Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. J., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

10. Atsakovas A. J. kartu su apeliaciniu skundu, taip pat 2018 m. spalio 17 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymus pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus.

11. Įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Įstatyme taip pat įtvirtintas draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

12. Iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų turinio matyti, kad jie sudaryti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais atsakovas iš esmės grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su byloje nagrinėjamu klausimu dėl atsakovo turtinės padėties įvertinimo byloje. Atsakovo apeliacinis skundas buvo išsiųstas ieškovei, tad jai apie atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus žinoma, prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepareiškė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir juos prideda prie bylos.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo 2018 m. spalio 17 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. prašymai dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos pareikšti gerokai vėliau po apeliacinio skundo pateikimo, be to, jais grindžiamos aplinkybės, atsiradusios po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą dėl apeliacinio skundo turinio ir naujų įrodymų teikimo, atsakovo kartu su minėtais prašymais pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

15. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Taigi vertinant, ar taikytina ši nuostata, reikšminga nustatyti, ar asmens neįtraukimas į bylą susijęs su įstatyme nustatytais padariniais – ar sprendimu nuspręsta dėl tokių neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Teismo nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų minėtos normos kontekste suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aplinkybė, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012 ir kt.). Atsižlegiant į tai, kas nurodyta, sprendžiant, ar yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos arba kaip kitaip keičiama jų teisinė padėtis.

16. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nenuspręsta dėl šalių sutuoktinių materialiųjų teisių ir pareigų, nes teismo sprendimas nesukūrė, nepanaikino, nepakeitė jų (jų vaikų) teisių ir pareigų ir niekaip nepakeitė jų (jų vaikų) teisinės padėties. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo vaiko išlaikymo pareigos. Apelianto argumentai, jog neįtraukus šalių sutuoktinių nebuvo galimybės tinkamai įvertinti šalių materialinę padėtį, atmestini, kadangi byloje vertinama šalių, kaip nepilnamečio vaiko tėvų, turtinė padėtis; tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo galimybę teikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius savo turtinę padėtį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir vertindamas šalių turtinę padėtį, turi įvertinti aplinkybes dėl šalių turimų kitų išlaikytinių nepriklausomai nuo to, ar į bylos nagrinėjimą yra įtraukti kiti šių išlaikytinių (vaikų) tėvai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertino tą aplinkybę, jog bylos šalys turi daugiau išlaikytinių. Taigi vien apelianto argumentai, kad padidinus iš apelianto priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui galbūt nukentėtų jo dabartinės sutuoktinės interesai, nėra pagrindas ją (apelianto kito vaiko motiną) įtraukti dalyvauti byloje.

17. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti esant apelianto nurodomą absoliutų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl proceso teisės pažeidimų

18. Apeliantas teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme padaryti esminiai proceso pažeidimai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai užkirto kelią įrodymų tyrimui ir jų išreikalavimui, tuo pažeidė atsakovo teises. Šią savo poziciją apeliantas grindžia motyvais, kad teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu nutraukė atsakovą, jam užduodant klausimus ieškovei, ir nesprendė klausimo dėl ieškovės teiktų įrodymų pateikimo atsakovui.

19. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog į bylą pateikė išlaidas vaikui detalizuojančią lentelę; atsakovo atstovas, užduodamas klausimus ieškovei, nurodė, kad ieškinyje nurodytame priedų sąraše tokio priedo nėra. Taip pat nustatyta, kad byloje 2018 m. birželio 29 d. gautas ieškovės prašymas pridėti prie bylos papildomus įrodymus, prašymas priimtas 2018 m. liepos 2 d. teisėjo rezoliucija.

20. Vertindama apelianto teiginius dėl jo procesinių teisių pažeidimo teisėjų kolegija atsižvelgia į toliau nurodytų aplinkybių visumą. Pirma, iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. įvykusio teismo posėdžio metu šalys teikė papildomus rašytinius įrodymus, tačiau rašytiniai įrodymai neatitiko jiems nustatytų reikalavimų, dėl to teismas grąžino šalims dokumentus ir nurodė, kad dokumentus įforminus tinkamai spręs jų priėmimo klausimą. Taigi atsakovui iš esmės buvo žinoma, kad ieškovė gali pateikti papildomus naujus įrodymus. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Antra, nors byla tvarkoma ne elektronine forma, tačiau ieškovės atstovo 2018 m. birželio 29 d. prašymas į bylą pateiktas ir elektronine forma. Bylos duomenimis, atsakovo atstovas buvo prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, tad turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti ir elektronine forma. Trečia, nors apeliantas iš esmės teigia, kad nespręstas klausimas dėl ieškovės pateiktų įrodymų pateikimo atsakovui ir jam nesudaryta galimybė dėl šių įrodymų ieškovei užduoti klausimus, tačiau 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu tiriant įrodymus atsakovas patvirtino, kad su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinęs, nei atsakovas, nei atsakovo atstovas paaiškinimų, pareiškimų ar pastabų dėl byloje esančių įrodymų nepateikė, prašymų pagarsinti kokius nors byloje esančius įrodymus nepareiškė, prašymų papildyti bylos medžiagą nepareiškė (2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 28 min. 45 sek. iki 30 min. 20 sek.). Atsakovui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti CPK 250 ir 251 straipsniuose nurodytomis teisėmis, tačiau atsakovas jomis nesinaudojo. Ketvirta, ieškovės pateikti įrodymai iš esmės atitinka ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir duomenis apie išlaidas vaikui. Šie duomenys, ieškovės pozicija ir argumentai atsakovui buvo žinomi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti esminį atsakovo procesinių teisių pažeidimą.

22. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. birželio 19 d. rašte pateikė prašymą bylą nagrinėti šiai institucijai nedalyvaujant, grindžiamą tuo, jog sprendžiant turtinius klausimus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nėra privalomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bei CPK nuostatose numatyti atvejai, kai šeimos santykių kategorijos bylose į procesą turėtų būti įtraukta vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.80 straipsnis, 3.153 straipsnis, 3.178 straipsnis, 3.184 straipsnis, CPK 398, 404, 476, 484, 497 straipsniai). Bylose, kuriose sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas, minėtos institucijos privalomas dalyvavimas nėra numatytas. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje šalys neprieštaravo bylos nagrinėjimui neatvykus minėtos institucijos atstovei.

23. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. byloje gautas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus persiųstas A. J. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimas. Šiame pareiškime atsakovas iš esmės reiškė prašymą, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo sūnui L. G. padidinimo nebūtų pažeistos atsakovo sūnaus E. J. teisės gauti pakankamą išlaikymą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis. Tai priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Konkretus išlaikymo dydis nustatomas kiekvienam vaikui ir priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių poreikių ir jo tėvų galimybių teikti išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo būtent šalių sūnui L. G. priteisimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių sūnaus būtinuosius poreikius ir tėvų turtinės padėties nulemtas jų galimybes teikti šiam vaikui būtiną materialinį išlaikymą.

Dėl išlaikymo dydžio

25. Bylos duomenims nustatyta, kad ieškovė V. G. ir atsakovas A. J. yra nepilnamečio L. G. tėvai. Tarp šalių nekilo ginčo, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2002 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-602-04/2002 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo mokėti šio nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 36,20 Eur (125 Lt) iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo periodinių išmokų dydį iki 250 Eur per mėnesį. Šį reikalavimą ieškovė grindė iš esmės pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais ir nurodė, kad priteista išlaikymo suma nebepakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.

26. Įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.

27. Apeliaciniame skunde atsakovas A. J., nesutikdamas su teismo sprendimu padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą, teigia, kad ieškinyje nurodomo dydžio vaiko poreikiai nepagrįsti įrodymais, nedetalizuotos patiriamos išlaidos. Atsakovas nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog vaikui išlaikyti skiria 500 Eur.

28. Įvertinusi duomenis, kad 36,20 Eur (125 Lt) išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas prieš 16 metų (2002 m.), o šalių sūnui šiuo metu yra 17 metų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę – padidėję, priteista išlaikymo suma objektyviai šių poreikių neužtikrina ir yra teisinis pagrindas padidinti nepilnamečiam šalių sūnui priteistą išlaikymo sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta padidinti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau apeliaciniame skunde atsakovas konkrečiai neginčija tokios aplinkybės, kad išlaikymo dydis iš esmės turėtų būti padidintas. Apeliantas nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti išlaikymo suma – 250 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškinį iš dalies pripažino – gavęs ieškinį geranoriškai siunčia 75 Eur, taigi nebuvo ginčo dėl 75 Eur per mėnesį išlaikymo. Apeliantas taip pat nurodo, kad sutiktų ir išgalėtų mokėti daugiausia po 125 Eur.

29. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.

30. Kaip minėta, nepilnamečiam šalių sūnui L. G. šiuo metu yra 17 metų, jis mokosi gimnazijos dieniniame skyriuje. Bylos duomenimis, vaikas aktyviai dalyvauja gimnazijos veikloje ir įvairiuose konkursuose, dalyvauja Lietuvos moksleivių sąjungos veikloje, ugdymo tikslu vyko į kelionę į užsienį. Byloje ieškovė nurodė, kad vaiko sveikata nelabai gera, reikalingas specialus maistas, vaikas lanko sporto klubą, jam reikia keisti akinius, dėl plokščiapėdystės reikalingi specialūs batai. Iš ieškovės byloje duotų paaiškinimų nustatyta, kad anksčiau vaikas sirgo inkstų nepakankamumu, dėl ligos atsirado pakitimų, reikia reguliuoti vaiko mitybą. Iš šių duomenų matyti, kad reikalingos lėšos ne tik vaiko minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau ir vaiko turimiems gabumams lavinti, taip pat reikalingos lėšos vaiko sveikatos nulemtiems jo specialiesiems poreikiams užtikrinti.

32. Nors apeliantas nesutinka su ieškovės pateiktu vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalingų išlaidų apskaičiavimu ir teigia, kad sutiktų ir išgalėtų mokėti daugiausia po 125 Eur per mėnesį, tačiau nepateikė įrodymų ir argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nepilnamečio šalių sūnaus bent minimaliems būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaikymas būtų objektyviai pakankamas, jei tokio dydžio išlaikymo dalį teiktų kiekvienas iš vaiko tėvų. Vien gaunamos minimalios pajamos negali būti priežastis nustatyti mažesnį nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį.

33. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinti šalių sūnui teiktino išlaikymo dydį grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Atsakovas nurodo, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą neteisingai nustatyta atsakovo sveikatos būklė ir galimybės gauti pajamas ir teikti išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui, tinkamai neįvertinti duomenys apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, be šalių sūnaus, turi dar vieną nepilnametį vaiką. Apeliantas pažymi, kad jo šeimoje yra pilnametis besimokantis vaikas. Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad atsakovas nėra šio pilnamečio vaiko tėvas. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir pilnametystės sulaukusius vaikus, kuriems, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, būtina materialinė parama, tenka abiem būtent tų nepilnamečių vaikų tėvams (CK 3.155 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.192¹ straipsnio 1 dalis).

35. Apeliantas taip pat pažymi, kad prižiūri neįgalią savo motiną. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovo motinai A. J. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, ją prižiūri ir slaugo sūnus A. J.. Tačiau iš atsakovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad atsakovo motinos gaunama išmoka dėl neįgalumo ir pensija sudaro apie 500 Eur, lėšas atsakovas tvarko įgaliojimo pagrindu. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kad motinai išlaikyti nepakanka jos gaunamų lėšų.

36. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo padėties ir galimybių gauti didesnes pajamas. Apeliantas nurodo, kad jo anksčiau gautas diplomas nebeturi jokios reikšmės ir neteikia privalumų. Tačiau tokie duomenys apie atsakovo baigtus mokslus patvirtina, kad atsakovas iš esmės yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą. Iš atsakovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad šiuo metu atsakovas dirba įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi, tad atsakovas turi įgijęs darbo patirties konkrečioje srityje. Atsakovas pats pažymi, kad yra vertinamas darbuotojas. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovas turi reikiamus gebėjimus srityje, kurioje jau turi ir darbo patirties. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi galimybes dėti papildomas pastangas gauti didesnes pajamas ir užtikrinti jam tenkančios jo nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dalies teikimą.

39. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis apie šalių gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių ir šalių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kitą registruotiną turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovas taip pat yra paveldėjęs net kelis nekilnojamojo turto objektus.

40. Apeliantas pabrėžia, kad teismo sprendime klaidingai nurodyta, jog atsakovas turi žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovui A. J. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kita 1/2 žemės sklypo dalis ir žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso A. J.. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso nekilnojamasis turtas: 6,7400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,5125 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,5500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 1,8600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

42. Iš apelianto pateikto 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašytinio pasiūlymo turinio nustatyta, kad atsakovas pateikė pasiūlymą pirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. 1,8600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)), Z. Š., ji atsisakė šio pasiūlymo pirkti ir nurodė, kad nori naudotis, kol pasibaigs panaudos sutartis 2020 m. gruodžio 31 d. Iš byloje esančios 2016 m. balandžio 24 d. panaudos sutarties turinio nustatyta, kad A. J. perdavė panaudos gavėjui A. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. 6,7400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), 6,38 ha žemės ūkio naudmenų plotą naudoti žemės ūkio veiklai iki 2020 m. gruodžio 31 d. Apeliantas pateikė duomenis apie šio panaudos gavėjo atsisakymą pirkti naudojamą žemės sklypą.

43. Vien aplinkybė, kad sudarytos sutartys dėl kelių atsakovo žemės sklypų panaudos, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į šį atsakovo turtą, kadangi įstatymas panaudos davėjui numato ir teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jei dėl nenumatytų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos gavėjui (CK 6.641 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovas turi dar du žemės sklypus – 0,5125 ha ir 0,5500 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas nenurodė, kad iš šių žemės sklypų negali gauti turtinės naudos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ir galimybes jį naudojant ar realizuojant gauti pajamų pareigai teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą tinkamai įvykdyti. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai.

44. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės, kaip motinos, teikiamo išlaikymo, neįvertino, jog ieškovė nedėjo visų pastangų pajamoms gauti, taip pat neįvertino, kad ieškovės šeimoje gaunamos pajamos yra didesnės. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovės turtinės padėties ir jai tenkančios šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo naštos netinkamo įvertinimo nesutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė nei 500 Eur išlaikymo suma. Pusė šios sumos priteista iš atsakovo, taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ieškovei tenka pareiga teikti likusią tokią pačią išlaikymo dalį. Taigi, nors ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog dirba puse etato, jos darbo užmokestis sudaro apie 200 Eur neatskaičius mokesčių ir ji taip pat turi dar vieną išlaikytinį (neįgalų nepilnametį vaiką), tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į ieškovės gaunamą darbo užmokestį, bet, įvertinęs visumą abiejų šalių turtinę padėtį atskleidžiančių bylos duomenų, nustatė šalims tenkančio jų nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, vaikui likus gyventi su vienu iš tėvų, šiam tėvui neišvengiamai lieka kasdienis, nuolatinis vaiko materialinio aprūpinimo užtikrinimas.

45. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaiko poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį. Darytina išvada, kad išlaikymo dydis, kurį apeliantas sutiktų mokėti (125 Eur), neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų dėl išlaikymo dydžio pasisakyta, kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl jie atskirai neaptariami. Pripažintina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas iš atsakovo priteistas išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis yra nepagristas.

Dėl baudos

46. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo argumentus dėl tikslingumo panaikinti atsakovui paskirtą 50 Eur baudą už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį. Apelianto nuomone, bauda paskirta nepagrįstai.

47. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2018 m. gegužės 8 d., šalių dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, taip pat šalims išaiškinta, jog be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį gali būti skiriama bauda. Teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovo atstovui advokatui L. S.. Į 2018 m. gegužės 8 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko nei atsakovas A. J., kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, nei atsakovo atstovas, duomenų apie neatvykimo priežastis nepateikta, posėdis nepradėtas.

48. Apeliantas teigia, kad apie parengiamąjį teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotas ir apie jį nežinojo. Bylos duomenimis, atsakovas bylą vedė per atstovą – advokatą, teismo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovo atstovui CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi teismo procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais tinkamai.

49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokią aplinkybę, jog apie 2018 m. gegužės 8 d. parengiamąjį teismo posėdį advokatas atsakovo neinformavo ir apie šį posėdį atsakovas sužinojo iš 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, atsakovas nurodė tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. pateiktame prašyme. Atsakovo atstovo 2018 m. gegužės 25 d. prašyme panaikinti A. J. paskirtą piniginę baudą buvo nurodoma, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių – atsakovo atstovo ligos, todėl pats atsakovas, siekdamas taupyti materialinius resursus, teismo posėdyje nedalyvavo. Duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos, nepateikta. Atsakovas taip pat turi procesinę pareigą domėtis bylos eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

50. Teismo teisė paskirti baudą už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį buvo išaiškinta teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje, dėl to atmestini argumentai, kad nutartis skirti baudą galėjo būti priimta tik esant kito proceso dalyvio prašymui. Atsakovo atstovo 2018 m. gegužės 25 d. prašymą dėl baudos panaikinimo teisėjo rezoliucija nuspręsta nagrinėti posėdžio metu. Kadangi atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo priimdamas byloje sprendimą, o atsakovas nesutikimą su teismo išvadomis išdėstė apeliaciniame skunde, nenustatyta esminio proceso teisės pažeidimo dėl klausimo dėl baudos panaikinimo išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl baudos panaikinimo.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo A. J. apeliacinis skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė V. G. pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

53. Nustatyta, kad ieškovei nurodytą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme teikė advokato padėjėjas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienerių metų praktikos atlikimo ataskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, nors jį pasirašė atstovaujamoji (ieškovė), o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Advokato padėjėjo įgalinimus apeliacinio proceso metu riboja įstatymas. Vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu, nurodyta kasacinio teismo praktika ir remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad advokato padėjėjo teisinės pagalbos apmokėjimas apeliacinės instancijos teisme negali būti pripažįstamas pagal CPK 98 straipsnį atlygintinomis išlaidomis, dėl to ieškovei nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.