Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „GlasBau“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tostelex“ prašymas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „GlasBau“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens, atsakingo už tyčinį bankrotą, nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje – A. S., kreditorė DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GlasBau“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Tostelex“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 9 d.

2. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „GlasBau“ nemokumo administratorė MB „Tostelex“ 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškimu (DOK-28829) prašė bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, įrodinėdama, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje bei 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkte numatyti pagrindai; kaltu dėl bendrovės tyčinio bankroto prašė pripažinti buvusį vadovą A. S.

3. Pareiškime nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo A. S., jis taip pat valdė 50 proc. bendrovės akcijų. Nuo 2024 m. vasario 22 d. vadovo pareigas perėmė M. R. (buvęs vardas ir pavardė D. R.).

4. Nemokumo administratorė siuntė pranešimus vadovams A. S. ir M. R. dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo būtinumo, tačiau buvę vadovai viso turto bei visų bendrovės dokumentų neperdavė. Nemokumo administratorei pavyko surasti tik dalį transporto priemonių, kurių galima buvimo vieta buvo nurodyta A. S. Gavus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens kontaktinius duomenis iš vadovo M. R., 2024 m. rugsėjo mėn. buvo paimti 22 segtuvai su bendrovės dokumentais, kurių pagrindą sutaro pirkimo dokumentai, tačiau visi kiti svarbūs bei bendrovės veiklą apibūdinantys dokumentai, esantys buvusių vadovų žinioje, yra neperduoti.

5. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, apgaulingai ir (ar) aplaidžiai, iš buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens gauti dokumentai neišsamūs. Balanso bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienai nesudarė ir neketina sudaryti nei buvę vadovai, nei apskaitą tvarkęs asmuo.

6. Nemokumo administratorė nustatė, kad per 2020 – 2023 metus A. S. iš bendrovės banko sąskaitų pavedimais gavo 168 600 Eur kaip paskolų grąžinimą, nors nėra sutarčių. Iš bendrovės sąskaitų per 2020 – 2023 metus buvo išgryninta mažiausiai 244 215 Eur, nesant įrodymų apie jų panaudojimą bendrovės interesais. Bendrovė atlikinėjo su jos veikla (pagrindinė LUAB „GlasBau“ veikla buvo statybos) nesusijusius pervedimus Kipre registruotai bendrovei ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei LETTSOM ADVISORS LLP į banko sąskaitą esančia Šveicarijoje. Dėl ofšorinių įmonių apsaugos negalima nustatyto ATSML LIMITED veiklos ir kaip ji susijusi su LUAB „GlasBau“. LETTSOM ADVISORS LLP pagrindinė veikla – užsakomieji skrydžiai. Per 2020 – 2023 metus šioms bendrovėms nepagrįstai pervesta 768 700 Eur. Taip pasisavinta iš viso 1 181 515 Eur bendrovei priklausiusių lėšų.

7. Nemokumo administratorės teigimu, bendrovei priklausė transporto priemonių, kurios neperduotos. A. S. sąmoningai neatiduoda šio turto, taip mažindamas jo vertę ir kreditorių galimybę patenkinti reikalavimus, teikia nemokumo administratorei tikrovės neatitinkančią informaciją, nesuteikia faktinės reikšmingos informacijos apie turtą, siekdamas nuslėpti bendrovės turto dydį ir jo buvimo vietą. Smulkus bendrovės turtas iššvaistytas.

8. Bendrovės veikla užsibaigė paskutinėmis 2023 m. bankinėmis operacijomis dar A. S. esant jos vadovu, todėl jis pripažintinas kaltu dėl tyčinio bendrovės bankroto. A. S., iki 2024 m. vasario 22 d. būdamas bendrovės vadovu de jure (teisiškai), o vėliau de facto (faktiškai), neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, o sąmoningai, blogu valdymu privedė bendrovę prie bankroto, bendrovei tapus nemokia, toliau tyčia blogino jos finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino – pripažino LUAB „GlasBau“ bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą, yra A. S.

5. Teismas netenkino suinteresuoto asmens A. S. prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, konstatavęs, kad tai nėra būtina, bylos faktinės aplinkybės aiškios, proceso dalyviams buvo sudarytos visos sąlygos teikti atsiliepimą į prašymą, paaiškinimus, įrodymus, o būtent rašytiniai įrodymai turi lemiamą reikšmę sprendžiant su bankroto procesu susijusius klausimus.

6. Teismas nusprendė, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti tyčinio bankroto kriterijai ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 bei 4 punktuose įvardyti tyčinio bankroto požymiai.

7. Teismas pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktas bendrovės finansines ataskaitas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 309 117 Eur, o įsipareigojimai 152 959 Eur, bendrovė 2020 metais turėjo 153 658 Eur pelną. 2021 m. gruodžio 31 d. turtas buvo 2 519 482 Eur, o įsipareigojimai 1 387 324 Eur, bendrovė 2021 metais gavo 974 115 Eur pelną. 2022 m. gruodžio 31 d. – turtas 1 815 239 Eur (ilgalaikis, kurį sudarė mašinos ir įranga, transporto priemonės, kiti įrengimai ir įrankiai, – 930 924 Eur, bei trumpalaikis – 853 952 Eur, kurį sudarė atsargos – 551,254 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 183 662 Eur, ir pinigai – 119 036 Eur), o įsipareigojimai 1 474 178 Eur, bendrovės veikla buvo nuostolinga, ji patyrė 791 097 Eur nuostolių. Už 2023 m. ataskaitinį laikotarpį finansinė ataskaita nėra pateikta. Kreditoriams DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG ir UAB „Finpro LT“ bendrovė įsipareigojimų nevykdė jau 2022 m. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad bendrovės kreditoriai UAB „Kurt Koening“, UAB „Feroksa“, UAB „VL Rental“ 2022 m. kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo iš bendrovės. Teismas vertino, kad nors formaliai bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. apskaitytas turtas nebuvo mažesnės vertės nei turimi įsipareigojimai, tačiau ji patyrė nuostolius, laiku negalėjo vykdyti ir nevykdė turtinių prievolių kreditoriams. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad LUAB „GlasBau“ 2022 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, o nuo 2023 m. buvo dar labiau bloginama bendrovės turtinė padėtis.

8. Teismas nustatė, kad buvęs bendrovės vadovas A. S. per 2020 m. – 2023 m. iš bendrovės mokėjimo pavedimais yra gavęs 168 600 Eur kaip paskolų grąžinimą, iš banko sąskaitų yra išgryninta 244 215 Eur, bendrovė atskirais pavedimais yra sumokėjusi iš viso 768 700 Eur Kipre registruotai bendrovei ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei LETTSOM ADVISORS LLP į banko sąskaitą, esančią Šveicarijoje. Iš viso iš bendrovės banko sąskaitų be yra pervesta ir (ar) išgryninta 1 181 515 Eur, tačiau nemokumo administratorei nepateikti nei paskolų suteikimą patvirtinantys dokumentai, nei dokumentai apie išimtų lėšų panaudojimą bendrovės veikloje, nei dokumentai, patvirtinantys, kad minėti užsienio juridiniai asmenys būtų susiję su bendrovės veikla. Teismas deklaratyviais laikė įrodymais nepagrįstus A. S. paaiškinimus, kad lėšos buvo gryninamos dėl Vokietijos mokėjimo infrastruktūros specifikos ir naudotos bendrovės veiklai, o užsienio įmonės teikė veiklai reikalingas tarpininkavimo paslaugas, už kurias atsiskaityta. Teismas priėjo prie išvados, kad buvęs bendrovės vadovas, per visą vadovavimo laikotarpį sistemingai be pagrindo disponuodamas bendrovės lėšomis, realiai siekė kitų, nei teigia, tikslų (galbūt neteisėtų) ir suvokė arba turėjo suvokti, jog toks bendrovės turto (piniginių lėšų) pasisavinimas ir iššvaistymas lems, kad bendrovė nebegalės vykdyti savo mokestinių prievolių. Teismas konstatavo, kad toks vadovo veikimas nepaaiškinamas nei verslo, nei įprasta ekonomine logika, o aiškiai neteisėti vadovo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su bendrovės nemokumu, vėliau – su faktiškai nemokios bendrovės finansinės situacijos esminiu pabloginimu. Teismas vertino, kad tai įrodo sąmoningai blogą bendrovės valdymą, dėl kurio ji tapo nemoki, o tapus nemokia, jos turtinė padėtis buvo dar pabloginta, ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai.

9. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorei yra perduota tik dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, ji yra suradusi tik dalį bendrovės turto – transporto priemonių, nėra sudarytas ir pateiktas balansas pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis. Paskutinis balansas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) teiktas už 2022 metus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog nuo 2024 m. vasario 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d.) vadovu buvęs M. R. iš buvusio vadovo A. S. neperėmė bendrovės turto ir dokumentų. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą ir bendrovės buvusiems vadovams po 1 000 Eur baudą valstybei už Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei turtą ir dokumentus nevykdymą, 2025 m. sausio 13 d. nutartimi A. S. prašymo dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad pareiškėjo (A. S.) įvardytos priežastys nepaneigia jo, kaip buvusio vadovo, pareigos perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei, kaip tai numatyta JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad įpareigojimas liko neįvykdytas.

10. Teismas konstatavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, pasisavintos (iššvaistytos) bendrovės lėšos, netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina ir tai, kad buvęs vadovas A. S. nemokumo administratorei neperdavė nei visų bendrovės veiklos dokumentų, nei turto.

11. Teismas nusprendė, kad bendrovės tyčinį bankrotą sukėlė A. S. veiksmai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Suinteresuotas asmuo A. S. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį, kuria LUAB „GlasBau“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą dėl tyčinio bankroto; jeigu teismas nuspręstų, kad būtinas tolimesnis nagrinėjimas – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įpareigojant teismą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apeliantas pripažįsta kaltę dėl transporto priemonių nepristatymo į administratorės nurodytą vietą. Paaiškino, kad jo sąskaitos yra areštuotos ir jis neturi galimybių pervežti transporto priemones. Pabrėžė, kad administratorė nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. turėjo išsamią informaciją – tikslius automobilių adresus Vokietijoje, įskaitant pašto kodus, automobilių nuotraukas, taip pat ir jų raktus, tačiau neatliko jokių veiksmų šio turto patikrinimui ar perėmimui. Ši situacija turi būti vertinama kaip administratorės neveikimas ir jos teisinių pareigų nevykdymas.

12.2. Pasisakydamas dėl transporto priemonių, kurios liko UAB „Liuksmira“ ir UAB „Rintelva“ žinioje, pažymėjo, kad UAB „Liuksmira“ yra sumokėjusi už transporto priemonių nuomą kelis šimtus tūkstančių eurų, o UAB „Rintelva“ – apie 55 000 Eur. Po nuomos laikotarpio šios transporto priemonės buvo paliktos sugedusios, nebuvo nuvarytos į servisus, todėl liko stovėti be priežiūros, o tai lėmė ginčus dėl jų būklės ir žalos atlyginimo. Apeliantas aktyviai siekė atgauti šias transporto priemones, tačiau iki šiol jos nėra sugrąžintos.

12.3. Didžioji dalis bendrovės dokumentų buvo laiku perduoti administratorei. Šį faktą patvirtina dokumentų perdavimo aktas, jame detaliai nurodyta, kad buvo perduoti visi pagrindiniai bendrovės dokumentai. Apeliantas pažymi, kad tam tikra dokumentų dalis, pavyzdžiui, išrašytos sąskaitos, įvairūs žiniaraščiai ir kita buhalterinė informacija, yra bendrovės buhalterės turimoje apskaitos programoje, iš kurios administratorė gali paprašyti ištraukti reikiamus duomenis ir dokumentus, tačiau šie veiksmai iki šiol nebuvo atlikti. Jokių veiksmų, kurie leistų daryti prielaidą apie dokumentų slėpimą, klastojimą ar apgaulingą tvarkymą, atlikta nebuvo.

12.4. Apelianto teigimu, teismo išvados dėl išimtų ir išgrynintų lėšų iš LUAB „GlasBau“ banko sąskaitų laikotarpiu nuo 2020 iki 2023 metų pateiktos selektyviai, neatsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, verslo specifiką ir turimus objektyvius įrodymus. Apeliantas nurodo į bendrovės banko sąskaitą įnešęs asmeninių lėšų, kurios nurodomais pavedimais jam grąžintos. Tai patvirtina buhalterinė apskaita ir banko išrašai, tačiau nemokumo administratorė sąmoningai jų teismui nepateikė. Grynųjų pinigų išėmimai buvo atliekami teisėtai, skaidriai ir būtini bendrovės veiklos vykdymui Vokietijoje, kur daugelis tiekėjų reikalavo atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Nemokumo administratorei buvo perduoti visi bendrovės veikloje naudotų grynųjų pinigų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai, sąskaitos ir čekiai, tačiau ji šių dokumentų sąmoningai teismui nepateikė, o pateikė tik fragmentinius banko išrašus, kurie neišsamiai ir klaidingai atspindi realią finansinę padėtį. Toks selektyvus ir vienašalis įrodymų pateikimas klaidina teismą ir nepagrįstai formuoja įvaizdį, kad apelianto vadovaujama bendrovė elgėsi nesąžiningai ir neatsakingai.

12.5. Apeliantas nurodo, kad Kipre registruota ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruota LETTSOM ADVISORS LLP vykdė teisėtą tarpininkavimo veiklą Vokietijoje. Bendrovė dirbo su užsienio klientais, kurie buvo rasti per šias tarpininkes. Tuo metu šie klientai generavo reikšmingus užsakymus, kurie bendrovei suteikė didelį pelną, todėl nebuvo pagrindo abejoti tarpininkių veikla. Pervedimai šioms įmonėms atlikti skaidriai ir pagrįsti gautomis sąskaitomis faktūromis, kurios buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą.

12.6. Teismas neišanalizavo ir nenurodė konkrečių apelianto veiksmų, kuriais tariamai būtų pabloginta bendrovės turtinė padėtis po faktiško nemokumo atsiradimo. Apelianto veiksmai, susiję su pinigų pervedimais, išgryninimais ar transporto priemonių saugojimu, buvo atlikti laikotarpiu, kai bendrovė dar buvo pelninga ir aktyviai veikė, todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp apelianto vadovavimo veiksmų ir tariamo finansinės padėties pabloginimo jau esant nemokiai bendrovei.

12.7. Apeliantas nurodo, kad po pirmųjų finansinių sunkumų atsiradimo visomis įmanomomis priemonėmis siekė išlaikyti bendrovę ir padengti jos finansinius įsipareigojimus. Tai patvirtina sandoriai dėl technikos nuomos su UAB „Liuksmira“ ir UAB „Rintelva“, kurios mokėjo reikšmingas sumas už bendrovės turto naudojimą, o gautos pajamos buvo naudojamos įsipareigojimams dengti. Pažymi, kad kai kuriais atvejais, siekdamas užtikrinti bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais, apeliantas iš savo lėšų pervesdavo pinigus tiekėjams. Taigi, bendrovės veikla buvo aktyviai tęsiama, o įsipareigojimai dengiami uždirbtomis pajamomis ir apelianto asmeninėmis lėšomis.

12.8. Teismas rėmėsi tik nemokumo administratorės pateikta informacija, nevertino apelianto pateiktų argumentų ir aplinkybių, kurios galėjo būti detaliai paaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu, dėl to liko neatskleistos. Apelianto teigimu, teismas, atsisakydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apribojo jo galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, pažeidė rungtyniškumo principą. Pagrįsti visas nurodomas aplinkybes teismo nustatytas 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti yra per trumpas.

13. Pareiškėja LUAB „GlasBau“ nemokumo administratorė MB „Tostelex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir atmesti apelianto prašymus dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėja nurodo, kad A. S. jau yra gavęs baudą dėl turto neperdavimo. Teismai ir nemokumo administratorės veiklą prižiūrinti institucija (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – AVNT) pasisakė, kad nemokumo administratorės veiksmai yra pakankami ir aktyvūs, tačiau buvę vadovai savo tyčiniu neveikimu ir savanaudiškais tikslais nesiekia perduoti turto administratorei. Pažymėjo, kad dėl neperduoto ir galimai iššvaistyto turto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

13.2. Pareiškėja pažymi, kad UAB „Rintelva“ ir UAB „Liuksmira“, kurioms apelianto teigimu transporto priemonės perduotos realių nuomos santykių pagrindu, yra bankrutuojančios. Buvęs bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Rintelva“ vadovas patvirtino, kad BUAB „Rintelva“ žinioje nėra likusio jokio LUAB „GlasBau“ transporto. Atkreipė dėmesį, kad sutarčių su BUAB „Rintelva“ administratorei perduota nebuvo, o gauta BUAB „Liuksmira“ sutartis ir priedas prie sutarties kelia abejonių dėl sutarties realumo ir autentiškumo. Paskutinis mokėjimas iš BUAB „Rintelva“ gautas 2022 m. rugpjūčio 25 d., o iš BUAB „Liuksmira“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. – po paskutinio mokėjimo gavimo nuomos santykiai pasibaigia. LUAB „GlasBau“ bankroto byla iškelta 2024 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus 21 mėn. nuo paskutinės įmokos už transporto nuomą gavimo. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad transporto buvo realiai ieškoma, ketinama perimti ar pan.

13.3. Net ir surastos priemonės yra neprižiūrėtos ir stipriai nusidėvėjusios, galimai netinkamai eksploatuotos. Buvęs vadovas nesirūpino bendrovės turtu, taip padarytas jai žalos. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad apeliantas veikė netinkamai ir priešingai fiduciarinėms vadovo pareigoms.

13.4. Bendrovės dokumentai nebuvo perduoti nustatytu terminu, jie buvo perimti iš apskaitą tvarkiusio asmens administratorės pastangomis. Dokumentų paėmimo metu nedalyvavo buvę vadovai, nebuvo pasirašytas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas. Dokumentų poėmio aktas (kurį apeliantas pateikia, kaip priedą) buvo sudarytas nemokumo administratorės pagal faktiškai paimtus dokumentus. Iš poėmio akto matyti, kad nebuvo perduoti (perimti) visi dokumentai, tai patvirtina ir kiti nemokumo bylos duomenys. Buvę vadovai ir bendrovės buhalteriją tvarkęs asmuo ne kartą buvo informuoti dėl aktualių dokumentų perdavimo, tačiau jie iki šiol nėra perduoti, tikėtinai siekiant nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį.

13.5. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas iš LUAB „GlasBau“ gavo gerokai daugiau, nei pats buvo įnešęs, kaip paskolos suteikimą ar kita paskirtimi, t. y. apeliantas iš bendrovės gavo 168 600 Eur, kaip paskolos grąžinimą, tačiau pats bendrovei, kaip paskolą, pervedė 92 160 Eur ir 17 850 Eur kitomis paskirtimis. Vertinant tik pavedimus, kurių paskirtis „paskola“ susidaro 76 440 Eur, kuriuos apeliantas gavo nepagrįstai. Nors apeliantas teigia daręs pavedimus už LUAB „GlasBau“ ir pateikia priedą, įrodantį pavedimų egzistavimą, tačiau nepateikia įrodymų ar priedų, pagrindžiančių tų pavedimų pagrindą. Taigi, apeliantas iš bendrovės sąskaitų pasisavino reikšmingą pinigų sumą.

13.6. Teigdamas, kad pinigai gryninti, užtikrinant sklandžią bendrovės veiklą ir dėl Vokietijos mokėjimų infrastruktūros, apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, taip pat nenurodė nė vieno tiekėjo, kuriam buvo būtini mokėjimai grynaisiais pinigais didelėmis sumomis. Apeliantas neįrodė, kad visi grynieji pinigai būtų buvę panaudoti bendrovės veiklai, atsiskaitant su tiekėjais. Pareiškėja pažymi, kad apelianto prie atskirojo skundo pridėtas bendrovės kasos knygos įdėtinis lapas (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.), kuriuo grindžiama, jog visi išgryninti pinigai buvo apskaityti ir sąžiningai panaudoti bendrovės veikloje, yra nepasirašytas, neaišku, kada ir kaip suformuotas. Be to, matyti, kad 2020 m. nebuvo apskaityta grynųjų pinigų įplaukų iš išgryninimų mokėjimo kortelėmis, tačiau bankų duomenų analizė patvirtina, kad yra neatitikčių, per 2020 metus iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 38 690 Eur. Pateikti papildomi duomenys neįrodo kad visos išgrynintos lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, tačiau papildomai patvirtina bendrovės buhalterija buvo vedama klaidingai.

13.7. Pareiškėjai abejonių kelia prie atskirojo skundo pridėtos sutarties su Jungtinės Karalystės įmone LETTSOM ADVISORS LLP autentiškumas. Išanalizavus apelianto pateikto atskirojo skundo priedo (sutarties) metaduomenis, matyti, kad dokumentas nuskenuotas ir sukurtas 2025 m. kovo 19 d. t. y. teikiant atskirąjį skundą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad apeliantas turi pateikto dokumento originalą, jo nebuvo perdavęs nemokumo administratorei.

13.8. Sutarties turinys kelia abejonių ir dėl to, ar apeliantas galėjo veikti išskirtinai bendrovės interesais, nes 10 proc. nuo bendrovės apyvartos tarpininkavimo mokestis prieštarauja verslo logikai. Pagal bendrovės veiklos duomenis ir finansinius srautus, pagrindinis ir galimai vienintelis LUAB „GlasBau“ užsakovas buvo įmonė FTC TELE SVERIGE. LUAB „GlasBau“ mokėjimus iš FTC TELE SVERIGE pradėjo gauti nuo 2020 m. lapkričio 17 d., o apelianto pateikiama sutartis sudaryta 2021 m. birželio 28 d. Taigi, sutartis sudaryta po to, kai LUAB „GlasBau“ pradėjo vystyti verslo santykius su įmone FTC TELE SVERIGE ir gauti mokėjimus. Iš viso nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. birželio 28 d. FTC TELE SVERIGE bendrovei pervedė 1 641 749,52 Eur. Tai rodo solidų dviejų įmonių bendradarbiavimą dar iki apeliantui pasirašant sutartį dėl tarpininkavimo su LETTSOM ADVISORS LLP.

13.9. LETTSOM ADVISORS LLP ir ATSML LIMITED veiklos sritis (aptinkama viešai) nesusijusi su LUAB „GlasBau“, o išrašytos sąskaitos faktūros (pagal kurias bendrovė iš šių įmonių pirko tuos pačius daiktus – keramikines buitines plyteles) prieštarauja susitarimui ir sutarčiai, kurią nurodo apeliantas (nebuvo mokėta už tarpininkavimo paslaugas). Tariamai pirktos keramikinės buitinės plytelės pardavinėjamos pakuotėmis, o pakuotėje yra apie 1,44 kvadratinių metrų plytelių. LUAB „GlasBau“ vykdė statybų veiklą Vokietijoje, kuri nesusijusi su buitinių plytelių klojimu, bendrovė neturėjo plytelėms klijuoti, pjaustyti skirtos įrangos, kas būtų buvę būtina jas naudojant veiklai.

13.10. Iš viso minėtoms įmonėms per 2021 m. – 2022 m. laikotarpį pervesta 768 700 Eur, atlikta 30 pavedimų, pagal paskirtyje matomas 19 unikalių sąskaitų, tačiau administratorei pavyko rasti tik 17 sąskaitų, kitos nebuvo įtrauktos į apskaitą arba nebuvo perduotos administratorei. Be to, beveik visos iš jų yra klaidingos (su trūkumais, taisytos, nurodyti klaidingi duomenys ir kt.). Tai tik sustiprina įsitikinimą, kad apeliantas netinkamai vedė bendrovės apskaitą ir rūpinosi jos veikla. Apelianto nurodomi argumentai ir faktai prieštarauja vieni kitiems ir rodo, kad reikšminga pinigų suma buvo ištraukta iš bendro bendrovės turto, taip pabloginant jos padėtį ir privedant prie bankroto.

14. Suinteresuotasis asmuo LUAB „GlasBau“ kreditorė DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Kreditorė pažymi, kad aplinkybės, jog apeliantas administratorei visa apimtimi nėra perdavęs nei bendrovės turto, nei dokumentų, jau yra nustatytos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Paskutinis bendrovės vadovas M. R. pripažino, jog A. S. apgaulingai ir (ar) aplaidžiai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą, neperdavė jam bendrovės dokumentų ir turto. Dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų, administratorė neturi galimybės nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Apeliantas, žinodamas apie vykdytiną pareigą perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus, tyčia jos nevykdo ir taip siekia tyčia nuslėpti informaciją apie bendrovę.

14.2. Apeliantas teiginių apie bendrovei suteiktas paskolas nepagrindė rašytiniais įrodymais. Į bylą nėra pateikta paskolų sutarčių, todėl nėra galimybės nustatyti nei paskolų suteikimo sąlygų, nei jų grąžinimo termino. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė bendrovei ir tretiesiems asmenims už bendrovę atliktus mokėjimo nurodymus, tačiau kaip paskola bendrovei buvo pervesta mažesnė suma, nei persivesta sau kaip grąžinimas.

14.3. Apeliantas neįrodė, kad mokėjimai, atlikti Kipre registruotai bendrovei ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei LETTSOM ADVISORS LLP, yra kaip nors susiję su bendrovės veikla. Nors byloje apeliantas įrodinėjo, kad nurodytos įmonės teikė bendrovei tarpininkavimo paslaugas, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikta, apeliantas nei atsiliepime į pareiškimą, nei atskirajame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių nei kokiu būdu bendrovei buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos, nei su kuo buvo tarpininkauta. Pažymi, kad LETTSOM ADVISORS LLP veikla yra užsakomieji skrydžiai, o bendrovės – statybos, todėl nėra aišku, kokio pobūdžio tarpininkavimo paslaugas galėjo suteikti minėta įmonė.

14.4. Apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo pasisavinta ir (ar) iššvaistyta bendrovės turto (piniginių lėšų) mažiausiai už 1 181 515 Eur, tokiais veiksmais eliminuojant bendrovės kreditorių galimybę bankroto procese patenkinti bent dalį savo turimų reikalavimų. Šiuo atveju bendrovės turto pasisavinimas ir (ar) iššvaistymas vertintinas kaip tyčiniai apelianto veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, kas sudaro savarankišką pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

14.5. Kreditorė pažymėjo, kad nebuvo pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, o bylos šalims buvo sudarytos visos sąlygos teikti procesinius dokumentus ir įrodymus. Apelianto argumentai, kad žodinio teismo posėdžio metu jis planavo pateikti paaiškinimus, yra nepagrįsti, t. y. apeliantas nenurodė aplinkybių, trukdžiusių jam tokius paaiškinimus pateikti raštu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. Proceso dalyviai neprašo bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka (apeliantas tik kelia klausimą dėl bylos nagrinėjimo formos pirmosios instancijos teisme, šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau), o apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 322 straipsnyje nurodytų išimčių, byla pagal apelianto skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria LUAB „GlasBau“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad bendrovės tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuotojo asmens A. S. veiksmai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. rugsėjo mėn. bendrovės dokumentų perdavimo (poėmio) akto kopiją, bendrovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. kopiją, mokėjimų suvestinę už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., duomenis apie mokėjimus iš apelianto sąskaitos akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ (2021 m. ir 2022 m.), bendrovės kasos knygos kopiją už 2020-2023 m., 2021 m. birželio 28 d. paslaugų teikimo sutarties kopiją, sudarytą su LETTSOM ADVISORS LLP anglų kalba, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties byloje eB2-698-390/2025 kopiją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apribojo apelianto galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, todėl, siekdamas paneigti savo kaltę, šiuos įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui.

20. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – 2024 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutarties ir 2025 m. kovo 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl baudos skyrimo A. S. kopijas (priedai 1-2), 2025 m. kovo 24 d. AVNT pranešimo kopiją (priedas 3), 2025 m. sausio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (priedas 4), 2024 m. lapkričio mėn. susirašinėjimą su BUAB „Liuksmira“ ir BUAB „Rintelva“ nemokumo administratoriais (5-7 priedai, informacijos pateikimą BUAB „Liuksmira“ nemokumo byloje, 2024 m. spalio mėn. susirašinėjimą su buvusiais vadovais ir bendrovės buhalteriją tvarkiusiu asmeniu dėl dokumentų perdavimo (priedas 8), informaciją, kad Vokietijoje įvairiems tiekėjams buvo atsiskaitoma mokėjimo kortelėmis (priedai 9-17), A. S. parašų kopijas skirtinguose dokumentuose (priedas 18), LETTSOM ADVISORS LLP ir ATSML LIMITED sąskaitas faktūras (priedai 19-35), viešo šaltinio duomenis apie sąskaitose nurodytas plyteles, pirktas bendrovės (priedas 36), bendrovės ilgalaikio turto sąrašą (priedas 37), M. R. atsiliepimą į prašymą dėl baudos skyrimo, teiktą į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. eB2-904-390/2024 (priedas 38), taip pat bendrovės banko sąskaitų išrašus. Prašymas priimti šiuos įrodymus atsiliepime į atskirąjį skundą atskirai nesuformuluotas, tokių dokumentų teikimo apeliacinės instancijos teismui priežastys nenurodytos. Papildomi įrodymai pareiškėjos teikiami, nepateikiant tokio veiksmo motyvų.

21. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

22. Apeliantas ir pareiškėja nenurodo objektyvių priežasčių, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apelianto nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jam galimybę pateikti šiuos įrodymus, yra tik jo subjektyvi, deklaratyvaus pobūdžio nuomonė, kuri nepagrįsta objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pratęsė terminą atsiliepti į pareiškimą apelianto prašomam terminui (nuo 2025 m. sausio 4 d. iki 2025 m. sausio 30 d.), tinkamai pranešė apie paskirtą rašytinį teismo posėdį, kuris vyko 2025 m. kovo 5 d. Apeliantas nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių jis negalėjo su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo rašytiniame teismo posėdyje datos, nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias paaiškinti būtų galėjęs išimtinai tik žodžiu. Pareiškėja nepagrindė, dėl kokių priežasčių papildomus įrodymus teikti nusprendė tik bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Tiek pareiškimo dėl tyčinio bankroto, tiek apelianto nesutikimo su juo argumentai yra iš esmės nepakitę nuo dėstytų pirminiuose procesiniuose dokumentuose, dėl to, apeliacinės instancijos vertinimu, visi juos pagrindžiantys įrodymai privalėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Įvertinus prašomų priimti naujų dokumentų turinį, jų datas, akivaizdu, kad nebuvo kliūčių šiuos įrodymus pateikti anksčiau. Tik pareiškėjos teikiamas 2025 m. kovo 24 d. AVNT pranešimas yra sukurtas ir pareiškėjos gautas vėliau, nei priimta skundžiama nutartis, tačiau šio dokumento turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad jo priėmimas reikšmingas sprendžiant klausimą dėl bendrovės tyčinio bankroto ir už jį atsakingo asmens nustatymo, taigi šiuo aspektu jis neatitinka sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis).

23. Be to, dalis prašomų priimti įrodymų (bendrovės dokumentų poėmio akto kopija, bankų sąskaitų išrašų dalis, bendrovės ilgalaikio turto sąrašas, susirašinėjimas su buvusiais vadovais ir buhaltere, susirašinėjimas dėl BUAB „Liuksmira“ perduoto turto, M. R. atsiliepimą į prašymą dėl baudos skyrimo) jau yra byloje ir (ar) bendrovės bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas leidžia teismams remtis duomenimis iš LITEKO sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl tokių dokumentų, kurie yra bendrovės bankroto byloje ar iš jos išskirtoje byloje dėl tyčinio bankroto, taip pat jose priimtų teismo procesinių sprendimų kopijų priėmimas į šią civilinę bylą būtų perteklinis. 2021 m. birželio 28 d. paslaugų teikimo sutarties kopija, sudaryta su LETTSOM ADVISORS LLP anglų kalba nėra išversta į valstybinę kalbą, dėl to neatitinka leistinumo reikalavimų (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Mokėjimų suvestinė už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio prasme, nes nėra aišku, nei kas, nei kada ją sudarė, ji nėra patvirtinta (jos autentiškumas tvirtinamas tik ją per elektroninių paslaugų portalą teikiančio paties apelianto elektroniniu parašu, pasirašant atskirąjį skundą su priedais kaip bendrą paketą), todėl vertintina tik kaip paties apelianto papildomi paaiškinimai.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Naujų įrodymų priėmimas šioje byloje neturi esminės reikšmės ginčo klausimui teisingai ir visapusiškai išnagrinėti, nes juose užfiksuoti duomenys nekeičia nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, teisinio vertinimo.

25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta sąlygų CPK 314 straipsnyje įtvirtintai išimčiai taikyti, todėl apelianto su atskiruoju skundu ir pareiškėjos su atsiliepimu į jį teikiamus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl proceso pirmosios instancijos teisme trūkumų

26. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dėl to nebuvo atskleistos bylai reikšmingos aplinkybės, pažeistas rungtyniškumo principas, apribotos apelianto galimybės efektyviai gintis, kadangi jis planavo pateikti teismui paaiškinimus žodinio teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl toliau nurodomų motyvų.

27. JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus nemokumo proceso metu, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, t. y. išimtis, nustatanti privalomą juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nagrinėjimą, JANĮ neįtvirtinta.

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žodinis bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas nėra būtinas, nebent jį būtinu, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, pripažįsta bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 31 punktas). Ši pozicija iš esmės atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką, kad išimtinis aplinkybių, galinčių pateisinti žodinio bylos nagrinėjimo nebuvimą, pobūdis iš esmės priklauso nuo klausimų, kuriuos turi spręsti kompetentingas nacionalinis teismas, pobūdžio (EŽTT 2005 m. vasario 8 d. sprendimas byloje Miller prieš Švediją, peticijos Nr. 55853/00, par. 29). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinės formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, jog šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 29 punktas). Atsižvelgiant į JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, kurių buvimas paprastai nustatomas pagal juridinio asmens buhalterinės apskaitos ir kitus finansinius dokumentus, nėra pagrindo spręsti, kad šios kategorijos bylose, kitaip nei nagrinėjant kitus su bankroto procesu susijusius klausimus, rašytinių įrodymų reikšmė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 51 punktas).

29. Teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra būtinas bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu žodinis nagrinėjimas, be kita ko, turi įvertinti, ar byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka šiam klausimui teisingai išspręsti, ar byloje dalyvaujančio asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (jei toks yra pareikštas) yra pagrįstas ir ar žodinė proceso forma konkrečiu atveju prisidėtų prie bylos aplinkybių visapusiško atskleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 52 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės pateikti tiek paaiškinimus, tiek juos pagrindžiančius įrodymus, teisingai pažymėjo, kad būtent rašytiniai įrodymai turi lemiamą reikšmę sprendžiant su bankroto procesu susijusius klausimus, ir nusprendęs šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepadarė proceso teisės normų pažeidimo.

31. Apeliantas nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo išdėstytos jo pateiktame atsiliepime į prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, jis papildomai siektų įrodinėti žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu ir kodėl jis to padaryti negali rašytine forma. Deklaratyvi apelianto pozicija nesudarė pagrindo teismui tenkinti apelianto prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, juolab nustačius, kad proceso dalyviai, taigi ir apeliantas, turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir pateikti ją pagrindžiančius įrodymus (apeliantui net buvo reikšmingai pratęstas terminas tam padaryti), ir šiomis procesinėmis teisėmis aktyviai naudojosi.

32. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vertino visų proceso dalyvių išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, todėl teigti, kad buvo pažeistas rungtyniškumo principas, pagrindo nėra, o ir apeliantas konkrečių tokį pažeidimą pagrindžiančių argumentų nepateikė, juolab jo neįrodė.

33. Tai, kad pirmosios instancijos teismo pasirinkta bylos nagrinėjimo forma nesutrukdė apeliantui gintis, patvirtina ir tai, jog apelianto atskirasis skundas savo turiniu iš esmės atitinka jo pirmosios instancijos teismui pateikto atsiliepimo į pareiškimą ir rašytinių paaiškinimų turinį (atskirajame skunde papildomai nurodomi nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi aspektai), o tai tik įrodo, jog šioje byloje pasirinkta rašytinė bylos nagrinėjimo forma nebuvo kliūtis apeliantui pateikti norimus atsikirtimus, įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

34. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad teismo nustatytas septynių dienų terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti yra per trumpas, nes dokumentų surinkimas ir analizė reikalauja daugiau laiko, prieigą prie dalies buhalterinių dokumentų turi nemokumo administratorė, kuri jų nepateikia, apeliantas neturi prieigos prie bendrovės bankų sąskaitų. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Šiuo atveju teismas nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė apeliantui termino atskirajam skundui pateikti, tačiau pagrįstai nurodė įstatyme imperatyviai nustatytą terminą, per kurį šis gali būti pateiktas. Be to, apeliantas neteikia įrodymų, jog jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, kuriais disponuoja nemokumo administratorė, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas neteikė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų ir ginčo ribų

35. Remiantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

36. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

37. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

38. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl apeliacinis teismas vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

40. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024).

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankrotą prašė pripažinti tyčiniu argumentuodama tuo, kad A. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. vasario 22 d.) bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma, jos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, buvo priimti nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai (be pagrindo išimtos didelės sumos grynųjų pinigų, iš bendrovės sąskaitų buvo atliekami mokėjimai buvusiam vadovui bei kitoms įmonėms, dalis bendrovės turto prarasta ar perleista), tai nulėmė bendrovės nemokumą, bet nemokumo procesas neinicijuotas, o toliau sąmoningai bloginta bendrovės turtinė padėtis. Pareiškėja prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu grindė JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais, ir prašė nustatyti, kad A. S. yra asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu patenkino, konstatavęs, jog byloje įrodytas tyčiniam bankrotui būdingų kriterijų egzistavimas, ir nustatė, kad dėl tyčinio bankroto atsakingas buvęs bendrovės vadovas A. S.

43. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-933/2025; 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-365-934/2025).

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs turimus bendrovės finansinius duomenis, konstatavo, kad UAB „GlasBau“ nemoki buvo 2022 m. gruodžio 31 d. Apeliantas šios pirmosios instancijos teismo išvados nekvestionuoja. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad įmokės nemokumo momentas nustatytas neteisingai, todėl šia aplinkybe remiasi.

45. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrovės tyčinio bankroto ir to, kad jį sukėlė būtent apeliantas, sąmoningai blogai bendrovę valdydamas.

46. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl konkrečių sąlygų pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu (ne)buvimo ir už tyčinį bendrovės bankrotą atsakingo asmens.

Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens, atsakingo už įmonės tyčinio bankroto sukėlimą, nustatymo

47. Jau minėta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

49. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad LUAB „GlasBau“ JAR įregistruota 2020 m. kovo 5 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo A. S., taip pat jis ir 50 proc. akcijų akcininkas, nuo 2024 m. vasario 22 d. vadovo pareigas ėjo M. R.

51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas LUAB „GlasBau“ bankrotą tyčiniu konstatavo, kad dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ji 2022 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki, o vėliau jos finansinė padėtis iš esmės pabloginta, o tai taip pat nulemta sąmoningai blogo valdymo. Apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria.

52. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. S. persivedant sau pinigus, juos išgryninant, nesant įrodymų apie jų panaudojimą bendrovės veiklai, pervedant lėšas Kipre registruotai bendrovei ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei LETTSOM ADVISORS LLP buvo priimti nuostolingi ir ekonomiškai bendrovei nenaudingi sprendimai.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismo vaidmuo bankroto procese, paskirstant įrodinėjimo naštą ir renkant įrodymus, yra aktyvesnis nei dispozityviose bylose, tačiau tai nepanaikina paties suinteresuotojo asmens, siekiančio paneigti bendrovės nemokumo administratoriaus pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytas aplinkybes, pareigos pagrįsti savo atsikirtimus, t. y. jis nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai). Šioje byloje būtent buvusiam bendrovės vadovui A. S., kurio vadovavimo laikotarpiu iš bendrovės sąskaitų pervestos bei išgrynintos reikšmingos pinigų sumos teko našta įrodyti tokių veiksmų pagrįstumą.

54. Buvęs bendrovės vadovas A. S., kuriam iš bendrovės sąskaitų pervesta 168 600 Eur suma, byloje turėjo įrodyti, kad jis buvo suteikęs bendrovei analogiško dydžio paskolas, tačiau tokių aplinkybių jis neįrodė – ne tik nepateikė paskolų sandorius patvirtinančių dokumentų, bet ir neįrodė, kad analogiško (o ne mažesnio) dydžio sumas jis pats bendrovei yra pervedęs.

55. Apelianto deklaratyvūs teiginiai, kad grynieji pinigai naudoti bendrovės veiklai, o tai buvo būtina dėl to, jog su kontrahentais Vokietijoje nebuvo galima atsiskaityti kortelėmis ar bankiniais pavedimais, stokoja logikos, be to, nepagrįsti jokiais įrodymais. Į bylą nėra pateikta bendrovės veiklos procese atliktų mokėjimų grynaisiais pinigais įrodymų. O iš prie pareiškimo dėl tyčinio bankroto nemokumo administratorės pateiktų bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad Vokietijoje buvo atsiskaitinėta bendrovės mokėjimo kortele. Be to, banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad grynieji pinigai buvo išimami sistemingai, tam tikromis dienomis net po keletą kartų (pvz., 2021 m. kovo 1 d. atlikti keturi grynųjų pinigų nurašymai kortele (po 500 Eur), 2021 m. kovo 3 d. taip pat keturi, 2021 m. kovo 5 d. – septyni (po 500 Eur) , o 2021 m. birželio 1 d. – vienuolika (po 500 Eur ir 1 000 Eur)), tačiau apeliantas nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokio reguliaraus grynųjų pinigų išėmimo reikalingumą, būtinybę konkrečiais laikotarpiais išsiimti konkrečias sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad jo iš bendrovės sąskaitų išgryninta 244 215 Eur suma buvo panaudota bendrovės veiklai.

56. Bendrovės atskirais pavedimais sumokėtų iš viso 768 700 Eur Kipre registruotai bendrovei ATSML LIMITED ir Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei LETTSOM ADVISORS LLP pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat neįrodytas. Apelianto teiginiai, esą šios įmonės teikė bendrovei tarpininkavimo paslaugas, nėra pagrįsto objektyviais faktais ir įrodymais. Nėra pateikta įrodymų apie realius bendrovės ir šių įmonių sutartinius santykius, teiktų paslaugų pobūdį, rezultatus, ekonominę naudą. Apelianto teiginiai, kad bendrovė rado klientų per šias įmones, kas leido uždirbti pelno, nepagrįsti objektyviais duomenimis, be to, įvertinus byloje esančių bendrovės finansinių duomenų visumą, ekonominės logikos stokoja už tariamas tarpininkavimo paslaugas pervestų sumų dydis. Tai suponuoja išvadą, kad byloje neįrodyta, jog minėtos užsienio įmonės būtų realiai susijusios su bendrovės veikla ir (ar) šioms įmonėms bendrovės lėšos buvo pervestos pagrįstai.

57. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus sistemingus nepagrįstus bendrovės piniginių lėšų pervedimus ir išgryninimus, kurie buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi, laiko sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu, kuris lėmė, kad bendrovė patyrė nuostolių, nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, kol galiausiai tapo nemoki. Dalį šių veiksmų A. S. atliko ir po 2022 m. gruodžio 31 d., o tai dar labiau pablogino jau nemokios bendrovės padėtį ir dėl to jos kreditoriai neteko galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą bendrovės bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad A. S. aptariamomis piniginėmis operacijomis siekė priešingų bendrovės interesams tikslų ir turėjo suvokti, jog tai lems bendrovės nemokumą, jos finansinės padėties esminį pablogėjimą bei jos kreditorių interesų pažeidimą.

58. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, – juridinio asmens buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių vengimas. Netinkamas juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas dėl to, kad ši aplinkybė įprastai trukdo nustatyti juridinio asmens komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, be to, gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias juridinio asmens bankroto priežastis.

59. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan. Tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

60. Aplinkybė, kad buvę bendrovės vadovai A. S. ir M. R. nėra perdavę nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų bei turto, yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais jiems už šios pareigos neįvykdymą skirtos baudos. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad A. S. įvardytos priežastys (kurios iš esmės tapačios nurodomoms šioje byloje) nepaneigia jo, kaip buvusio vadovo, pareigos perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei, kaip tai numatyta JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje, o to jis iki šiol nepadarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. nagrinėjamoje byloje net ir neįrodinėja, kad po 2024 m. vasario 22 d. jis tinkamai perdavė naujajam bendrovės direktoriui visus jos dokumentus bei turtą, savo paaiškinimais iš esmės patvirtindamas, kad dalis net ir šiuo metu tebėra jo žinioje.

61. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bendrovės tyčinio bankroto klausimą, svarbia aplinkybe laiko tai, kad neperduotų bendrovės dokumentų trūkumas yra reikšmingas ir tai sudaro esmines kliūtis nustatyti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, jos debitorius.

62. Bylos duomenimis šiuo atveju ne tik nemokumo administratoriui tinkamai neperduoti duomenys apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, tačiau ir viešojo registro tvarkytojui nepateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2023 metus. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be kitų priežasčių, yra ir A. S. veiksmų, netinkamai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, pasekmė. Tai, kad bendrovės buhalterinė apskaita tvarkyta apgaulingai ir (ar) aplaidžiai, patvirtina ir tai, kad nėra visų bendrovės finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų (kai kuriais atvejais – pirminių dokumentų). Be to, tai, kad didžioji dalis bendrovės turto yra prarasta (transporto priemonės, kitas materialus turtas), nors nei ši aplinkybė, nei to priežastys niekaip neatsispindi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, taip pat reiškia ir buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumus.

63. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto požymių buvimo, pagrįstai sprendė, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai – apgaulingai ir (ar) aplaidžiai.

64. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti LUAB „GlasBau“ bankrotą tyčiniu. Byloje nustatytos ir šioje nutartyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent apelianto, kaip bendrovės vadovo, atliktų veiksmų visuma leidžia konstatuoti sąmoningai blogą bendrovės valdymą ir ydingą disponavimą bendrovės turtu. Apeliantas sąmoningai blogai valdė bendrovę, žinodamas (turėdamas žinoti), kad tokie veiksmai pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises bei veda bendrovę į nemokumo situaciją; be to, apeliantas sudarė prielaidas ir tolimesniam LUAB „GlasBau“ finansinės padėties bloginimui, bendrovei jau esant faktiškai nemokiai, neįgyvendinęs jam įstatyme numatytos pareigos inicijuoti bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, tačiau neteisėtai tęsdamas jos turto mažinimą. Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad LUAB „GasBau“ bankrotas yra tyčinis (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis ir 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai), o atsakingas už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą yra apeliantas (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygas ir pagrindus (JANĮ 70 straipsnis), teisingai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad už tai atsakingas apeliantas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

66. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.