Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

P A P I L D O M A N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo papildomo procesinio sprendimo priėmimo klausimą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-766-866/2026, kurioje buvo išnagrinėtas likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus AAT2 atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ši civilinio proceso taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 338 straipsniai).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO2) duomenų nustatyta, kad kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2026 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (teismo posėdis byloje paskirtas 2026 m. rugpjūčio 20 d.).

Pažymėtina, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, į bylą buvo pateikti laiku ir tinkamai, tačiau priimant procesinį teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas, todėl priimtinas papildomas teismo sprendimas.

Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (be kita ko, civilinę bylą nutraukus), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikytinas, nes, neišsprendus ginčo iš esmės, nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą. Tais atvejais, kai civilinė byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, CPK nustato kitokias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, grindžiamas priežasties teorija, t. y. kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai: a) ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir b) įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad kreditorė patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent dėl apelianto nemokumo administratoriaus AAT2 procesinio elgesio jam iniciavus apeliacinį procesą. Be to, nors byla išspręsta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą, tačiau iš esmės apeliantas nepasiekė savo procesinio tikslo, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis lieka galioti visa apimtimi. Šios aplinkybės, remiantis minėta priežasties teorija, sudaro pagrindą kompensuoti kreditorei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

Kadangi kreditorės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, jai iš apelianto priteistina 1 010,72 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (Rekomendacijų 8.15, 8.16 papunkčiai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kreditorės viešosios įstaigos „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo patenkinti. Priteisti iš apelianto nemokumo administratoriaus AAT2 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorei viešajai įstaigai „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 010,72 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų ir 72 euro centus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.