- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-95-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3765-721/2019 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei J. M. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1422-832/2014 priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovės J. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimu šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu ir iš atsakovės J. M. priteistas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymas po 350 Lt (101,37 Eur) iki jo pilnametystės. Minėto sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jam jau beveik (duomenys neskelbtini) metų ir priteisto iš atsakovės išlaikymo vaikui nebepakanka, kadangi išaugo jo poreikiai, reikia daugiau lėšų skirti drabužiams, avalynei, maistui, vaiko lavinimui ir kt. Atsakovė daugiau nei metai gyvena ir dirba Vokietijoje, kuo ji dirba ir kokio dydžio pajamas gauna, ieškovui nežinoma.
2. Atsakovė J. M. su ieškiniu sutiko iš dalies nurodydama, kad ieškovo prašoma 300 Eur suma sūnaus išlaikymui atsakovei yra didelė ir jos turtinė padėtis nuo 2014 metų, kai sūnui buvo priteistas išlaikymas, esminiai nepasikeitė. Sutiko padidinti skiriamą sūnui išlaikymą iki 140 Eur, nes vaikas auga ir jo poreikiai iš tiesų didėja. Nuo 2017 metų gyvena Vokietijoje, šiuo metu ji yra visiškai išlaikoma sugyventinio, yra registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo. Ji neturi įgijusi jokio turto. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio ji mokėjo sūnui išlaikyti po 150 Eur, nuo 2019 m. sausio mėnesio mokėjo po 120 Eur, gegužės–liepos mėnesiais po 170 Eur, rugpjūtį –140 Eur. Pagal galimybes ji teikia papildomą paramą sūnui. Sūnus kitąmet atvyksta pas ją į Vokietiją, 2018 metais jis buvo pas ją 10 dienų, sūnui išlaikyti tuo metu ji išleido apie 400 Eur, neskaitant išlaidų maistui. 2019 metais atsakovė sūnaus kelionei ir pragyvenimui Vokietijoje išleido apie 690 Eur. Vokietijoje ji su sugyventiniu gyvena nuomojamame bute, nuoma mokama 320 Eur per mėnesį, už elektrą sumoka 69,50 Eur, 20 Eur per mėnesį ji sumoka už mankštą skaudančiai nugarai, 60,50 Eur per mėnesį mokamas televizijos ir radijo mokestis, higienos reikmenims išlaidžia apie 100 Eur per mėnesį, maistui apie 400 Eur. Mano, kad negalima spręsti, jog atsakovės finansinė būklė yra labai gera vien dėl to, kad Vokietijoje nuo 2019-01-01 patvirtintas 1557 Eur dydžio minimalus mėnesio atlyginimas ir jo pajamos negali būti mažesnės. Ieškovas turi pakankamas galimybes išlaikyti sūnų, nes jo gaunamos pajamos nepalyginti didesnės nei jos. Ieškovas nepagrįstai išdidino vaiko poreikių nurodytas išlaidas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1422-832/2014 priteisto iš atsakovės J. M. nepilnamečiam sūnui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019-06-10 iki R. S. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovą V. S. šių nepilnamečio vaiko R. S. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui V. S. iš atsakovės J. M. 288,50 Eur išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti. Priteisė iš atsakovės J. M. valstybei 33,39 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas vertino, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui nustatymo priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai, vaikas išaugo ir atsirado papildomų išlaidų, susijusių su šalių sūnaus ugdymu, saviraiškos pomėgiais ir pan., vaiko poreikiams tenkinti reikia daugiau lėšų, ir 101 Eur (350 Lt) dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Iš ieškovo pateiktos skaičiuoklės teismas matė, kad abiejų tėvų šalių nepilnamečiam vaikui per mėnesį reikalinga suma yra 500 Eur.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas pateikė įrodymus dėl realaus 500 Eur išlaidų patyrimo, vertino, kad pavykus atsikratyti viršsvorio šalių sūnui sporto treniruotės yra būtinos, pripažino reikalingas lėšas laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, mokymo priemonėms, aprangai ir avalynei įsigyti. Taigi, teismas nesuabejojo ieškovo nurodytų išlaidų būtinumu. Teismas pripažino, kad ieškovas patiria išlaidas komunaliniams mokesčiams tenkančias vaikui, apmokėti.
6. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas paminėjo, kad ieškovo gaunamos pajamos sudaro 900 Eur per mėnesį. Atsakovė šiuo metu nedirba ir jokių pajamų negauna, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo įvertinti savo galimybes teikti išlaikymą vaikui, ji yra jauna, darbinga, nėra jokių duomenų apie jos sumažėjusį, apribotą darbingumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų, kitų išlaikytinių neturi, todėl teismas pripažino, kad atsakovė turi visas galimybes suteikti sūnui ne tik minimalius sūnaus poreikius patenkinantį išlaikymą. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas padidino iš atsakovės priteistą išlaikymo sumą iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šalių sūnaus pilnametystės.
7. Teismas sumažino atsakovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 500 Eur, ir atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 15 d. sumažinant priteistą 250 Eur išlaikymo dydį iki 140 Eur bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, buvo šališkas, dėl to padarė neteisingas ir neteisėtas išvadas, neteisingai nustatė patį ginčo dalyką.
8.2. Ieškovas, prašydamas padidinti išlaikymo dydį net tris kartus, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tris kartus padidėjusius vaiko poreikius, nepateikė. Teismas neanalizavo kiek išlaidų šiuo konkrečiu atveju reikalinga šalių sūnaus rūbams, nevertino, kokios sveikatos palaikymo priemonės būtinos už 30 Eur per mėnesį, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė ir jos mama perka vaistus sūnui. Nepagrįstai teismas priskyrė ir 50 Eur išlaidas specialiems maisto papildams ir sporto reikmenims, ieškovas nepagrindė šių išlaidų buvimo ir būtinumo. Teismas nesiaiškino, kiek laiko šalių vaikas lanko sporto treniruotes ir ar vartoja maisto papildus. Ieškovas visiškai nepagrindė išlaidų, susijusių su mokyklos lankymu, nors ir nurodė, jog vaikui reikalingi 25 Eur per mėnesį uniformai, pratyboms, kitoms kanceliarinėms prekėms. Ieškovas nepagrįstai priskyrė 30 Eur per mėnesį ir vaikui tenkančią būsto išlaikymo dalį, kadangi būsto užtikrinimas yra tėvų pareiga, būste gyvena ne tik vaikas, bet ir tėvas.
8.3. Atsakovė byloje yra pateikusi duomenis, jog ir ji prisideda pirkdama vaikui vaistus, higienos priemones, telefoną, kiekvienais metais vaikui atvykus pas atsakovę teikia visišką išlaikymą vaikui, nuperka vaikui rūbus, avalynę, laisvalaikio pramogas, todėl jų neįvertinus apeliantei kyla pagristų abejonių ne tik sprendinio pagrįstumu, bet ir teismo šališkumu. Be to, apeliantės teigimu, teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovas už šalių nepilnametį vaiką gauna iš valstybės po 50 Eur kas mėnesį, šia suma, apeliantės nuomone, turėtų būti mažinamas išlaikymas. Teismas nevertino atsakovės išsilavinimo, tiesiogiai darančio įtaką galimybei rasti darbo, jos sveikatos būklės, kadangi atsakovė buvo patyrusi nugaros traumą, ir tai apriboja jos ir taip mažas galimybes gauti nekvalifikuotą darbą.
8.4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji turėjo įvertinti savo galimybes teikti išlaikymą vaikui, privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Byloje buvo teikiami apskaičiavimai dėl vaikui išlaikyti būtinos sumos ir ieškovo nurodytų konkrečių išlaikymui prašomų sumų nepagrįstumo. Šiuo atveju teismas nepagrįstai perkėlė visą įrodinėjimo naštą ne ieškovui, bet atsakovei, kuri negyvena su sūnumi. Apeliantė nurodo, kad teismas nepasisakė apie atsakovės turtinę padėtį, jos turimą išlaikymo įsiskolinimą, nevertino atsakovės nurodytų išlaidų pragyventi.
8.5. Teismas nepagrįstai atsakovės patirtas 850 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažino iki 500 Eur. Atsakovės prašoma priteisti 850 Eur išlaidų suma yra daugiau nei 6 kartus mažesnė už Rekomendacijoje numatytą maksimalų jų dydį ir beveik 11 kartų mažesnė už pirmosios instancijos teismo nustatytą dydį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.
9.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo sumą. Sūnus yra (duomenys neskelbtini), nuolat augantis paauglys, sportuojantis, lankantis mokyklą, todėl jo poreikių tenkinimas turi būti toks, kad būtų patenkinti ne tik patys būtiniausi, gyvybę palaikantys poreikiai, tačiau ir tie, kurie užtikrina jo kaip asmenybės vystymąsi, tobulėjimą, lavinimąsi, bendravimą. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino jos finansinės padėties, tačiau keista, kaip būdama bedarbė sugeba apmokėti tokias patiriamas išlaidas. Ieškovo nurodoma 500 Eur per mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalinga suma yra visiškai pagrįsta.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovo pateiktame išlaidų apskaičiavime nurodytų išlaidų ir jų dydžio pagrįstumą bei poreikį pirkti sūnui drabužius, avalynę bei šių daiktų kainą iš dalies savo tvirtinimais apie patirtas didžiules išlaidas susitikimo su sūnumi metu Vokietijoje patvirtino pati apeliantė. Apie būtinybę sūnui įsigyti daugiau ir geresnių drabužių, avalynės, lankyti sporto salę, apie teigiamą sporto poveikį jo psichologinei būklei numetus daug svorio, apie veido odos problemas ir būtiną gydymą, vaistų kainas išsamiai pasisakė posėdžio metu liudytoja R. K.. Teismai pripažįsta pagrįstomis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti ir dalį išlaidų per mėnesį už komunalinius mokesčius. Teismas nenustatė pagrindo abejoti ieškovo nurodytu išlaidu būtinumu. Ieškovui, su kuriuo gyvena nepilnametis sūnus, tenka ir įvairios kitos būtinos išlaidos – sūnui pagal jo amžių ir besikeičiančius poreikius reikia įrengti kambarį, pritaikyti baldus, pirkti patalynę, rankšluosčius, indus ir pan., skirti lėšų draugų gimtadienio dovanoms ar kokiai kitai nenumatytai reikmei. Atsakovės patirtos išlaidos sūnaus kelionei pas ją ir atgal negali būti laikomos prisidėjimu prie sūnaus poreikių tenkinimo.
9.3. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovė turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Atsakovė, nesutikdama su prašomu priteisti išlaidų dydžiu, nepaneigė išaugusių vaiko poreikio fakto, nenurodė konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingu išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimu, patvirtinančių vaikui reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nurodė ieškovas. Teismo sprendimu išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam šalių sūnui į ateitį, todėl nebetenka prasmės apeliantei įrodinėti buvusią sunkią turtinę padėtį ar anksčiau skaudėjusią nugarą.
9.4. Teismo sprendimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra pagrįstas ir teisingas, nes jos nurodytos patirtos 850 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra žymiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
13. Minėta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimu sūnaus išlaikymui iš atsakovės priteista po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vaiko tėvas kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo nuo 101,37 Eur iki 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – vaiko išlaikymui iš atsakovės priteisė po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
14. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
15. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
16. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir jų paaiškinimus, sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 101,37 Eur yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada.
18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovas, prašydamas padidinti išlaikymo dydį net tris kartus, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, tris kartus padidėjusių vaiko poreikių nepateikė, o teismas net neanalizavo, kiek išlaidų šiuo konkrečiu atveju reikalinga šalių sūnaus rūbams, mokyklos reikmenims, sveikatos palaikymo priemonėms, specialiems maisto papildams. Apeliantės teigimu, ieškovas nepagrįstai priskyrė 30 Eur per mėnesį ir vaikui tenkančią būsto išlaikymo dalį, kadangi būsto užtikrinimas yra tėvų pareiga, būste gyvena ne tik vaikas, bet ir tėvas. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
19. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog nereikia įrodinėti, kad augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 500 Eur suma per mėnesį: išlaidos pavasarinei, vasarinei, rudeninei, žieminei aprangai sudaro 70 Eur; sportui (sporto salei, specialiems maisto papildams) – 50 Eur; higienai ir medicinai – 60 Eur; mokyklinėms reikmenims, maitinimui mokykloje, telefono, kompiuterio sąskaitoms apmokėti, kišenpinigiams – 100 Eur; išlaidos maistui –150 Eur; išlaidos, skirtos vaiko laisvalaikiui, papildomam ugdymui – 40 Eur; komunalinės bei kitos paslaugos, tenkančios sūnui –30 Eur. Išanalizavęs ir įvertinęs ieškovo nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgęs į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovo paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimas yra būtinas.
20. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vertino, kad po šalių sūnui skirto išlaikymo priteisimo praėjo beveik penkeri metai, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiam vaikui augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės argumentus, išsamiai analizavo vaiko poreikius, nurodytus poreikių apskaičiavimo lentelėje, jose nurodytų sumų realumą, atsižvelgė į visuotinai žinomas kainas, į vaiko amžių, todėl pagrįstai sprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama 500 Eur suma. Pastebėtina ir tai, kad pati apeliantė pripažįsta, jog vaiko poreikiai išaugo.
21. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas vaiko išlaikymui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodomos išlaidos yra būtinosios, įprastos, todėl neracionalu reikalauti iš ieškovo pateikti visas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio.
22. Apeliacinis teismas pažymi, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Pažymėtina ir tai, kad šalių sūnus gyvena su tėvu, kuriam tenka kasdieniniai sūnaus aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai. Atsakovė su tokiomis ieškovo nurodytomis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti nesutinka, tačiau šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Visa tai apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, kad priteistas išlaikymas buvo padidintas pagrįstai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, susijusius su ieškovo pateiktu sūnaus 500 Eur sumos poreikių apskaičiavimu.
23. Apeliantė tvirtina, kad teismas neįvertino papildomų tikslinių 50 Eur (nuo 2020 m. – 60 Eur), vaikui mokamų pajamų iš savivaldybės. Šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
24. Pažymėtina, kad šios išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
25. Teismas taip pat pastebi, kad, kaip minėta, aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl, jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.
26. Apeliantė nurodo, kad teismas nepasisakė apie atsakovės turtinę padėtį, jos turimą išlaikymo įsiskolinimą, nevertino atsakovės nurodytų išlaidų pragyventi. Apeliantė apeliuoja ir tai, kad teismas nevertino jos išsilavinimo, tiesiogiai turinčiam įtaką galimybei rasti darbą, jos sveikatos būklės, nes atsakovė buvo patyrusi nugaros traumą, kas apriboja jos ir taip mažas galimybes gauti nekvalifikuotą darbą.
27. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
28. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
29. Teismo vertinimu, vien tas faktas, jog atsakovė oficialiai nedirba, kad nėra įgijusi tinkamo išsilavinimo, praeityje turėjusi sveikatos problemų, savaime nesudaro pagrindo sumažinti teismo priteistiną išlaikymo sumą. Nors atsakovė oficialiai nedirba, tačiau akivaizdu, kad ji tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, sūnui atvykus pas atsakovę į Vokietiją ji 2018 metais išleido apie 400 Eur, o 2019 metais – apie 690 Eur. Šiais metais atsakovė sūnaus išlaikymui perveda didesnę, nei priteista (101 Eur) – 170 Eur sumą, tokiu būdu ji grąžina iki 2019-06-06 susidariusį 4472,48 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nurodo, jog ji yra bedarbė, tačiau advokatui pirmosios instancijos teisme sumokėjo 850,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovei nustatytas (ne)darbingumo lygis dėl sveikatos problemų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantė yra darbingo amžiaus, jai nėra nustatytas neįgalumas, ji turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti darbą, gauti reguliarias pajamas, pakankamas ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir nepilnamečiam vaikui išlaikyti.
30. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovės pateikta sąskaita už teisines paslaugas apylinkės teisme nedetalizuota, įvertinęs bylos sudėtingumą, surašyto atsiliepimo apimtį bei turinį, atsižvelgdamas teismo posėdžių trukmę, kuriuose atstovavo atsakovės atstovas, sprendė, jog atsakovės prašoma priteisti 850 Eur išlaidų teisinėms advokato paslaugoms apmokėti suma yra aiškiai per didelė, todėl ją sumažino iki 500 Eur. Apeliantė nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų sumažinimu.
31. Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
32. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktas).
33. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad nepateikta sąskaitos už teisines paslaugas detalizacija, įvertinus į šios bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų pateiktam atsiliepimui į ieškinį surašyti bei atsakovę konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo pozicijai dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų.
34. Dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako.
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 200,00 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 200,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokatės pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.