- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2-475-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00337-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- O. S., „SE Capitalia“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. S. (O. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LATLITA“ nemokumo administratoriaus K. P. prašymą dėl „SE Capitalia“ finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LATLITA“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – „SE Capitalia“ ir O. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LATLITA“ bankroto bylą; įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė K. P.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 30 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „LATLITA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, antros eilės „SE Capitalia“ 26 351,27 Eur finansinis reikalavimas (23 847,30 Eur skola ir 2 503,97 Eur delspinigiai). Dėl šios nutarties BUAB „LATLITA“ kreditorius (BUAB „LATLITA“ akcininkas ir buvęs vadovas) O. S. pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies, 2023 m. vasario 15 d. nutarties dalis dėl tam tikrų kreditorių, įskaitant ir „SE Capitalia“, įtraukimo į BUAB „LATLITA“ kreditorių sąrašą panaikinta ir šią BUAB „LATLITA“ nemokumo administratoriaus K. P. prašymo dalį nutarta nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo O. S. prašė atmesti BUAB „LATLITA“ nemokumo administratoriaus K. P. prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą „SE Capitalia“. Nurodė, kad „SE Capitalia“ finansinis reikalavimas grindžiamas 2022 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. 1361 dėl 121 300,94 Eur skolos, 41,32 Eur išlaidų, negrąžintų palūkanų už naudojimąsi paskola, paskaičiuotų iki paskolos sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 28 d.) – 5 546,14 Eur, netesybų iki sutarties nutraukimo – 822,16 Eur, išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą – 306,76 Eur bei 0,25 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau UAB „LATLITA“ šiam kreditoriui sumokėjo 220 988,81 Eur, todėl minėto kreditoriaus reikalavimas nepagrįstas. Kreditorius be negrąžintų palūkanų už naudojimąsi paskola ir netesybų iki sutarties nutraukimo papildomai reikalauja 0,25 proc. (303,25 Eur per dieną) delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau toks netesybų dydis yra neproporcingas, jos yra aiškiai per didelės, neužtikrina šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, todėl turėtų būti mažinamos ir kreditorė neįtraukiama į kreditorių sąrašą. UAB „LATLITA“ pagal 2016 m. paskolos sutartį Nr. LT-168-2016 padengė 83 778,13 Eur, pagal 2019 m. paskolos sutartį Nr. 50-2019-LT-PL padengė 300 439,40 Eur, o pagal Hipotekos sandorį užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių atlyginimas (šalių susitarimu – 71 925 Eur) kartu su nustatytu užtikrintos prievolės dydžiu (143 850 Eur) sudaro maksimalios hipotekos dydį – 215 775 Eur. Suinteresuoto asmens O. S. teigimu, BUAB „LATLITA“ yra permokėjusi 84 664,40 Eur.
4. Suinteresuotas asmuo „SE Capitalia“ prašė tenkinti BUAB „LATLITA“ nemokumo administratoriaus K. P. prašymą įtraukti kreditorę į kreditorių sąrašą su 26 351,27 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad „SE Capitalia“ ir UAB „LATLITA buvo sudariusios aštuonias paskolos sutartis, tačiau mokėjimai pagal dvi iš jų, sudarytas 2016 ir 2019 metais, nebuvo atliekami laiku. Pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. Paskolos sutartį Nr. 503-2019-LT-PL nėra atsiskaityta, todėl Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras M. S. 2022 m. kovo 3 d. išdavė vykdomąjį įrašą. A. S. M. 2023 m. spalio 19 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme likusios neišieškotos lėšos pagal vykdomąjį įrašą – 26 351,27 Eur, sudaro „SE Capitalia“ pareikštą finansinį reikalavimą. Suinteresuoto asmens O. S. nurodyti mokėjimai bei išieškotos sumos yra ir pagal 2016 metų paskolos sutartį. Netesybos pagal 2019 m. paskolos sutartį jau yra sumokėtos, todėl negali būti mažinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi (2024 m. balandžio 22 d. priimta nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) nutarė įtraukti į BUAB „LATLITA“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą „SE Capitalia“ su 26 351,27 Eur finansiniu reikalavimu (23 847,30 Eur pagrindinė skola ir 2 503,97 Eur delspinigiai).
6. Teismas nurodė, kad iki notaro vykdomojo įrašo išdavimo UAB „LATLITA“ vykdė mokėjimo pervedimus „SE Capitalia“, tačiau šios sumos: a) buvo jau įvertintos, nustatant ir fiksuojant vykdomuoju įrašu siūlomas priverstinai išieškoti sumas; b) didžioji dalis minėtų mokėjimų buvo atlikti vykdant kitą – 2016 m. gruodžio 20 d. tarp tų pačių šalių sudarytą Paskolos sutartį Nr. LT-168-2016 (dėl 35 000 Eur paskolos suteikimo), kuri, kaip patvirtino „SE Capitalia“, yra visiškai įvykdyta.
7. Teismas nurodė, kad ir po vykdomojo įrašo išdavimo buvo atlikti mokėjimai „SE Capitalia“ naudai, tačiau iš vykdomojo įrašo vykdymą atlikusių antstolių patvarkymų ir pateiktų duomenų nustatyta, jog iki bankroto bylos UAB „LATLITA“ iškėlimo ir vykdomosios bylos nutraukimo visas UAB „LATLITA“ įsiskolinimas kreditorei „SE Capitalia“ nebuvo išieškotas, šiuo metu nepadengta 23 847,30 Eur skola, taip pat kreditorės paskaičiuotos netesybos iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „LATLITA“ iškėlimo įsiteisėjimo yra 2 503,97 Eur.
8. Teismas atmetė suinteresuoto asmens O. S. teiginius dėl paskaičiuotų ir išieškotų delspinigių aiškaus nepagrįstumo, neprotingo dydžio ir mažinimo būtinumo, kaip nepagrįstus. Nurodė, kad šalių sudaryti sandoriai, notaro išduotas vykdomasis įrašas, antstolių veiksmai nebuvo ir nėra įstatymų nustatyta tvarka ginčijami, nuginčyti, pripažinti negaliojančiais, neteisėtais ir pan., todėl galiojantys sandoriai ir privalomieji vykdomieji dokumentai, negali būti kvestionuojami nagrinėjamoje byloje – jie laikytini galiojančiais ir vykdytinais įstatymo galią turinčiais dokumentais. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 3 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, sumokėtos (išieškotos) netesybos nemažinamos.
9. Teismas atmetė suinteresuoto asmens O. S. nurodytus teiginius, kad egzistuoja UAB „LATLITA“ 84 664,40 Eur permoka kreditorei „SE Capitalia“, kadangi: a) šie teiginiai nepagrįsti įrodymais, juos paneigia rašytiniai įrodymai, įskaitant išieškojimą vykdžiusių antstolių duomenys; b) maksimalios hipotekos sandoryje nurodytos prievolių užtikrinimo sumos nereiškia skolininkės UAB „LATLITA“ atsakomybės prieš kreditorę ribojimo šiomis sumomis, atleidimą nuo atsakomybės už jas viršijančių prievolių įvykdymą ir pan.
10. Teismas nusprendė, kad tiek „SE Capitalia“ finansinio reikalavimo buvimo faktas, tiek BUAB „LATLITA“ neįvykdytų įsipareigojimų šiam kreditoriui suma, iš viso 26 351,27 Eur, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl yra pagrindas „SE Capitalia“ įtraukti į BUAB „LATLITA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 26 351,27 Eur finansiniu reikalavimu.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo O. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas kreditoriaus finansinius reikalavimus patvirtino, neįvertinęs pateiktų dokumentų turinio, šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio bei pirminių dokumentų, kuriais grindžiamos susidariusios skolos, nepagrįstumo.
11.2. Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, neatskleisdamas bylos esmės, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
11.3. Teismo pozicija, kad sumokėtos (išieškotos) netesybos nemažinamos, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje nurodyta, jog CK 6.73 straipsnio 2 dalies teisės norma taikoma tik tuo atveju, jeigu netesybos sumokėtos geruoju. Kreditorės paskaičiuoti delspinigiai buvo dengiami iš priverstine tvarka realizuoto hipoteka įkeisto turto, todėl šiuo atveju spręstinas klausimas dėl pagrindo mažinti visų paskaičiuotų delspinigių dydį – ir sumokėtų, ir padengtų priverstine tvarka.
11.4. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakomybė prieš kreditorę negali būti ribojama maksimalios hipotekos suma. Hipotekos sandorio 7.2 punkte nuostata dėl maksimaliosios hipotekos užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių atlyginimas (šalių susitarimu – 71 925 Eur), kuris kartu su 7.1 punkte nustatytu užtikrintos prievolės dydžiu (143 850 Eur) sudaro maksimalios hipotekos dydį – 215 775 Eur. Šalims susitarus, kad hipotekos užtikrinamo skolininko įsipareigojimo dydis yra konkreti sutartinės hipotekos 7.1 punkte šalių įvardyta suma, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalims pakeitus ar papildžius sutartį, iš kurios kyla prievolė sumokėti hipoteka užtikrintą sumą, nuostatas, kartu pakinta (padidėja) ir hipotekos sutartimi užtikrintos skolininko prievolės apimtis.
11.5. UAB „LATLITA“ pagal 2016 m. paskolos sutartį padengė: 83 778,13 Eur (45 936,87 Eur paskolos, 1 112,50 Eur sutarties keitimo mokesčių, 26 927,42 Eur palūkanų, 9 801,34 Eur delspinigių), pagal 2019 m. paskolos sutartį – 300 439,40 Eur (144 607,50 Eur paskolos, 6 850 Eur sutarties keitimo mokesčio, 55 655,26 Eur palūkanų, 93 326,64 Eur delspinigių). Atsižvelgdama į įvykdytos prievolės dydį, į tai, kad susitarimai, naujos paskolos sutartys po sutartinės hipotekos sudarymo su kreditore nebuvo sudaryti bei į tai, jog vykdomieji įrašai buvo išduoti būtent sutartinių hipotekų pagrindu, apeliantė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė byloje pateiktais duomenimis ir įrodymais bei priėmė neteisėtą nutartį dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
11.6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Pirmosios instancijos teismas nesutikdamas dėl maksimaliosios hipotekos dydžio, nepagrįstai nesirėmė kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar šalių susitarimas dėl netesybų iš esmės nepažeidžia jų interesų pusiausvyros, ar netesybos nėra aiškiai per didelės; teismas turėjo spręsti klausimą dėl teisinio pagrindo mažinti visų paskaičiuotų delspinigių dydį – ir sumokėtų, ir padengtų priverstine tvarka.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „SE Capitalia“ prašo atmesti suinteresuoto asmens O. S. atskirąjį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Maksimalioji hipoteka ribojama tik išieškant iš hipoteka įkeisto turto, tačiau ji nedaro įtakos išieškojimui pagal pagrindinę prievolę ir neatleidžia skolininko nuo pareigos ją vykdyti, net jei skolos išieškojimo metu iš hipoteka įkeisto turto pasiekiama maksimali hipotekos suma. Iš hipoteka įkeisto turto buvo išieškota 186 314,13 Eur, o maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės suma yra 215 775 Eur, todėl motyvai dėl 84 664,40 Eur permokos „SE Capitalia“ atmestini kaip prieštaraujantys maksimalios hipotekos instituto prasmei ir byloje esantiems įrodymams.
12.2. Atskirajame skunde nenurodyti argumentai dėl dokumentų, kuriais grindžiamos susidariusios skolos, nepagrįstumo, nenurodyta, kokių įrodymų teismas neištyrė.
12.3. „SE Capitalia“ sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei paskolos sutartis, nei jos pagrindu išduoti vykdomieji įrašai nėra nuginčyti ir negali būti kvestionuojami nagrinėjamoje byloje. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad likusi neišieškota suma yra 26 351,27 Eur, o priešingų įrodymų apeliantas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netvirtinti finansinio reikalavimo.
12.4. Mažinti delspinigių dydį nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. „SE Capitalia“ vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „LATLITA“ su „SE Capitalia“ paskolos sutartį sudarė laisva valia, po sutarties sudarymo nei kredito gavėja, nei bet kuris iš kitų suinteresuotų asmenų nereiškė pretenzijų ar skundų dėl nepagrįsto netesybų dydžio, remiantis tuo, jog sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie, sudarydami paskolos sutartį, galėjo laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas ir jas pasirinko, „SE Capitalia“ dėl užsitęsusio skolos išieškojimo patyrė daug sąnaudų, kurių nebūtų patyrusi, jei UAB „LATLITA“ paskolą būtų mokėjusi laiku, O. S. argumentai dėl pernelyg didelio delspinigių normos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „LATLITA“ nemokumo administratorius K. P., atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „LATLITA“ šioje civilinėje byloje neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, prašo teismo naudotis diskrecijos teise ir priimti sprendimą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir įrodymus, teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas BUAB „LATLITA“ kreditoriaus „SE Capitalia“ 26 351,27 Eur finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bankrutuojančios įmonės finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
17. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
18. Nagrinėjamu atveju BUAB „LATLITA“ nemokumo administratorius neginčijo „SE Capitalia“ pateikto 26 351,27 Eur finansinio reikalavimo – su šio reikalavimo patvirtinimu nesutiko kitas BUAB „LATLITA“ kreditorius (BUAB „LATLITA“ akcininkas ir buvęs vadovas). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, įtraukė BUAB „LATLITA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą kreditorių „SE Capitalia“, patvirtindamas visą jo nurodytą finansinį reikalavimą.
19. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktų dokumentų turinio, šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio bei pirminių dokumentų, kurių pagrindu grindžiamos susidariusios skolos, nepagrįstumo. Pažymi, kad finansinio reikalavimo ginčijimas atitinka ieškinį ir teismas kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą.
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). Taigi kreditoriaus finansinio reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo dienos atskiroje civilinėje byloje, tvirtinimo bankroto byloje procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-910/2023, kt.).
21. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 straipsnį, notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo tikslus, nustatant galimybę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal hipotekos (įkeitimo) ar notarine forma patvirtintą sandorį, išaiškino, jog šia procedūra siekta iš esmės analogiškų teisinių pasekmių, kaip ir kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka. Kreditoriaus kreipimasis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal hipotekos (įkeitimo) ar notarine forma patvirtintą sandorį reiškia, kad kreditorius siekia gauti vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu turės teisę pradėti priverstinius vykdymo veiksmus. Tai viena iš kreditoriaus pažeistų teisių gynybos priemonių, sudarant galimybes išieškoti iš skolininko skolą priverstiniu būdu supaprastinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „LATLITA“ netinkamai vykdant (nevykdant) sutartinius įsipareigojimus pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. tarp „SE Capitalia“ ir UAB „LATLITA“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 503-2019-LT-PL, Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras M. S. 2022 m. kovo 2 d. išdavė hipotekos kreditoriui „SE Capitalia“ vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 1361, kuriuo pasiūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą ar nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkės UAB „LATLITA“ ir subsidiariai iš įkaito davėjų O. S., A. S., Č. P. ir M. S. hipotekos kreditoriaus „SE Capitalia“ naudai pagal 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notaro M. S. patvirtintą hipotekos sutartį, reg. Nr. 8496, šias sumas: negrąžinta paskolos dalis – 121 300,94 Eur; išlaidos, susijusios su pranešimų siuntimu – 41,32 Eur; negrąžintos palūkanos už naudojimąsi paskola, priskaičiuotos iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.) – 5 546,14 Eur; netesybos – delspinigiai, priskaičiuoti už laikotarpį iki paskolos sutartis nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.) – 822,16 Eur; netesybos – 0,25 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo skolininko laiku nesumokėtų sumų (į šią sumą neįskaitant priskaičiuotų netesybų) už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki visiško prievolės įvykdymo; išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo išdavimu bei priverstini išieškojimu. Šis vykdomasis įrašas buvo pateiktas priverstinai vykdyti antstoliams.
23. Suinteresuotas asmuo „SE Capitalia“ prašymą patvirtinti 26 351,27 Eur finansinį reikalavimą grindė minėtu notaro vykdomuoju įrašu, taip pat antstolio S. M. 2023 m. spalio 19 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-23-170-15660 (priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0170/22/00912, kurioje skolininkas M. S., išieškotojas „SE „Capitalia“; vykdymo pagrindas – 2022 m. kovo 2 d. notaro išduotas vykdomasis dokumentas) nurodytais duomenimis, kad likusi neišieškota skola kreditorei „SE Capitalia“ yra 23 847,30 Eur. Be to, už laikotarpį nuo paskutinio išieškotų lėšų paskirstymo (2023 m. spalio 19 d.) iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „LATLITA“ iškėlimo įsiteisėjimo „SE Capitalia“ paskaičiavo 2 503,97 Eur netesybas.
24. A. J. B. persiuntė BUAB „LATLITA“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2023 m. gruodžio 5 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo iškėlus įmonei bankroto bylą Nr. S-23-18-23639 (vykdomoji byla Nr. 0018/22/00964; vykdymo pagrindas – 2022 m. kovo 2 d. notaro išduotas vykdomasis dokumentas).
25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad suinteresuoto asmens „SE Capitalia“ finansinis reikalavimas buvo grindžiamas vykdomuoju įrašu, kuris nėra nuginčytas (panaikintas), taip pat į šios nutarties 20–21 punktuose aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas atmeta apelianto argumentus, kad šiuo atveju finansinio reikalavimo tvirtinimas atitinka ieškinį, kuriame, kaip nurodo apeliantas, teismas turi vertinti šalis siejusių teisinių santykių pobūdį bei pirminius dokumentus, kurių pagrindu grindžiamos susidariusios skolos.
26. Priešingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas ištyrė finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (duomenis apie vykdymo procese iš kreditoriui „SE Capitalia“ pagal vykdomąjį įrašą išieškotas lėšas, pateiktus UAB „LATLITA“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. sausio 14 d., mokėjimus po vykdomojo įrašo išdavimo), nurodė argumentus, kodėl suinteresuoto asmens O. S. pateiktų įrodymų nelaikė patvirtinančiais vykdomajame įraše nurodytos BUAB „LATLITA“ skolos suinteresuotam asmeniui „SE Capitalia“ padengimą (tai, kad nurodyti mokėjimai įvertinti nustatant vykdomuoju įrašu siūlomas priverstinai išieškoti sumas ir antstoliams nustatant išieškotinas vykdymo proceso metu sumas; tai, kad didelė dalis mokėjimų atlikti vykdant kitą paskolos sutartį, o pagal priverstinį vykdomojo įrašo vykdymą vykdžiusių antstolių, įskaitant antstolės J. B., duomenis visos UAB „LATLITA“ įsiskolinimo kreditore „SE Capitalia“ sumos nebuvo išieškotos). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl „SE Capitalia“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, pagrįstai atsižvelgė į paskutinio iki bankroto bylos UAB „LATLITA“ iškėlimo priimto antstolio S. M. 2023 m. spalio 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-23-170-15660 duomenis, pagal kuriuos, likusi neišieškota skola kreditorei „SE Capitalia“ buvo 23 847,30 Eur. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nenurodydamas, kokie byloje esantys įrodymai, jo nuomone, patvirtina, kad antstoliai neįvertino kokių nors BUAB „LATLITA“ mokėjimų, išieškojimų, t. y. jog jiems nebuvo pateikti atitinkami duomenys ar pan.
27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, susijusius su maksimaliosios hipotekos įtaka BUAB „LATLITA“ prievolių dydžiui.
28. CK 4.182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maksimalioji hipoteka – tai nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai hipotekos sandoryje nurodoma tik maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma.
29. Maksimaliosios hipotekos ypatybė ta, kad sudarant sandorį nenurodomas konkretus (esamas ar būrimas) turtinės prievolės dydis, bet susitariama dėl maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės sumos (CK 4.182 straipsnio 1 dalis, 4.186 straipsnio 1 dalis). Turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąja ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020). CK 4.193 straipsnio, kuriame įtvirtintos taisyklės dėl hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto, 1 dalyje nustatyta, kad, kai realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, šis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, hipotekos teisėjo nutartis (šiuo metu, t. y. pakeitus ir papildžius CK, – notaro vykdomasis įrašas) dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014, kt.).
30. Paminėtas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad maksimalios hipotekos sandoryje nurodytos tik maksimalios sumos, kuriomis skolininkės UAB „LATLITA“ įsipareigojimų įvykdymas kreditorei „SE Capitalia“ užtikrinamas būtent hipotekos, kaip vienos iš prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, pagalba, tačiau tai nereiškia skolininkės UAB „LATLITA“ atsakomybės prieš kreditorę ribojimo šiomis sumomis, atleidimą nuo atsakomybės už jas viršijančių prievolių įvykdymą ir pan.
31. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju, kai netesybos iš UAB „LATLITA“ buvo išieškotos priverstine tvarka, taikytinas netesybų mažinimo institutas.
32. Teisėjų kolegija, nors ir sutinka su apelianto teiginiu, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismo teisės mažinti netesybas išimtis (nemažinamos sumokėtos netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis)) taikoma tik tuo atveju, jeigu netesybos sumokėtos geruoju, tačiau atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė ir kitus motyvus, kodėl atmetė suinteresuoto asmens argumentus dėl netesybų mažinimo. Apskųstoje nutartyje nurodyta, kad šalių sudaryti sandoriai, kuriuose šalių susitarta dėl netesybų mokėjimo prievolės, taip pat notaro išduotas 2022 m. kovo 2 d. vykdomasis įrašas, antstolių veiksmai, faktiškai išieškant vykdomojoje byloje netesybas, nebuvo ir nėra ginčijami, nuginčyti, pripažinti negaliojančiais, neteisėtais ir pan., todėl jie laikytini galiojančiais ir vykdytinais įstatymo galią turinčiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus motyvus dėl reikalavimo patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą nagrinėjimo ribų, šiuos teismo argumentus laiko pagrįstais.
33. Apeliantas atskirajame skunde (7 punktas) nurodo, kad suinteresuoto asmens O. S. pareikštas reikalavimas pagal teisinę prigimtį atitinka ieškinį, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju nagrinėjamas kreditorės „SE Capitalia“, o ne suinteresuoto asmens O. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. Apelianto pirmosios instancijos teismui nurodyti nesutikimo su kreditorės „SE Capitalia“ finansiniais reikalavimais argumentai savaime nereiškia reikalavimų, kurie būtų vertinami kaip savarankiškas ieškinys, kuriuo ginčijami teismo paminėti sandoriai, vykdomieji įrašai ar veiksmai.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.