausmės paskyrimas nesuderinamas su teisingumo principo įgyvendinimu ir nėra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei.

Nuteistasis L. Š. eilę kartų teistas Lietuvoje, tame tarpe už tyčinių smurtinio pobūdžio nusikaltimų (turto prievartavimą, plėšimus, išžaginimą bei seksualinį prievartavimą) padarymą, teistas ir užsienio valstybėse. Jis ne kartą yra atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes. Šioje byloje L. Š. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė praėjus vos metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko realią laisvės atėmimo bausmę už sunkius nusikaltimus. Taigi, yra akivaizdu, kad net realus laisvės atėmimo bausmių atlikimas nepakeitė nuteistojo elgesio, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. SODROS duomenų bazės išrašas rodo, kad L. Š. niekur nedirba ir praeityje Lietuvoje nėra dirbęs jokio legalaus darbo (t. 24, b. l. 182). Darbo biržos sistemos duomenimis, kad darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu (t. 24, b. l. 183). Nustatytų aplinkybių visuma duoda pagrindą nuteistojo L. Š. asmenybę vertinti neigiamai, kas bendrai su kitais duomenimis, turinčiais reikšmės bausmės dydžiui, turėjo būti įvertinta, jam skiriant griežtesnę bausmę, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

Nuteistasis V. Z. eilę kartų teistas, tame tarpe ir už tyčinių smurtinio pobūdžio (analogiško – viešosios tvarkos pažeidimo, nežymų sveikatos sutrikdymą) nusikaltimų padarymą Lietuvoje, taip pat teistas užsienio valstybėse (t. 29, b. l 80-84). Jis yra baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nesumoka (t. 56, b. l. 107-111). Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje V. Z. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė, neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Akivaizdu, kad skiriamos švelnesnės bausmės nedaro teigiamos įtakos šio nuteistojo elgesiui. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip jo atsakomybę švelninančią aplinkybę vertino, kad išlaiko nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus, tačiau nustatyta, kad nuteistasis niekur nedirba jau daugiau kaip 20 metų (t. 29, b. l. 92). Darbo biržos duomenų sistemos išrašas rodo, kad iš darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu (t. 29, b. l. 93). Iš nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad nuteistojo V. Z. asmenybė vertintina neigiamai, kas bendrai su kitais duomenimis, turinčiais reikšmės bausmės dydžiui, pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertinta, skiriant jam griežtesnę bausmę.

Nuteistasis R. S. Lietuvoje nėra teistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ne kartą teistas užsienio valstybėse (duomenys neskelbtini), kur jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. 14, b. l. 123-127). Bausmės dydžiui reikšmingomis aplinkybėmis teisėjų kolegija laiko ir tai, kad R. S. po nusikalstamos veikos padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. R. S. per laikotarpį, kol teisme buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla, septynis kartus baustas administracine tvarka (t. 56, b. l. 78-82). Tokios aplinkybės jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti ir daryti kitus teisės pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. buvo itin aktyvus, sužalojant R. S., tame tarpe suduodant jam smūgius metaliniu strypu. Įvertinus šių aplinkybių visumą, nuteistojo R. S. asmenybė negali būti vertinama teigiamai, kas bendrai su kitais duomenimis, turinčiais reikšmės bausmės dydžiui, turėjo būti įvertinta, jam skiriant griežtesnę bausmę, nei teismo paskirta.

Be aukščiau nurodytų bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių, pagal BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad vien formalus nuteistųjų kaltės pripažinimas, negalėjo būti vertinamas kaip juos teigiamai apibūdinanti aplinkybė, turinti reikšmės bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dydžiui mažinti.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-203-511/2022, 2K-7-29-594/2025, 2K-51-387/2026; 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026, 26 punktas).

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2005, Nr. 2K-471/2009, Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-94/2010).

Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tai reiškia, kad be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021, 16 punktas).

Visų nuteistųjų atžvilgiu teismas vertino jų prisipažinimą dėl vienos nusikalstamos veikos –numatytos BK 284 straipsnyje – padarymo. Tačiau pažymėtina, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl įvykdytų veikų nepripažino, jokių parodymų nedavė (t. 9, b. l. 39, 56, 138-139, 160, t. 10, b. l. 68, 88, t. 11, b. l. 15, 36, 166, 187, t. 12, b. l. 119-120, 145, t. 14, b. l. 16-18, 34, t. 53, b. l. 94). Kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nuteistieji pripažino, tik bylą nagrinėjant teisme ir tik išklausę nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, dėl ko spręstina, kad jį sąlygojo byloje surinkti įrodymai, o ne nuoširdus noras prisipažinti. Be to, jie nepaaiškino esminių bylai reikšmingų aplinkybių, neišreiškė kritiško požiūrio į savo atliktus veiksmus, neigiamai savo elgesio nevertino. Nuteistieji niekaip nepadėjo atskleisti 2023 m. rugpjūčio 25 d. įvykdytos veikos, o R. S. ir G. K. dar ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tokiu būdu trukdydami ją atskleisti. Tokios aplinkybės nuteistųjų dalinį prisipažinimą duoda pagrindą vertinti formaliu, kuris negalėjo būti vertinamas, kaip juos teigiamai apibūdinanti aplinkybė.

Taigi, aukščiau nurodytos nustatytos nuteistųjų asmenybę charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą aukštesniajam teismui daryti išvadą, kad jiems už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos įvykdymą paskirtos bausmės yra per švelnios, todėl turi būti griežtinamos.

Prokurorės nuomone nuteistieji L. Š. ir V. Z. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė kaip recidyvistai ir tai turėjo būti pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Aukštesnysis teismas su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiam, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Ši nauja įstatymo nuostata taikytina ir nuteistųjų šioje byloje atžvilgiu, nes naujos įstatymo nuostatos lengvina jų teisinę padėtį.

Pažymėtina, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026; 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026, 20 p.).

Nagrinėjamoje byloje nuteistasis L. Š. Lietuvoje teistas 7 kartus, tame tarpe ir už tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus (paskutinis teistumas – už du sunkius nusikaltimus, t. y. BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 3 d. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos buvo paleistas 2022 m. rugpjūčio 26 d., tuo tarpu 2023 m. rugpjūčio 25 d. įvykdė naujas tyčines veikas, už kurias yra nuteistas nagrinėjamoje byloje. Be to, nuteistasis L. Š. yra 3 kartus teistas užsienio valstybėse. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje konstatavo, kad L. Š. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, esant neišnykusiam teistumui, tačiau recidyvistu jis nėra pripažintas, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad toks pagrindas yra (BK 27 str.1 d.).

Nuteistasis V. Z. iki šioje byloje inkriminuotų veikų padarymo teistas 6 kartus, tame tarpe ir už tyčinių smurtinio pobūdžio nusikaltimų – viešosios tvarkos pažeidimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Šioje baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl yra pagrindas V. Z. pripažinti recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Tačiau atsižvelgus, kad ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais L. Š. ir V. Z. nebuvo pripažinti recidyvistais, negali būti laikoma, kad šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas jie padarė, būdami recidyvistais, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė jiems netaikytina. Atsižvelgiant į tai, teismas jiems skiria trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmes nei savo apeliaciniame skunde prašo prokurorė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokurorės skundo argumentais dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistiesiems R. S., L. Š. ir V. Z. nepagrįstumo.

Konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje nepakankamai atsižvelgta į nuteistųjų R. S., L. Š. ir V. Z. asmenybes ir jų įvykdytos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Atsižvelgus į šios nutarties 65 - 67 punktuose nurodytus nuteistuosius R. S., L. Š. ir V. Z. charakterizuojančius duomenis, į ypatingai cinišką ir brutalų jų įvykdytų veikų padarymo būdą, sukeltą didelį ir realų pavojų visuomenės saugumui, aiškią nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms moralės normoms ir kritiško požiūrio į tokias savo atliktas veikas nebuvimą, tik formalų kaltės pripažinimą, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai šių nuteistųjų atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jiems negali būti taikomos.

Nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad įskaičius kardomajame kalinime išbūtą laiką, nuteistųjų R. S. ir V. Z. bausmės laikytinos atliktomis, nėra teisinio pagrindo.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apibendrindama daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punkte numatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo J. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio, nuteistojo G. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio, nuteistojo E. R. gynėjo advokato Aivaro Alimo, nuteistojo L. Š., nuteistojo K. K., nuteistojo R. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo V. Z. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo T. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti:

J. M. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl J. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. M. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 50 parų arešto bausme, ir J. M. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

T. M. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl T. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, T. M. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 50 parų arešto bausme ir T. M. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. vasario 7 d.

K. K. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl K. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, K. K. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 50 parų arešto bausme, ir K. K. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. sausio 11d.

E. R. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl E. R. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. R. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 50 parų arešto bausme, ir E. R. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. sausio 9 d.

G. K. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaitimo padarymą paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl G. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, G. K. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 50 parų arešto bausme, ir G. K. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2025 m. vasario 14 d.

L. Š. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 1 (vienerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl L. Š. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, L. Š. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 60 parų arešto bausme, ir L. Š. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti L. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, L. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, L. Š. pripažinti recidyvistu.

V. Z. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę padidinti ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21d. nuosprendžio dalį dėl V. Z. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. Z. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 60 parų arešto bausme, ir V. Z. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. Z. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. Z. pripažinti recidyvistu.

R. S. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. S. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 50 parų arešto bausme, ir R. S. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią nuteistiesiems J. M., T. M., K. K., E. R., G. K., L. Š., V. Z., R. S. skaičiuoti nuo jų faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.