Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tuo metu, kai buvo priteistas (padidintas) išlaikymas sūnui, jis lankė darželį, už kurį buvo mokama 40,19 Eur per mėnesį. Pirmiau nustatyta, kad šiuo metu sūnus lanko mokyklą, taigi nurodytos išlaidos nebėra patiriamos. Kita vertus, šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą atsirado kita grupė išlaidų, iš kurių, kaip nurodė ieškovė, būtina pirkti uniformą (apie 70 Eur), ugdymui reikalingas prekes (kanceliarines, kuprinę), pratybas, taip pat atsirado naujas poreikis vaikui valgyti mokykloje. Dėl to sutiktina su atsakovu, kad nebepatiriamos 40,19 Eur išlaidos darželiui kompensuoja dalį kitų, su vaiko mokyklos lankymu susijusių išlaidų, pvz., maistui mokykloje. Kadangi atsakovas neįrodė, jog išlaidos vaiko maistui (pietums (apie 2 Eur) ir pavakariams (apie 1 Eur) mokykloje gali būti mažesnės, todėl pripažintina, kad yra atsiradęs naujas vaiko poreikis maistui mokykloje, kuriam patenkinti, įvertinus tai, kad nebėra patiriamos išlaidos darželiui (40,19 Eur), papildomai yra reikalinga skirti 30 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad teismo 2015-07-03 sprendime buvo nustatyta, jog 4 metų vaiko maistui namuose yra reikalinga apie 87 Eur, tai, kad šiuo metu vaikui yra 8 metai, vaiko organizmas yra sparčiai augantis ir besivystantis, jam yra reikalinga visapusiška ir subalansuota mityba, byloje nėra paneigta, kad ieškovė gamina vaikui valgį namuose, vaikas yra judrus, užsiima aktyvia veikla, daro išvadą, jog ieškinyje nurodyta 33 Eur didesnė nei 4 metų vaikui suma maistui namuose iš esmės nėra neracionali, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, jog poreikis vaiko maistui namuose išaugo būtent nurodyta apimtimi ir negalėtų būti patenkintas skiriant tam mažiau nei 120 Eur per mėnesį (CPK 12, 178 str.). Pasisakydamas dėl išlaidų, reikalingų mokyklą lankančio vaiko ugdymo priemonėms, akcentuotina tai, kad teismas 2015-07-03 sprendime buvo nustatęs, jog analogiškos išlaidos (lavinimo priemonės, žaislai) darželį lankančio vaiko sudaro 20 Eur. Dėl to, įvertinus tai, kad mokyklą lankantis vaikas turi pirkti ir kitokias ugdymui reikalingas prekes (ne tik pvz., pieštukus, drožtukus, spalvotą popierių, dažus ir pan., bet ir pvz., pratybas, parkerį, kuprinę ir pan.) nėra pagrindo nesutikti su ieškovės nurodyta 30 Eur suma tokioms išlaidoms. Dėl to laikytina, kad vaiko poreikis ugdymui (buvo lavinimui) yra išaugęs apie 10 Eur per mėnesį (nuo 20 Eur iki 30 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sūnus lanko būrelius (krepšinio (20 Eur), šokių (8 Eur), robotikos (iki 40 Eur) būrelius, baseiną (60 Eur), už kuriuos, ieškovės tvirtinimu, mokama apie 100 Eur per mėnesį (b. l. 103-116, 212-222). Atsakovas teisingai nurodė, kad teismo 2015-07-03 sprendimu buvo priteista būreliams (gimnastikos) 56,26 Eur. Dėl to darytina išvada, kad šis vaiko poreikis yra tik iš dalies pasikeitęs ir išlaidos jam patenkinti yra padidėjusios apie 44 Eur. Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad vaikas lanko per daug būrelių, nes kaip jau minėta pirmiau, vaikas lanko mokyklą, todėl jo užimtumas pamokose laiko apimtimi nėra tapatus su buvusiu darželyje. Atitinkamai tėvams kyla pareiga užtikrinti vaiko užimtumą po pamokų, vasaros laikotarpiu, kad vaikas nebūtų paliktas vienas namuose, o tėvai galėtų dirbti (pvz., vaikas gali lankyti būrelius, prailgintą grupę, stovyklą, būti su kitu suaugusiu asmeniu ir pan.). Pagal bylos duomenis, atsakovas nei teismui priimant 2015-07-03 sprendimą, nei šios bylos nagrinėjimo metu su sūnumi nebendrauja, nepasiima jo po pamokų ir neleidžia kartu su juo laiko ir neužtikrina vaiko laisvo po pamokų, atostogų laiko praleidimo, vaikas vasaros metu buvo vasaros stovykloje. Buities tyrimo akte nurodyta, kad vaikas specialistui sakė, kad su tėčiu nepalaiko ryšio ir nesusitinka, kad mama moka už būrelius, slaugo, kai jis serga, kad mamai reikia daug dirbti, jog vaikas viską turėtų (b. l. 41). Dėl to pripažintina, kad ieškovė įrodė, jog vaiko poreikis užimtumui po ugdymo laiko yra pasikeitęs – padidėjęs apie 44 Eur. Teismas 2015-07-03 sprendime priteisdamas išlaikymą atsižvelgė į tai, kad vaiko laisvalaikiui bei šventėms yra reikalinga apie 29 Eur. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu minėtam vaiko poreikiui yra reikalinga apie 30 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad vaiko poreikis laisvalaikiui nėra pasikeitęs. Nesutiktina su atsakovu, kad popamokinis arba neformalus vaiko ugdymas yra tapatus vaiko laisvalaikiui, nes tai yra skirtingos vaiko poreikių grupės (pvz., poreikis laisvalaikiui taip pat apima vaiko teisę į poilsį, atostogas, apsilankymą kine, teatre, parodoje ir pan.). Teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovės argumentus, kad prie iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių taip pat turėtų būti priskirtos lėšos vaistams, vitaminams (nuo 29 Eur iki 40 Eur), rūbams ir avalynei (nuo 44 Eur iki 60 Eur), nes įrodymai apie šių vaiko poreikių esminį pasikeitimą nepateikti (vaikas atopiniu dermatitu, anot abiejų šalių, sirgo ir 2015 m., o kad liga progresuoja, ar yra paūmėjusi, duomenys teismui nebuvo pateikti, vaikas ir tuo metu lankė sporto būrelį, todėl reikalinga buvo speciali apranga ir pan.) (CPK 12, 178 str.). Akcentuotina tai, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, o ne išlaikymo nustatymo sąlygų, todėl ieškovė turėjo procesinę pareigą ne įrodyti, kad yra patiriamos konkrečios išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, bet kad iš esmės yra pasikeitę (padidėję) esami ar atsiradę nauji vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga ieškovei buvo išaiškinta parengiamajame ir teismo posėdyje. Kita vertus, teismas sutinka su ieškovės prašymu įtraukti į vaiko poreikius išlaidų dalį už būsto komunalines paslaugas. Kaip matyti iš byloje esančių teismų procesinių sprendimų, tokio pobūdžio išlaidos į vaiko poreikius nebuvo įskaičiuotos. Ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė, jog kiekvienam bute gyvenančiam asmeniui (įskaitant nepilnametį vaiką) per mėnesį tenkanti suma sudaro ne mažiau nei 50 Eur (viso 100 Eur per mėnesį) būstui išlaikyti, tačiau yra suprantama, jog tokio pobūdžio išlaidos yra patiriamos (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kad užtikrinti vaikui jo poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą yra abiejų tėvų pareiga, į tai, kad šiuo atveju ieškovė užtikrina nepilnamečiam vaikui teisę į būstą ir juo vaiką aprūpina, teismas sprendžia, kad atsakovas turi prisidėti prie šio vaiko poreikio tenkinimo ir ši našta negali būti perkelta išimtinai tik vaiko motinai.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius visuma, atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į ugdymą, laisvalaikį, popamokinį ugdymą, vadovaudamasis protingumo principu, sprendžia, kad teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu priteista atsakovui tenkanti išlaikymo dalis (160 Eur) vaikui nepakankama jiems patenkinti, t. y. vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga didesnė suma nei 320 Eur (jeigu tėvai išlaikymą teiktų lygiomis dalimis), nes dėl vaiko amžiaus ir jam pradėjus lankyti mokyklą išaugo išlaidos būtiniesiems poreikiams. Kita vertus, akcentuotina, kad išlaidos šiems poreikiams patenkinti vertintinos atsižvelgiant į tai, kad nebėra patiriamos kitos, su vaiko darželio lankymu susijusios, išlaidos (CPK 185 str.). Kartu teismas pažymi, kad įvertinus bylos įrodymus (tiek rašytinius, tiek duotus paaiškinimus), darytina išvada, kad ieškovė neįrodė

išlaikė nedirbančią sutuoktinę, kuriai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, ir sūnų A., gimusį 2015-04-25. Teismas minėtame sprendime taip pat padarė išvadą, kad atsakovas nėra visiškai sąžini, jog vaiko tiek kasdieniams būtiniems ir įprastiems (maistui, aprangai, būstui), tiek lavinimo ar laisvalaikio poreikiams tenkinti reikalingas 560 Eur išlaikymas per mėnesį. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiga įrodyti, kad vaikui yra reikalingas būtent tokio dydžio išlaikymas, tenka ieškovei (CPK 12, 178 str.). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Dėl to teismas iš dalies tenkina ieškovės pareikštą reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą sūnui atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius (ugdymui, popamokinei veiklai, būstui). Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 8 metų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 450 Eur (CPK 185 str.).

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovė turi teisę gauti 50,16 Eur išmoką vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), o tai sudaro pagrindą spręsti, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybė skiria dalį lėšų vaikų poreikiams patenkinti ir tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis mažėja. Remdamasis bylos medžiaga ir įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas daro išvadą, kad šalims tenkanti sūnaus išlaikymo dalis – 400 Eur per mėnesį (CPK 185 str.).

Vertinant šalių turtinę padėtį, jos pokytį, iš įsiteisėjusio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo nustatyta, kad ieškovė 2015 m. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir gavo vidutinį 618,31 Eur darbo užmokestį, turėjo transporto priemonę O. A., jai asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Atsakovas 2015 m. gavo minimalų 267,16 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, ir 182,82 Eur pareigūnų ir karių pensiją, kuri buvo paskirta 2011-01-05, viso 449,98 Eur pajamų (atskaičius mokesčius), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė dalis žemės sklypo ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis Prienų r., transporto priemonės (duomenys neskelbtini), turėjo finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, buvo sudaręs naują santuoką, ngas, atskleisdamas savo tikrąją turtinę padėtį (b. l. 28). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė tebedirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir gauna vidutinį 850 Eur darbo užmokestį (b. l. 18), turi transporto priemonę, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 147-151), ieškovė yra įsigijusi verslo liudijimą, per 2018 m. gavo 950,53 Eur draudžiamųjų pajamų (b. l. 172). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu gauna vidutinį 451,05 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, ir 182,82 Eur pareigūnų ir karių pensiją, viso 633,87 Eur pajamų (atskaičius mokesčius) (b. l. 48-49, 50-51, 90-96), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo ir butas, esantis Šilo g. 1-1, Juodšiliuose, Vilniaus r. (b. l. 83-86), transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (b. l. 88), atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad nebeturi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, t. y. nebemoka po 140 Eur per mėnesį bankui, atsakovo santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu, iš atsakovo priteistas 180 Eur išlaikymas sūnui A. laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2020-01-01 ir 200 Eur išlaikymas sūnui A. nuo 2020-01-01, sutuoktinei išlaikymas iš atsakovo nepriteistas (b. l. 56-60, 69-73). Bylos nagrinėjimo metu atsakovui nebepriklauso žemės sklypas, esantis Prienų r., ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas turėjo 2015-07-03 (b. l. 82).

Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ji gauna didesnes nei atsakovas pajamas, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai, iš kurių vienas įsigytas panaudojant dovanotas lėšas, ir žemės sklypas su statiniais, tuo tarpu atsakovui priklauso vienas butas su jam priklausančia žemės sklypo dalimi, abiem šalims priklauso po transporto priemonę. Tačiau lyginant šalių turtinę padėtį buvusią teismo 2015-07-03 sprendimo priėmimo metu su esančia šios bylos nagrinėjimo metu, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad kurios nors iš šalių turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi – abiejų šalių gaunamas darbo užmokestis padidėjo (atsakovo apie 59 proc., ieškovės apie 73 proc.), atsakovas 2015-07-03 jau turėjo nepilnametį sūnų A., be to, kaip teigė pats atsakovas tuo metu, jis išlaikė ir nedirbančią sutuoktinę, o šiuo metu išlaikymas iš atsakovo sutuoktinei nėra priteistas, atsakovas jau yra įvykdęs visus įsipareigojimus bankui (atitinkamai nebemoka bankui apie 140 Eur per mėnesį). Taigi pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vienas iš tėvų dėl geresnės savo turtinės padėties galėtų ir turėtų teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nei kitas iš tėvų (CK 3.156 str. 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovės pasirinkimas kaip panaudoti savo artimųjų dovanotas ar savo sutaupytas lėšas, nesudaro pagrindo perkelti dalį atsakovui tenkančio išlaikymo naštos ieškovei. Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti išlaikymą, negaunamos, gaunamos minimalios ar nenuolatinės pajamos negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo), taip pat vertina kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio šalių sūnaus amžių į tai, kad atsakovo pateikti duomenys apie sveikatą nepatvirtina, jog jo sveikatos būklė yra iš esmės pasikeitusi po teismo 2015-07-03 sprendimo, kad jam yra paskirta mokama reabilitacija (b. l. 204-209), kad, atsakovo teigimu, jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, sprendžia, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 1/2 dalį turi teikti abu tėvai, nes diferencijuoti išlaikymo dydį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu iš atsakovo A. Ž. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. Ž., padidinant priteistą 160 Eur išlaikymą iki 200 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad jeigu įstatymų nustatyta tvarka bus didinamas minimalus darbo užmokestis ir ½ dalis minimalios mėnesinės algos viršys 277,50 Eur, atsakovas turi teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurios sudarytų ne mažiau nei ½ dalį minimalios mėnesio algos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu; tokio dydžio išlaikymas pradedamas mokėti nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus didinamas minimalus darbo užmokestis, įsigaliojimo dienos. Šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, nes įstatymu draudžiama priimti sąlyginius sprendimus. Be to, įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismo posėdyje ieškovės nurodytas argumentas, kad keičiantis minimalios algos dydžiui savaime turi keistis (didėti) ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nesudaro pagrindo spręsti, jog tokio išlaikymo dydžio ieškovė neturi pareigos įrodyti. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 2017 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, kt.). Būtina pažymėti ir tai, kad išlaikymo dydis negali būti siejamas išimtinai su vienos minimalios algos dydžiu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Vienos minimalios algos dydis yra tik orientacinis kriterijus, o išlaikymo dydis kiekvienu atveju yra nustatomas individualiai. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Taigi galiojantis kompensacinis mechanizmas užtikrina, kad išlaikymas išliktų adekvatus esant visuotiniam kainų kilimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2019 m. kovo 1 d., t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad turėjo 150 Eur advokato / advokato padėjėjo pagalbos išlaidų (b. l. 30). Atsakovas patyrė 750 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 187-193, 209-211). Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato / advokato padėjėjo teikta teisine pagalba, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (iš dalies tenkintas reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą ir atmestas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio nuolatinio susiejimo su minimalia mėnesio alga), teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priteisia ieškovei iš atsakovo 60 Eur, o iš ieškovės atsakovui 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.). Teismas sprendžia, kad tikslinga taikyti iš ieškovės atsakovui ir iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir iš ieškovo atsakovei priteisti 390 Eur (450-60 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista priteistinas iš atsakovo valstybei, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 14,40 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7,04 Eur, atsižvelgiant į bylos rezultatą iš ieškovės valstybei priteistina 4,22 Eur, o iš atsakovo – 2,82 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 93 str.). Taigi iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 17,22 Eur, iš ieškovės – 4,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu iš A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

P. R. Žukauskienę (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,22 Eur (septyniolika eurų, 22 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,22 Eur (keturi eurai, 22 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.