Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-09-14 · Civilinė byla Nr. e2A-373-589/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-14
Bylos Nr.
e2A-373-589/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11918-2023-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Ignas Totilas
Atsakovas
A. S., GlasBau
Ieškovas
Komfortas.eu
Kategorijos
  • 2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
  • 2.6.10.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-373-589/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11918-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 2.6.16; 2.6.16.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 14 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Igno Totilo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1493-1160/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komfortas.eu“ patikslintą ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „GlasBau“ ir A. S. dėl žalos atlyginimo, skolos priteisimo ir turto išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Komfortas.eu“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LBUAB, UAB) „GlasBau“ ieškovės naudai 80 547,96 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 24 080,50 Eur negautos pajamos už turto nuomą; 21 433,59 Eur suma už prarastą ieškovės turtą; 14 165,07 Eur suma, kurią sudaro be pagrindo 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. spalio 23 d. gautos 11 500 Eur piniginės lėšos ir 2 665,07 Eur 5 procentų dydžio metinės palūkanos už naudojimąsi pinigais (iki 2025 m. birželio 9 d.); 10 394,84 Eur suma už ieškovės sąskaita, bet atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai išnuomotą turtą; 10 473,96 Eur suma už transporto priemonėms padarytą žalą; 2) priteisti iš atsakovės LBUAB „GlasBau“ ieškovės naudai 5 590,67 Eur skolą už turto nuomą ir 621,85 Eur 6 procentų dydžio metinės palūkanos, paskaičiuotas iki nutarties iškelti nemokumo bylą atsakovei LBUAB „GlasBau“ įsiteisėjimo dienos (2024 m. birželio 20 d.); 3) priteisti iš atsakovo A. S. ieškovės naudai 1 950,67 Eur skolą už A. S. pagal finansinę apyskaitą išmokėtas lėšas ir 414,72 Eur 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas iki šio patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2025 m. birželio 9 d.); 4) išreikalauti iš atsakovų A. S. ir LBUAB „GlasBau“ šias transporto priemones: FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo A. S. 5 procentų dydžio, o iš atsakovės LBUAB „GlasBau“ ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. S., būdamas ieškovės vadovu ir veikdamas jos vardu, sudarė eilę sandorių, kurių pagrindu ieškovės vardu ir sąskaita įgijo statybinę įrangą, transporto priemones ir kitą turtą, išsinuomojo ekskavatorius ir kitą turtą, kurį neteisėtai perdavė naudotis kitai jo vadovaujamai bendrovei – atsakovei UAB „GlasBau“. Be to, atsakovas A. S. be jokio teisinio pagrindo pervedė atsakovei UAB „GlasBau“ 11 500 Eur ieškovei priklausančių piniginių lėšų. Tokiu būdu atsakovas A. S., eidamas ieškovės vadovo pareigas, buvo nelojalus, pažeidė fiduciarines vadovo pareigas, ne tik nevengė savo ir bendrovės interesų konflikto, nepranešė apie interesų konfliktą, bet ir naudojosi bendrovės galimybėmis bei turtu savo asmeninei ir atsakovės UAB „GlasBau“, kurios 50 procentų akcininku ir vadovu buvo atsakovas A. S., naudai, dėl ko ieškovė patyrė žalą, o atsakovai gavo turtinę naudą. Ieškovės veikloje nėra naudojama patikslintame ieškinyje nurodyta statybinė įranga ir transporto priemonės; nurodomos įrangos lizingo ir ekskavatorių nuomos sandoriai buvo iškirtinai sudaryti ne ieškovės, o atsakovo A. S. atstovaujamos atsakovės UAB „GlasBau“ naudai, ir be ieškovės dalyvių (akcininkų) žinios, nes būtent atsakovė UAB „GlasBau“ vykdo statybos rangos veiklą, kurioje naudojama nurodytų lizingo sandorių pagrindu ieškovės vardu ir sąskaita įgyta statybinė įranga ir transporto priemonės, taip pat nuomos sandorių pagrindu naudoti ekskavatoriai. Taigi, atsakovas A. S., būdamas suinteresuotas naudos gavimu jo valdomai ir vadovaujamai atsakovei UAB „GlasBau“, pasinaudojo ieškovės galimybėmis ir lėšomis, ieškovės vardu įsigijo turtą ir išsinuomojo turtą, kuris ne tik nebuvo reikalingas ieškovei, bet ir nebuvo nuo jo įsigijimo naudojamas ieškovės veikloje, jį neteisėtai, be ieškovės dalyvių žinios, perdavė naudotis su juo susijusiam trečiajam asmeniui atsakovei UAB „GlasBau“. Tuo tarpu atsakovė UAB „GlasBau“ savo veikloje priėmė naudotis ieškovės turtą, kuris atsakovo A. S. buvo perduotas atsakovei UAB „GlasBau“ neteisėtai, ir nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. negrąžino ieškovei turto bei nemokėjo nuomos mokesčio už šio turto naudojimą, taip pat be teisėto pagrindo priėmė ieškovei priklausančias pinigines lėšas ir negrąžino ieškovei šių lėšų, taip pat negrąžino ieškovei priklausančio turto. Ieškovė tvirtino, jog kadangi abu atsakovai savo veiksmais, nevykdydami įstatymuose nurodytų pareigų, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, padarė žalą ieškovei, šių atsakovų atžvilgiu taikytina solidari civilinė atsakomybė. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes žalingi padariniai (ieškovės žala) nebūtų kilę, jei nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų (atsakovui A. S. pažeidus fiduciarines pareigas ieškovei, nepagrįstai pervedus pinigines lėšas, veikiant išimtinai jo valdomos atsakovės UAB „GlasBau“ interesams, kurie priešingi ieškovės interesams ir kt.; atsakovei UAB „GlasBau“ neteisėtai naudojantis ieškovės turtu, nepagrįstai praturtėjus ieškovės sąskaita, negrąžinant ieškovės turto ir jį praradus, o taip pat turtą sugadinus), buvo padaryta žala ieškovei. Taigi, abu atsakovai savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo ieškovei ir turi ją atlyginti kartu, t. y. solidariai, nes jei nebūtų buvę tokių neteisėtų atsakovų veiksmų, žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Atsakovas A. S. pripažintinas civilinės atsakomybės subjektu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalį ir jo atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Ieškovės turtinė žala dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų pasireiškia turto netekimu, jo vertės sumažėjimu ir negautomis pajamomis. Be to, ieškovei priklausančios visos trys transporto priemonės SKODA SUPERPB, FORD RANGER, FORD FOCUS buvo atsakovų žinioje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. S., jo sutuoktinė, transporto priemonę SKODA SUPERPB grąžino ieškovei, todėl pradinio ieškinio reikalavimų dalyje dėl SKODA SUPERB išreikalavimo iš atsakovų neteisėto valdymo ieškovė reikalavimo atsisakė, nes jis yra patenkintas. Vadovaujantis CK 4.95 straipsniu, 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovė, būdama transporto priemonių FORD RANGER, FORD FOCUS savininku, prašo jas išreikalauti iš neteisėto atsakovų valdymo bei atlyginti žalą, padarytą jos turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. sausio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų A. S. ir LBUAB „GlasBau“ ieškovei UAB „Komfortas.eu“ 80 547,96 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovės LBUAB „GlasBau“ ieškovei 5 590,67 Eur skolą už turto nuomą ir 621,85 Eur metinių palūkanų, paskaičiuotų iki nutarties iškelti nemokumo bylą atsakovei LBUAB „GlasBau“ įsiteisėjimo dienos (2024 m. birželio 20 d.); iš atsakovo A. S. ieškovei 1 950,67 Eur skolą už A. S. pagal finansinę apyskaitą išmokėtas lėšas ir 414,72 Eur metinių palūkanų, paskaičiuotų iki šio patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2025 m. birželio 9 d.); priteisė ieškovei iš atsakovės LBUAB „GlasBau“ 6 procentų dydžio, o iš atsakovo A. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 6 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis 11 424,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 5 712,27 Eur; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

Teismas iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir 2025 m. lapkričio 27 d. Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų nustatė, kad UAB „Komfortas.eu“ įregistruota 2013 m. gegužės 6 d., nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. kovo 22 d. atsakovas A. S. ėjo vadovo pareigas. Iš 2023 m. rugsėjo 25 d. ir 2025 m. lapkričio 27 d. Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų nustatė, kad UAB „GlasBau” Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. kovo 5 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB „GlasBau“ vadovo pareigas ėjo A. S., nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. jis taip pat valdė 50 proc. bendrovės akcijų, kitą 50 proc. akcijų valdė Ž. Š.. UAB „Komfortas.eu“ veikla – kitų, niekur kitur nepriskirtų, tekstilės gaminių ir dirbinių gamyba: veltinio gamyba; tiulio ir kitų tinklinių medžiagų bei gabalų, juostų ar motyvų pavidalo nėrinių ir siuvinėjimo dirbinių gamyba; slėgiui jautrių audeklinių juostų gamyba; tekstilinių batraiščių gamyba; pudrinukų ir apsauginių pirštinių gamyba. UAB „GlasBau“ veiklos sritis yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, komunalinių statinių statyba, pramoninių objektų, kitokių nei pastatai, statyba; statinių, kitokių nei pastatai, statyba; statybos baigimas ir apdaila; statybų plėtra.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos esančių duomenų teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-904-390/2024 (dabartinis Nr. eB2-399-390/2025) iškėlė bankroto bylą UAB „GlasBau“, paskiriant UAB „GlasBau“ nemokumo administratore mažąją bendriją „Tostelex“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-399-390/2025 UAB „GlasBau“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-698-390/2025 pripažintas BUAB „GlasBau“ bankrotas tyčiniu ir nustatyta, kad A. S. veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą. Lietuvos apeliacinio teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą, 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2-452-854/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad A. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. vasario 22 d.) bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma, jos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, buvo priimti nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai (be pagrindo išimtos didelės sumos grynųjų pinigų, iš bendrovės sąskaitų buvo atliekami mokėjimai buvusiam vadovui bei kitoms įmonėms, dalis bendrovės turto prarasta ar perleista), tai nulėmė bendrovės nemokumą, bet nemokumo procesas neinicijuotas, o toliau sąmoningai bloginta bendrovės turtinė padėtis ir dėl tyčinio bankroto yra atsakingas bendrovės vadovas A. S., nes jis iki 2024 m. vasario 22 d. būdamas bendrovės vadovu de jure (teisiškai), o vėliau de facto (faktiškai), neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, o sąmoningai, blogu valdymu privedė bendrovę prie bankroto, bendrovei tapus nemokia, toliau tyčia blogino jos finansinę padėtį.

Teismas nurodė, jog iš atsakovės LBUAB „GlasBau“ atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovė neginčija 1.3. punkto patikslinto ieškinio reikalavimo – priteisti 14 165,07 Eur žalą, kurią sudaro be pagrindo 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. spalio 23 d. gautos 11 500 Eur piniginės lėšos ir 2 665,07 Eur (5 procentų dydžio metinės palūkanos už naudojimąsi pinigais iki 2025 m. birželio 9 d.) ir sutinka vienasmeniškai šią žalą atlyginti. Iš atsakovo A. S. paaiškinimų taip pat matyti, kad jis neginčija 4 punkto patikslinto ieškinio reikalavimo – išreikalauti transporto priemones: FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), šias transporto priemones išreikalaujant iš jo.

Spręsdamas dėl šalis siejančių santykių kvalifikavimo, teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. spalio 26 d. nuosavybės teise įgijo šį turtą: transporto priemonę FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 15 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2016-080491-01, sudarytos su akcine bendrove (toliau – ir AB) SEB banku, pagrindu, 7 500 Eur vertės (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 2 831,25 Eur, 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosavybės perdavimo akte nurodyta, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d, įvykdė visas sutarties sąlygas; transporto priemonę FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su Luminor Bank AS pagrindu, 18 950 Eur vertės (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 1 779,76 Eur, 2023 m. vasario 3 d. perdavimo nuosavybėn akte nurodoma, kad ieškovė įvykdė visas sutarties sąlygas; transporto priemonę SKODA SUPERPB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su AB “Šiaulių bankas”, 18 755 Eur vertės (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 8 911,34 Eur, 2023 m. spalio 11 d. turto perdavimo nuosavybėn akte nurodoma, kad ieškovė įvykdė visas sutarties sąlygas; iš UAB „VL Rental“ pagal 2020 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 3 vnt. benzininius pjūklus BTS 635s, kurių serijos numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra kaina 2 722,50 Eur su PVM; iš UAB „SME Capital 3“ pagal 2020 m. lapkričio 26 d. tris lizingo sutartis dėl įrenginių išsimokėtinai įsigijimo (32 046,70 Eur su PVM vertės) įsigijo: pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (pardavėjas UAB „VL Rental“) – naują priekabą Tiki (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaina 4 750 Eur (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 2 126,50 Eur); pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (pardavėjas UAB „VL Rental“) – naują priekabą Tiki (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaina 5 190 Eur (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 2 323,49 Eur); pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (pardavėjas UAB „VL Rental“) – už bendrą 22 106,70 Eur su PVM kainą įsigijo: naują vibroplokštę Wacker Neuson BPU3050A, Serija 11257299, kaina 4 101,90 Eur (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 1 526,16 Eur); naują vibroplokštę Wacker Neuson BPU3050A, Serija11257656, kaina 4 101,90 Eur (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 1 526,16 Eur); naują vibroplokštę Wacker Neuson BPU3050A, Serija 11257655, kaina 4 101,90 Eur (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 1 526,16 Eur); naują vibrokoją Wacker Neuson BS60-2plus, Serija 11247598, kaina 2 250,60 Eur (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 837,66 Eur); naują vibrokoją Wacker Neuson BS60-2plus, Serija 11247597, kaina 2 250,60 Eur (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 837,66 Eur); naują vibrokoją Wacker Neuson BS60-2plus, serijos Serija 11196017, kaina 2 250,60 Eur (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 837,66 Eur); naują atskėlimo plaktuką Wacker Neuson BH55, Serija 11008222, kaina 3 049,20 Eur (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d.– 1 134,66 Eur). UAB „SME Capital 3“ 2022 m. gruodžio 2 d. lizingo sandorių pabaigos aktai Nr. LL200029, LL200030, LL200031 patvirtina, kad ieškovė savo finansinius įsipareigojimus pagal minėtas lizingo sutartis (nurodytas sprendimo 28 punkte) įvykdė ir įgijo nuosavybės teises į aukščiau nurodytą turtą: 2 vnt. priekabas, 3 vnt. vibroplokštes, 3 vnt. vibrokojas, 1 vnt. atskėlimo plaktuką.

Teismas nustatė ir tai, kad 2020 m. spalio 16 d. ieškovė su nuomotoju UAB Baltic Agro Machinery sudarė technikos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. ir sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2021 m. balandžio 16 d., kurių pagrindu ieškovės vardu ir sąskaita išsinuomojo du ekskavatorius Kubota KX-027-4, už bendrą 16 354,84 Eur nuomos kainą be PVM.

Teismas pažymėjo, jog ieškovė, teikdama ieškinį, nurodė, kad ieškovės vadovas A. S., be kito ieškovės dalyvio (de facto akcininko T. P.) žinios, sudarė eilę sandorių, kurių pagrindu ieškovės vardu ir sąskaita įgijo aukščiau minėtą statybinę įrangą ir išsinuomojo ekskavatorius, kuriuos neteisėtai perdavė naudotis kitai jo vadovaujamai bendrovei – atsakovei UAB „GlasBau“, ir tik po 2021 m. kovo mėn., kuomet T. P. ir A. S. žodžiu susitarė dėl minėto turto nuomos iki jo visiško išpirkimo, atsakovei LBUAB „GlasBau“ nuomos sutarties pagrindu buvo išrašomos sąskaitos, kurias atsakovė iš dalies apmokėjo, buvo laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Atsakovė UAB „GlasBau“ nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. negrąžino ieškovei turto bei nemokėjo nuomos mokesčio už šio turto naudojimą. Be to, A. S. be jokio teisinio pagrindo pervedė atsakovei UAB „GlasBau“ 11 500 Eur ieškovei priklausančių piniginių lėšų. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei UAB „GlasBau“ išrašytos ir iš dalies apmokėtos PVM sąskaitos faktūros už turto nuomą, kiti rašytiniai įrodymai ir iš dalies paties atsakovo A. S. paaiškinimai dėl ieškovės turto perdavimo naudotis atsakovei ir nuomos mokėjimo aplinkybių.

Teismas pažymėjo, atsakovas A. S. su tokiais ieškovės teiginiais sutiko iš dalies ir nurodė, kad aukščiau minėtas turtas buvo perduotas naudotis atsakovei LBUAB „GlasBau“ teisėtai, esant jo, kaip ieškovės vadovo ir ½ dalies akcijų turėtojo, ir kito ieškovės de facto akcininko (1/2 dalies akcijų turėtojo) T. P. susitarimui, kurio turinys buvo toks – UAB „GlasBau“ pradėjus veiklą Vokietijoje, jai veikloje reikalinga įranga bus įsigyta lizingu ieškovės vardu, o vėliau ši įranga bus iš ieškovės išperkama dalimis (per mokėjimus už nuomą – išperkamoji nuoma), kas ir buvo padaryta. LBUAB „Glasbau“ sumokėjo ieškovei apie 48 000 Eur, kuriais buvo padengta tiek perduoto turto vertė, tiek įmokos už iš UAB „Baltic Agro“ nuomotus ekskavatorius ir automobilius. Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. patvirtino savo procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes ir patikslino tai, kad susitarimas su T. P. buvo toks: lizingo įmokas atsakovė dengia dvejus metus, o greičiau (iki 2021 m. rugsėjo mėn.) tai nuspręsta padaryti tik po 2021 m. kovo mėnesio – kai jis paliko ieškovės vadovo postą. Susitarimas buvo toks, kad nuo 2021 m. kovo mėnesio iki rugsėjo mėnesio (per pusę metų) atsakovė atsiskaitys su ieškove. Nurodė, kad jis, kaip ieškovės vadovas, iki 2021 m. kovo mėnesio ieškovės vardu išrašydavo sąskaitas, po to T. P. tai darydavo, o kaip atsakovės vadovas ir kasininkas jis priimdavo sprendimus sąskaitas apmokėti. Bendras susitarimas veikė ir toliau, nustojus jam būti ieškovės vadovu. Patikslino ir tai, kad 11 500 Eur sumą ieškovė paskolino atsakovei UAB „GlasBau“, susitarimo detalių neatsimena; T. P. viskam pritarė, nes ateityje jis turėjo dalyvauti atsakovės veikloje; atsakovė kas mėnesį už tą įrangą mokėjo procentą; susitarimas dėl turto nuomos buvo sudarytas neterminuotai, dėl procentų neprisimena; iš pradžių tvirtinęs, kad visi trys automobiliai buvo naudojami tik ieškovės veikloje, ieškovė šiuos automobilius įgijo jam, jo nuosavybėn turėjo pereiti, bet laiku automobilių neperregistravo, vėliau jau teigė, kad visus tris automobilius naudojo ir atsakovės veikloje, apie automobilių perregistravimą daug negalvojo, svarstė variantus, kad gal jis pats, o gal atsakovės vardu įsigis minėtus automobilius.

Teismas nurodė, kad atsakovės LBUAB „GlasBau“ atstovas viso proceso metu laikydamasis pozicijos, jog byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus A. S. paaiškinimus, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis ar jos vardu išnuomotas turtas buvo perduotas naudoti atsakovei, visgi pripažino, jog ieškovė atsakovei LBUAB „GlasBau“ pervedė 11 500 Eur, kurie buvo naudojami atsakovės veikloje, ir šiuos pinigus atsakovė turi pareigą grąžinti vienasmeniškai, taip pat atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi už turto (įrangos ir automobilių) nuomą pagal išrašytas sąskaitas faktūras, todėl 2 punkto patikslinto ieškinio reikalavimo neginčija.

Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, kad visos aukščiau minėtos įrangos (įrenginių) ir automobilių įsigijimo / nuomos sandorius ieškovės vardu sudarė jos vadovas A. S., šis turtas, išskyrus automobiliai, nebuvo pritaikyti ir skirti ieškovei naudotis savo veikloje. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė LBUAB „GlasBau“ ginčo laikotarpiu veiklą vykdė Vokietijoje. Teismas nustatė ir tai, kad 2020 m. spalio 23 d. mechanizmų bei įrangos perdavimo – priėmimo nuomininkui valdyti ir naudotis aktai patvirtina, kad sprendimo 27 punktuose nurodyti daiktai (3 vnt. vibroplokščių, 3 vnt. vibrokojų, 1 vnt. atskėlimo plaktuko) buvo perduoti nuomininkui (ieškovei naudotis), pristatymo adresas – Vokietija, įgaliotas asmuo – Arvydas. Atsakovės LBUAB „GlasBau“ atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovės vadovo A. S. atsakovei be pagrindo pervestus pinigus atsakovė savo veikloje naudojo ir turi pareigą juos ieškovei grąžinti, taip pat neginčijo, kad atsakovė iš dalies sumokėjo ieškovės išrašytas sąskaitas už jau minėto turto nuomą ir liko skolinga, nors ir teigė, kad byloje nėra duomenų apie kokio nors ieškovės turto perdavimą naudotis atsakovei.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės de facto akcininko T. P. ir atsakovo A. S. susitarimo dėl įrangos įsigijimo / nuomos ir perdavimo naudotis atsakovei LBUAB „GlasBau“ įrangos išpirkimo sąlygomis buvimą šių sandorių sudarymo metu. Priešingai, atsakovo A. S. ir T. P. susirašinėjimo turinys rodo, kad jų susitarimas apėmė tik galimą T. P. prisidėjimą prie A. S. vykdomos veiklos, aprūpinant jį darbuotojais. Kitas byloje esantis susirašinėjimas tik patvirtina, kad T. P. reikalauja A. S. grąžinti atsakovei perduotą įrangą ir automobilius. 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. P. patvirtino tik faktus, kad ieškovės akcininkais ginčo laikotarpiu buvo A. S. ir liudytojo tėvas L. P. (po 50 proc. akcijų), liudytojas de facto buvo akcininkas (vietoj tėvo), tėvas tik formaliai pasirašydavo dokumentus; sprendimus įmonėje (ieškovėje) priimdavo bendrai jis su A. S., tačiau dėl ginčo sandorių (lizingo, pirkimo) sudarymo jis nieko nežinojo, A. S., kaip įmonės (ieškovės) direktorius, pats nusprendė dėl jų sudarymo, jo apie tai neinformavo; įmonėje (ieškovėje) už finansus buvo atsakingas A. S.; liudytojas neturėjo priėmimo prie banko sąskaitų, apie įmonės (ieškovės) sandorius žinojo tiek, kiek jam pasakydavo A. S.; prieš A. S. paliekant direktoriaus pareigas sužinojo, kad įmonėje kažkas negerai, o tik dar po metų sužinojo kokios lizingo sutartys buvo sudarytos, kad A. S. nuo jo viską nuslėpė; visi trys automobiliai buvo pirkti A. S., vienas jų buvo reikalingas A. S. darbinėms funkcijoms, o kiti du – A. S. asmeninei-ūkinei veiklai, tuo momentu neprieštaravo tam; už automobilį iš uždarbio (pelno) buvo išskaičiuojama dalis – kaip nuoma, kuri padengdavo lizingą, o galimybė išsipirkti – už likutinę vertę; iš atsakovės ieškovė jokios piniginės naudos negavo. Dėl žodinių nuomos sutarčių sudarymo liudytojas paaiškino, kad rašytinių nuomos sutarčių tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, už nuomą atsakovei visada sąskaitos buvo išrašomos, bet atsakovė tik dalinai pagal jas atsiskaitė, faktiškai atsakovė nemokėjo už nuomą; visą įrangą ir automobilius turėjo A. S. išsipirkti, ką paėmė lizingu ieškovė, per pusę metų kai išėjo iš direktoriaus pareigų A. S.; vienintelis susitarimas tarp jų, kad kuo greičiau išsipirks (per šešis mėnesius), bet neišsipirko; dėl to ir toliau atsakovei už nuomą buvo išrašomos sąskaitos, kurias iš dalies tik apmokėdavo, todėl nustojo rašyti sąskaitas už nuomą po pusantro ar dviejų metų; nežino, kiek tiksliai atsakovė yra sumokėjusi ieškovei pagal sąskaitas; kai A. S. ieškovės vardu sudarė lizingo, nuomos sutartis, liudytojas nieko apie tai nežinojo; liudytojas pastebėjo trūkumą piniginių lėšų vieną mėnesį ar du mėnesius iki A. S. atleidimo iš vadovo pareigų, o tik po metų išsiaiškino realią ieškovės finansinę padėtį; nebuvo jokio susitarimo, kad jis T. P. dalyvautų atsakovės LBUAB „GlasBau“ veikloje Vokietijoje; A. S. tik siūlė liudytojui surinkti komandą, atvažiuoti ten dirbti. Sąskaitas už nuomą išrašinėjo atsakovės LBUAB „GlasBau“ vardu, nes ji ieškinyje nurodyta įranga naudojosi; sąskaitos už nuomą buvo išrašomos liudytojo iniciatyva, nes abu (jis ir A. S.) susitarė, kad per pusę metų įrangą išsipirks ir žodžiu susitarė su A. S., kad kol išsipirks, mokės nuomos mokestį; liudytojas nėra girdėjęs, kad ieškovės vardu įsigytu / išnuomotu turtu naudojosi ne atsakovė, o kiti tretieji asmenys, mano, kad A. S. jam būtų pasakęs, jeigu būtų kitaip.

Teismas, įvertinęs ieškovės atstovo, atsakovo A. S. ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ atstovo paaiškinimus apie atsakovės LBUAB „GlasBau“ vykdytą veiklą ir jos veikloje naudotą ieškovės įsigytą / nuomotą įrangą ir automobilius, nesant duomenų apie tai, kad atsakovė savo veikloje naudojo kitą, ne iš ieškovės, gautą įrangą ir automobilius, taip pat liudytojo T. P., ieškovės atstovo ir atsakovo A. S. paaiškinimus apie tarp T. P. ir A. S. buvusio susitarimo apimtį, faktiškai atsakovei LBUAB „GlasBau“ perduotą įrangą ir automobilių naudojimą pastarosios veikloje, PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpį – nuo 2021 m. kovo mėnesio, atsakovei LBUAB „GlasBau“ ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už nuomą priėmimą ir jų dalinį apmokėjimą, šių sąskaitų atsakovei UAB „GlasBau“ neginčijant ir nereiškiant atskiro reikalavimo dėl jų pripažinimo negaliojančiomis ir nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, atsižvelgęs į byloje esantį šalių susirašinėjimą dėl komandos subūrimo Vokietijoje dirbti ir įrangos grąžinimo (kas atitinka liudytojo T. P. paaiškinimus), teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas A. S., būdamas ieškovės vadovu, aukščiau minėtą ieškovės turtą įgijo / išsinuomojo ir perdavė atsakovei LBUAB „GlasBau“ naudotis savo iniciatyva be jokio teisėto pagrindo, tačiau vėliau ieškovės de fakto akcininkas ir vadovas T. P. žodžiu susitarė su atsakovės LBUAB „GlasBau“ akcininku ir vadovu A. S. dėl minėto turto (taip pat ir automobilių) nuomos iki jo išpirkimo. Atsižvelgęs į išdėstytą, nuo 2021 m. kovo mėnesio tarp įmonių (ieškovės ir atsakovės) susiklosčiusius santykius teismas kvalifikavo kaip nuomos teisinius santykius. Nenustatęs jokio teisinio pagrindo dėl piniginių lėšų perdavimo atsakovei, teismas darė išvadą, kad ieškovės piniginių lėšų pervedimas atsakovei kvalifikuotinas kaip nepagrįstas praturtėjimas.

Spręsdamas dėl reikalavimo taikyti solidarią atsakomybę ir atlyginti žalą, teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, nurodė, jog ieškovės vadovas A. S. ginčo laikotarpiu būdamas ir ieškovės, ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ vadovu tinkamai neatliko jam įstatymais nustatytų pareigų bei pažeidė fiduciarines pareigas, nes ieškovės vardu ir sąskaita įgytą statybinę įrangą, transporto priemones, išsinuomotus ekskavatorius neteisėtai perdavė naudotis kitai jo vadovaujamai bendrovei – atsakovei UAB „GlasBau“, kuri savo veikloje priėmė naudotis ieškovės turtą, nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. negrąžino ieškovei turto, taip pat nemokėjo nuomos mokesčio už atitinkamo turto naudojimą, taip pat be teisėto pagrindo priėmė ieškovei priklausančias pinigines lėšas ir negrąžino ieškovei šių lėšų. Dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala.

Teismas nurodė, kad ieškovė prašo atsakovų atžvilgiu taikyti solidarią civilinę atsakomybę. Ieškovė vienoje dalyje LBUAB „GlasBau“ atsakomybę kildina iš žodinės nuomos sutarties tinkamo nevykdymo, t. y. įrodinėja, kad egzistuoja visos sutartinės atsakomybės sąlygos, kitoje dalyje – iš delikto, nes atsakovė naudojosi be teisėto pagrindo jai pervestais ieškovės pinigais. Tuo tarpu atsakovo A. S. atsakomybę ieškovė iš esmės sieja su CK 2.87 straipsnio pažeidimais, t. y. padaryto delikto.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės LBUAB „GlasBau“ atstovas teismo posėdžio metu neginčijo 1.3. punkto patikslinto ieškinio reikalavimo – priteisti 14 165,07 Eur žalą, kurią sudaro be pagrindo 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. spalio 23 d. gautos 11 500 Eur piniginės lėšos ir 2 665,07 Eur (5 procentų dydžio metinės palūkanos už naudojimąsi pinigais iki 2025 m. birželio 9 d.) ir sutiko vienasmeniškai šią žalą atlyginti, t. y. pripažino faktą, kad atsakovė naudojosi be pagrindo pervestomis piniginėmis lėšomis. Taip pat atsakovė neginčijo 2 punkto patikslinto ieškinio reikalavimo – priteisti iš atsakovės LBUAB „GlasBau“ ieškovės naudai 5 590,67 Eur skolą už turto nuomą ir 621,85 Eur (6 procentų dydžio metinės palūkanos, paskaičiuotas iki nutarties iškelti nemokumo bylą atsakovei UAB „GlasBau“ įsiteisėjimo dienos (2024 m. birželio 20 d.), t. y. pripažino šalis siejančius nuomos santykius, nes atsakovė naudojosi ieškovės vardu išnuomota įranga ir iki galo su ieškove neatsiskaitė. Atsakovas A. S. teismo posėdžių metu iš esmės pripažino, kad veikė abiejų įmonių vardu ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai, tik aiškino, kad įrangą lizingo būdu įsigijo ir techniką išnuomojo ieškovės vardu ir jas perdavė naudotis atsakovei UAB „GlasBau“ veikloje, pervedė ieškovės pinigines lėšas atsakovei, automobilius naudojo atsakovės veikloje, esant susitarimui tarp jo, kaip ieškovės akcininko (turinčio 50 proc. akcijų) ir vadovo, ir T. P., kito faktinio ieškovės akcininko (turinčio 50 proc. akcijų), siekiant padėti atsakovei LBUAB „GlasBau“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo atsakovas A. S..

Teismas pažymėjo, kad sprendimo 36 punkte jau konstatuota, jog A. S., būdamas ieškovės vadovu, aukščiau minėtą ieškovės turtą įgijo / išsinuomojo ir perdavė atsakovei LBUAB „GlasBau“ naudotis be teisėto pagrindo, tačiau vėliau ieškovės de fakto akcininkas ir vadovas T. P. žodžiu susitarė su atsakovės LBUAB „GlasBau“ akcininku ir vadovu A. S. dėl minėto turto (taip pat ir automobilių) nuomos iki jo išpirkimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo A. S. neteisėtus veiksmus iš esmės siejo su jam, kaip įmonės vadovui, nustatytų fiduciarinių pareigų pažeidimu.

Teismas nurodė, jog teismo posėdžių metu atsakovas A. S. neginčijo, kad būdamas ieškovės vadovu, visus įmonės finansinius klausimus sprendė ūkiškai ir kaip įmonės savininkai, jis su ieškovės de facto akcininku T. P., žodžiu susitarė, kad padės atsakovo A. S. valdomai įmonei LBUAB „GlasBau“, kuri tik buvo įsteigta ir susidūrė su tam tikromis kliūtimis veiklai vykdyti. Visi susitarimai buvo žodiniai. Jis su T. P. žodžiu susitarė, kad ieškovė paims lizingu įrangą ir išsinuomos techniką, kurią perduos atsakovei, kuri vėliau jai perduotą turtą išsipirks. Taip pat atsakovei LBUAB „GlasBau“ jis iš ieškovės sąskaitos pervedė 11 500 Eur piniginių lėšų, kaip paskolą, jokio rašytinio sandorio nesudarė ir šios sumos pervedimą buhalterinėje apskaitoje niekaip neapskaitė. Pasak atsakovo, žodiniai susitarimai nėra draudžiami, todėl rašytinių sandorių ir nesudarė.

Teismas vertino, jog tokie atsakovo A. S. veiksmai, patvirtinti jo paties liudijimais civilinėje byloje, įrodo, kad jis, būdamas ieškovės vadovu, nesielgė rūpestingai ir atidžiai. Kaip matyti iš atsakovo A. S. paaiškinimų, jis turėjo 14 metų vadovavimo patirtį ir suprato, kad bendrovės turtas yra atskiras nuo bendrovės dalyvių turto, o visos finansinės operacijos ir turto perleidimas turėjo ir turi būti fiksuojamas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Atsakovas neginčijo, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje jokiu būdu nebuvo apskaitytas turto perleidimas atsakovei LBUAB „Glasbau“, išskyrus kelias išrašytas PVM sąskaitas faktūras už turto nuomą. Nors atsakovas A. S. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad egzistavo jo ir kito ieškovės faktinio akcininko T. P. žodinis susitarimas dėl pagalbos atsakovei LBUAB „GlasBau“ įranga, technika ir pinigais, tačiau tokius atsakovo teiginius liudytoju apklaustas T. P. nepatvirtino, priešingai, 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu parodė, kad už ieškovės finansus buvo atsakingas A. S. ir jis nuslėpė nuo liudytojo ginčo sutarčių sudarymo faktą, visos A. S. machinacijos paaiškėjo mėnesis ar du iki A. S. akcijų pardavimo (2021 m. kovo mėnesį). Atsakovas A. S. šios aplinkybės nepaneigė.

Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir paties atsakovo A. S. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės vardu lizingu įgyta įranga, išsinuomota technika ieškovės veikloje nebuvo reikalinga ir naudojama, ji be jokios sandorio ir perdavimo – priėmimo aktų perduota naudotis atsakovei LBUAB „GlasBau“ (motyvai bus išdėstyti vėliau), kaip ir piniginės lėšos, kurios buvo pervestos į atsakovės sąskaitą, buhalterinėje apskaitoje šių įvykių niekaip nefiksuojant. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad dėl išsilavinimo, gyvenimiškos patirties stokos ar kitų aplinkybių atsakovas A. S. nežinojo ir (ar) nesuprato jam, kaip juridinio asmens vadovui, teisės aktuose nustatytų pareigų ir jų reikšmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas A. S., veikdamas kaip ieškovės vadovas, pažeidė CK ir ABĮ įtvirtintas pareigas bendrovei, nebuvo ieškovei lojalus, ne tik nevengė savo ir ieškovės interesų konflikto, nepranešė apie interesų konfliktą ieškovės dalyviams, bet ir naudojosi bendrovės galimybėmis bei turtu savo asmeninei ir atsakovės LBUAB „GlasBau“, kurios 50 proc. akcininku ir vadovu buvo A. S., naudai, dėl ko ieškovė patyrė žalos, o atsakovai gavo turtinę naudą. Nurodytas atsakovo A. S. elgesys neatitiko jam kaip juridinio asmens vadovui nustatytos pareigos dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal teisės aktus (CK 2.87 straipsnis). Atsižvelgęs į išdėstytą, įvertinęs šalių elgesį sandorių vykdymo metu ir kilusias pasekmes (žalos ieškovei padarymą), teismas darė labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovo A. S. ieškovei žala buvo padaryta tyčia, supratus, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad ji atsiras.

Teismas taip pat konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, paties atsakovo A. S. paaiškinimai patvirtina ir tai, kad atsakovė LBUAB „GlasBau“ savo veikloje priimdama naudotis ieškovės turtą, kuris A. S. buvo perduotas LBUAB „GlasBau“ neteisėtai, naudodamasi ieškovės sąskaita, bet LBUAB „GlasBau“ naudai įgytu turtu, ir nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. negrąžindama ieškovei turto bei nemokėdama nuomos mokesčio už šio turto naudojimą, taip pat be teisėto pagrindo priimdama ieškovei priklausančias pinigines lėšas ir negrąžindama ieškovei šių lėšų, taip pat negrąžindama ieškovei priklausančio turto, atsakovė LBUAB „GlasBau“ tokiais neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovei; A. S. ieškovės sąskaita ir vardu, bet LBUAB „GlasBau“ naudai išsinuomodamas ekskavatorius, kuriuos atsakovė LBUAB „GlasBau“ be teisėto pagrindo naudojo savo veikloje nuo 2020 m. spalio 16 d., o LBUAB „GlasBau“ priimdama naudotis šiuos ekskavatorius, ir naudodama ieškovės sąskaita išnuomotus ekskavatorius savo veikloje, tokiais neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovei.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes žalingi padariniai (ieškovės žala) nebūtų kilę, jei nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų (atsakovui A. S. pažeidus fiduciarines pareigas ieškovei, nepagrįstai pervedus pinigines lėšas, veikiant išimtinai jo valdomos bendrovės LBUAB „GlasBau“ interesams, kurie priešingi ieškovės interesams ir kt.; atsakovei LBUAB „GlasBau“ neteisėtai naudojantis ieškovės turtu, nepagrįstai praturtėjus ieškovės sąskaita, negrąžinant ieškovės turto ir jį praradus, o taip pat turtą sugadinus), buvo padaryta žala ieškovei. Taigi, abu atsakovai savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo ieškovei ir turi ją atlyginti kartu, t. y. solidariai, nes jei nebūtų buvę tokių neteisėtų atsakovų veiksmų, žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Tiek atsakovas A. S., tiek atsakovė LBUAB „GlasBau“, perduodami, priimdami ir savo žinion ir neteisėtai naudodami savo naudai ieškovei priklausantį turtą, pervesdami ir priimdami be jokio pagrindo gautas pinigines lėšas, turėjo suprasti, kad tokie veiksmai atitinka nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita, veikimą priešingai ieškovės interesams ir sukels teisines pasekmes. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, jog atsakovų atžvilgiu egzistuoja priežastinis ryšys ir solidari civilinė atsakomybė.

Spręsdamas dėl 24 080,50 Eur negautų pajamų už turto nuomą, teismas nustatė, kad sprendimo 28 punkte nurodytas turtas, išskyrus automobilius, 2020 m. spalio 23 d. be jokio teisėto pagrindo buvo perduotas atsakovei LBUAB „GlasBau“, kuri vykdė statybos darbus Vokietijoje. Atsakovas A. S. teismo posėdžių metu patvirtino, kad pasirašė 2020 m. spalio 23 d. mechanizmų ir įrangos perdavimo – priėmimo nuomininkui valdyti ir naudotis aktuose. Iš šių aktų matyti, kad aktuose nurodytas ieškovei vardu lizingu būdu įgytas turtas buvo perduotas nuomininkui (ieškovei naudotis), pristatymo adresas – Vokietija, įgaliotas asmuo – Arvydas. Atsakovas A. S. teismo posėdžių metu pripažino, kad visą ginčo turtą perdavė naudotis atsakovei LBUAB „GlasBau“ ir ieškinio pareiškimo dienai atsakovė vis dar nėra grąžinusi jos žinioje esančio ieškovės turto. Teismas nustatė ir tai, kad nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. žodinės sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės UAB „GlasBau“ susiklostė faktiniai turto nuomos teisiniai santykiai. LBUAB „GlasBau“ už naudojimąsi turtu (statybine technika ir automobiliais) per šį laikotarpį iš viso buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų 30 597,80 Eur be PVM sumai. Bylos įrodymai patvirtina, kad faktiniai turto nuomos santykiai tarp ieškovės ir LBUAB „GlasBau“ pasibaigė 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Teismas nurodė, jog pasak ieškovės, atsakovės LBUAB „GlasBau” už 18 mėn. nurodyto turto nuomą bendra mokėtina suma 30 597,80 Eur be PVM, todėl vieno mėnesio turto nuomos (naudojimosi) kaina sudaro 1 929,13 Eur (30 597,80 / 18 = 1 699,88), o dienos nuomos kaina, skaičiuojant, kad mėnuo turi 30 dienų, sudaro 56,66 Eur(1 699,88 / 30). Kadangi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atsakovė LBUAB „GlasBau” neteisėtai ir neatlygintinai naudojosi aukščiau nurodytu turtu ir transporto priemones iš viso 425 kalendorines dienas, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. (faktinių nuomos teisinių santykių nutraukimo) iki 2023 m. spalio 31 d. (pradinio ieškinio pareiškimo dienos), ieškovės negautos pajamos už turtą ir transporto priemones, kuriuo nurodytu laikotarpiu neteisėtai naudojosi atsakovė UAB „GlasBau” iš viso sudaro 24 080,50 Eur (56,66 Eur x 425 kalendorinės dienos).

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad atsakovė LBUAB „GlasBau“ už be teisinio pagrindo naudojamą turtą, solidariai su atsakovu A. S., veikusiu atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai ir interesais, privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą (nuostolius), t. y. kompensuoti ieškovei už turto nuomą negautas pajamas, sumokant ieškovės naudai šalių sulygtą nuomos mokestį už visą laikotarpį iki turto grąžinimo, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 24 080,50 Eur negautos pajamos už turto nuomą.

Spręsdamas dėl 21 433,59 Eur už prarastą ieškovės turtą, teismas nustatė, kad sprendimo 28 punkte nurodytas turtas, išskyrus automobilius, buvo įsigytas už 34 769,20 Eur: 3 vnt. benzininiai pjūklai BTS 635s, kurių serijos numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti 2020 m. spalio 23 d. už 2 722,50 Eur su PVM kainą, 2023 m. spalio 26 d. ieškovės apskaitos duomenimis šio turto likutinė vertė – 1 014,48 Eur (338,16 Eur x 3 vnt.); lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išsimokėtinai buvo įsigyta statybinė technika už bendrą 32 046,70 Eur su PVM kainą, 2023 m. spalio 26 d. ieškovės apskaitos duomenimis šio turto likutinė vertė – 12 406,11 Eur. Bendra nurodyto turto likutinė vertė sudaro 13 690,59 Eur. Be to, pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo 363 Eur (121 Eur x 3) šių lizingo sutarčių sudarymo mokestį ir per visą lizingo laikotarpį (24 mėnesius) bendrai sumokėjo 7 380 Eur palūkanų: pagal lizingo sutartį Nr. LL200029 nuo 3 800 Eur finansuojamos sumos buvo mokamos 1,25 proc. dydžio mėnesinės palūkanos iki 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. 1 140 Eur palūkanų; pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 4 152 Eur finansuojamos sumos buvo mokamos 1,25 proc. dydžio mėnesinės palūkanos iki 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. 1 245,60 Eur palūkanų; pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 16 648 Eur finansuojamos sumos buvo mokamos 1,25 proc. dydžio mėnesinės palūkanos iki 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. 4 994,40 Eur palūkanų. Atsakovas A. S. teismo posėdžių metu pripažino, kad visą ginčo turtą perdavė naudotis atsakovei LBUAB „GlasBau“ ir ieškinio pareiškimo dienai atsakovė vis dar nėra grąžinusi jos žinioje esančio ieškovės turto. Pasak atsakovo A. S., šis turtas yra prarastas.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė LBUAB „GlasBau“ be teisinio pagrindo priėmė ir naudojosi ieškovės turtu, o atsakovas A. S. veikdamas atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai ir interesais šį turtą perdavė naudotis jo vadovaujamai LBUAB „GlasBau“, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie šio turto grąžinimą ieškovei ir atsakovų visišką atsiskaitymą su ieškove pagal ieškovės vardu sudarytus sandorius, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiami 21 433,59 Eur už prarastą ieškovės turtą.

Spręsdamas dėl 14 165,07 Eur žalos atlyginimo už be pagrindo gautų piniginių lėšų ir jų naudojimąsi, teismas nurodė, jog pasak ieškovės, dėl atsakovo A. S. neteisėtų veiksmų, kuriais A. S., veikdamas nesąžiningai ir pažeisdamas vadovo fiduciarines pareigas ieškovei, be jokio teisinio pagrindo pervedė jo atstovaujamai ir valdomai atsakovei LBUAB „GlasBau“ 11 500 Eur piniginių lėšų sumą, ieškovė patyrė 14 165,07 Eur žalą, kurią sudaro 11 500 Eur piniginės lėšos, kurias 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. spalio 23 d. atsakovas A. S. pervedė atsakovei LBUAB „GlasBau“, ir 665,07 Eur (5 procentų dydžio metinės palūkanos) už naudojimąsi pinigais (iki patikslinto ieškinio pareiškimo dienos 2025 m. birželio 9 d.). Byloje iš šalių atstovų ir atsakovo A. S. paaiškinimų teismas nustatė, kad A. S. iš ieškovės sąskaitos 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. spalio 23 d. atsakovei į sąskaitą pervedė 11 500 Eur pinigines lėšas be jokio teisėto pagrindo, nesant tarp šalių sudarytos sutarties. Nors atsakovas A. S. teismo posėdžių metu teigė, kad šiuos pinigus ieškovė atsakovei paskolino, tačiau į bylą jokių šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė. Atsakovas neįrodė, kad atsakovė LBUAB „GlasBau“ šias pinigines lėšas gavo teisėtu pagrindu. Sprendimo 36 punkte teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės vadovas A. S. atsakovei LBUAB „GlasBau“ naudotis ieškovės turtu (taip pat ir piniginėmis lėšomis) perdavė savo iniciatyva be jokio teisėto pagrindo, nesant jokio susitarimo su ieškovės de fakto akcininku T. P.. Atsakovės LBUAB „GlasBau“ atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė atsakovei LBUAB „GlasBau“ pervedė 11 500 Eur, kurie buvo naudojami atsakovės veikloje, be jokios sutarties ir šiuos pinigus atsakovė turi pareigą grąžinti vienasmeniškai.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad yra visos nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygos, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 11 500 Eur suma. Tenkinus šio reikalavimo dalį, tenkinamas iš išvestinis reikalavimas – priteisti iš atsakovų solidariai 665,07 Eur palūkanas (5 procentų dydžio metinės palūkanos) už naudojimąsi pinigais (iki patikslinto ieškinio pareiškimo dienos 2025 m. birželio 9 d.) pagal patikslintame ieškinyje pateiktą skaičiavimą (45.3. punktas).

Spręsdamas dėl 10 394,84 Eur žalos už išnuomotą turtą atlyginimo, teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 16 d. ieškovė, atstovaujama A. S., su nuomotoju UAB Baltic Agro Machinery sudarė technikos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. ir sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2021 m. balandžio 16 d., kurių pagrindu ieškovės vardu ir sąskaita išsinuomojo du ekskavatorius Kubota KX-027-4, už bendrą 16 354,84 Eur nuomos kainą be PVM. Pasak ieškovės, šiuos ekskavatorius A. S. perdavė naudotis UAB „GlasBau“. Ieškovė, atstovaujama A. S., UAB „GlasBau“ už šių ekskavatorių naudojimą išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. lapkričio 30 d. Nr. KOM0001904 230 Eur be PVM sumai, 2020 m. gruodžio 31 d. Nr. KOM0001917 5 030 Eur be PVM sumai, 2021 m. sausio 31 d. Nr. KOM0001942 2 000 Eur be PVM sumai, 2021 m. balandžio 7 d. Nr. KOM0002009 2 600 Eur be PVM sumai, 2021 m. balandžio 7 d. Nr. KOM0002012 2 700 Eur be PVM sumai, pagal kurias pradinė UAB „GlasBau“ mokėtina suma iš viso sudarė 12 560 Eur be PVM. Atskaičius ieškovės pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. kreditinė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0107 išrašytą kreditinę sumą (6 600 Eur be PVM), UAB „GlasBau“ už šių ekskavatorių naudojimą ieškovei yra iš viso kompensavusi 5 960 Eur be PVM sumą (12 560 – 5 960).

Teismas nurodė, jog pasak ieškovės, atsakovai naudodamiesi ieškovės sąskaita ir vardu išnuomotais ekskavatoriais, padarė ieškovei iš viso 10 394,84 Eur (16 354,84 – 5 960) žalą. Pateikti rašytiniai įrodymai (dalinai apmokėtos sąskaitos faktūros) leidžia spręsti, kad nurodytais ekskavatoriais savo veikloje naudojosi būtent atsakovė UAB „GlasBau“. Nors atsakovas A. S. teismo posėdžių metu teigė, kad šiuos ekskavatorius ieškovė atsakovei paskolino, tačiau į bylą jokių šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė. Atsakovas neįrodė, kad atsakovė LBUAB „GlasBau“ šį turtą gavo teisėtu pagrindu. Sprendimo 36 punkte teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės vadovas A. S. atsakovei LBUAB „GlasBau“ naudotis ieškovės vardu išnuomotu turtu perdavė savo iniciatyva be jokio teisėto pagrindo, nesant jokio susitarimo su ieškovės de fakto akcininku T. P..

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė LBUAB „GlasBau“ be teisinio pagrindo priėmė ir naudojosi ieškovės turtu, o atsakovas A. S. veikdamas atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai ir interesais šį turtą perdavė naudotis jo vadovaujamai LBUAB „GlasBau“, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų visišką atsiskaitymą su ieškove pagal ieškovės vardu sudarytą sandorį, teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 10 394,84 Eur už ieškovės vardu išnuomotą ir atsakovei naudotis perduotą turtą.

Spręsdamas dėl 10 473,96 Eur už transporto priemonėms padarytos žalos atlyginimo, teismas nurodė, jog šio sprendimo 28 punkte nurodyta, kad ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. spalio 26 d. nuosavybės teise įgijo šias transporto priemones: transporto priemonę FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 15 d. finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su AB SEB banku, pagrindu, 7 500 Eur vertės (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 2 831,25 Eur, 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosavybės perdavimo akte nurodyta, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d. įvykdė visas sutarties sąlygas; transporto priemonę FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su Luminor Bank AS pagrindu, 18 950 Eur vertės (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 1 779,76 Eur, 2023 m. vasario 3 d. perdavimo nuosavybėn akte nurodoma, kad ieškovė įvykdė visas sutarties sąlygas; transporto priemonę SKODA SUPERPB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su AB „Šiaulių bankas”, 18 755 Eur vertės (likutinė vertė 2023 m. spalio 26 d. – 8 911,34 Eur, 2023 m. spalio 11 d. turto perdavimo nuosavybėn akte nurodoma, kad ieškovė įvykdė visas sutarties sąlygas ir išsipirko automobilį.

Teismas nustatė, kad transporto priemonės SKODA SUPERPB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidas pagal šias patirtas išlaidas pagrindžiančius rašytinius dokumentus sudaro 7 001,40 Eur be PVM: pagal 2025 m. gegužės 17 d. UAB „SVService“ PVM sąskaitą faktūrą Serija SEJ Nr. 2168 – 3 010,40 Eur be PVM, pagal 2025 m. birželio 23 d. UAB „SVService“ PVM sąskaitą faktūrą Serija SEJ Nr. 2193 – 761 Eur be PVM, pagal 2025 m. liepos 4 d. UAB „SVService“ PVM sąskaitą faktūrą Serija SEJ Nr. 2212 – 2 495,70 Eur be PVM, pagal 2025 m. liepos 31 d. UAB „SVService“ PVM sąskaitą faktūrą Serija SEJ Nr. 2226 – 734,30 Eur be PVM. Transporto priemonės FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidas sudaro 1 692,80 Eur be PVM pagal 2024 m. spalio 15 d. UAB „SVService“ PVM sąskaitą faktūrą Serija SEJ Nr. 2257. Transporto priemonės FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos pagal UAB „SVService“ 2024 m. rugsėjo 5 d. remonto sąmatą sudaro 10 263,40 Eur be PVM.

Teismas nurodė, jog pasak ieškovės, kadangi defektavus transporto priemonę FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog jos remonto sąmata sudaro 12 418,71 Eur sumą ir šie remonto ženkliai kaštai viršija jos likutinę 1 779,76 Eur vertę, ieškovės patirtos žalos dydis sudaro šios transporto priemonės likutinė vertė – 1 779,76 Eur suma. Atsakovas A. S. teismo posėdžių metu pripažino, kad SKODA SUPERB automobiliu naudojosi jis savo darbinėms funkcijoms atlikti, tiek ieškovės, tiek atsakovės veikloje; atsakovės veikloje galbūt 2021 m. antroje pusėje FORD FOCUS atsirado, naudojosi atsakovės darbų vadovas, FORD RANGER taip pat atsirado gal 2022 m. Apie automobilių perregistravimą daug negalvojo, svarstė variantus, kad gal jis pats, o gal atsakovės vardu įsigis. Naudojo automobilius ir tiek, niekam netrukdė ir tik 2022 m. T. P. nusprendė, kad jis už tai skolingas ieškovei. Nei jis, nei atsakovė už automobilius ieškovei neskolingi, nes teoriškai tai kaip ir jo automobiliai buvo, o praktiškai tik nesutvarkė perregistravimo dokumentų savo ar atsakovės vardu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog šiuos ieškovei nuosavybės teise priklausančius automobilius iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovai ieškovei nebuvo grąžinę.

Teismas vertino, kad atsakovo A. S. nurodomi bet kokie susitarimai su ieškovės faktiniu akcininku (valdančiu kitus 50 proc. akcijų) T. P. vertinti kaip niekiniai ir negaliojantys. Atsakovas A. S. nenurodė ir neįrodė jokio teisėto pagrindo naudoti ieškovės automobilius, juo labiau, kaip pats pripažino, asmeniniais tikslais. Teismas iš dalies sutiko su atsakovu A. S., kad jis turėjo teisę naudoti automobilius ieškovės darbo funkcijoms atlikti, tačiau nuo 2021 m. kovo mėn. atleidus jį iš darbo jam kilo pareiga grąžinti darbo funkcijoms vykdyti jam patikėtą bendrovės (darbdavio) turtą, taip pat ir ginčo automobilius. Atsakovui negrąžinus automobilius ir toliau jais naudojantis ir / ar perdavus naudotis atsakovei LBUAB „GlasBau“, ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti šių automobilių remontų kaštus / likutinę vertę, kurių dydžio atsakovai neginčijo.

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. žodinės sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės UAB „GlasBau“ susiklostė faktiniai turto nuomos teisiniai santykiai. LBUAB „GlasBau“ už naudojimąsi turtu (statybine technika ir automobiliais) per šį laikotarpį iš viso buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų 30 597,80 Eur be PVM sumai, kurių dalį atsakovė apmokėjo ir liko ieškovei skolinga 5 590,67 Eur. Atsakovės LBUAB „Glasbau“ atstovas nemokumo administratorius teismo posėdžio metu pripažino, kad pilnai neatsiskaitė su ieškove pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. Bylos įrodymai patvirtina, kad faktiniai turto nuomos santykiai tarp ieškovės ir LBUAB „GlasBau“ pasibaigė 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau atsakovai šių transporto priemonių ieškovei iki ieškinio pareiškimo negrąžino. 2024 m. rugsėjo 27 d. antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymas Nr. S-24-76-32941 patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovą A. S. pristatyti transporto priemones Ford Ranger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovės buveinę adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos – įvykdytos visiškai. Ieškovei taip pat grąžintas ir automobilis SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 36 punkte teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės vadovas A. S. atsakovei LBUAB „GlasBau“ naudotis ieškovės turtu perdavė savo iniciatyva be jokio teisėto pagrindo, nesant jokio susitarimo su ieškovės de fakto akcininku T. P..

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė LBUAB „GlasBau“ be teisinio pagrindo priėmė ir naudojosi ieškovės turtu, o atsakovas A. S., veikdamas atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai ir interesais, šį turtą perdavė naudotis jo vadovaujamai LBUAB „GlasBau“, teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 10 473,96 Eur už transporto priemonėms padarytą žalą.

Spręsdamas dėl atsakovės LBUAB „GlasBau“ 5 590,67 Eur skolos ir 621,85 palūkanų priteisimo, teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. žodinės sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ susiklostė faktiniai turto nuomos teisiniai santykiai. LBUAB „GlasBau“ už naudojimąsi turtu (statybine technika ir automobiliais) per šį laikotarpį iš viso buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų 30 597,80 Eur be PVM sumai. LBUAB „GlasBau“ pagal ieškovės jai išrašytas ir LBUAB „GlasBau“ priimtas PVM sąskaitas faktūras už turto ir ekskavatorių nuomą per šį laikotarpį nuo iš viso yra sumokėjusi 29 859,68 Eur sumą, todėl LBUAB „GlasBau“ skola pagal jai išrašytas ir jos priimtas PVM sąskaitas faktūras sudaro 5 590,67 Eur sumą (viso sąskaitų suma – 35 450,35 Eur, sumokėta 29 859,68 Eur suma).

Atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl šio reikalavimo byloje nėra, atsakovės LBUAB „GlasBau“ atstovas nemokumo administratorius teismo posėdžio metu pripažino šį reikalavimą visiškai – pripažino, kad pilnai neatsiskaitė su ieškove pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 5 590,67 Eur skolą už turto nuomą. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, iš jos ieškovei taip pat priteisiama 621,85 Eur (6 procentų dydžio) metinių palūkanų, paskaičiuotų iki nutarties iškelti nemokumo bylą atsakovei LBUAB „GlasBau“ įsiteisėjimo dienos (2024 m. birželio 20 d.).

Spręsdamas dėl atsakovo A. S. 1 950,67 Eur skolos ir 414,72 Eur metinių palūkanų priteisimo, teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pagal finansinės apskaitos duomenis už visą laikotarpį, kurį A. S. ėjo ieškovės vadovo pareigas ir buvo atsakingas už ieškovės finansinės apskaitos organizavimą, pirminių finansinės apskaitos dokumentų teisingumą, kurių pagrindu buvo rengiamos šios ataskaitos, bei už šių ataskaitų tvirtinimą, A. S. skola ieškovei jo atleidimo iš pareigų dienai (2021 m. kovo 10 d.) iš viso sudaro 1 950,67 Eur. Pagal A. S. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio suvestinę (ataskaitą), jam už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. kovo 10 d. yra išmokėtas visas priskaičiuotas darbo užmokestis: už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išmokėta 9 476,62 Lt (2 744,62 Eur) suma, o už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. kovo 10 d. išmokėta 23 910,36 Eur suma. Pagal A. S. ieškovei suteiktų paskolų registrą (ataskaitą) ieškovės skola A. S. jo atleidimo iš vadovo pareigų dienai (2021 m. kovo 10 d.) iš viso sudarė 5 600 Eur. Pagal A. S. kaip atskaitingo asmens (vadovo) avansinę apyskaitą, A. S. skola ieškovei jo atleidimo iš vadovo pareigų dienai (2021 m. kovo 10 d.) iš viso sudarė 7 550,67 Eur. Aukščiau pateikti ieškovės finansinės apskaitos duomenys patvirtina, kad A. S. yra išmokėtas darbo užmokestis už visą laikotarpį, kuriuo jis ėjo ieškovės vadovo pareigas. Taip pat įvertinus A. S. ir ieškovės priešpriešinius įsipareigojimus, nustatyta, kad A. S. skola ieškovei jo atleidimo iš pareigų dienai iš viso sudaro 1 950,67 Eur (7 550,67 – 5 600). A. S. vis dar nėra sumokėjęs (grąžinęs) ieškovei jam avansu išmokėtos 1 950,67 Eur sumos.

Atsižvelgęs į išdėstytą, įvertinęs, kad atsakovas A. S. neginčija šios skolos ir priskaičiuotų palūkanų, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino ir ieškovei iš atsakovo A. S. priteisė 1 950,67 Eur skolą ir 414,72 Eur (5 procentų dydžio) metinių palūkanų, paskaičiuotų iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2025 m. birželio 9 d.).

Dėl reikalavimo išreikalauti iš atsakovų transporto priemones, teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą A. S. pristatyti transporto priemones FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovės buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 12 d. 2024 m. rugsėjo 27 d. antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymas Nr. S-24-76-32941 patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartis įvykdyta, automobiliai perduoti ieškovei.

Įvertinęs tai, kad ieškovės patikslintame ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl transporto priemonių FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), išreikalavimo jau yra iš esmės patenkintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi, kuria atsakovas įpareigotas šias transporto priemones grąžinti ieškovei, taip pat tai, kad minima nutartis šiai dienai yra įsiteisėjusi, ji yra visiškai įvykdyta, teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą nebėra, todėl šis ieškovės reikalavimas atmetamas.

Teismas taip pat nurodė, jog kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai įvykdytos 2024 m. rugsėjo 27 d. antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymu Nr. S-24-76-32941, todėl laikytina, kad šią nutartį įvykdžius, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja.

Spręsdamas dėl metinių palūkanų priteisimo, teismas nurodė, jog kadangi atsakovai prievolės laiku atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovo A. S. priteisiamos 5 procentų dydžio, o iš atsakovės LBUAB „GlasBau“ 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 16 143,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodė, kad šias išlaidas sudaro: situacijos ir dokumentų analizė, įrodymų rinkimas/komplektavimas bei konsultacijos – 653,40 Eur; kompensacija už duomenis iš registrų – 42,58 Eur (5,78 Eur + 27,19 Eur + 6,31 Eur + 0,74 Eur + 2,56 Eur); ieškinio parengimas (2 686,20 Eur); atsiliepimo analizė, įrodymų tyrimas ir konsultacija – 145,20 Eur; papildomai įrodymų rinkimas, tyrimas – 145,20 Eur; rašytinių įrodymų analizė, sisteminimas – 174,24 Eur; rašytinių paaiškinimų rengimas – 1 306,80 Eur; konsultacijos telefonu įvairiais klausimais (balandžio / gegužės mėn.) – 145,20 Eur; patikslinto ieškinio rengimas – 2 429,20 Eur (580,80 Eur + 1 136,92 Eur + 711,48 Eur); prašymo dėl dalyvavimo teismo posėdyje naudojant vaizdo konferenciją parengimas – 47,92 Eur; pasiruošimas ir dalyvavimas 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje – 387,68 Eur); bylos proceso eigos kontrolė, bylos procesinių dokumentų analizė, konsultacijos – 72,60 Eur; prašymo dėl procesinio termino pratęsimo parengimas – 72,60 Eur; atstovavimas santykiuose su antstole ir prašymo dėl LAP vykdymo parengimas, dokumentų komplektavimas ir pateikimas, konsultacijos – 203,28 Eur; atstovavimas santykiuose su atsakovės atstovu / bankroto administratoriumi, derybos dėl taikos – 168,44 Eur (47,92 Eur + 47,92 Eur +72,60 Eur); nuomonės į byloje pateiktą A. S. prašymą dėl 2024 m. birželio 3 d. nutarties išaiškinimo parengimas – 203,28 Eur; A. S. finansinės būklės vertinimas dėl būsimo teismo sprendimo galimumo įvykdymo ir / ar teikimo prašymo dėl turto arešto A. S. taikymo – 60,98 Eur; pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir dalyvavimas 2024 m. rugpjūčio 22 d. 13.30 val. teismo posėdyje – 508,20 Eur; dalyvavimas 2024 m. rugsėjo 3 d. 9.30 val. teismo posėdyje – 363 Eur; konsultacijos įvairiais klausimais – 97,28 Eur; atstovavimas teisiniuose santykiuose su antstoliu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties vykdymo – 58,08 Eur; atsakymo į reikalavimą dėl kompensacijos sumokėjimo parengimas – 217,80 Eur; pasirengimas posėdžiui ir atstovavimas 2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje – 290,40 Eur; papildomų rašytinių paaiškinimų parengimas – 532,88 Eur; bylos dokumentų analizė, įrodymų tyrimas ir konsultacijos – 97,28 Eur; bylos dokumentų ir atsakovų procesinių dokumentų analizė, pasiruošimas 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžiui – 217,80 Eur; dalyvavimas 2025 m. sausio 14 d. 1330 val. teismo posėdyje, kuris vyko iki 16.00 val., – 363 Eur; konsultacijos – 47,92 Eur; pasiruošimas ir dalyvavimas 2025 m. sausio 23 d. 13.30 min. teismo posėdyje (pasibaigė 16.30 val.) – 726 Eur; pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2025 m. balandžio 1 d. 9.30 val. vykusiame teismo posėdyje – 290,40 Eur; konsultacijos bylos klausimais – 97,28 Eur; pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2025 m. balandžio 8 d. 14.30 val. vykusiame teismo posėdyje – 508,20 Eur; pasiruošimas ir atstovavimas 2025 m. birželio 26 d. teismo posėdyje – 145,20 Eur; konsultacijos bylos klausimais – 290,40 Eur; pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje 2025 m. lapkričio 11 d. 9.00 val. (pasibaigė11.40 val.) – 726 Eur; pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje 2025 m. lapkričio 18 d. 9.30 val. (pasibaigė 11.40 val.) – 532,88 Eur; atstovavimas teismo posėdyje 2025 m. lapkričio 18 d. 13.00 val. (pasibaigė 15.00 val.) – 290,40 Eur; baigiamosios kalbos rengimas – 435,60 Eur; atstovavimas teismo posėdyje 2025 m. lapkričio 27 d. 9.30 val. (pasibaigė 12.00 val.) – 363 Eur.

Teismas nurodė, jog nors ieškovė šiuo atveju prašo priteisti išlaidas, patirtas rengiant prašymą dėl procesinio termino pratęsimo (72,60 Eur) bei prašymą dėl dalyvavimo teismo posėdyje naudojant vaizdo konferenciją (47,92 Eur), tačiau tokio pobūdžio išlaidos negali būti priteisiamos, nes jos susidarė dėl nuo pačios ieškovės (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Nors ieškovė taip pat prašo priteisti išlaidas, patirtas rengiant rašytinius paaiškinimus (1 306,80 Eur) bei papildomus rašytinius paaiškinimus (532,88 Eur), bylos duomenimis nustatyta, kad išlaidos už rašytinių įrodymų parengimą apmokėtos 2024 m. vasario 26 d., tuo tarpu išlaidos už papildomų rašytinių įrodymų parengimą apmokėtos 2024 m. gruodžio 10 d. Remiantis Rekomendacijomis, nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad paslaugas suteikė advokato padėjėjas (dėl ko vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, išlaidų dydis mažinamas 20 proc.), išlaidos už rašytinius paaiškinimus negali viršyti 645,82 Eur (2 018,20 Eur x 0,4 x 0,8), o išlaidos už papildomus rašytinius paaiškinimus negali viršyti 702,85 Eur (2 196,40 Eur x 0,4 x 0,8). Todėl kadangi bendrai išlaidos už rašytinius paaiškinimus negali viršyti 702,85 Eur sumos, už rašytinių paaiškinimų ir papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą ieškovei šiuo atveju priteisiama viso 702,85 Eur suma. Nors ieškovė taip pat prašo priteisti tokias išlaidas kaip: situacijos ir dokumentų analizė, įrodymų rinkimas/komplektavimas bei konsultacijos (653,40 Eur), atsiliepimo analizė, įrodymų tyrimas ir konsultacija (145,20 Eur); papildomai įrodymų rinkimas, tyrimas (145,20 Eur); rašytinių įrodymų analizė, sisteminimas (174,24 Eur); bylos proceso eigos kontrolė, bylos procesinių dokumentų analizė, konsultacijos (72,60 Eur); bylos dokumentų analizė, įrodymų tyrimas ir konsultacijos (97,28 Eur); bylos dokumentų ir atsakovų procesinių dokumentų analizė, pasiruošimas 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžiui (217,80 Eur). Tačiau tokios paslaugos negali būti laikomos savarankiškomis, nes jos vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis. Nors dalyje šių prašymų ieškovė kaip kartu patirtas išlaidas įvardija ir konsultacijas, už kurias ieškovės atstovo patirtos išlaidos yra atlygintinos, tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kokia nurodomų paslaugų teikimo dalis buvo suteikta (kiek konkrečiai laiko buvo skirta) būtent konsultacijoms. Todėl nesant tokių duomenų ir paminėtų aplinkybių pagrindu, šios ieškovės patirtos išlaidos nepriteisiamos. Taigi, iš viso maksimali suma už nurodytas teisines paslaugas, pagal Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, būtų 13 380,73 Eur. Ieškovė taip pat byloje sumokėjo 1 852 Eur žyminį mokestį, taigi bendra už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygintina suma būtų 15 232,73 Eur.

Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu tenkinta 75 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 25 proc. ir ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 11 424,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 5 712,27 Eur. Atsakovai neteikė prašymų dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų A. S. ir LBUAB „GlasBau“ priteista 80 547,96 Eur žalos atlyginimo suma, procesinės palūkanos bei atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį A. S. atžvilgiu solidarios atsakomybės dalyje, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra CK 6.279 straipsnyje nustatytų solidariosios atsakomybės taikymo sąlygų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad egzistuoja pagrindas dalinei atsakomybei, alternatyviai prašo individualizuoti kiekvieno atsakovo civilinę atsakomybę pagal nustatytą priežastinį ryšį ir teisinį pagrindą bei priteisti iš A. S. tik tą sumą, kuri yra tiesiogiai ir pakankamai įrodyta kaip jo veiksmų pasekmė. Nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus ar nepakankamą reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimą, subsidiariai prašo panaikinti sprendimą skundžiamoje dalyje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai prašo pakeisti procesinių palūkanų taikymą, nustatant, kad jos gali būti skaičiuojamos tik nuo teisėtai ir pagrįstai priteistos sumos, bei proporcingai perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal apeliacinės instancijos teismo išvadas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisėtai pritaikė atsakovams solidariąją atsakomybę, pažeidžiant CK 6.6, CK 6.279, CK 2.50 ir CK 2.87 nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl priežastinio ryšio ir bendrininkavimo nustatymo. Atsakovo manymu, teismas privalėjo aiškiai atriboti kiekvieno atsakovo veiksmus, nustatyti jų teisinį kvalifikavimą bei įvertinti, ar ir kaip konkretūs veiksmai lėmė kiekvieną atskirą žalos elementą. Šiuo atveju skirtingos teisinės prigimties reikalavimai buvo apjungti į vieną bendrą 80 547,96 Eur sumą ir priteisti solidariai, neatskleidžiant, kodėl šie skirtingi pagrindai sudaro vieną nedalomą žalą ir kodėl negalimas atsakomybės atribojimas.

Teigia, kad CK 2.50 straipsnis įtvirtina juridinio asmens ribotos atsakomybės principą, juridinis asmuo atsako už savo prievoles savarankiškai, o jo vadovas nėra automatiškai atsakingas už bendrovės sutartines prievoles. Nuomos pagrindu atsiradusios prievolės yra juridinio asmens, kaip nuomininko, prievolės. Sprendime nėra aiškiai ir konkrečiai pagrįsta, kodėl nuomos pobūdžio ar iš nuomos kainos išvestiniai reikalavimai turėtų būti perkeliami vadovui solidariosios atsakomybės forma. Tokia teisinė konstrukcija iš esmės paneigia juridinio asmens ribotos atsakomybės principą ir nepagrįstai išplečia vadovo asmeninę civilinę atsakomybę. Taip pat teigia, kad teismas atsakovo A. S. atsakomybę grindė CK 2.87 straipsnio nuostatomis, tačiau šios normos taikymas sprendime atliktas formaliai ir neatskleidžiant vadovo atsakomybės ribų.

Tvirtina, kad teismas neįvertino visų atsakovės LBUAB „GlasBau“ ieškovei atliktų mokėjimų vykdant susitarimą dėl ieškovės turto išpirkimo, nes iš atsakovės LBUAB „GlasBau“ ieškovei pervestos 47 463,55 Eur sumos pripažino šiuo tikslu tik 29 859,68 Eur sumai atliktus bankinius pavedimus.

Ginčija priteistą 24 080,50 Eur negautų pajamų sumą, teigdamas, kad ji yra hipotetinė. Nurodo, kad faktiniams nuomos santykiams pasibaigus 2022 m. rugpjūčio 31 d., ankstesnė nuomos kaina negalėjo būti taikoma vėlesniam laikotarpiui, kad ieškovė neįrodė realios galimybės gauti atitinkamas pajamas, o turto vertės ir negautų pajamų priteisimas reiškia dvigubą žalos atlyginimą.

Nurodo, kad 11 500 Eur lėšos buvo pervestos į atsakovės LBUAB „GlasBau“ sąskaitą ir panaudotos šios bendrovės veikloje, todėl pareiga jas grąžinti tenka tik šiai atsakovei. Atsakovo įsitikinimu, priteisęs šią sumą solidariai ir iš atsakovo A. S., teismas nepagrįstai išplėtė vadovo civilinę atsakomybę, nes nebuvo nustatyta, kad atsakovas A. S. būtų asmeniškai įgijęs ar pasisavinęs ginčo lėšas.

Pažymi, jog teismas, pagrįsdamas atsakovo A. S. atsakomybę, rėmėsi aplinkybe, kad BUAB „GlasBau“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir kad už tai atsakingas A. S.. Tačiau ši aplinkybė neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant dėl šioje byloje pareikštos 80 547,96 Eur žalos bei solidariosios atsakomybės taikymo.

Pažymi ir tai, kad paskutinio teismo posėdžio metu apklausiant atsakovą A. S., iškilo naujos faktinės aplinkybės, kurių būtinybė įrodinėti tapo aiški tik apklausos metu. Atsakovas A. S. išreiškė ketinimą pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šiomis aplinkybėmis, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, taip apribodamas atsakovo A. S. teisę į gynybą. Sprendime nėra pasisakyta dėl visų esminių atsakovo A. S. argumentų, išsakytų per paskutinę apklausą apie tai, kad ieškovė faktiškai gavo viską, kas buvo sutarta, už perduotą įrangą buvo pilnai atsiskaityta, ieškovės pateikti skaičiavimai neatitinka realios padėties. Ši pozicija buvo grindžiama konkrečiais finansiniais duomenimis. Be to, baigiamasis žodis atsakovui A. S. buvo suteiktas iš karto po jo apklausos, nesuteikiant realios galimybės pasirengti ir struktūruotai išdėstyti galutinę poziciją. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ginčo sumos apimtį bei reikšmingas teisines ir finansines aplinkybes, tokia proceso eiga neatitiko rungimosi principo esmės ir faktiškai apribojo atsakovo A. S. teisę į veiksmingą gynybą.

Atsiliepimas

Atsakovė LBUAB „GlasBau“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė sudėtingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Būtina užtikrinti bankroto proceso efektyvumą bei operatyvumą, teisiniu pasitikėjimu priimtu teismo sprendimu ir siekiu išvengti tolesnio nepagrįsto proceso vilkinimo. Teismas sprendime detaliai ir motyvuotai atskleidė civilinės atsakomybės sąlygas. Bylos nagrinėjimas truko ilgą laiką, atsakovas A. S. turėjo visas galimybes teikti paaiškinimus ir įrodymus laiku. Bandymas teikti naujus įrodymus paskutinio teismo posėdžio metu, baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, yra tiesiogiai nukreiptas į proceso vilkinimą. Teismas, atsisakydamas priimti pavėluotus įrodymus, užtikrino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymąsi. Kadangi atsakovė LBUAB „GlasBau“ neteisėtai ir neatlygintinai naudojosi turtu 425 dienas, teismas pagrįstai pritaikė buvusią nuomos kainą kaip realių, ieškovės pagrįstai tikėtinų, negautų pajamų etaloną. Atsakovės LBUAB „GlasBau“ atstovas teismo procese neginčijo fakto, kad įmonė gavo 11 500 Eur ir neatsiskaitė pagal dalį nuomos sąskaitų. Atsakovo A. S. bandymas dabar kvestionuoti teismo nustatytas sumas yra paremtas tik jo paties subjektyviu faktų vertinimu, nepaneigiant teismo sprendime išdėstytų motyvų ir byloje esančių rašytinių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo A. S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria solidariai iš atsakovo A. S. ir LBUAB „GlasBau“ priteista 80 547,96 Eur žalos atlyginimo suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

Ieškovė UAB „Komfortas.eu“ 2026 m. rugpjūčio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės LBUAB „GlasBau“ 2026 m. kovo 16 d. atsiliepime į atsakovo A. S. apeliacinį skundą išdėstytos pozicijos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, savo rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės LBUAB „GlasBau“ 2026 m. kovo 16 d. atsiliepime į atsakovo A. S. apeliacinį skundą išdėstytos pozicijos, t. y. iš esmės pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Be to, įstatyme nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (atsiliepimui paduoti) yra pasibaigęs, todėl ieškovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Komfortas.eu“ patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė taikyti atsakovams A. S. ir LBUAB „GlasBau“ solidarią civilinę atsakomybę ir priteisti solidariai iš atsakovų 80 547,96 Eur dydžio žalą, kurią sudaro: 24 080,50 Eur negautos pajamos už turto nuomą, 21 433,59 Eur suma už prarastą ieškovės turtą, 14 165,07 Eur suma, kurią sudaro be pagrindo 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. spalio 23 d. gautos 11 500 Eur piniginės lėšos ir 2 665,07 Eur (5 procentų dydžio metinės palūkanos už naudojimąsi pinigais iki 2025 m. birželio 9 d.), 10 394,84 Eur suma už ieškovės sąskaita, bet atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai išnuomotą turtą ir 10 473,96 Eur suma už transporto priemonėms padarytą žalą. Ieškovė vienoje dalyje atsakovės LBUAB „GlasBau“ atsakomybę kildino iš žodinės nuomos sutarties tinkamo nevykdymo, t. y. įrodinėjo, kad egzistuoja visos sutartinės atsakomybės sąlygos, kitoje dalyje – iš delikto, nes atsakovė naudojosi be teisėto pagrindo jai pervestais ieškovės pinigais. Tuo tarpu atsakovo A. S. atsakomybę ieškovė iš esmės siejo su CK 2.87 straipsnio pažeidimais, t. y. padaryto delikto. Ieškovė tvirtino, kad atsakovas A. S., būdamas ieškovės vadovu ir veikdamas jos vardu, sudarė eilę sandorių, kurių pagrindu ieškovės vardu ir sąskaita įgijo statybinę įrangą, transporto priemones ir kitą turtą, išsinuomojo ekskavatorius ir kitą turtą, kurį neteisėtai perdavė naudotis kitai jo atstovaujamai įmonei UAB „ GlasBau“. Atsakovė LBUAB „GlasBaus“, kuri savo veikloje priėmė naudotis savo veikloje ieškovės turtą, kuris A. S. buvo perduotas LBUAB „GlasBau“ neteisėtai, nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. negrąžino ieškovei turto, taip pat nemokėjo nuomos mokesčio už atitinkamo turto naudojimą, taip pat be teisėto pagrindo priėmė ieškovei priklausančias pinigines lėšas ir negrąžino ieškovei šių lėšų.

Atsakovas A. S. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir teigė, kad veikė abiejų įmonių vardu ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai, tik aiškino, kad įrangą lizingo būdu įsigijo ir techniką išnuomojo ieškovės vardu ir jas perdavė naudotis atsakovei UAB „GlasBau“ veikloje, pervedė ieškovės pinigines lėšas atsakovei LBUAB „GlasBau“, automobilius naudojo atsakovės LBUAB „GlasBau“ veikloje, esant susitarimui tarp jo, kaip ieškovės akcininko (turinčio 50 proc. akcijų) ir vadovo, ir T. P., kito faktinio ieškovės akcininko (turinčio 50 proc. akcijų), siekiant padėti atsakovei LBUAB „GlasBau“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo atsakovas A. S..

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, skundžiamu sprendimu darė išvadą, kad atsakovo A. S. atsakomybė kyla iš CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų vadovo pareigų pažeidimo, o atsakovės LBUAB „GlasBau“ atsakomybė iš neteisėto naudojimosi ieškovės turtu bei nepagrįsto praturtėjimo. Remdamasis šiomis išvadomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovų veiksmai sudarė pagrindą taikyti solidariąją civilinę atsakomybę ir visą ginčo sumą priteisė solidariai.

Atsakovo A. S. nesutikimas su teismo sprendime padarytomis išvadomis grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, solidariosios atsakomybės taikymą, žalos dydžio nustatymą, įrodymų vertinimą ir pareigą motyvuoti teismo sprendimą.

Dėl solidarios atsakomybės atsakovams taikymo

Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pritaikė atsakovams solidariąją atsakomybę, pažeidžiant CK 6.6, CK 6.279, CK 2.50 ir CK 2.87 nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl priežastinio ryšio ir bendrininkavimo nustatymo. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškiai atriboti kiekvieno atsakovo veiksmus, nustatyti jų teisinį kvalifikavimą bei įvertinti, ar ir kaip konkretūs veiksmai lėmė kiekvieną atskirą žalos elementą. Šiuo atveju skirtingos teisinės prigimties reikalavimai buvo apjungti į vieną bendrą 80 547,96 Eur sumą ir priteisti solidariai, neatskleidžiant, kodėl šie skirtingi pagrindai sudaro vieną nedalomą žalą ir kodėl negalimas atsakomybės atribojimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Nors pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad solidarioji atsakomybė galima ir tada, kai žalą padariusių asmenų pareiga ją atlyginti kyla skirtingais teisiniais pagrindais. Solidarioji prievolė pagal jos atsiradimo pagrindą gali būti mišri – vieno bendraskolio atsakomybė gali kilti iš sutarties, o kito – iš įstatymo ar delikto. Tokiu atveju turi būti nustatytos kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygos ir jo veiksmų priežastinis ryšys su atsiradusia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacinio proceso tvarka, konstatuoja, kad nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą solidariai iš abiejų atsakovų. Skirtingi atsakovų A. S. ir LBUAB „GlasBau“ atsakomybės teisiniai pagrindai nepaneigia jų solidariosios atsakomybės. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad atsakovas A. S., tuo pačiu metu būdamas ieškovės ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ vadovu bei veikdamas interesų konflikto sąlygomis, ieškovės vardu įsigijo ir išsinuomojo jos veiklai nereikalingą turtą, perdavė šį turtą atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudoti bei be teisinio pagrindo pervedė atsakovei LBUAB „GlasBau“ ieškovės lėšas. Tokiais veiksmais atsakovas A. S. pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas veikti sąžiningai, protingai, lojaliai ir išimtinai ieškovės interesais. Tuo trapu atsakovė LBUAB „GlasBau“ atsakovo A. S. perduotą ieškovės turtą ir lėšas priėmė, panaudojo savo veikloje, turto negrąžino, dalį jo prarado ar sugadino ir visiškai su ieškove neatsiskaitė. Todėl atsakovės LBUAB „GlasBau“ atsakomybė nustatyta dėl jos pačios veiksmų – sutartinių prievolių nevykdymo, neteisėto naudojimosi ieškovės turtu ir be teisinio pagrindo gautos naudos.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju žala atsirado dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių sąveikos, t. y. atsakovų A. S. ir LBUAB „GlasBau“ savarankiškų sprendimų, tačiau kiekvienam iš šių sprendimų esant būtinąja žalos ieškovei atsiradimo priežastimi (objektyvusis bendrininkavimas), todėl atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė. Be atsakovo A. S. veiksmų ieškovės turtas ir lėšos nebūtų patekę atsakovės LBUAB „GlasBau“ dispozicijon, o be atsakovės LBUAB „GlasBau“ veiksmų šis turtas ir lėšos nebūtų panaudoti jos veikloje, negrąžinti, prarasti ar sugadinti. Tarp šių atsakovų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja faktinis priežastinis ryšys. Atsakovas A. S., vienu metu vadovaudamas abiem bendrovėms ir perduodamas ieškovės turtą bei lėšas kitai savo vadovaujamai bendrovei be teisinio pagrindo, galėjo ir turėjo numatyti ieškovės nuostolių atsiradimą. Atsakovė LBUAB „GlasBau“ priimdama ir savo veikloje naudodama jai nepriklausantį turtą bei teisinio pagrindo gautas lėšas, taip pat galėjo ir turėjo numatyti pareigą šį turtą bei lėšas grąžinti ir atlyginti dėl jų naudojimo atsiradusius nuostolius. Taigi, nustatytas ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė pareigą individualizuoti atsakomybę kiekvieno atsakovo atžvilgiu. Skundžiamos sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atliko individualizuotą kiekvieno žalos elemento analizę: negautos pajamos išnagrinėtos skundžiamo sprendimo 76-80 punktuose, prarasto turto vertė – 83-86 punktuose, be teisinio pagrindo perduotos lėšos – 90-95 punktuose, nuostoliai dėl atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai išnuomotų ekskavatorių – 97-103 punktuose, o transporto priemonėms padaryta žala – 104-119 punktuose. Dėl kiekvieno žalos elemento pirmosios instancijos teismas nustatė konkrečius atsakovų A. S. ir LBUAB „GlasBau“ veiksmus bei bendrą jų sukeltą žalingą rezultatą.

Aplinkybė, kad 5 590,67 Eur nuomos skola buvo atskirai priteista tik iš atsakovės LBUAB „GlasBau“, solidariosios atsakomybės taikymo nepaneigia. Ši suma yra atsakovės LBUAB „GlasBau“ sutartinė skola už PVM sąskaitomis faktūromis įformintą nuomos laikotarpį, o solidariai priteistos sumos sudaro žalą, atsiradusią dėl tarpusavyje susijusių atsakovų A. S. ir LBUAB „GlasBau“ veiksmų perduodant, priimant, naudojant, negrąžinant, prarandant ar sugadinant ieškovės turtą bei be teisinio pagrindo perduodant ir naudojant ieškovės lėšas.

Pažymėtina, jog atsakovas A. S. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų jo atliktų veiksmų, turto ir lėšų perdavimo atsakovei LBUAB „GlasBau“ bei atsakovės LBUAB „GlasBau“ gautos naudos, tačiau ginčija šių aplinkybių teisinį įvertinimą ir solidariosios atsakomybės taikymą. Skundžiamame sprendime nustatytos kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, faktinis bei teisinis priežastinis ryšys ir bendras jų veiksmų rezultatas, todėl CK 6.279 straipsnio 1 dalis pritaikyta tinkamai. Skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, o priešingi apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl atsakovo A. S. atsakomybės ribų

Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad CK 2.50 straipsnis įtvirtina juridinio asmens ribotos atsakomybės principą, juridinis asmuo atsako už savo prievoles savarankiškai, o jo vadovas nėra automatiškai atsakingas už bendrovės sutartines prievoles. Nuomos pagrindu atsiradusios prievolės yra juridinio asmens, kaip nuomininko, prievolės. Sprendime nėra aiškiai ir konkrečiai pagrįsta, kodėl nuomos pobūdžio ar iš nuomos kainos išvestiniai reikalavimai turėtų būti perkeliami vadovui solidariosios atsakomybės forma. Tokia teisinė konstrukcija iš esmės paneigia juridinio asmens ribotos atsakomybės principą ir nepagrįstai išplečia vadovo asmeninę civilinę atsakomybę. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo A. S. atsakomybę grindė CK 2.87 straipsnio nuostatomis, tačiau šios normos taikymas sprendime atliktas formaliai ir neatskleidžiant vadovo atsakomybės ribų. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto ir nenaudoti jo asmeninei ar trečiojo asmens naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį šių pareigų nevykdantis ar netinkamai jas vykdantis valdymo organo narys privalo juridiniam asmeniui visiškai atlyginti padarytą žalą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų pažeidimas yra savarankiškas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės pagrindas. Vadovas privalo visą vadovavimo laikotarpį veikti išimtinai bendrovės interesais, teikti jiems pirmenybę ir nenaudoti bendrovės galimybių ar turto savo arba trečiųjų asmenų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016 20-23 punktai; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė už fiduciarinių pareigų pažeidimą yra deliktinė. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, jo kaltė yra preziumuojama, o vadovas turi pareigą atlyginti juridiniam asmeniui dėl jo paties veiksmų atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Skundžiamame sprendime nustatyta, kad atsakovas A. S., būdamas ieškovės vadovu, tuo pačiu metu buvo atsakovės LBUAB „GlasBau“ vadovas ir 50 procentų jos akcijų savininkas. Nepaisydamas akivaizdaus abiejų bendrovių interesų konflikto, atsakovas A. S. ieškovės vardu ir lėšomis įsigijo statybinę įrangą bei išsinuomojo ekskavatorius, kurie nebuvo reikalingi ieškovės vykdomai veiklai, ir perdavė šį turtą naudoti atsakovei LBUAB „GlasBau“, kurios interesais ir naudai pats veikė. Atsakovas A. S. taip pat be sutarties ar kito teisinio pagrindo pervedė iš ieškovės sąskaitos į atsakovės LBUAB „GlasBau“ sąskaitą 11 500 Eur. Byloje nenustatyta, kad šiems veiksmams būtų buvęs gautas ieškovės dalyvių sutikimas, kad atsakovas A. S. būtų tinkamai atskleidęs interesų konfliktą arba kad turto ir lėšų perdavimas būtų atitikęs ieškovės interesus.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės patvirtina sistemingą lojalumo, interesų konflikto vengimo, pareigos veikti išimtinai ieškovės interesais ir draudimo naudoti ieškovės turtą trečiojo asmens naudai pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. S. veikė sąmoningai ir tyčia, o jo veiksmais ieškovės turtinė padėtis buvo pabloginta ir atsakovei LBUAB „GlasBau“ suteikta atitinkama turtinė nauda.

Pažymėtina, kad atsakovo A. S. atsakomybei neturi lemiamos reikšmės tai, kad dalis žalos materializavosi jam jau nustojus eiti ieškovės vadovo pareigas. Atsakovas A. S. dar vadovavimo ieškovei laikotarpiu sukūrė žalos atsiradimo priežastinę grandinę – ieškovės turtą ir lėšas perdavė atsakovei LBUAB „GlasBau“, o vėliau šis turtas nebuvo grąžintas. Be to, atsakovas A. S. ir toliau vadovavo atsakovei LBUAB „GlasBau“ bei kontroliavo bendrovę laikotarpiu, kuriuo ieškovės turtas liko atsakovės LBUAB „GlasBau“ dispozicijoje.

Taigi, atsakovo A. S. atsakomybė kyla dėl jo paties neteisėtų veiksmų, pažeidžiant ieškovei turėtas juridinio asmens vadovo fiduciarines pareigas. Jo atsakomybė yra tiesioginė deliktinė atsakomybė už jo paties CK 2.87 straipsnį pažeidžiančius veiksmus. Apeliacinio skundo argumentai dėl CK 2.50 straipsnyje įtvirtinto juridinio asmens ribotos atsakomybės principo nagrinėjamu atveju nepaneigia apelianto asmeninės civilinės atsakomybės. Juridinio asmens savarankiškumas neapsaugo vadovo nuo pareigos atlyginti kitam juridiniam asmeniui žalą, kurią jis sukėlė savo neteisėtais veiksmais. Atsakovas A. S. nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu jam buvo perkelta atsakovės LBUAB „GlasBau“, kaip savarankiško juridinio asmens, sutartinė atsakomybė. Ieškovė nereikalavo priteisti iš atsakovo A. S. atsakovės LBUAB „GlasBau“ skolų vien dėl to, kad jis buvo šios bendrovės vadovas ar akcininkas. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo A. S. fiduciarinių pareigų pažeidimus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto atsakomybės ribų atmestini.

Dėl apeliaciniame skunde nurodomų 47 463,55 Eur mokėjimų įvertinimo

Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų atsakovės LBUAB „GlasBau“ ieškovei atliktų mokėjimų vykdant susitarimą dėl ieškovės turto išpirkimo, nes iš atsakovės LBUAB „GlasBau“ ieškovei pervestos 47 463,55 Eur sumos pripažino šiuo tikslu tik 29 859,68 Eur sumai atliktus bankinius pavedimus. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu.

Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Byloje šalys privalo veikti, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pateikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Būtent atsakovui A. S. teko pareiga įrodyti jo nurodomą aplinkybę, kad mokėjimai buvo atliekami vykdant tariamą susitarimą dėl ieškovės turto išpirkimo, todėl atitinkamai turėtų būti mažinama skundžiamu sprendimu priteista žala. Vien mokėjimų atlikimo faktas neįrodo nei turto pirkimo – pardavimo susitarimo, nei jo sąlygų, nei konkretaus turto kainos, nei nuosavybės teisės perleidimo.

Atsakovas A. S. 2025 m. kovo 30 d. prašymu dėl papildomų įrodymų pridėjimo pateikė mokėjimų suvestinę ir banko išrašus, pagal kuriuos atsakovė LBUAB „GlasBau“ ieškovei iš viso pervedė 47 463,55 Eur. Ieškovė 2025 m. birželio 9 d. patikslino ieškinį, išskyrė mokėjimų paskirtį ir atitinkamai patikslino reikalavimų dydžius. Byloje esanti mokėjimų suvestinė ir banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 3 d. – 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė LBUAB „GlasBau“ ieškovei iš viso pervedė 47 463,55 Eur. Visa ši suma buvo įvertinta ieškovės patikslintame ieškinyje: 29 859,68 Eur suma įskaityta apskaičiuojant įsiskolinimą už faktinę turto nuomą, o 17 603,87 Eur suma – vertinant atsiskaitymus pagal PVM sąskaitas faktūras KOM0001904, KOM0001917 ir KOM0001942. Todėl atsakovo A. S. teiginys, kad ši suma nebuvo įvertinta, prieštarauja byloje esantiems dokumentams.

Pažymėtina, jog banko pavedimų paskirtyse nėra jokios nuorodos į turto pirkimą, išpirkimą ar jo kainos mokėjimą. Pavedimuose nurodyti konkrečių sąskaitų numeriai, o 2021 m. balandžio 6 d. atlikto 3 150 Eur mokėjimo paskirtis tiesiogiai įvardyta „Ekskavatorių nuoma“. Ieškovės ir atsakovė LBUAB „GlasBau“ apskaitoje esančių sąskaitų KOM0001904, KOM0001917 ir KOM0001942 turinys sutampa ir patvirtina mokėjimus už turto bei technikos naudojimą, įskaitant ekskavatorių nuomą, o ne turto nuosavybės teisės perleidimą.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nepateikta turto pirkimo-pardavimo sutartis, turto perdavimo nuosavybėn dokumentai, pardavimo sąskaita ar kitas įrodymas, kuriame būtų nustatytas parduodamas turtas, jo kaina ir atsiskaitymo sąlygos. Atsakovo A. S. teiginys, kad mokėjimais buvo dengiama perduoto turto vertė, prieštarauja pačių mokėjimo dokumentų turiniui ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad turtas atsakovei LBUAB „GlasBau“ buvo perduotas naudotis, o ne parduotas.

Pirmosios instancijos teismas įvertino šių mokėjimų paskirtį ir įskaitė juos pagal tas prievoles, kurioms jie buvo atlikti. Nustatydamas atsakovės LBUAB „GlasBau“ skolą už faktinę turto nuomą, pirmosios instancijos teismas iš bendros 35 450,35 Eur sąskaitų sumos atėmė atsakovės LBUAB „GlasBau“ sumokėtus 29 859,68 Eur ir priteisė tik likusią 5 590,67 Eur skolą. Vertindamas ekskavatorių naudojimą, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės LBUAB „GlasBau“ kompensuotą 5 960 Eur sumą ir priteisė tik nepadengtą 10 394,84 Eur ieškovės patirtų išlaidų dalį. Pažymėtina, jog 5 960 Eur kompensacija už ekskavatorių nuomą ir 5 590,67 Eur skola už faktinę turto nuomą apskaičiuotos pagal skirtingas sąskaitas bei prievoles ir nedubliuojamos.

Taigi, apeliacinio skundo teiginiai apie 47 463,55 Eur mokėjimų neįvertinimą yra deklaratyvūs ir faktiškai nepagrįsti. Mokėjimai buvo įvertinti pagal jų tikrąją paskirtį, o atsakovas A. S. nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą juos kvalifikuoti kaip atsiskaitymą už turto įsigijimą. Taigi, skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl 24 080,50 Eur negautų pajamų už turto nuomą

Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde ginčija priteistą 24 080,50 Eur negautų pajamų sumą, teigdamas, kad ji yra hipotetinė. Jis tvirtina, kad faktiniams nuomos santykiams pasibaigus 2022 m. rugpjūčio 31 d., ankstesnė nuomos kaina negalėjo būti taikoma vėlesniam laikotarpiui, kad ieškovė neįrodė realios galimybės gauti atitinkamas pajamas, o turto vertės ir negautų pajamų priteisimas reiškia dvigubą žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala apima tiek asmens turto netekimą ar sužalojimą ir turėtas išlaidas, tiek negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala suprantama kaip turtiniai praradimai, kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

CK 6.499 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad nuomininkui pavėluotai grąžinus daiktą nuomotojas turi teisę reikalauti sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį pavėluota grąžinti daiktą, ir atlyginti kitus nuostolius. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti daikto vertę, sumokėti nuomos mokestį ir atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Todėl nuomos santykių pasibaigimas ne panaikina, bet sukuria pareigą kompensuoti nuomotojui laikotarpį, kurį turtas nebuvo grąžintas.

Skundžiamame sprendime nustatyta, kad nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ buvo susiklostę faktiniai turto nuomos santykiai. Už naudojimąsi statybine technika ir transporto priemonėmis per šį 18 mėnesių laikotarpį atsakovei LBUAB „GlasBau“ buvo išrašyta sąskaitų už 30 597,80 Eur be PVM, kurias ji priėmė, jų neginčijo ir didžiąją jų dalį apmokėjo, todėl turto naudojimo kaina buvo nustatyta pagal realius šalių santykius, o ne pagal teorinį ar vienašališkai pasirinktą tarifą. Iš šių faktiškai taikytų kainų apskaičiuota 56,66 Eur vienos dienos turto naudojimo kaina. Kadangi pasibaigus nuomos santykiams atsakovė LBUAB „GlasBau“ ieškovės turto negrąžino, ši kaina buvo taikoma 425 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., t. y. iki pradinio ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, tiek skaičiavimo laikotarpis, tiek taikytas tarifas skundžiamame sprendime yra konkrečiai nustatyti ir pagrįsti byloje esančiais duomenimis. Atsakovas A. S. nenurodė konkrečių ieškovės sutaupytų sąnaudų, kurios turėtų būti atimtos iš šios sumos, ir nepateikė kitokio turto naudojimo vertės apskaičiavimo. Tai, kad po 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo galiojančios rašytinės nuomos sutarties, nepaneigia ieškovės teisės į priteistą sumą.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad turto vertės ir atlyginimo už pavėluotą jo grąžinimą priteisimas reiškia dvigubą tos pačios žalos atlyginimą. CK 6.499 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad nuomininkui daikto negrąžinus jis turi atlyginti nuomotojui daikto vertę, sumokėti nuomos mokestį ir atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius, todėl šios teisių gynimo priemonės yra kumuliatyvios. Teismo sprendimu priteista 21 433,59 Eur suma kompensuoja ieškovės nuosavybės praradimą – negrąžinto ir prarasto turto vertę bei su jo įsigijimu susijusias išlaidas, o 24 080,50 Eur suma – negalėjimą naudotis turtu ir gauti atlyginimą už jo naudojimą 425 kalendorinių dienų laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. Turto vertės atlyginimas nekompensuoja ankstesnio neatlygintino naudojimosi turtu, o atlyginimas už naudojimosi laikotarpį neatkuria ieškovės prarastos nuosavybės. Todėl šių sumų priteisimas kartu nepažeidžia restitutio in integrum principo, bet užtikrina visišką skirtingų ieškovės patirtų turtinių praradimų atlyginimą.

Atsakovo A. S. pasitraukimas iš ieškovės vadovo pareigų šio priežastinio ryšio nenutraukė. Atsakovas A. S. dar eidamas ieškovės vadovo pareigas perdavė turtą savo tuo pačiu metu vadovaujamai atsakovei LBUAB „GlasBau“, o pasitraukęs iš ieškovės ir toliau vadovavo atsakovei LBUAB „GlasBau“, kurios dispozicijoje turtas liko ir kuri jo ieškovei negrąžino. Todėl vėlesniu laikotarpiu atsiradusios negautos pajamos yra tiesioginė ir numatoma atsakovo A. S. inicijuoto turto perdavimo bei atsakovės LBUAB „GlasBau“ turto negrąžinimo pasekmė.

Taigi, nagrinėjamu atveju 24 080,50 Eur negautų pajamų dydis, jų apskaičiavimo laikotarpis ir priežastinis ryšys su abiejų atsakovų veiksmais yra tinkamai nustatyti. Skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, o priešingi apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl 14 165,07 Eur žalos priteisimo solidariai iš atsakovų

Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad 11 500 Eur lėšos buvo pervestos į atsakovės LBUAB „GlasBau“ sąskaitą ir panaudotos šios bendrovės veikloje, todėl pareiga jas grąžinti tenka tik šiai atsakovei. Atsakovo A. S. įsitikinimu, priteisęs šią sumą solidariai ir iš atsakovo A. S., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė vadovo civilinę atsakomybę, nes nebuvo nustatyta, kad atsakovas A. S. būtų asmeniškai įgijęs ar pasisavinęs ginčo lėšas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.

Atsakovės LBUAB „GlasBau“ ir atsakovo A. S. prievolės kyla skirtingais teisiniais pagrindais: atsakovės LBUAB „GlasBau“ pareiga kyla dėl be teisinio pagrindo gautų ir panaudotų lėšų, o atsakovo A. S. – dėl jo paties neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovės lėšos buvo perduotos atsakovei LBUAB „GlasBau“.

Atsakovo A. S. atsakomybė savo ruožtu kyla pagal CK 2.87 straipsnio 4 ir 7 dalis. Bendrovės vadovui draudžiama naudoti juridinio asmens turtą savo ar trečiojo asmens naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo, o šią pareigą pažeidęs vadovas privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Todėl atsakovo A. S. atsakomybei nėra būtina nustatyti, kad jis lėšas gavo į savo asmeninę sąskaitą ar panaudojo tiesiogiai savo asmeniniams poreikiams. Pakanka nustatyti, kad jis neteisėtai panaudojo ieškovės lėšas trečiojo asmens – jo paties vadovaujamos ir iš dalies valdomos atsakovės LBUAB „GlasBau“ – naudai. Mišri solidarioji prievolė galima, kai skirtingais teisiniais pagrindais atsakingų asmenų veiksmai sukelia tą patį žalingą rezultatą. Nors atsakovė LBUAB „GlasBau“ pripažino 11 500 Eur lėšų gavimo, jų panaudojimo savo veikloje ir pareigos jas grąžinti faktus, tačiau šis pripažinimas nepašalina atsakovo A. S. atsakomybės už neteisėtą lėšų perdavimą.

Pažymėtina, jog be atsakovo A. S. atliktų pavedimų ieškovės lėšos nebūtų patekusios į atsakovės LBUAB „GlasBau“ sąskaitą, o be atsakovės LBUAB „GlasBau“ veiksmų šios lėšos nebūtų priimtos, panaudotos jos veikloje ir negrąžintos ieškovei. Atsakovų veiksmai sudarė vientisą priežastinę grandinę ir sukėlė tą patį ieškovės turtinį praradimą – 11 500 Eur lėšų netekimą. Atsakovas A. S., būdamas abiejų bendrovių vadovu ir 50 procentų atsakovės LBUAB „GlasBau“ akcijų savininku, turėjo suprasti, kad ieškovės lėšų pervedimas kitai jo vadovaujamai bendrovei be sutarties ir ieškovės dalyvių sutikimo pažeidžia ieškovės interesus ir gali lemti šių lėšų neatgavimą. Atsakovė LBUAB „GlasBau“, priimdama ir savo veikloje naudodama be sutarties gautas lėšas, taip pat turėjo suprasti pareigą jas grąžinti. Taigi, nustatytas tiek faktinis, tiek teisinis abiejų atsakovų veiksmų priežastinis ryšys su ieškovės patirta žala.

Palūkanos už naudojimąsi 11 500 Eur lėšomis yra išvestinė pagrindinės prievolės dalis. Kadangi lėšos buvo perduotos ir naudojamos be teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kartu su pagrindine suma priteisė CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose nustatytas palūkanas už naudojimosi svetimomis lėšomis laikotarpį.

Taigi, skundžiamame sprendime tinkamai nustatytos abiejų atsakovų prievolių sąlygos ir bendras jų veiksmų rezultatas, todėl 14 165,07 Eur suma iš atsakovų solidariai priteista teisėtai ir pagrįstai.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu reikšmės

Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas atsakovo A. S. atsakomybę, rėmėsi aplinkybe, kad BUAB „GlasBau“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir kad už tai atsakingas A. S.. Tačiau ši aplinkybė neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant dėl šioje byloje pareikštos 80 547,96 Eur žalos bei solidariosios atsakomybės taikymo. Nesutikdama su tokiu apeliacinio skundo argumentu, teisėjų kolegija pažymi, jog, iš tiesų, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu savaime neįrodo konkrečioje byloje pareikštos žalos dydžio ir automatiškai nesukuria už tyčinį bankrotą atsakingo asmens civilinės atsakomybės už bet kokią žalą. Vėliau pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovas turi teisę ginčyti visas jo civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018). Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, tik nurodė Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančius duomenis apie įsiteisėjusius procesinius sprendimus, kuriais BUAB „GlasBau“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad jį sukėlė A. S. veiksmai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad šios aplinkybės pagal CPK 182 straipsnį turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Atsakovo A. S. neteisėtus veiksmus pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis šioje byloje ištirtų įrodymų visuma – paties atsakovo A. S. paaiškinimais (kad jis veikė abiejų bendrovių vardu ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai; ieškovės vardu įsigijo bei išsinuomojo turtą ir perdavė jį atsakovei LBUAB „GlasBau“; pervedė atsakovei LBUAB „GlasBau“ ieškovės lėšas nesudaręs rašytinio sandorio ir šių operacijų tinkamai neapskaitęs), rašytiniais įrodymais, šalių apskaitos dokumentais ir liudytojo T. P. parodymais, (nepatvirtinusiais atsakovo A. S. nurodyto tariamo susitarimo). Remdamasis būtent šiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas A. S. pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas lojalumo, rūpestingumo ir interesų konflikto vengimo pareigas, naudojosi ieškovės turtu ir galimybėmis atsakovės LBUAB „GlasBau“ naudai bei veikė suprasdamas, kad dėl tokių veiksmų ieškovei atsiras arba labai tikėtina, jog atsiras žala. Taigi, atsakovo A. S. neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti savarankiškai, o ne preziumuoti iš tyčinio bankroto bylos. Atsakovės LBUAB „GlasBau“ neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir solidarioji atsakomybė taip pat nustatyti savarankiškai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovė LBUAB „GlasBau“ priėmė ir savo veikloje naudojo ieškovės turtą bei pinigines lėšas, turto negrąžino, dalį jo prarado ar sugadino, o jos gauta nauda ir ieškovei atsiradusi žala buvo tiesioginė atsakovų tarpusavyje susijusių veiksmų pasekmė. Kiekvieno priteistos žalos elemento faktinis pagrindas ir dydis skundžiamame sprendime taip pat ištirtas atskirai: pagal turto įsigijimo, lizingo ir nuomos dokumentus, perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, banko pavedimus, apskaitos duomenis, turto grąžinimo bei jo būklės dokumentus ir šalių paaiškinimus. Todėl 80 547,96 Eur žalos dydis nebuvo perkeltas iš tyčinio bankroto bylos ar preziumuotas vien dėl jos baigties.

Dėl apeliaciniame skunde nurodomų proceso teisės pažeidimų

Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskutinio teismo posėdžio metu jį apklausiant, iškilo naujos faktinės aplinkybės, kurių būtinybė įrodinėti tapo aiški tik apklausos metu. Atsakovas A. S. išreiškė ketinimą pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šiomis aplinkybėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, taip apribodamas atsakovo A. S. teisę į gynybą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendime nėra pasisakyta dėl visų esminių atsakovo A. S. argumentų, išsakytų per paskutinę apklausą apie tai, kad ieškovė faktiškai gavo viską, kas buvo sutarta, už perduotą įrangą buvo pilnai atsiskaityta, ieškovės pateikti skaičiavimai neatitinka realios padėties. Ši pozicija buvo grindžiama konkrečiais finansiniais duomenimis. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad baigiamasis žodis atsakovui A. S. buvo suteiktas iš karto po jo apklausos, nesuteikiant realios galimybės pasirengti ir struktūruotai išdėstyti galutinę poziciją. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ginčo sumos apimtį bei reikšmingas teisines ir finansines aplinkybes, tokia proceso eiga neatitiko rungimosi principo esmės ir faktiškai apribojo atsakovo A. S. teisę į veiksmingą gynybą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliacinio skundo argumentams. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normos pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, kai dėl šio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. 2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad atsakovas A. S., duodamas paaiškinimus, tik nurodė galėsiantis baigiamosiose kalbose pateikti žinutes, patvirtinančias, jo teigimu, žodinį susitarimą dėl turto išpirkimo. Tame teismo posėdyje jis neprašė teismo priimti naujus įrodymus, taip pat neprašė suteikti galimybę juos pateikti kitame teismo posėdyje. Atsakovo A. S. teiginys, kad papildomų įrodymų poreikis atsirado tik jo apklausos metu, taip pat nepagrįstas. Atsakovo A. S. pozicija dėl tariamo žodinio susitarimo, turto išpirkimo ir atsakovės LBUAB „GlasBau“ atliktų mokėjimų buvo grindžiama aplinkybėmis, kurios jam buvo žinomos nuo pat ginčo pradžios. Atsakovas A. S. teikė procesinius dokumentus, mokėjimų suvestinę, banko išrašus, sąskaitas faktūras ir paaiškinimus, todėl turėjo pakankamas galimybes laiku pateikti visus šią poziciją pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 1 d. posėdyje šalims papildomai nustatė terminą iki 2025 m. balandžio 14 d. pateikti visus įrodymus, reikalavimus ir atsikirtimus. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad atsakovas A. S. šio įrodymo nepridėjo ir prie apeliacinio skundo bei neprašė jo priimti CPK 314 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti nei tariamai nepriimto įrodymo sąsajumo su byla, nei jo galimos įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad atsakovo A. S. teisė būti išklausytam ar teikti įrodymus buvo realiai apribota, o juo labiau – kad tariami pažeidimai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamame sprendime atsakovo A. S. pagrindinė pozicija dėl tariamo susitarimo bei visiško atsiskaitymo už turtą yra išsamiai aprašyta ir įvertinta, palyginta su T. P. parodymais, rašytiniais įrodymais, apskaitos dokumentais ir pačių mokėjimų paskirtimi. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nustatė, kad atsakovas A. S. neįrodė nei susitarimo dėl turto pardavimo, nei paskolos santykių, nei kito teisėto turto ir lėšų perdavimo atsakovei LBUAB „GlasBau“ pagrindo. Atsakovo A. S. argumentas dėl nepakankamos galimybės pasirengti baigiamajai kalbai taip pat nepatvirtina proceso teisės normų pažeidimo. Pagal CPK 253 straipsnį baigiamosios kalbos pradedamos teismui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas. CPK nenustato privalomos pertraukos tarp šalies paaiškinimų pabaigos ir baigiamųjų kalbų. Atsakovas A. S. nenurodo, kad prašė pertraukos ar bylos nagrinėjimo atidėjimo, kad toks prašymas buvo atmestas, kad jo kalbos trukmė buvo apribota arba kad jam apskritai nebuvo leista išdėstyti galutinės pozicijos. Priešingai, atsakovas A. S. byloje asmeniškai dalyvavo, teikė procesinius dokumentus ir įrodymus, davė paaiškinimus, atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus bei pasakė baigiamąją kalbą. Vien subjektyvus teiginys, kad atsakovas A. S. norėjo daugiau laiko galutinei pozicijai susisteminti, nepatvirtina rungimosi ar šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą dėl atsakovo A. S. solidariosios atsakomybės, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio apeliacinio skundo prašymo perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteistas procesines palūkanas. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes arba apie juos pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir teisėjų kolegija pritaria jo išdėstytiems argumentams, arba jie neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsakovo A. S. apeliacinio skundo netenkinus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė LBUAB „GlasBau“ įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui A. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutartimi buvo atidėtas 1 433 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, atidėtas žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovo A. S. (CPK 84, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 433 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėIgnas Totilas