Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1880-1156/2026 pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu (skundu) dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų dviem pagrindais, konstatavęs, kad: 1) teismo žinioje yra ne viena byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 2) pareiškėjas skundą padavė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

10. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareikšimą (skundą) dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį – kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pastaroji įstatymo nuostata (kartu su kitomis) taikoma ir aiškinama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), kurie leidžia daryti logišką išvadą, kad net ir tuo atveju, jei teismas nėra priėmęs ieškinio, tačiau teismo žinioje yra ieškovo iniciatyva pradėti du analogiški teisminiai procesai, tai yra pateikti du tapatūs ieškiniai, vieną iš ieškinių turi būti atsisakoma priimti kaip tapatų kitam. Priešingu atveju ieškovui būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą su tapačiais ieškiniais vienu metu, siekiant gauti jam patogesnį (palankesnį) procesinį sprendimą (CPK 95 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pagrįstai nustatė, kad Telšių apylinkės teismo žinioje yra civilinės bylos Nr. e2YT-1771-1118/2026, Nr. e2YT-1798-1081/2026, Nr. e2YT-1823-1081/2026, Nr. e2YT-1870-1118/2026, kuriose pareiškėjas P. V. reiškia analogiškus reikalavimus kaip ir šiuo skundu. Atskirajame skunde pareiškėjas nepaneigė šių teismo konstatuotų aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

14. Sprendžiant, ar pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai laikėsi šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio nuostatas: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

15. Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

16. Pareiškėjas pareiškime (skunde) dėl antstolio veiksmų nurodė, kad teikė antstolei prašymus dėl įvairių procesinių veiksmų atlikimo, o antstolė pateikė pareiškėjui atsakymą (2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. Sp-4307). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjo kreipimasis į antstolę su prašymu nėra įstatyme numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymosi įrodymas, nes pareiškėjas turi pateikti antstolei skundą dėl konkrečių jos veiksmų, pavyzdžiui, antstolės priimto patvarkymo, kuriuo netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomųjų bylų sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas antstolei teikė tokį skundą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino teisę apskųsti antstolės veiksmus.

17. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad antstolė neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolės neveikimo pateikti tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjui, kad prašant antstolės atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti skundžiamas antstolės patvarkymas, kuriuo atsisakoma atlikti tokius veiksmus, o ne pakartotinai antstolei teikiami panašaus turinio prašymai arba kreipiamasi tiesiogiai į teismą. Teismas savo iniciatyva negali atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui kreipusis tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu (skundu) dėl antstolio veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareikšimą (skundą) dėl antstolio veiksmų.

19. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė skunde pateiktų reikalavimų taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones – areštuoti antstolės Elenos Miliauskienės ir Mažeikių rūmų teisėjų (1118, 1156, 1227, 1008, 1081) turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis).

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

21. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokius prašymus taip pat nagrinėja apeliacinės instancijos teismas, tačiau tik tada, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl vadovaujantis anksčiau nurotomis CPK nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, kuris buvo suformuluotas pareikštame skunde. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tuo atveju, jei pageidavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kol antstolis išnagrinės jo skundą, laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos – pateikė skundą antstoliui ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo ir kaip atskirai nuo skundo pateikto procesinio prašymo.

24. Nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti skundą, o ieškovui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti skundą, apeliacinės instancijos teisme nėra bylos dėl ginčo esmės. Todėl vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis atskirajame skunde pateiktas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėtinas.

Dėl kitų skundo argumentų

25. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su neigiama pareiškėjo nuomone bei kritika vykstantiems procesams bei subjektams, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos skyrimo

27. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

28. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad pareiškėjas ne pirmą kartą teikia teismams panašaus pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismai (Pvz.; Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-408-945/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-277-812/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-339-812/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-71-650/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-226-480/2026 ir kt.), išnagrinėję panašaus turinio pareiškėjo atskiruosius skundus ir išaiškinę skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką, pareikštus skundus atmetė, palikdami pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, nepakeistas. Minėtose nutartyse teismai išaiškino pareiškėjui skundo dėl antstolio veiksmų įstatyme numatytą pateikimo tvarką, tačiau pareiškėjas ir toliau sistemingai teikia skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos.

29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė nesilaikydamas tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos, kuri pareiškėjui ne vieną kartą yra išaiškinta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas, teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, ne sąžiningai siekia apginti savo materialines teises, o piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas apsunkinti teismo darbą (registruoti kuo daugiau dokumentų, vertinti nuolat teikiamų dokumentų turinį – spręsti, ar dokumentų turinys bei atskiros juose nurodomos aplinkybės nėra identiškos, priiminėti teismo procesinius dokumentus). Tuo tarpu dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui skirti 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuri išieškoma valstybės naudai.

30. Pareiškėjui, siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, pasiūlytina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Skirti pareiškėjui P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pažymėti, kad bauda turi būti sumokėta valstybei į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800, nurodant bylos numerį, o sumokėjimą patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti Kauno apygardos teismui.

Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.