- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-611-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- A. Ū.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ū. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-596-666/2016 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam sūnui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes ieškovės gaunamos pajamos nėra pastovios, o atsakovas turi individualią įmonę, kuri teikia pervežimo paslaugas, be to, stipriai išaugo vaiko poreikiai, nes jis jau lanko mokyklą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo A. P. nepilnamečiam vaikui J. P. mokamo išlaikymo dydį po 250 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė A. Ū. tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise, iš atsakovo A. P. priteisė 420 EUR bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos) ieškovei A. Ū..
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nuo 2016 m. balandžio 6 d. teismo nutarties, kuria buvo nustatyta atsakovo pareiga teikti išlaikymą sūnui, praėjo daugiau nei dveji metai, per šį laikotarpį pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija, berniukas pradėjo lankyti mokyklą, vyksta į mokamus spektaklius, dalyvauja klasės išvykose, ekskursijose, naudojasi mokama maitinimo paslauga, lanko sporto būrelį, dalyvauja Lietuvos futbolo čempionatuose, futbolo turnyruose, draugiškose varžybose ir sportinėse stovyklose. Byloje pateiktas Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad J. P. yra sparčiai augantis, intensyviai sportuojantis, todėl jam rekomenduojami maisto papildai (vitaminai) mikroelementams papildyti. Šios aplinkybės patvirtina išaugusius vaiko poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomai lėšų, todėl pripažintina, kad šią dieną atsakovo vaiko išlaikymui mokamų 145 EUR lėšų neužtenka net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Šalių kas mėnesį gaunamos pajamos yra panašaus dydžio, tačiau ieškovės pajamos nereguliarios, kitų pajamų negauna, taip pat turi kreditinių įsipareigojimų, kuriuos įgijo, įsigydama nekilnojamąjį turtą sau ir sūnui gyventi. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą nepilnamečiam vaikui reikalingų išlaidų apskaičiavimo lentelę, pripažįsta, kad nurodytos sumos apskaičiuotos protingai, nė viena jų dirbtinai nepadidinta. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė nemaža būdų ir priemonių, kaip būtų galima sumažinti vaiko išlaidoms reikalingas sumas, tačiau aplinkybės, kad vaiko poreikiai bylos nagrinėjimo dieną yra padidėję, nepaneigė. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo padidinti išlaikymą iki 250 EUR, tačiau atsakovas sutinka mokėti išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį, taigi iš esmės byloje tarp šalių kyla ginčas dėl 50 EUR sumos. Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nors ne iš esmės, bet pasikeitė, taip pat išaugo bylos šalių sūnaus poreikiai. Teismas pripažįsta ieškovės finansinių galimybių sumažėjimą bei padidėjusius vaiko poreikius, todėl atsakovo mokėtinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti didinamas. Byloje įrodymų, kurie paneigtų ieškovės turtinės padėties pablogėjimą ir vaiko poreikių padidėjimą, nėra ir atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, į ieškovės išlaidų padidėjimą, šalių turtinę padėtį bei siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti nustatyto atsakovo mokamą nepilnamečio sūnaus išlaikymui dydį ir nustatyti nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo dydį po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo dydį po 200 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių, kaip išvadą teikiančią instituciją, kurios specialistai būtų padėję objektyviai įvertinti realius ir papildomus vaiko poreikius, o kartu ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
5.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog augant vaikui, jo poreikiai tik didėja ir vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį, tačiau tokia orientacija numatyta teisės aktuose, nustatančiuose, jog periodinės išmokos indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistas didesnis išlaikymo dydis yra perteklinis.
5.3. Padidinus išlaikymą nepilnamečiam vaikui, atsakovui lieka apie 240 EUR, dėl to dar labiau pablogėtų atsakovo gyvenimo kokybė, kadangi atsakovas negalėtų patenkinti savo būtinųjų poreikių. Įmonės gaunamos pajamos nėra pelnas, todėl direktoriaus ir kitų darbuotojų atlyginimai nustatomi pagal įmonės pelningumą, todėl įmonės gaunamos pajamos negali būti skiriamos vien tik direktoriaus (atsakovo) atlyginimui ir dar vienasmenišku jo paties sprendimu.
5.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalinga suma vaiko poreikių patenkinimui yra protinga ir pagrįsta. Atsakovo turimomis žiniomis, vaikas nevalgo mokyklos valgykloje, nes jam perkami pietūs kavinėje, už futbolo treniruotes mokama po 3,41 EUR per mėnesį, į futbolo varžybas nemokamai veža specialus transportas, nėra įrodymų, jog vaikas būtų lankęs papildomas anglų kalbos pamokas, nepateikti teismui rūbų pirkimo čekiai, rūbų etiketės, tikėtina, nuimtos nuo kitam vaikui priklausančių rūbų, nepagrįstos išlaidos kurui, kadangi atstumas nuo namų iki mokyklos, treniruočių vietos nėra didelis, telefono sąskaitai papildyti išleidžiami ne 10 EUR, o tik 2 EUR, atsakovas papildomai perka sūnui pratybų sąsiuvinius.
5.5. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti padalintos lygiomis dalimis tarp šalių, kadangi byla nėra sudėtinga, atsakovas sutiko mokėti 200 EUR išlaikymą vaikui. Be to, ieškovė kreipėsi į vieną iš brangiausias teisines paslaugas teikiantį advokatą, tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės finansinė padėtis pablogėjo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo dėl to, kad vaikas lanko (duomenys neskelbtini), jam reikia daugiau lėšų skirti maistui, drabužiams, knygoms, sąsiuviniams, uniformai, mokyklinėms reikmėms, papildomoms veikloms.
6.2. Atsakovo pozicija dėl pietų mokykloje neteisinga. Vaikas yra augantis, sportuojantis, todėl jam būtina reguliari mityba, dėl šios priežasties vaikui išpirktas maitinimas mokykloje bei pietūs po treniruočių.
6.3. Argumentai dėl išlaidų vaiko rūbams nepagrįsti, kadangi drabužių dydžiai, nurodyti etiketėse, gali skirtis dėl skirtingo gamintojo. Be to, vaikas kartais nori didesnio dydžio drabužių, nes aptempti, vaiko vertinimu, yra nemadingi. Be to, atsakovas šias aplinkybes turėjo galimybę išsiaiškinti teismo posėdžio metu.
6.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio J. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo patvirtinta pareiškėjų A. Ū. ir A. P. taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą sūnui po 145 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
11. Pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams bei pagerėjus atsakovo finansinei padėčiai, ieškovė prašė pakeisti išlaikymo dydį, jį padidinat iki 250 EUR. Skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas.
12. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
13. Kadangi įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
14. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei pagerėjusia atsakovo finansine padėtimi.
15. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalinga suma vaiko poreikių patenkinimui yra protinga ir pagrįsta. Atsakovo turimomis žiniomis, vaikas nevalgo mokyklos valgykloje, nes jam perkami pietūs kavinėje, už futbolo treniruotes mokama po 3,41 EUR per mėnesį, į futbolo varžybas nemokamai veža specialus transportas, nėra įrodymų, jog vaikas būtų lankęs papildomas anglų kalbos pamokas, nepateikti teismui rūbų pirkimo čekiai, rūbų etiketės, tikėtina, nuimtos nuo kitam vaikui priklausančių rūbų, nepagrįstos išlaidos kurui, kadangi atstumas nuo namų iki mokyklos, treniruočių vietos nėra didelis, telefono sąskaitai papildyti išleidžiami ne 10 EUR, o tik 2 EUR, atsakovas papildomai perka sūnui pratybų sąsiuvinius. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
16. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
17. Ieškovė padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, jog nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl išaugo vaiko pasiruošimo mokyklai, maitinimo išlaidos, taip pat pradėjo lankyti sporto mokyklą, todėl išaugo išlaidos sportinei aprangai, vasaros sporto stovyklai, papildomam maitinimui po treniruočių.
18. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tuo metu, kai nepilnamečiam vaikui buvo priteistas 145 ER išlaikymas, šalių vaikui buvo (duomenys neskelbtini). Šalių sūnus jau buvo pradėjęs(duomenys neskelbtini), todėl pagrindo pripažinti, jog dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, išaugo vaiko išlaikymo kaštai, nėra. Tačiau iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog nepilnametis vaikas po išlaikymo priteisimo pradėjo lankyti sporto mokyklą (3,48 EUR per mėnesį), dalyvavo futbolo stovykloje (130 EUR), po futbolo treniruočių nepilnamečiam vaikui yra išpirkta papildoma maitinimo paslauga (100 EUR per mėnesį). Ieškovė taip pat nurodė, jog nepilnametis vaikas lanko papildomas anglų kalbos pamokas (28 EUR per mėnesį). Atsakant į atsakovo argumentą, jog nepilnametis vaikas nevalgo mokykloje, nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, jog vaikas naudojasi teikiama mokama maitinimo paslauga. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog nepateikti teismui rūbų pirkimo čekiai, pažymėtina, jog byloje yra pateikta nemažai pirkimo čekių, kurie patvirtina rūbų, avalynės įsigijimą. Argumentai, jog byloje pateiktos drabužių etiketės galbūt nuimtos nuo kitam vaikui priklausančių rūbų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais(CPK 178 straipsnis). Argumentas, jog telefono sąskaitą mėnesiui sudaro ne 10 EUR, o tik 2 EUR, taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais, kaip ir argumentas, jog transporto išlaidos negali sudaryti 50 EUR per mėnesį. Tačiau sutiktina su atsakovu, jog ieškovė neįrodė, kad nepilnametis vaikas lanko papildomas anglų kalbos pamokas, kurios kainuoja 28 EUR per mėnesį. Tačiau net ir sumažinus vaiko poreikių sumą 28 EUR, kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikalinga pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių suvestinę 559,08 EUR.
19. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė įrodė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems patenkinti reikalinga skirti ne mažiau nei 500 EUR, todėl atsakovo argumentas dėl neprotingo vaiko poreikių dydžio nepagrįstas. Be to, pažymėtina, jog atsakovas sutinka, kad abu tėvai turėtų skirti vaikui po 200 EUR, taigi pripažįsta, jog vaiko poreikiai yra pasikeitę.
20. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, jog padidinus išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsakovui lieka apie 240 EUR, dėl to dar labiau pablogėtų atsakovo gyvenimo kokybė, kadangi atsakovas negalėtų patenkinti savo būtinųjų poreikių. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
21. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė pagerėjusia atsakovo finansine padėtimi. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
22. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2017 m. balandžio 18 d. Ieškovė yra sudariusi būsto kredito sutartį, likutis apie 29 000 EUR. Kitokio turto, įsipareigojimų ieškovė neturi. Ieškovės teigimu, jos pajamos nereguliarios, svyruoja tarp 800 EUR ir 1 000 EUR, nes ieškovė dirba pagal verslo liudijimą - kirpėja. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2016 m. spalio 5 d. Atsakovas taip pat yra sudaręs būsto kredito sutartį, mėnesinę įmoką sudaro apie 112 EUR. Įrodymų apie kitokius turimus įsipareigojimus, turtą nepateikta. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), pateikta pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, jog jo atlyginimą sudaro 700 EUR. Taigi matyti, jog abiejų tėvų finansinė padėtis iš esmės yra vienoda.
23. Atsakant į atsakovo argumentą, jog priteisus 250 EUR išlaikymą nepilnamečiam vaikui, atsakovo finansinė padėtis labai pablogėtų ir jis negalėtų patenkinti savo būtinųjų poreikių, pažymėtina, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, sveikas žmogus, kuris turi dėti pastangas gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, jog įmonės, kurios direktoriumi yra atsakovas, gaunamos pajamos nėra pelnas, todėl direktoriaus ir kitų darbuotojų atlyginimai nustatomi pagal įmonės pelningumą, įmonės gaunamos pajamos negali būti skiriamos vien tik direktoriaus (atsakovo) atlyginimui ir dar vienasmenišku jo paties sprendimu, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, atsakovas, kaip turintis pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, turi dėti maksimalias pareigas tinkamam išlaikymui teikti. Kaip nustatyta, vaiko poreikiai yra pasikeitę, ir ieškovė viena pati negali patenkinti vaiko poreikių.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 145 EUR išlaikymas vaikui nėra pakankamas patenkinti padidėjusius vaiko būtinus poreikius, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaiko poreikius visiškai patenkinti, todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti po 250 EUR kas mėnesį dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, o mažinti priteistą sumą nėra jokio pagrindo.
25. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog orientacija į didėjančius vaiko poreikius numatyta teisės aktuose, nustatančiuose, jog periodinės išmokos indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistas didesnis išlaikymo dydis yra perteklinis, pažymėtina, jog išlaikymo suma atsižvelgiant į infliaciją, kinta ne dėl to, jog vaiko poreikiai gali padidėti ateityje, o įvertinus tai, jog pinigams nuvertėjant (infliacija), nustatyto išlaikymo dydžio nebeužtenka patenkinti net ir nepakitusius vaiko poreikius.
26. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių, kaip išvadą teikiančią instituciją, kurios specialistai būtų padėję objektyviai įvertinti realius ir papildomus vaiko poreikius, o kartu ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Civilinio kodekso nuostatos nenumato būtino valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo, nagrinėjant ginčus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ar išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos kreiptis į minėtą instituciją dėl išvados pateikimo.
27. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl padidinto išlaikymo priteisimo pradžios momento
29. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika, dėl padidinto išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida, egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
30. Nors ginčo dėl padidinto išlaikymo priteisimo pradžios momento nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas padidintą išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisė nuo 2018 m. birželio 1 d. (nuo vasaros atostogų pradžios). Tačiau atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėtų būti priteistas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. liepos 30 d.), todėl įvertinus nurodytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas keisti padidinto išlaikymo prievolės pradžios momentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovo 420 EUR advokato išlaidų, kurias atsakovė patyrė pirmosios instancijos teisme.
32. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti padalytos lygiomis dalimis tarp šalių, kadangi byla nėra sudėtinga, atsakovas sutiko mokėti 200 EUR išlaikymą vaikui. Be to, ieškovė kreipėsi į vieną iš brangiausias teisines paslaugas teikiantį advokatą, tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės finansinė padėtis pablogėjo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovė pateikė įrodymus, jog jos atstovavimo išlaidas už ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdyje sudarė 420 EUR.
35. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas klausimą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
36. Vertinant suteiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
37. Įvertinus pateiktus įrodymus apie patirtas atstovavimo išlaidas bei detalizacijas, vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, darytina išvada, jog nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas, kadangi vien už ieškinio parengimą atstovavimo išlaidos galėtų sudaryti 2 238 EUR (895,2 x 1 x 2,5), atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas galėtų sudaryti 268,56 EUR (3 val. x 895,2 x 0,1) (Rekomendacijų 7., 8.2., 8.19. punktai). Atsakant į atsakovo argumentą, jog ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, pažymėtina, jog ieškovės reikalavimą sudarė 250 EUR, nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko teikti 200 EUR išlaikymą, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino visą ieškovės reikalavimą, todėl pagrįstai priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos 200 EUR advokato išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios neviršija anksčiau minėtų Rekomendacijose numatytų dydžių (Rekomendacijų 8.11. punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti iš esmės nepakeistą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą. Patikslinti jo dalį dėl priteisto 250 EUR išlaikymo iš A. P. pradžios momento ir nustatyti, kad 250 EUR išlaikymas iš A. P. priteistas nuo 2018 m. liepos 30d.
Iš atsakovo A. P. priteisti ieškovei A. Ū. 200 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.