Kauno apygardos teismo nutartis

2025-03-12 · Civilinė byla Nr. eB2-698-390/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-12
Bylos Nr.
eB2-698-390/2025
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00199-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Civilinė byla Nr. eB2-698-390/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00199-2024-3
Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.7.1;3.4.4.12(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GlasBau“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tostelex“ prašymą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GlasBau“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „GlasBau“, nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Tostelex“ prašo pripažinti BUAB „GlasBau“ (toliau – įmonė, bendrovė) bankrotą tyčiniu, už tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį – A. S..

2. Prašyme nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė UAB „GlasBau“ bankroto bylą. Nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. įmonės vadovo pareigas ėjo A. S., taip pat jis valdė ir 50 proc. akcijų. Nuo 2024 m. vasario 22 d. vadovo pareigas perėmė M. R. (buvęs vardas ir pavardė D. R.). Nemokumo administratorė siuntė pranešimus tiek (lot. de facto) vadovui A. S., tiek (lot. de jure) vadovui M. R. dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo būtinumo, tačiau abu vadovai turto neperdavė ir nepristatė į nurodytą vietą. Per visą laikotarpį pavyko surasti tik dalį transporto priemonių, kurių galima buvimo vieta buvo nurodyta A. S.. Gavus apskaitą tvarkiusio asmens kontaktinius duomenis (iš (lot. de jure) vadovo M. R.), 2024 m. rugsėjo mėn. buvo paimti 22 segtuvai su įmonės dokumentais, kurių pagrindą sutaro pirkimo dokumentai, visi kiti svarbūs ir įmonės veiklą apibūdinantys dokumentai esantys buvusių vadovų žinioje yra neperduoti. Balanso bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienai nesudarė ir neketina sudaryti nei buvę vadovai, nei apskaitą tvarkęs asmuo. Pagal surinktą informaciją matyti, kad per 2020 - 2023 metus A. S. iš įmonės banko sąskaitų pavedimais yra gavęs 168 600 Eur kaip paskolų grąžinimą, nors įmonė nėra perdavusi jokių sutarčių. Taip pat iš įmonės sąskaitų per 2020 - 2023 metus nepagrįstai išgryninta daugiau nei 244 215 Eur (trūksta (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2022 m. 4, 5 ir 6 mėn. duomenų, todėl suma gali būti didesnė). Be to, per dieną - 2020 m. gruodžio 21 d. per 26 operacijas išgryninta 28 000 Eur, 2021 m. gegužės 3 d. per 19 operacijų išgryninta 22 500 Eur. Pagrindinė BUAB „Glasbau“ veikla buvo statybos. Įmonė atlikinėjo su įmonės veikla nesusijusius pervedimus Kipre registruotai bendrovei ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei LETTSOM ADVISORS LLP į banko sąskaitą esančia Šveicarijoje. Dėl ofšorinių įmonių apsaugos negalima nustatyto ATSML LIMITED veiklos ir kaip ji susieta su BUAB „Glasbau“ veika. LETTSOM ADVISORS LLP pagrindinė veikla - užsakomieji skrydžiai. Per 2020 - 2023 metus abiem šioms įmonėms nepagrįstai pervesta 768 700 Eur. A. S. pateikdamas informaciją apie transporto priemonių būvimo vietą - apie penkias transporto priemones paminėjo, kad jos yra neatiduotos UAB „Liuksmira“, dar vienos transporto priemonės negrąžino UAB „Rintelva“, tačiau šiai informacijai nepasitvirtinus, nurodė, kad nežino, kur turtas yra. A. S. sąmoningai neatiduoda turto, nesuteikia faktinės reikšmingos informacijos apie turtą. Visa tai patvirtina, kad A. S. neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, o sąmoningai dėl blogo valdymo tyčia privedė įmonę prie bankroto. A. S. neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, (lot. de jure) vadovas M. R. paaiškinimais teismui pripažino, kad buvęs (lot. de facto) vadovas A. S. apgaulingai ir/ar aplaidžiai vedė buhalteriją. Įmonės veikla užsibaigia kartu su paskutinėmis 2023 m. bankinėmis operacijomis dar A. S. esant įmonės vadovu, todėl dėl tyčinio įmonės bankroto kaltu asmeniu pripažintinas A. S.. Bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto įtvirtintų požymių pagrindu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į pareiškėjos prašymą A. S. prašo jo netenkinti, kaip neįrodyto.

4. Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. gavęs administratoriaus pranešimą, bendradarbiavo su administratoriumi, pateikė visus turimus duomenis ir nurodė transporto priemonių adresus. Tuo tarpu pats administratorius nei karto nesikreipė pagal pateiktus adresus, delsė priimti sprendimus ir kėlė perteklinius reikalavimus dėl nuotraukų. Administratoriui buvo siūloma vykti bei organizuoti transporto priemonių perėmimą Vokietijoje, tačiau administratorius išsiuntė raginimą ir šaukimą pristatyti automobilius į „BRC Autocentro" aikštelę Lietuvoje. Automobilių pargabenimas kainuotų apie 40 000 - 50 000 Eur, o tokių finansinių galimybių neturi, ir tai yra objektyvi priežastis, kodėl negali įvykdyti tokio administratoriaus nurodymo. Įmonės buhalteriniai dokumentai yra administratoriaus perimti, o finansinės atskaitomybės sudarymo prievolė tenka vadovui, ėjusiam pareigas bankroto iškėlimo dieną. Administratoriaus pateikta informacija dėl 168 600 Eur išmokėjimo yra nepilna, sudaro klaidingą įspūdį ir neatspindi tikrosios situacijos. Nepateikia informacijos apie A. S. anksčiau atliktus pavedimus į įmonės sąskaitą, kurie aiškiai parodytų, kad minėtos lėšos nebuvo tiesiog gautos be pagrindo, o buvo grąžintos kaip anksčiau įmonei suteiktos paskolos. Taip pat kai kurios lėšos buvo pervedamos kaip atskaitingam asmeniui, o vėliau jos buvo naudojamos įmonės reikmėms - atsiskaitoma už prekes ar paslaugas. Jos įformintos pateikiant buhalterijai atitinkamus čekius ar sąskaitas. Per laikotarpį 2020-­2023 m. įmonės vykdyta veikla Vokietijoje turėjo tam tikrų specifinių aplinkybių, kurios paaiškina dideles grynųjų pinigų operacijas. Įmonė buvo užsienio subjektas, ji neturėjo galimybės Vokietijoje gauti vietinės mokėjimo priemonės, todėl atsiskaitymas grynaisiais tapo neišvengiamas. Visos išimtos pinigų sumos buvo panaudotos išimtinai vykdant įmonės veiklą, visos grynųjų pinigų išgryninimo sumos turi atitinkamas sąskaitas faktūras ir čekius. Administratorius niekaip nedetalizuoja ir neanalizuoja, ar iš tiesų tos lėšos nebuvo panaudotos įmonės veikloje, neatlikta jokia buhalterinė analizė. Visi pervedimai Kipre registruotai bendrovei ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei LETTSOM ADVISORS LLP buvo atliekami pagal galiojusius susitarimus ir pagal sąskaitas faktūras yra susiję su tarpininkavimo paslaugomis, kurios padėjo užtikrinti reikšmingą bendrovės augimą. Kadangi UAB „Glasbau" buvo naujokė Vokietijos rinkoje, todėl savarankiškai susirasti užsakovus buvo praktiškai neįmanoma, o Vokietijoje dažna praktika, kad yra tarpininkai, kurie už tam tikrą komisinį mokestį nuo sandorio, vertės suranda užsakovą, todėl naudą gauna tiek pats tarpininkas, tiek jų paslaugomis besinaudojantis subjektas. Dėl minėtų tarpininkavimo paslaugų BUAB „Glasbau" pasiekė net 5 682 176 Eur apyvartą o pavedimai, susiję su tarpininkavimo paslaugomis, buvo įtraukti į įmonės išlaidas, po kurių buvo sugeneruotas 1 127 773 Eur grynas pelnas. Tuo laikotarpiu įmonė neturėjo jokių įsiskolinimų tiekėjams ar kreditoriams, su visais buvo atsiskaitoma laiku. Visi Įmonės buhalteriniai duomenys buvo tvarkomi pagal įmonės apskaitos praktiką, o administratoriui buvo sudarytos visos galimybės su jais susipažinti. Šiais laikais daugelis sutarčių sudaroma elektroniniu būdu, todėl faktas, kad jų nėra buhalteriniuose segtuvuose, dar nereiškia, kad jos neegzistuoja. Tačiau administratorius aiškiai nenurodė, kokių dokumentų trūksta.

5. Trečiasis asmuo (BUAB „GlasBau“ kreditorius DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG (toliau - Kreditorius) prašo tenkinti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

6. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo teigdamas, jog bendrovei yra suteikęs paskolas bankiniais pavedimais, turėjo pareigą šiuos pavedimus pateikti į bylą, tačiau nepateikė, kaip ir rašytinių įrodymų, kad bendrovei vykdant veiklą Vokietijoje buvo poreikis atsiskaityti grynaisiais pinigais i, kokiu pagrindu mokėjimai atlikti Kipre registruotai bendrovei ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei LETTSOM ADVISORS LLP. Todėl galima pagrįstai teigti, kad A. S. vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo pasisavinta ir / ar iššvaistyta bendrovės turto (piniginių lėšų) mažiausiai už 1 181 515 Eur. Bendrovės turto pasisavinimas / iššvaistymas vertintinas kaip tyčiniai bendrovės buvusio vadovo A. S. veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, kas sudaro savarankišką pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Bendrovei priklausantis turtas iki šiol nėra perduotas administratoriui. M. R. nurodo, kad nieko nėra gavęs iš buvusio įmonės vadovo A. S. (kuris turi būti atskaitingas asmuo (lot. de facto) vadovas), kad A. S. su juo nėra atsiskaitęs, todėl iš esmės negali padėti bankroto procesui. Papildant administratoriaus poziciją, pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo administratoriui yra nurodęs, kad transporto priemonės, kurių valstybiniai Nr.: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra perduotos LUAB „Liuksmira“ bei pateikė 2022 m. kovo 10 d. priedą prie Nuomos sutarties, tačiau minėto priedo turinys patvirtina, kad transporto priemonės, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) LUAB „Liuksmira“ nebuvo perduotos ir nėra aišku, kas šiomis transporto priemonėmis šiuo metu disponuoja. Suinteresuotas asmuo savo neteisėtas veiksmais, t. y. piktybiškai vengiant administratoriui perduoti bendrovės turtą, dar labiau blogina bendrovės turtinę padėtį, siekiant išvengti atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas, yra sąmoningas buvusio vadovo A. S. veikimas siekiant tyčia nuo administratoriaus nuslėpti informaciją apie bendrovę, atitinka tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų.

UAB „GlasBau“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

7. Suinteresuoto asmens A. S. nuomone, tam, kad byloje būtų išsamiai išsiaiškintos visos aplinkybės, susijusios su tyčinio bankroto sąlygomis, tikslinga šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, žodinis bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas nėra būtinas, nebent jį būtinu, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, pripažįsta bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 31 punktas). Teismas sprendžia, kad prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas žodinio proceso tvarka šiuo atveju nėra būtinas, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui buvo sudarytos visos sąlygos teikti tiek atsiliepimą į prašymą , tiek paaiškinimus, tiek įrodymus, nes būtent rašytiniai įrodymai turi lemiamą reikšmę sprendžiant su bankroto procesu susijusius klausimus.

9. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. priėmęs kreditorių DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG ir UAB „Finpro LT 1“ pareiškimus, 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė UAB „GlasBau bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo nuo 2024 m. birželio 20 d. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių reikalavimų sąrašas, iš viso 790 549,03 Eur reikalavimai. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „GlasBau“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. kovo 5 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. įmonės vadovo pareigas ėjo A. S., taip pat jis ir 50 proc. akcijų akcininkas, nuo 2024 m. vasario 22 d. vadovo pareigas ėjo M. R. (buvęs vardas ir pavardė D. R.).

Šalies argumentai

10. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „GlasBau“ bankrotą tyčiniu, kadangi bendrovės buvęs vadovas A. S. vykdė netinkamą bendrovės valdymą, nes buvo sąmoningai priimti nenaudingi įmonei sandoriai, be pagrįstumo vykdyti grynųjų pinigų išėmimai iš mokėjimo kortelių didelėmis sumomis, iš įmonės sąskaitų buvo atliekami mokėjimai buvusiam vadovui A. S. bei kitoms įmonėms, dalis įmonės turto parduota ar perleista, todėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos arba panaikintos, taip pat buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai/apgaulingai, buvę įmonės valdymo organai neperdavė administratoriui nei turto, nei didžiosios dalies apskaitos dokumentų, siekiant nuslėpti tikrąją įmonės finansinę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodinėjama esant JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje apibrėžtiems tyčinio bankroto kriterijams ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nustatytiems tyčinio bankroto požymiams.

11. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas požymių, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Taigi, pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus.

12. Be to, tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkrečius veiksmus, lėmusius bendrovės bankrotą. Tam reikia įvertinti visumą aplinkybių, susijusių su bendrovės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, jų įtaka bendrovės mokumui ar jo pabloginimui, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie patvirtina, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

13. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

14. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas. Tik nustačius bendrovės nemokumo momentą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus, nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir bendrovės nemokumo arba priežastinio ryšio tarp bendrovės nemokumo bei jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

15. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

16. Nemokumo administratorius nenurodo faktinio įmonės nemokumo momento, tačiau įrodinėja, jog įmonės nemokumas buvo nulemtas tyčinių suinteresuoto asmens A. S., kaip šios bendrovės vadovo veiksmų ir nurodo aplinkybes dėl 2020 - 2023 metais vykusių faktų, t. y. kad įmonėje buvo vykdomas netinkamas bendrovės valdymas.

17. Pagal VĮ Registrų centrui pateiktas įmonės finansines ataskaitas 2020 m. gruodžio 31 d. apskaitytas turtas 309 117 Eur o įsipareigojimai 152 959 Eur, įmonė turėjo 153 658 Eur pelną, 2021 m. gruodžio 31 d. – turtas 2 519 482 Eur, o įsipareigojimai 1 387 324 Eur, įmonė turėjo 974 115 Eur pelną, 2022 m. gruodžio 31 d. – turtas 1 815 239 Eur (ilgalaikis – 930 924 Eur, kurį sudarė mašinos ir įranga, transporto priemonės, kiti įrengimai ir įrankiai, bei trumpalaikis - 853 952 Eur, kurį sudarė atsargos – 551,254 Eur , per vienus metus gautinos sumos – 183 662 Eur, ir pinigai – 119 036 Eur), o įsipareigojimai 1 474 178 Eur, įmonės veikla buvo nuostolinga, patyrė 791 097 Eur nuostolių. Už 2023 m. ataskaitinį laikotarpį finansinė ataskaita nėra pateikta. Pagal kreditorių DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG ir UAB „Finpro LT 1“ pareiškimuose dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas aplinkybes, šiems kreditoriams įmonė nevykdė įsipareigojimų jau 2022 m. Pagal teismų informacinės sitemos Liteko duomenis matyti, kad įmonės kreditoriai UAB „Kurt Koening“, UAB „Feroksa“, UAB „VL Rental“ 2022 m. kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo iš įmonės. Taigi, nors formaliai įmonės 2022 m. gruodžio 31 d. apskaitytas turtas nebuvo mažesnės vertės nei turimi įsipareigojimai, tačiau įmonė patyrė nuostolius ir laiku negalėjo ir nevykdė turtinių prievolių kreditoriams. Todėl darytina išvada, kad UAB „GlasBau“ 2022 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, o nuo 2023 m. buvo dar labiau bloginama įmonės turtinė padėtis.

18. Todėl dėl tyčinio BUAB „GlasBau“ bankroto spręstina remiantis abiem kriterijais – įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo valdymo ir nemokios įmonės finansinės padėties esminis pabloginimas, nulemtas sąmoningai blogo valdymo.

19. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

20. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, kad įmonės buvęs vadovas A. S. per 2020 m. - 2023 m. iš įmonės mokėjimo pavedimais yra gavęs 168 600 Eur kaip paskolų grąžinimą, iš įmonės banko sąskaitų yra išgryninta 244 215 Eur, taip pat įmonė atskirais pavedimais yra sumokėjusi iš viso 768 700 Eur Kipre registruotai bendrovei ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei LETTSOM ADVISORS LLP į banko sąskaitą, esančią Šveicarijoje. Iš viso iš įmonės banko sąskaitų be yra pervesta ir/ar išgryninta 1 181 515 Eur, tačiau administratoriui nepateikta nei paskolų įmonei suteikimą patvirtinantys dokumentai, nei dokumentai apie šių lėšų panaudojimą įmonės veikloje, nei dokumentai, patvirtinantys, kad minėti užsienio juridiniai asmenys būtų susiję su įmonės veikla.

Atsiliepimas

21. Suinteresuotas asmuo nesutinka su administratoriaus nurodytomis aplinkybėmis teigdamas, kad lėšos buvo grąžintos kaip anksčiau įmonei suteiktos paskolos, kad lėšos buvo gryninamos dėl Vokietijos mokėjimo infrastruktūros specifikos bei išgrynintos buvo naudojamos įmonės veikloje, kad minėti užsienio juridiniai asmenys teikė įmonei tarpininkavimo paslaugas, už kurias ir buvo atsiskaityta.

22. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens paaiškinimai yra tik deklaratyvūs, nes į bylą nepateikė nei vieno įrodymo (net netiesioginio) pagrįsti savo nurodytoms aplinkybėms. Pagal galiojantį civiliniame procese rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

23. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo, būdamas įmonės vadovas, per visą vadovavimo laikotarpį sistemingai be jokio pagrindo disponuodamas įmonės lėšomis, realiai siekė kitų, nei teigia suinteresuotas asmuo, tikslų (galbūt neteisėtų) ir suvokė arba turėjo suvokti, jog toks įmonės turto (piniginių lėšų) pasisavinimas ir iššvaistymas lems, kad įmonė vėlesniame etape nebegalės vykdyti savo mokestinių prievolių. Toks vadovo veikimas nepaaiškinamas nei verslo, nei įprasta ekonomine logika. Taip pat tokie aiškiai neteisėti vadovo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, vėliau – su faktiškai nemokios įmonės finansinės situacijos esminiu pabloginimu. Tai įrodo sąmoningai blogą įmonės valdymą, dėl kurio ji tapo nemoki, o tapus nemokia, jos turtinė padėtis buvo dar pabloginta, ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą.

24. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tyčinio bankroto požymiu laiko netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų neperdavimą. Netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

26. Pagal bylos duomenis nemokumo administratorei yra perduota tik dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, administratorė yra suradusi tik dalį įmonės turto – transporto priemonių, taip pat nėra sudarytas ir pateiktas balansas bankroto bylos iškėlimo dienai. Paskutinis įmonės balansas Juridinių asmenų registrui teiktas už 2022 metus. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog nuo 2024 m. vasario 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d.) vadovu buvęs M. R. iš buvusio vadovo A. S. neperėmė įmonės turto ir dokumentų. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą ir bankroto byloje skyrė UAB „GlasBau“ buvusiems vadovams M. R. ir A. S. po 1 000 Eur baudą valstybei už Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą, 2025 m. sausio 13 d. nutartimi A. S. prašymo dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo (A. S.) įvardytos priežastys nepaneigia jo, kaip buvusio vadovo, pareigos perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei, kaip tai numatyta JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje. Tačiau šis įpareigojimas nėra įvykdytas.

27. Be to, nutarties 20 punkte nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad BUAB „GlasBau“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai – pasisavinta/iššvaistyta įmonei priklausančios lėšos.

28. Teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, taip pat, jog įmonės vadovas A. S. nemokumo administratorei neperdavė nei visų įmonės veiklos dokumentų, nei įmonės turto, kas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

29. Teismas, įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visumą dėl BUAB „GlasBau“ bankroto pripažinimo tyčiniu, sprendžia, kad šiuo atveju nemokumo administratorė įrodė tyčiniam bankrotui būdingų kriterijų egzistavimą, todėl pareiškimas pripažinti BUAB „GlasBau“ bankrotą tyčiniu tenkinamas (CPK 178 straipsnis, JANĮ 70 straipsnis).

30. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad BUAB „GlasBau“ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens A. S. veiksmai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais ir Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Glasbau“, juridinio asmens kodas 305496521, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nemokumo administratorę įpareigoti su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos pateikti Kauno apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algimantas Kukalis