Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. Viktoro Gerdauskio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. Dainoros Gerdauskės ieškinį atsakovui V. G. Viktorui Gerdauskiui dėl išlaikymo padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pasikeisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

18. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

20. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą G. G.Godą Gerdauskytę, gim. (duomenys neskelbtini). Tauragės apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-439/2012 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur) iki dukros pilnametystės. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, juo prašė pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Dėl padidėjusių vaiko poreikių

22. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį vidutiniškai reikia apie 600 Eur. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė nepilnametei dukrai išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą, iš kurio matyti, jog išlaidos maistui – 100 Eur, išlaidos maistui ir prailgintos dienos grupei mokykloje – 120 Eur, rūbai (skaičiuojant išlaidas vasariniams, žieminiams rūbams, avalynei vidutiniškai per metus vienam mėnesiui) – 50 Eur, nes dukra sparčiai auga, todėl rūbus ir avalynę tenka keisti labai dažnai; higienos ir švaros priemonėms – 20 Eur, kirpyklai – 10 Eur, mokymosi, lavinimo ir kanceliarinės priemonėms – 20 Eur, poilsiui, laisvalaikiui (ekskursijos su klase, koncertai, spektakliai, gimtadieniai, žaislai) – 20 Eur, sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, papildai, odontologo paslaugos, vaistai vaikui susirgus peršalimo ar kitomis ligomis, okulisto paslaugos ir akinių gamyba, tvarkymas) – 50 Eur, telefoniniams pokalbiams – 10 Eur, mokesčių suma, tenkanti vaikui, už elektrą, dujas, šildymą, televiziją ir būsto nuomą – apie 120 Eur, nenumatytos išlaidos (batų, rūbų taisymas, rinkliavos mokykloje ir pan.) – 15 Eur, transporto išlaidos važiavimui pas gydytojus, į mokyklą, būrelius – 60 Eur, kitos būtinosios išlaidos – 10 Eur.

23. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalaujama 600 Eur suma, teigė, jog ne visos išlaidos yra pagrįstos, ir sutiko mokėti iki 200 Eur išlaikymą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo reikalaujamų išlaidų už maistą bei prailgintos dienos grupę mokykloje, telefono bei transporto išlaidų. Teismo posėdžio metu teigė, jog vaiko poreikiai kitoms išlaidoms turėtų apsiriboti: rūbai (skaičiuojant išlaidas vasariniams, žieminiams rūbams, avalynei) vidutiniškai per metus vienam mėnesiui – 42 Eur, higienos ir švaros priemonėms – 15 Eur, kirpyklai – 5 Eur, mokymosi, lavinimo ir kanceliarinės priemonėms – 15 Eur, poilsiui, laisvalaikiui (ekskursijos su klase, koncertai, spektakliai, gimtadieniai, žaislai) – 10 Eur, sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, papildai, odontologo paslaugos, vaistai vaikui susirgus peršalimo ar kitomis ligomis, okulisto paslaugos ir akinių gamyba, tvarkymas) – 30 Eur, tenkanti vaikui mokesčių dalis už elektrą, dujas, šildymą, televiziją ir būsto nuomą – 100 Eur. Nurodė, jog nenumatytos išlaidos (batų, rūbų taisymas, rinkliavos mokykloje ir pan.) – 15 Eur, kitos būtinosios išlaidos – 10 Eur yra nepagrįstos ir turėtų būti atmestos.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vidutinį atlyginimą šalyje, pačios ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, laikė, jog 600 Eur suma per didelė. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog nurodomas įvairias rinkliavas mokykloje ir nenumatytas išlaidas apima kitos ieškovės nurodytos išlaidos, kad įtikinamais motyvais nepagrįstas būtinumas kiekvieną mėnesį išleisti nurodytas sumas higienos priemonėms, laisvalaikiui. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu visiškai aiškiai nebuvo detalizuotos ir transporto išlaidos. Kitos išlaidos iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, vitaminams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos), būreliams. Pažymėjo, kad, teismo posėdžio metu sprendžiant dėl išlaidų pagrįstumo, atsakovas pripažino, kad 507 Eur dydžio išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir būtinos (išlaidos maistui – 100 Eur, išlaidos maistui ir prailgintos dienos grupei mokykloje – 120 Eur, telefoniniams pokalbiams – 10 Eur, transporto išlaidos važiavimui pas gydytojus, į mokyklą, būrelius – 60 Eur, rūbams – 42 Eur per mėnesį, higienos ir švaros priemonėms – 15 Eur, kirpyklai – 5 Eur, mokymosi, lavinimo ir kanceliarinės priemonėms – 15 Eur, poilsiui, laisvalaikiui (ekskursijos su klase, koncertai, spektakliai, gimtadieniai, žaislai) – 10 Eur, sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, papildai, odontologo paslaugos, vaistai vaikui susirgus peršalimo ar kitomis ligomis, okulisto paslaugos ir akinukų gamyba, tvarkymas) – 30 Eur, tenkanti vaikui už elektrą, dujas, šildymą, televiziją mokesčių dalis, būsto nuoma – 100 Eur). Nepaisant to, jog ieškovė neįrodė visų reikalaujamų sumų, tačiau, įvertinęs kiekvienų išlaidų pagrįstumą (aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko sveikata) ir atsakovo poziciją, pirmosios instancijos teismas laikė, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė nei 500 Eur suma.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde ginčydamas ieškovės nurodytas transporto išlaidas ir išlaidas už elektrą, dujas, šildymą, televiziją, būsto nuomą, tokių argumentų nereiškė pirmosios instancijos teisme. Priešingai, atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad tenkanti vaikui išlaidų už elektrą, dujas, šildymą, televiziją ir būsto nuomą dalis turėtų apsiriboti 100 Eur, tokią sumą pirmosios instancijos teismas ir pripažino pagrįsta, todėl apelianto argumentai, kad teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, ar ieškovė gyvena ne viena, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi išlaidos, tenkančios vaikui už elektrą, dujas, šildymą, televiziją, būsto nuomą, sumažintos nuo 120 Eur iki 100 Eur. Remiantis ieškovės teismui pateikta nuomos sutartimi, mėnesiui išleidžiama už būsto nuomą suma sudaro – 250 Eur, todėl, pridėjus prie būsto nuomos išlaidų vaikui tenkančių komunalinių patarnavimų išlaidų dalį, 100 Eur suma, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina neprotinga ar nepagrįstai didele.

26. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, nors ir pripažinęs, kad transporto išlaidos nėra detalizuotos, jas nepagrįstai pripažino kaip būtinas vaiko išlaidas, kadangi, ieškovė vykdama kasdien į darbą ir pakeliui nuveždama vaiką į mokymosi įstaigą, savo asmenines išlaidas priskyrė prie vaiko poreikių ir šią naštą nepagrįstai perkėlė atsakovui.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi, kaip minėta anksčiau, atsakovas pirmosios instancijos teisme apskritai neginčijo reikalaujamų transporto išlaidų, kaip ir išlaidų už maistą, prailgintos dienos grupę mokykloje ir telefono išlaidų. Remiantis byloje esančia valstybės įmonės „Regitra“ pažyma Nr. 1.13-S3-660 apie transporto priemones, nustatyta, kad ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių, tačiau kaip nurodė ieškovė esant būtinybei transporto priemonę skolinasi iš artimųjų. Teismas taip pat pažymi, kad vaiką reikia vežioti ne tik į mokyklą, bet ir popamokinę veiklą, pas gydytojus, o įvertinus ieškovės nurodomą transportui skiriamą išlaidų dydį ir tai, jog net ir naudojantis viešuoju transportu 8 metų vaikui jau turi būti perkami bilietai, ir dėl to patiriamos išlaidos, apelianto argumentai, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Pažymėtina, kad atsakovas, ginčydamas nurodytas išlaidas, išaugusių vaiko poreikių fakto nepaneigė, nepateikė įrodymų dėl konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos dydį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyti argumentai dėl dukros poreikių ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų dydžio vertintini kaip deklaratyvūs.

29. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog anksčiau minėtos išlaidos iš esmės atitinka šalių dukros amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės, nes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnametė dukra turi papildomų su sveikata susijusių poreikių: atopinis dermatitas, odos grybelinės infekcijos, plokščiapadystė, astigmatizmas – visą tai sąlygoja didesnius nei įprastomis aplinkybėmis poreikius drabužiams, avalynei, maistui, papildams, specialistų konsultacijoms ir kt. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję beveik 8 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia didesnius dukros poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta 57,92 Eur išlaikymo suma nebeužtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės neneigia, jog dukros poreikiai yra padidėję, lyginant juos su poreikiais, buvusiais Tauragės apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo priėmimo metu.

30. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog byloje yra įrodytos aplinkybės apie esminį vaiko poreikių pasikeitimą nuo ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo.

Dėl vaiko tėvų turtinės padėties vertinimo

31. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą dukrai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau mokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą (pvz., pakartotinai išvykti dirbti į užsienio valstybę). Atsakovas teikė duomenis, patvirtinančius, jog siekia gauti didesnes pajamas, tačiau, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, sveikatos problemas, atsakovas objektyviai neturi galimybių gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

32. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi tris žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė pažymą, jog dirbo pas darbdavį M. K.Mantą Karinauską, gaunamas pajamas sudarė apie 364 Eur (atskaičius mokesčius), po to išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), kur atsakovo uždarbis siekė apie 1500 Eur (atskaičius mokesčius). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog šiuo metu dirba Lietuvoje kitoje įmonėje už minimalųjį darbo užmokestį. Atsakovas žemės sklypui įsigyti yra pasiskolinęs 2500 Eur. 2019 m. balandžio 20 d. atsakovui lazeriu atlikta regėjimo korekcija.

34. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas, be kita ko, įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo išsilavinimą, jo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas teigia turintis sveikatos sutrikimų, t. y. susilpnėjęs regėjimas, prastai mato, diagnozuotas astigmatizmas, trumparegystė, tačiau apeliantas nepateikė duomenų, kad po 2019 m. balandžio 20 d. lazeriu atliktos regėjimo korekcijos jo sveikatos būklė nepagerėjo, be to, apeliantas nepateikė įrodymų, jog dėl jo sveikatos būklės būtų sumažėjęs darbingumas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas turi galimybę dirbti ir atitinkamai imtis veiksmų, siekdamas rasti geriau mokamą darbą pagal savo išsilavinimą ir sveikatos būklę. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas siekia gauti didesnes pajamas, tačiau dėl sveikatos būklės neturi galimybės rasti kito geriau mokamo darbo, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog atsakovas apskritai būtų bandęs ieškoti kito darbo, tačiau dėl sveikatos būklės ir (ar) išsilavinimo to padaryti jam nepavyko. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę ar turimą išsilavinimą.

35. Pažymėtina, kad, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikas, taip pat ir dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, pirmiausia būtina vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Vadinasi, tuo atveju, jeigu apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos savo vaikams išlaikyti, jis turėtų spręsti klausimą dėl veiksmų, kurie leistų padidinti jo gaunamas pajamas, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Šią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių sąžiningas atsakovo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, vien atsakovo nepakankamai gera turtinė padėtis ar savo iniciatyva prisiimti skoliniai įsipareigojimai savaime nepašalina atsakovo pareigos teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės materialinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų šalių turtinės galimybės patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius yra lygiavertės, kadangi įvertinus ne tik šalių uždirbamas pajamas ir turimus skolinius įsipareigojimus, bet ir turimo nekilnojamojo turto vertes nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis vienas iš žemės sklypų, esantis adresu (duomenys neskelbtini), remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko vidutinės rinkos vertės duomenimis, vertas 17 000 Eur, žemės sklypo panaudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys du žemės sklypai, adresu Liolių k., Rietavo sen., remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko vidutinės rinkos vertės duomenimis, verti 520 Eur, žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės materialinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė deda visas pastangas padidinti savo pajamas, dirba šešias darbo dienas per savaitę. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog atsakovas stengėsi pagerinti savo materialinę padėtį, nors tam kliūčių nenustatyta. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad, pagal formuojamą teismų praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (šiuo atveju – ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį.

37. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad, be šiuo metu savanoriškai skiriamo 180 Eur išlaikymo, atsakovas patiria papildomų išlaidų ir kelionėms pas dukrą Lietuvoje į jos gyvenamąją vietą, vėliau parveža atgal pas ieškovę, patiria laisvalaikio su dukra išlaidų, kurios vidutiniškai gali siekti apie 100 Eur per mėnesį.

38. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad atsakovas patiria tam tikrų išlaidų, susijusių su vaiko priežiūra ir jo poreikių užtikrinimu, bendravimu. Pažymėtina, kad atsakovas, atvykdamas pas dukrą ir bendraudamas su ja kelionės metu, realizuoja savo teisę matytis su dukra, palaikyti su ja ryšį, todėl paties atsakovo pareiga yra rūpintis ir išlaidomis, kurių jis turės įgyvendindamas savo teisę. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovo teikiama materialinė pagalba vaikui ir jo patiriamos papildomos išlaidos yra reguliarios ir tokio masto, jog būtų galima konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės ar jos dalies vykdymą kiekvieną mėnesį. Atsižvelgtina ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie bendravimą su dukra, patiriamas papildomas išlaidas šiuo atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ankstesniu teismo sprendimu nustatyta išlaikymo suma šiuo metu nėra pakankama vaiko poreikiams patenkinti ir išlaikymo nepilnametei dukrai suma turi būti didinama.

39. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovė už nepilnametį vaiką gauna po 60 Eur per mėnesį. Tokiu būdu net nustačius 500 Eur poreikį vaiko išlaikymui, turėtų būti vertinama, kad vaikui išlaikyti iš abiejų tėvų reikalinga 440 Eur suma (atėmus valstybės mokamus 60 Eur), o tai sudarytų 220 Eur per mėnesį kiekvienam iš tėvų.

40. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.

41. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl ieškovės už vaiką gaunamos išmokos, tačiau nagrinėjau atveju, atsižvelgiant į išmokų vaikams paskirtį bei geriausių vaiko interesų prioriteto principą, reiškiantį, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), tai nedaro ginčijamo sprendimo neteisėto ar nepagrįsto, kadangi, kaip minėta, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, neišvengiamai ir taip tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

42. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 250 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai suma nepažeidžia proporcingumo principo, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nėra pakankamas pagrindas sumažinti skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai dydį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

43. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.