Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukterį G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (buvęs Šilalės rajono apylinkės teismas) 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-439/2012 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 17 d.) dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pakeisti (padidinti) minėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui 270 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai.

Taigi, šioje byloje būtina nustatyti, ar nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo pasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai, ir jei pasikeitė, tai kokia apimtimi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama 600 Eur suma, teigia, jog ne visos išlaidos yra pagrįstos ir sutinka mokėti iki 200 Eur išlaikymą. Atsakovas neginčija reikalaujamų išlaidų už maistą bei prailgintą grupę mokykloje, telefono bei transporto išlaidų. Teismo posėdžio metu teigė, jog vaiko poreikiai kitoms išlaidoms turėtų apsiriboti: rūbai (skaičiuojant išlaidas vasariniams, žieminiams rūbams, avalynei - vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 42 Eur, higienos ir švaros priemonėms - 15 Eur, kirpyklai - 5 Eur, mokymosi, lavinimo ir kanceliarinės priemonėms - 15 Eur, poilsiui, laisvalaikiui (ekskursijoms su klase, koncertai, spektakliai, gimtadieniai, žaislai) - 10 Eur, sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, papildai, odontologo paslaugos, vaistai vaikui susirgus peršalimo ar kitomis ligomis, okulisto paslaugos ir akinių gamyba, tvarkymas) - 30 Eur, tenkanti vaikui už elektrą, dujas, šildymą, televiziją ir komunalinių patarnavimų dalis, būsto nuoma - 100 Eur. Pažymi, jog nenumatytos išlaidos (batų, rūbų taisymas, rinkliavos mokykloje ir pan.) - 15 Eur, kitos būtinos išlaidos – 10 Eur yra nepagrįstos ir turėtų būti atmestos.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vidutinį atlyginimą šalyje, pačios ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, 600 Eur suma laikytina per didele. Susipažinus su ieškovės pateikta dukters išlaikymo išlaidų detalizacija, dalis ieškovės nurodomų išlaidų yra nepagrįstos. Nurodomos įvairios rinkliavos mokykloje ir nenumatytos išlaidos bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškiai detalizuotas ir motyvuotos, todėl teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog šias reikalaujamas sumas apima kitos ieškovės nurodytos išlaidos. Įtikinamais motyvais nepagrįstas būtinumas kiekvieną mėnesį išleisti nurodytas sumas higienos priemonėms, laisvalaikiui (pvz. kelis kartus per metus organizuojamas vaiko gimtadienis, grožio paslaugos kirpykloje). Bylos nagrinėjimo metu, visiškai aiškiai nebuvo detalizuotos ir transporto išlaidos. Kitos išlaidos iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, vitaminams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos), būreliams. Taip pat vaikas turi papildomų su sveikata susijusių poreikių: atopinis dermatitas, odos grybelinės infekcijos, plokščiapadystė, astigmatizmas – visą tai sąlygoja didesnius nei įprastomis aplinkybėmis poreikius drabužiams, avalynei, maistui, papildams, specialistų konsultacijoms ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, kuris ginčijo kai kurias ieškovės nurodytas išlaidas, išaugusių vaiko poreikio fakto nepaneigė, nepateikė įrodymų konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymo suma, proporcingai atsakovui tenkančiai išlaikymo prievolės daliai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), neužtikrina net minimalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimo.

Svarbu pažymėti, jog nors atsakovas sutinka mokėti iki 200 Eur dydžio išlaikymą, teismo posėdžio metu sprendžiant išlaidų pagrįstumą, atsakovas pripažino, kad 507 Eur dydžio išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir būtinos (išlaidos maistui — 100 Eur, išlaidos maistui ir prailgintai grupei mokykloje - 120 Eur, telefoniniams pokalbiams - 10 Eur, transporto išlaidos važiavimui pas gydytojus, į mokyklą, būrelius – 60 Eur, rūbams - 42 Eur per mėnesį, higienos ir švaros priemonėms - 15 Eur, kirpyklai - 5 Eur, mokymosi, lavinimo ir kanceliarinės priemonėms - 15 Eur, poilsiui, laisvalaikiui (ekskursijoms su klase, koncertai, spektakliai, gimtadieniai, žaislai) - 10 Eur, sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, papildai, odontologo paslaugos, vaistai vaikui susirgus peršalimo ar kitomis ligomis, okulisto paslaugos ir akinukų gamyba, tvarkymas) - 30 Eur, tenkanti vaikui už elektrą, dujas, šildymą, televiziją ir komunalinių patarnavimų dalis, būsto nuoma - 100 Eur).

Nepaisant to, jog ieškovė neįrodė visų reikalaujamų sumų, tačiau įvertinus kiekvienos išlaidos pagrįstumą (aplinkybes susijusias su nepilnamečio vaiko sveikata) bei atsakovo poziciją, laikytina, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė, nei 500 Eur suma. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai padidėjo, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas pajamas sudaro 949 Eur (atskaičius mokesčius). Pažymėtina, jog ieškovė tokį darbo užmokestį gauna tik nuo 2019 m. gegužės mėn. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė pažymą, jog dirbo pas darbdavį M. K., gaunamas pajamas sudarė apie 364 Eur (atskaičius mokesčius), po to išvyko dirbti į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur atsakovo uždarbis siekė apie 1500 Eur (atskaičius mokesčius). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog šiuo metu dirba Lietuvoje, kitoje įmonėje už minimalų darbo užmokestį. Atsakovas žemės sklypo įsigijimui yra pasiskolinęs 2500 Eur. Šalys kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės materialinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo, tačiau pažymėtina, jog ieškovė deda visas pastangas padidinti savo pajamas, dirba šešias darbo dienas per savaitę. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakovas stengėsi pagerinti savo materialinę padėtį, nors tam kliūčių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi dengti abu tėvai, tuo labiau, kad ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su ja gyvenančio vaiko nepertraukiama kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Šiuo atveju atsakovas tvirtina, kad jo finansinės galimybės leidžia padidinti dukteriai teiktino išlaikymo dydį ne daugiau nei iki 200 Eur sumos per mėnesį. Tokią poziciją atsakovas motyvuoja tuo, jog jis gauna pajamas tik iš darbo užmokesčio, kuris yra arti minimalaus dydžio, susirasti geriau apmokamo darbo kol kas neturi galimybių. Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas yra darbingo amžiaus (33 metai), darbingas (duomenų apie netektą darbingumą nėra), todėl privalo rasti galimybių užsidirbti. Tuo tarpu atsakovo pozicija, jog kvalifikuoto darbo dirbti neturi galimybių, nes nėra įgijęs išsilavinimo, negali būti pateisinama aplinkybe mažesne dalimi prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą (pvz. pakartotinai išvykti dirbti į užsienio valstybę). Be to, atsakovas nepateikė duomenų, jog dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių jis negali mokytis bei siekti įgyti kitokią nors specialybę (pvz., pasinaudojant valstybės remiamomis priemonėmis), padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi ir tai, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Atsakovo argumentai, kad jis turi įsiskolinimą už žemės sklypo įsigijimą ar advokato išlaidas, todėl negali teikti vaikui pakankamo išlaikymo, nepagrįsti. Šioje byloje advokato dalyvavimas nėra būtinas – ieškovė vedė bylą pati, be to yra Valstybės garantuojama teisinė pagalba mažas pajamas gaunamiems asmenims, kuria atsakovas nepasinaudojo. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir atsakovo prievolė jam yra pirmos eilės lyginant su kitais kreditoriais – vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl atsakovas pirma turi užtikrinti savo vaiko būtinuosius poreikius, o po to spręsti, ar yra finansinių galimybių įsigyti žemės sklypui.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nutarimu patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 425 – 445 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Atsakovo atstovas teismo posėdžiu metu įvardino Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-915-1079/2019, Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4159-949/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11765-1044/2019, kuriose atitinkamai buvo nustatytas 110 Eur, 150 Eur ir 200 Eur išlaikymas, skiriamas nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina, jog minėtose bylose buvo skirtingos faktinės aplinkybės (išlaikymas iš atsakovo skiriamas keliems vaikams, atsakovas turi kitų išlaikytinių, nėra objektyvių galimybių padidinti pajamas arbas vaikas neturi kitų papildomų poreikių, susijusių su sveikata), todėl atsakovo atstovo įvardinta praktika neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi neatitinka šalių faktinės situacijos.

Įvertinus teismų praktiką panašiose byloje, nustatyta, jog tokio amžiaus vaikų poreikiams skiriama 500 Eur pagrįstų išlaidų suma laikoma reikalinga ir pakankama jo poreikiams patenkinti.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-100-883/2020 apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 480 Eur dydžio suma per mėnesį šalių nepilnametės dukros išlaikymui, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.

Teismai, vertindami aplinkybes, kad po šalių vaikui skirto išlaikymo priteisimo praėjo beveik penkeri metai, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiam vaikui augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Atsižvelgus į vaiko poreikius ir ieškovės nurodytų sumų realumą, atsižvelgus į visuotinai žinomas kainas, į vaiko amžių, konstatuojama, kad pagrįstai nuspręsta, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama 500 Eur suma (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-95-210/2020; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1436-324/2019; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-253/2019).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1030-221/2019 atkreipė dėmesį į tai, kad šalių sūnus gyvena su motina, kuriai tenka kasdieniniai sūnaus aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, įvertinus tėvų galimybes, 500 Eur išlaikymo suma nustatyta pagrįstai, iš apelianto priteistas 250 Eur išlaikymas nepažeis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-611-524/2019 nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovas teigė, jog padidinus išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsakovui lieka apie 240 Eur, dėl to dar labiau pablogėtų atsakovo gyvenimo kokybė, kadangi atsakovas negalėtų patenkinti savo būtinųjų poreikių. Atsakant į atsakovo argumentą, jog priteisus 250 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui, atsakovo finansinė padėtis labai pablogėtų ir jis negalėtų patenkinti savo būtinųjų poreikių, teisėjų kolegija pažymėjo, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, sveikas žmogus, kuris turi dėti pastangas gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukrą G. G., ieškovei tenka didžiausioji nepilnametės dukros rūpinimosi našta, ji papildomai stengiasi padidinti savo pajamas, vaiko turimus papildomus su sveikata susijusius poreikius, vaiko amžių, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad vaiko poreikiams užtikrinti per mėnesį yra reikalinga 500 Eur suma ir abu tėvai yra panašaus amžiaus bei galimybių, todėl privalo lygiomis dalimi prisidėti prie jo išlaikymo – yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters G. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovas padidinto dydžio išlaikymą nepilnametei dukteriai prašo priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama, dėl to didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Šiuo atveju ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo teisme gautas 2019 m. rugsėjo 23 d., todėl nuo šios datos ir priteistinas didesnis išlaikymas.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 93 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 56 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 64 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo ((250 Eur – 57,92 Eur (200 Lt) = 192,08 Eur); (192,08 Eur x 12 mėn. = 2 304,96 Eur); (2 304,96 Eur x 3 proc. x 93 proc. = 64 Eur)). Taigi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 64 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (buvusio Šilalės rajono apylinkės teismo) 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-439/2012 atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 64 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.