- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- 2-885-577/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00337-2023-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- "LATLITA"
- Trečiasis asmuo
- AB Artea bankas
- Kategorijos
- 2.6.38pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.8.6Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Latlita“ kreditorių susirinkimo sprendimo, suinteresuoti asmenys – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Latlita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Kęstučio Puidoko, ir akcinė bendrovė Artea bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas), buvęs likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Latlita“ (toliau – ir bendrovė) vadovas ir akcininkas, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2026 m. gegužės 25 d. bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą 3-uoju darbotvarkės klausimu dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų; 2) atmesti UAB „BMS technologija“ pasiūlymą įsigyti turtą už 361 000 Eur bei patvirtinti UAB „Mata Consulting“ pasiūlymą įsigyti turtą už 371 020 Eur. Nurodė, kad kreditorių susirinkime nuspręsta dėl bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo pagal įkaito turėtojos AB Artea banko pateiktą projektą Nr. 1, kuriame nurodyta parduoti bendrovės turtą, kaip kompleksinį turtinį vienetą, už 361 010 Eur. Kreditorių susirinkime nutarta, nepardavus turto iš varžytinių už 466 560 Eur, kitų varžytinių už 419 904 Eur neskelbti, o parduoti turtą pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą, bet ne mažesnę kaip 350 000 Eur. 2026 m. gegužės 20 d. buvo gautas UAB „BMS technologija“ pasiūlymas įsigyti turtą už 361 010 Eur, tačiau, pareiškėjo žiniomis, kitas potencialus pirkėjas – UAB „Mata Consulting“ – pateikė pasiūlymą įsigyti turtą už 371 020 Eur. Siekiant turtą realizuoti kuo palankesnėmis sąlygomis už kuo didesnę kainą, kad būtų patenkinta kuo daugiau kreditorių reikalavimų, racionaliausia priimti UAB „Mata Consulting“ pasiūlymą ir turtą parduoti už didesnę siūlomą kainą. Tokiam turto pardavimui hipotekos kreditorė neturėtų prieštarauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjo O. S. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad 2026 m. gegužės 25 d. įvykusiame LUAB „Latlita“ kreditorių susirinkime buvo nutarta ne dėl turto pardavimo konkrečiam pirkėjui, tačiau patvirtinta bendro pobūdžio turto pardavimo tvarka, be kita ko, nusprendžiant turtą parduoti ne iš antrųjų varžytinių, o laisvu pardavimu tam pirkėjui, kuris pasiūlys didžiausią, bet ne mažesnę nei 350 000 Eur kainą, taip pat aptariant situaciją bei tolimesnius veiksmus, kai didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas nesumoka preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto avanso. Pareiškėjas nenurodė argumentų, kodėl patvirtinta turto pardavimo tvarka, principai, veiksmų seka, kainos ir pan., turėtų būti laikomi neteisėtais, kokias imperatyviąsias teisės normas ar bankrutuojančios bendrovės kreditorių, buvusio bendrovės vadovo bei akcininko teises ir interesus ji pažeidžia.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog po 2026 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šis sprendimas buvo pradėtas įgyvendinti ar realiai įvykdytas. Kita vertus, teismo vertinimu, net jeigu tokie veiksmai buvo operatyviai pradėti atlikti UAB „BMS Technologija“ atžvilgiu, būtent ši įmonė ir buvo didžiausią (361 010 Eur), bet ne mažesnę nei 350 000 Eur kainą pasiūliusi pirkėja. UAB „Mata Consulting“ iki ginčijamo kreditorių sprendimo priėmimo buvo siūliusi mažesnes turto pirkimo kainas – 250 000 Eur ir 360 000 Eur. Teismas pritarė nemokumo administratoriaus pozicijai, kad po to, kai pradėjus įgyvendinti kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytą tvarką ir ją įgyvendinus (jeigu taip buvo padaryta), buvo gautas kitas, didesnės kainos pasiūlymas (UAB „Mata Consulting“ pasiūlymas pirkti turtą už 371 020 Eur pateiktas 2026 m. birželio 3 d.), nedaro kreditorių susirinkime priimto sprendimo neteisėtu ir negaliojančiu.
Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas arba kreditorius (kreditoriai), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, gali pateikti teismui motyvuotą prašymą atstatydinti nemokumo administratorių, jeigu jis netinkamai atlieka savo funkcijas; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, suinteresuoti asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti atitinkamus bankroto proceso metu įmonės sudarytus sandorius bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
Pareiškėjui ginčijant kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriame nenuspręsta dėl turto pardavimo konkrečiam asmeniui, nenurodant tokio sprendimo neteisėtumo argumentų ir nepagrindžiant pareiškėjo teisių bei interesų pažeidimo dėl tokio sprendimo, taip pat nesant duomenų ir įrodymų apie nemokumo administratoriaus atliktus konkrečius šio sprendimo įgyvendinimo veiksmus, pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo sprendimą nustatyti turto pardavimo tvarką ir kainas pagal didžiausios ir prioritetinės LUAB „Latlita“ hipotekos kreditorės AB Artea banko pasiūlymą, negaliojančiu ir teisėtu, teismo vertinimu, nėra. Pareiškėjas nekvestionavo sprendimo priėmimo procedūros, nenurodė ir nepagrindė, kokiems įstatymams šis sprendimas prieštarauja ir kokius kitų kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus, taip pat pareiškėjo teises bei interesus šis sprendimas pažeidžia, todėl jo skundą teismas nutarė atmesti.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 90 straipsnis įtvirtina tiek bendrą nekilnojamojo turto pardavimo būdo taisyklę (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis), tiek šios bendrosios taisyklės išimtį (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis), todėl vien tai, kad kreditoriai 2026 m. gegužės 25 d. susirinkime nusprendė turtą pardavinėti ne iš varžytinių, o pasinaudoti bendrosios nekilnojamojo turto pardavimo būdo taisyklės išimtini, savaime ir a priori (iš anksto, nepatikrinus) nesuponuoja imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, kadangi juridinio asmens bankroto procese nekilnojamojo turto realizavimas ne varžytinėse, o kitais būdais ir formomis, yra leistinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas O. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – LUAB „Latlita“ kreditorių susirinkime priimtą sprendimą Nr. 3 dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos projekto Nr. 1 panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino turto pardavimo konkrečiam pirkėjui. Iš kreditorių susirinkimo sprendimo turinio yra akivaizdu, kad iki susirinkimo buvo gautas pasiūlymas turtą įsigyti už 361 010 Eur, o turto pardavimo tvarka buvo sukurta būtent šio pasiūlymo realizavimui ir atsisakyta antrųjų varžytynių. Teismas pernelyg formaliai atskyrė turto pardavimo tvarką nuo turto pardavimo faktinių pasekmių.
Kita negu iš varžytynių būdu turto pardavimo tvarka gali būti taikoma, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas nusprendė ne tik dėl pardavimo būdo, bet ir dėl gauto kainos pasiūlymo realizavimo, o tai neatitinka įstatymo leidėjo tikslo.
Teismas, įgyvendindamas JANĮ 55 straipsnio 4 dalies sąlygas, turėjo patikrinti, ar nepažeistos įstatymo normos, ar sprendimas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų interesų, o ne konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo neįrodė pažeidimo ar apsiriboti formaliu procesiniu vertinimu.
Teismas pareiškėjo teisinį suinteresuotumą nepagrįstai siejo vien su būsima pinigine nauda. Bendrovės turto realizavimo teisėtumas yra savarankiškas teisėtas interesas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ginčijamas sprendimas užtikrino maksimalų kreditorių interesų patenkinimą ir ar buvo tinkamai įvykdyta pareiga siekti didžiausios įmanomos turto realizavimo kainos.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į bendrovės nemokumo administratoriaus atsiliepimo turinį, daro išvadą, kad nemokumo administratorius turto pardavimo tvarką siejo su konkretaus pasiūlymo pirkti turtą už 361 010 Eur realizavimu, todėl 2026 m. birželio 3 d. UAB „Mata Consulting“ pateikto pasiūlymo turtą įsigyti už 371 020 Eur nepriėmė ir nevertino.
Turto pardavimo kainos ir tvarkos projektas yra ydingas, jame neapibrėžta iki kada potencialių pirkėjų pasiūlymai priimami ir vertinami, projekte nenumatyta pareiga priimti didesnės kainos pasiūlymus iki sandorio sudarymo, nemokumo administratoriaus pareiga pakartotinai kreiptis į kreditorius gavus geresnį pasiūlymą.
Byloje nėra duomenų, kad bendrovės nemokumo administratorius būtų pateikęs savarankišką, JANĮ 90 straipsnio 2 dalį atitinkantį motyvuotą prašymą dėl turto pardavimo ne iš varžytynių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorių susirinkimui buvo pateiktas įkaito turėtojos AB Artea banko parengtas turto realizavimo projektas, kurio prielaidų ir atitikties JANĮ 85 straipsnio principams teismas nevertino. Įvertinus, kad turto pardavimo kaina ir tvarka buvo orientuota iš esmės į įkaito turėtojos pasiūlymą svarstyti turto pardavimo klausimą pagal gautą komercinį pasiūlymą, kuriuo UAB „Jukora“ pasiūlė įsigyti turtą kaip kompleksą už 350 000 Eur, nesuteikiant galimybės pardavinėti turtą keliais etapais aukštesnėmis kainomis, taip patikrinant ir realią turto paklausą rinkoje, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtino protingumo principo ir pažeidžia JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintą turto pardavimo didžiausia kaina principą.
2026 m. birželio 3 d. pateiktas UAB „Mata Consulting“ pasiūlymas turtą įsigyti už 371 020 Eur turėjo būti priimtas ir pateiktas kreditorių susirinkimui svarstyti, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta; turto pardavimo kainos ir tvarkos projektas yra ydingas. Į tai svarbu atsižvelgti nagrinėjant atskirąjį skundą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo LUAB „Latlita“ nemokumo administratorius atsiliepime prašo pareiškėjo O. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Tolesnę bendrovės turto realizavimo tvarką nustatė kreditorių susirinkimas, todėl bendrovės nemokumo administratorius neturėjo teisės savo nuožiūra jos pakeisti.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad teismas įvertintų, kuris iš galimų turto realizavimo variantų buvo ekonomiškai naudingesnis, ir faktiškai pakeistų kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą. Teismo kontrolės dalykas šiuo atveju turėtų būti tai, ar kreditorių susirinkimas veikė pagal įstatymo suteiktą kompetenciją, ar sprendimas buvo priimtas nustatyta tvarka ir ar nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos bei konkrečių asmenų teisės. Byloje nėra nustatyta tokių pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
Nemokumo administratorius nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidė didžiausios turto pardavimo kainos principą. Šis principas negali būti aiškinamas taip, kad bet koks po kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo atsiradęs didesnės vertės pasiūlymas padarytų ankstesnį kreditorių sprendimą neteisėtą. Priešingu atveju turto realizavimo procesas galėtų būti vilkinamas neribotą laiką.
Kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo metu kreditoriai objektyviai neturėjo galimybės įvertinti 371 020 Eur pasiūlymo, nes tokio pasiūlymo tuo metu dar nebuvo. UAB „Mata Consulting“ iki kreditorių susirinkimo buvo pateikusi 360 000 Eur pasiūlymą, vadinasi, kreditoriai sprendimo priėmimo metu žinojo apie šio potencialaus pirkėjo susidomėjimą turtu ir jo pasiūlytą kainą, todėl nėra pagrindo teigti, jog kreditoriai sprendimą priėmė neturėdami informacijos apie rinkoje esančius potencialius pirkėjus.
Kreditoriams buvo žinomi ankstesni turto pardavimo rezultatai, potencialių pirkėjų pasiūlymai ir jų siūlomos kainos. Toks sprendimas buvo priimtas kreditorių kompetencijai priskirtu klausimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimas viršijo savo kompetenciją.
2026 m. birželio 3 d. pateiktas pasiūlymas gali būti vertinamas sprendžiant dėl tolesnių turto realizavimo veiksmų, tačiau vien jo pateikimas nepaneigia 2026 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo. Sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir kreditoriams prieinamą informaciją. Pareiškėjo argumentas, kad kreditorių susirinkimas privalėjo pasirinkti 371 020 Eur pasiūlymą, grindžiamas vėliau atsiradusia aplinkybe.
Turto realizavimo klausimas turi būti vertinamas visų kreditorių interesų kontekste. Kreditorių susirinkimas turėjo teisę įvertinti ne tik formaliai didžiausią pasiūlymo sumą, bet ir pasiūlymo realumą, sandorio įgyvendinamumą, atsiskaitymo sąlygas, turto realizavimo trukmę bei kitus ekonominiu požiūriu reikšmingus aspektus. Būtent todėl teismų praktikoje turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimai priskiriami ekonominio tikslingumo sričiai, o teismo kontrolė tokiais atvejais yra ribota. Pareiškėjas nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidė konkrečią jo subjektinę teisę.
Motyvuojamoji dalis
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai nenustatė pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
12. Byloje nustatyta, kad 2026 m. kovo 27 d. LUAB „Latlita“ kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti LUAB „Latlita“ turto – žemės sklypo dalies, žemės sklypo nuomos teisės, dirbtuvių, sandėlio ir dviejų administracinių patalpų (toliau – turtas) – pardavimo kainos ir tvarkos projektą pagal nemokumo administratoriaus pateiktą priedą Nr. 1, pagal kurį šį bendrovės turtą nutarta pardavinėti kaip vientisą turtinį kompleksą, organizuojant dvejas varžytines, pirmosiose varžytinėse – už 466 560 Eur, antrosiose – už 419 904 Eur kainą; jo nepardavus varžytinėse, šaukti naują kreditorių susirinkimą dėl tolesnės realizavimo tvarkos nustatymo; papildomai informaciją apie turto pardavimą varžytinėse skelbti interneto svetainėje www.aruodas.lt; gavus komercinį pasiūlymą įsigyti turtą ne varžytinių būdu, tokį pasiūlymą teikti svarstyti kreditorių susirinkimui.
13. Gavusi potencialaus turto pirkėjo pasiūlymą dėl turto (komplekso) pirkimo už 350 000 Eur kainą ir hipotekos kreditorės AB Artea banko prašymą pateikti kreditoriams svarstyti turto pardavimo klausimą pagal gautą komercinį pasiūlymą, nemokumo administratorė 2026 m. gegužės 4 d. pranešė kreditoriams apie šaukiamą LUAB „Latlita“ kreditorių susirinkimą.
Rezoliucinė dalis
14. 2026 m. gegužės 25 d. bendrovės kreditorių susirinkime 3-juo darbotvarkės klausimu kreditorių balsų dauguma buvo nutarta patvirtinti kreditorės – įkaito turėtojos AB Artea banko – pasiūlytą turto pardavimo kainos ir tvarkos projektą Nr. 1, pagal kurį nutarta:
1) patvirtinti, kad jeigu turtas nebus parduotas iš varžytynių už 466 560 Eur, neskelbti kitų varžytinių už 419 904 Eur, o parduoti turtą pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą, bet ne mažesnę kaip 350 000 Eur;
2) patvirtinti 2,8 proc. komisinį atlygį brokeriui nuo turto pardavimo kainos, jeigu turtas bus parduotas brokerio atvestam turto pirkėjui;
3) nustatyti, kad turto pirkėjas preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną privalo sumokėti 10 procentų avansą; jei pirkėjas to nepadaro, turtas parduodamas kitam, žemesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui; nesant tokio pirkėjo, skelbiamos kitos varžytinės, nustatant pradinę turto kainą – 419 904 Eur;
4) papildomai skelbti apie turto pardavimą varžytinėse interneto svetainėje aruodas.lt, nurodant, kad iki kreditorių susirinkimo dienos renkami komerciniai pasiūlymai už ne mažesnę kaip 350 000 Eur kainą; turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui;
5) neįvykus varžytinėms už 419 904 Eur ir nepardavus turto pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą, bet ne mažesnę kaip 350 000 Eur, šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo.
15. Pareiškėjas O. S., buvęs LUAB „Latlita“ vadovas ir akcininkas, pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą kreditorių susirinkimo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.
16. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
17. Nagrinėjamu atveju skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nebuvo grindžiamas esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu; atskirajame skunde tokie argumentai taip pat nenurodomi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad egzistavo esminiai procedūriniai pažeidimai, susiję su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, galėję nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį.
18. Apelianto įsitikinimu, skundžiamu bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta turto pardavimo kaina ir tvarka neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtino protingumo principo ir pažeidžia JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintą turto pardavimo didžiausia kaina principą. Apeliantas taip pat nurodo nustatytos turto pardavimo tvarkos neatitikimą 90 straipsnio nuostatoms.
19. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).
20. Pagal JANĮ 85 straipsnio nuostatas, juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
21. JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydį. Pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį, kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.
22. Apeliantas, remdamasis JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis sąlygomis teigia, kad šiuo atveju, kreditorių susirinkimo sprendimas dėl gauto kainos pasiūlymo realizavimo neatitinka įstatymo leidėjo tikslo. Pažymėtina, kad atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliantas pirmosios instancijos teisme kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo nesiejo su reikalavimo turtą parduoti iš varžytynių pažeidimu, t. y. sąlygų jį leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu nebuvimu, skundu, be kita ko, reikalavo atmesti UAB „BMS technologija“ pasiūlymą įsigyti turtą už 361 010 Eur bei patvirtinti UAB „Mata Consulting“ pateiktą pasiūlymą įsigyti turtą už 371 020 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrovės nemokumo administratorius 2026 m. gegužės 4 d. pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą su priedais išsiuntė ir apeliantui, tačiau pastarasis įrodymų, patvirtinančių atitinkamą iniciatyvą informuoti kreditorius apie, jo nuomone, siūlomu sprendimu pažeidžiamas imperatyviąsias įstatymo nuostatas, nenurodė ir nepateikė. Kita vertus, apeliantas ir atskirajame skunde iš esmės nesiremia konkrečiais argumentais dėl naudos kiekvienu iš paminėtų turto realizavimo būdų palyginimo. Teigia, kad sprendimas neatitinka įstatymo leidėjo tikslo, nes kreditorių susirinkimas nusprendė ne tik dėl pardavimo būdo, bet ir dėl gauto kainos pasiūlymo realizavimo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino turto pardavimo konkrečiam pirkėjui, o tik pardavimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.
23. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino turto pardavimo konkrečiam pirkėjui, teigia, jog iš kreditorių susirinkimo sprendimo turinio akivaizdu, jog iki susirinkimo buvo gautas pasiūlymas turtą įsigyti už 361 010 Eur, priimta tvarka buvo sukurta būtent šio konkretaus pasiūlymo realizavimui. Tačiau toks bendro pobūdžio teiginys savaime neatskleidžia, iš kokių konkrečiai kreditorių susirinkimo nutarimo nuostatų apeliantas padarė minėtas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotę, nenustatė, kad jame įtvirtintos sąlygos siejamos su konkrečiu pirkėju ar atskirajame skunde (11 punktas) nurodyta pasiūlymo kaina.
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad hipotekos kreditorė prašymą svarstyti turto pardavimo klausimą pagal gautą komercinį pasiūlymą nemokumo administratoriui atsiuntė 2026 m. balandžio 7 d., prie elektroninio laiško pridėtas 2026 m. kovo 13 d. pasiūlymas įsigyti turtą. Nemokumo administratorius su atsiliepimu į apelianto skundą pateikė 2026 m. kovo 13 d. UAB „Jukora“ pasiūlymą įsigyti parduodamą turtą kaip kompleksą už 350 000 Eur. Nemokumo administratorius pranešimą apie LUAB „Latlita“ kreditorių susirinkimo sušaukimą kreditoriams išsiuntė 2026 m. gegužės 4 d. kartu išsiųsti priedai – „Įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo projektas“ ir balsavimo raštu biuletenis. UAB „BMS Technologija“ pasiūlymas dėl turto įsigijimo už 361 010 Eur parengtas 2026 m. gegužės 20 d., t. y. jau po kreditoriams balsavimui pateikto projekto. 2026 m. gegužės 25 d. LUAB „Latlita“ kreditorių susirinkimo protokole nėra informacijos apie naujai pateiktus pasiūlymus ir (ar) jų svarstymą. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo patvirtinta bendro pobūdžio turto pardavimo tvarka, nusprendžiant turtą parduoti ne iš antrųjų varžytinių, o laisvu pardavimu tam pirkėjui, kuris pasiūlys didžiausią, bet ne mažesnę nei 350 000 Eur kainą, taip pat aptariant galimas situacijas bei tolimesnius veiksmus.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo argumentai yra prieštaringi. Atskirojo skundo 20 punkte apeliantas nurodo, kad turto pardavimo kaina ir tvarka buvo orientuota iš esmės į įkaito turėtojo pasiūlymą svarstyti turto pardavimo klausimą pagal gautą komercinį pasiūlymą, kuriuo UAB „Jukora“ pasiūlė įsigyti turtą kaip kompleksą už 350 000 Eur, nesuteikiant galimybės pardavinėti turtą keliais etapais aukštesnėmis kainomis, taip patikrinant ir realią turto paklausą rinkoje. Toks turto pardavimo kainos ir tvarkos projekto vertinimas neatitinka pirmiau aptartų apelianto argumentų, taip pat pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio. Būtent tai, kad, gavus pasiūlymą iš UAB „Jukora“ įsigyti BUAB „Latlita“ parduodamą turtą kaip kompleksą už 350 000 Eur, nebuvo nuspręsta parduoti turtą pagal gautą komercinį pasiūlymą, tačiau gauto pasiūlymo kaina nurodyta tik kaip minimali, nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais apelianto argumentus, jog nustatyta turto pardavimo tvarka bei kaina neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto protingumo principo ir pažeidžia JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintą turto pardavimo didžiausia kaina principą.
26. Apelianto argumentas, kad turto pardavimo kainos ir tvarkos projektas yra ydingas, nes jame nenurodyta, iki kada potencialių pirkėjų pasiūlymai priimami ir vertinami, taip pat nebuvo nurodytas apelianto skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, pagrindu. Kita vertus, tokia aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nutarimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų.
27. Teiginiai, kad byloje nėra duomenų, jog nemokumo administratorius būtų pateikęs savarankišką, JANĮ 90 straipsnio 2 dalį atitinkantį, motyvuotą prašymą dėl turto pardavimo ne iš varžytynių, yra pernelyg formalus. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad, nors kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, jog nemokumo administratorius pateikia kreditoriams svarstyti įkaito turėtojo pasiūlytą turto realizavimo tvarką, su pranešimu kreditoriams išsiųstame „Įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo projekte Nr. 1“ nurodyta, kad būtent nemokumo administratorius siūlo nustatyti įkeisto turto pardavimo tvarką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog iniciatyva pakeisti turto pardavimo tvarką, iš įstatyme imperatyviai numatytos iš varžytynių tvarkos į laisvo pardavimo, buvo pareikšta kreditorės, nėra savarankiškas pagrindas pripažinti tokį kreditorių susirinkimo sprendimą neteisėtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-701-881/2026).
28. Apeliantas atskirojo skundo argumentus iš esmės sieja ne su kreditorių susirinkimo nutarimo turiniu, tačiau su minėto nutarimo galimu vykdymu (su nemokumo administratoriaus veiksmų vertinimu), t. y. neatsižvelgia į apskųstoje nutartyje nurodytas aplinkybes, kad byloje nėra įrodymų, jog 2026 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkime priimtas sprendimas buvo pradėtas įgyvendinti ar realiai įvykdytas, į teismo išvadą, kad po to, kai pradėjus įgyvendinti kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytą tvarką ir ją įgyvendinus (jeigu taip buvo padaryta) vėliau buvo gautas didesnės kainos pasiūlymas, nedaro kreditorių susirinkime priimto sprendimo neteisėtu ir negaliojančiu (kadangi juo nuspręsta dėl bendros turto pardavimo tvarkos, eigos ir principų), taip pat į apskųstos nutarties 9 punkte aptartus galimus veiksmus (galimus pažeistos teisės gynybos būdus).
29. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai pasisakė dėl skundo bei atsikirtimų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad teismas apsiribojo formaliu procesiniu vertinimu.
30. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pasisakyta dėl teismo argumentų, kurie neatitinka apskųstos nutarties turinio, t. y. dėl išvadų, kurių teismas nepadarė (teismas nepasisakė dėl apelianto suinteresuotumo, teisės skųsti sprendimą, akcininkui galinčios tekti sumos, turtą pardavus už 371 020 Eur ir pan. (atskirojo skundo 15 punktas).
31. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.