- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-1543-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01510-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. M., AB SEB bankas, Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su skundu dėl antstolės E. M. (toliau – ir antstolė) veiksmų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės priverstinio vykdymo veiksmais, vykdomosios bylos vykdymu bei piniginių lėšų priverstiniu išieškojimu nuo pareiškėjo banko sąskaitos. Skundu prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai prasilenkia su tiesa, neatitinka faktinės tikrovės, taip pat pripažinti, kad savalaikiai nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, pažeidžiamos moralės, vertybių sistemos skalės, pripažinti trečius metus įšaldytiems apeliacinės instancijos procesams neteisėtumo požymius, taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatyme, taip pat sustabdyti antstolės veiksmus, įpareigoti antstolę nedelsiant priimti patvarkymą skubiai padidinti vienkartinį neišieškotinos sumos dydį, pripažinti, jog tęstiniai veiksmai jo atžvilgiu yra neteisėti, nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti neteisingumo vykdyme. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais (priemonėmis) vykdomosiose bylose, dėl to prašoma šių veiksmų atidėjimo, sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo, lėšų limito padidinimo ir skubių apsaugos priemonių taikymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų. Išaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda. Teismas nurodė, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui. Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2026 m. gegužės 4 d. skundu dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, t. y. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog daugybę kartų pareiškėjo teismui teiktus analogiško pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų, teismas nutartimis atsisakė priimti dėl tų pačių, aukščiau nurodytų priežasčių, išaiškinant pareiškėjui įstatyme numatytą tvarką. Teismas pareiškėjui pakartotinai išaiškino, kad siekdamas gauti profesionalią ir kompetentingą teisinę pagalbą gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutikdamas su Telšių apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais dėl privalomo naudojimosi išankstine tvarka ginčijant antstolio veiksmus, prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo P. V. skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Taip pat reiškė kitus procesinius prašymus: 1) išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti ir kad teismui / teisėjui nedviprasmiškai taptų aišku dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; 3) taikyti užtikrinimo priemones ir areštuoti antstolės E. M. turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis), nes nesiėmus šių priemonių teismo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas / nebereikalingas. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas tinkamai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, o šis nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavęs, kad pareiškėjas skundą padavė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas taikė ne tas įstatymo nuostatas, kurias turėjo. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).
Žemesnės instancijos teismas
Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti teisės norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.
Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuota CPK XXXI skyriuje. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).
Nagrinėjamu atveju apeliantas padavė skundą dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, nepateikdamas duomenų, kad tokį skundą teikė antstoliui, tačiau pastarasis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, ir skundo motyvuose nenurodė esant tokių aplinkybių (CPK 178 straipsnis). CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, antstolio ir teismo įgalinimai, kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė antstoliui ar teismui savo iniciatyva atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi apeliantas kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Be to, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nepagrindė, aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti civilinio proceso įstatymo normos konstitucingumu, nenurodė, prašymą grindė subjektyvaus pobūdžio teiginiais. Apeliacinės instancijos teismas objektyvių priežasčių, suponuojančių būtinybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto prašymas yra nerišlus, nekonkretus, nelogiškas ir nesusijęs su šiuo konkrečiu atveju taikytina teise. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant kitų pareiškėjo prašymą pagrindžiančių argumentų, pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl vykdomosios bylos išreikalavimo
Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo byloje yra sprendžiamas klausimas ne dėl ginčo (antstolės veiksmų) iš esmės, tačiau tik procedūrinių klausimų (skundo priėmimo), susijusių su apelianto siekiu apskųsti antstolės veiksmus, nemato pagrindo ir poreikio nagrinėjant atskirąjį skundą tikrinti kokius nors duomenis vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, šį prašymą laiko nepagrįstu, todėl jį atmeta (CPK 199 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).
CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokius prašymus taip pat nagrinėja apeliacinės instancijos teismas, tačiau tik tada, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl vadovaujantis anksčiau nurotomis CPK nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, kuris buvo suformuluotas pareikštame skunde. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tuo atveju, jei pageidavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kol antstolis išnagrinės jo skundą, laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos – pateikė skundą antstoliui ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui.
Nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti skundą, o ieškovui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti skundą, apeliacinės instancijos teisme nėra bylos dėl ginčo esmės. Todėl vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis atskirajame skunde pateiktas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėtinas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas ne pirmą kartą teikia teismams panašaus pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-408-945/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-277-812/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-339-812/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-71-650/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-226-480/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-903-921/2026 ir kt.), išnagrinėję panašaus turinio apelianto atskiruosius skundus ir išaiškinę skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką, pareikštus skundus atmetė, palikdami pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti apelianto skundus dėl antstolio veiksmų, nepakeistas. Minėtose nutartyse teismai išaiškino apeliantui skundo dėl antstolio veiksmų įstatyme numatytą pateikimo tvarką, tačiau apeliantas ir toliau sistemingai teikia skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė nesilaikydamas tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos, kuri apeliantui ne vieną kartą yra išaiškinta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, nesąžiningai siekia apginti savo materialines teises, o piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas apsunkinti teismo darbą. Tuo tarpu dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-903-921/2026 skyrė apeliantui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pakartotinai bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui neskirtina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo (apelianto) dėmesį, jeigu ir toliau bus teikiami teismui skundai dėl antstolio veiksmų nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos, apeliantui gali būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantui siūlytina siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.