Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovės J. M. atstovui advokatui Alvydui Krištupui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei J. M. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, vaiko gimimo liudijimo kopija) nustatyta, jog ieškovas V. S. ir atsakovė J. M. (K.) yra nepilnamečio R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1422-832/2014 nepilnamečio R. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. S., o iš motinos J. M. (K.) priteistas išlaikymas sūnui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo 2014 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovas eilę metų nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui priteisimo piėmimo dienos iš esmės vienas išlaikė šalių sūnų R.. Iš byloje esančios antstolio Svajūno Degimo pateiktos informacijos matyti, kad vykdomas priverstinis išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1422-832/2014 ir 2019-06-06 dienai išlaikymo slola yra 4472,48 Eur. Ieškovas ir atsakovė yra jauni, sveiki, darbingi. Šalių sūnui 2019-10-30 sukaks 15 metų. Vaikas turi problemų dėl antsvorio, aknės. Ieškovas ir šalių nepilnametis sūnus gyvena Lietuvoje, atsakovė nuo 2017 metų gyvena Vokietijoje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Įstatymų leidėjas nustatė, kad užtikrinant vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, turi būti nepažeidžiami jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

Ieškovas ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais jo ir atsakovės sūnaus R. S. poreikiais. Po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui nustatymo priėmimo praėjo daugiau nei penki metai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Šalių sūnus R. S. neabejotinai paaugo (iš mažamečio iki paauglystės), tuo pačiu išaugo ir jo poreikiai maitinimui, įvairesnei aprangai, pramogoms, ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui ir kitoms reikmėms. Šalių sūnus mokosi mokykloje. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, jam be abejo reikalingas be įprastinių mokymosi reikmenų, kompiuteris, kuris yra įgytas ieškovo lėšomis, jam taip pat reikalingi drabužiai, apavas. Ieškovo ir atsakovės sūnus R. S. gyvena kartu su savo tėvu – ieškovu byloje, kuris tenkina ir vaiko poreikį būstui, poreikius vaiko maitinimui, aprangai, ugdymui, sveikatai ir kt. Be to, keičiasi šalies pragyvenimo lygis, didėja kainos. Akivaizdu, kad nuo 2014 m. liepos 3 d., praėjus daugiau nei penkiems metams, vaikas išaugo ir atsirado papildomų išlaidų, susijusių su šalių sūnaus ugdymu, saviraiškos pomėgiais ir pan., vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir 101 Eur (350 Lt) dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Be to, per tą laiką padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Lietuvos ekonominės padėties pokyčiai, nacionalinės valiutos pasikeitimas nuo 2015-01-01 taip pat neabejotinai pakeitė ir padidino vaiko išlaikymui ir jo ugdymui reikalingų lėšų apimtį.

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Šiuo atveju ieškovas pateikė nepilnamečio sūnaus R. vieno mėnesio išlaikymui skirtų išlaidų skaičiuoklę, iš kurios matyti, kad išlaidos pavasarinei, vasarinei, rudeninei, žieminei aprangai sudaro 70 Eur; sportui (sporto salei, specialiems maisto papildams) – 50 Eur; higienai ir medicinai – 60 Eur; mokyklinėms reikmenims, maitinimui mokykloje, telefono, kompiuterio sąskaitoms apmokėti, kišenpinigiams – 100 Eur; išlaidos maistui –150 Eur; išlaidos, skirtos vaiko laisvaikiui, papildomam ugdymui – 40 Eur; komunalinės bei kitos paslaugos, tenkančios sūnui –30 Eur. Iš ieškovo pateiktos skaičiuoklės matyti, kad iš viso iš abiejų tėvų šalių nepilnamečiam vaikui per mėnesį reikalinga suma –500 Eur.

Teismas, vertindamas abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, kad ieškovas teismui pateikė įrodymus dėl realaus aukščiau paminėtų išlaidų patyrimo. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad šalių sūnus lanko sporto treniruotes dėl to, kad turi viršsvorio, todėl turi specialių poreikių, susijusių su sveikata, ugdymu. Kadangi šalių sūnui patinka lankyti tokias treniruotes sporto salėje, matomi teigiami pokyčiai - sūnus neteko daug svorio, negalima riboti šių išlaidų, kad užtikrinti vaiko gerą psichologinę būseną. Vaiko ugdymo procesas turi būti užtikrinamas nepertraukiamai, todėl mokymo priemonėms reikalingos lėšos. Būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti vaikas taip pat turi būti aprūpinamas vaiko amžių atitinkančia apranga ir avalyne. Įvertinus bylos duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti ieškovo nurodytų išlaidų būtinumu. Be to, nesant įrodymų, kad vaikui kompensuojamas visų vaistų ar vitaminų įsigijimas, taip pat įvertinus, kad apskaičiuotos išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai nėra itin didelės (30 Eur), jos pripažintinos vaikui būtinomis. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. birželio 6 d. išrašo ir pažymos apie deklaruota gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovui V. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovas su sūnumi ir yra deklaruota nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta.Teismas atmeta atsakovės atstovo argumentus, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti dalį komunalinių mokesčių, tenkančių vaikui. Akivaizdu, kad ieškovas realiai patiria tokias išlaidas. Visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti skiriamas dėmesys ir vaiko bendravimui, jo laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams. Kadangi R. S. lanko mokyklą, nėra pagrindo abejoti, kad mokyklos renginiams, šventėms, organizuojamoms ekskursijoms renkamos piniginės lėšos. Taip pat nėra pagrindo abejoti, jog užtikrinant vaiko fizinį aktyvumą susidaro išlaidų vaiko laisvalaikio reikmenims, racionalioms, vaiko amžių atitinkančioms pramogoms, atostogoms ir susidaro išlaidų konkrečių vaiko gabumų, gebėjimų lavinimui, jo kultūriniam ir užklasiniam ugdymui. Įvertinus socialiniams poreikiams, laisvalaikiui ir lavinimui skirtų išlaidų dydžius ieškovo nurodyta vienam mėnesiui tenkanti šių išlaidų suma (40 Eur) nepripažintina neprotingai didele ir nebūtina.

Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovas nuolat rūpinasi kasdiene buitimi, vaiko sveikata, turi sekti vaiko ugdymą, vesti jį į užsiėmimus sporto klube, skirti laiką laisvalaikio praleidimui.

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Kaip paminėta, ieškovo gaunamos pajamos sudaro 900 Eur per mėnesį, tai patvirtina pažymos apie gaunamas pajamas.

Iš 2014m. liepos 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo matyti, kad atsakovė nedirbo, kai buvo sprendimas priimtas, šiuo metu taip pat nedirba ir negauna jokių pajamų. Spręsdamas dėl atsakovės turtinės padėties teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė turėjo įvertinti savo galimybes teikti išlaikymą vaikui, ji yra jauna, darbinga, nėra jokių duomenų apie jos sumažėjusį, apribotą darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovė dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų. Atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Todėl darytina išvada, kad atsakovė turi visas galimybes suteikti sūnui ne tik minimalius sūnaus poreikius patenkinantį išlaikymą. Atsakovė gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis. Iš jos veiksmų nesimato noro užtikrinti vaikui bent minimalų išlaikymą, priteistą 2014-07-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu. Atsakovė nuo 2017 metų gyvena Vokietijoje, registruota darbo biržoje tik nuo 2019, nėra duomenų, kad ji intensyviai nuo 2014 metų ieškojo pastovaus nuolatinio darbo, o jeigu jį ir turi užsienyje, nes kažkaip ten gyvena jau dviejus metus, darytina išvada, kad ten dirba nelegaliai, todėl negali parodyti oficialių pajamų, slepia savo darbines pajamas, t. y. turi galimybių dirbti ir užsidirbti. Atsakovės nurodytos aplinkybės nepripažintos paneigiančiomis jos pareigą teikti nepilnamečiam sūnui tinkamą išlaikymą. Atsakovė, išreikšdama savo poziciją procesiniuose dokumentuose, bei jos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog neneigia vaiko poreikių pasikeitimo per penkis metus fakto, tačiau nesutinka, jog poreikių pasikeitimas padidėjo net trigubai. Atsakovė, nesutikdama su prašomu priteisti išlaidų dydžiu, nepaneigė išaugusių vaiko poreikio fakto, nenurodė konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos mažesnės išlaikymosumos, negu nurodė ieškovas. Teismo nuomone, atsakovė kaip vaiko motina turėtų būti suinteresuota daugiau nei minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovės netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą (papildomą, kitą geriau apmokamą) ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.

Įvertinus nurodytų duomenų visumą apie R. S. amžių, lankomą ugdymo įstaigą, ugdymo ir laisvalaikio poreikius, taip pat poreikius aprangai, maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra iš esmės objektyviai padidėję ir teismas konstatuoja, kad vaiko poreikiams patenkinti abiem tėvams tenkanti suma yra 500 Eur per mėnesį ir yra pagrindas padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymo sumą iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šalių sūnaus R. S. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu tuo nebus pažeistas CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečio vaiko poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovui išaiškintina, kad vaiko išlaikymui gautas sumas jis gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš kitos šalies priteisia bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šioje byloje už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį mokėtinas 40,23 Eur žyminis mokestis (250 Eur – 101 Eur) x 3 proc.) x 75 proc.), nuo jo ieškovas atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis,83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš dalies tenkinus ieškinį, laikytina, kad patenkinta 83 procentai ieškinio reikalavimų (prašyta padidinti išmokų dydį 199 Eur, o jis padidintas 149 Eur). Dėl to, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai iš atsakovės valstybės naudai priteistas žyminis mokestis sumažintinas iki 33,39 Eur (40,23 Eur x 83 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas patyrė byloje 450 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atsakovė byloje patyrė 850 Eur išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tačiau pažymėtina, jog Rekomendacijos nustato ne tik maksimalius priteistinus dydžius, tačiau kartu įtvirtina priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus (2 punktas), tarp kurių yra ir bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, advokato darbo laiko sąnaudas, turto ar pinigų sumų dydis (priteistinų ar ginčijamų) ir kita. Be to, visais atvejais nagrinėjant klausimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme priteisimo, turi būti atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 850 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Į bylą pateiktą sąskaita už teisines paslaugas nedetalizuota. Įvertinus bylos sudėtingumą, surašyto atsiliepimo apimtį bei turinį, atsižvelgiant teismo posėdžių trukmę, kuriuose atstovavo atsakovės atstovas, laikytina, jog atsakovės prašoma priteisti išlaidų teisinėms advokato paslaugoms apmokėti suma yra aiškiai per didelė, ir teismo vertinimu ši suma turėtų būti sumažinta iki 500 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei ieškovo atmestų reikalavimų, kurie sudaro 17 procentų ieškinio sumos apimtį, atsakovei iš ieškovo priteistina 85 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovui iš atsakovės priteistina 373,50 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Įskaičius šalių vienarūšius reikalavimus dėl teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 288,50 Eur (373,50 Eur –85 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 –265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1422-832/2014 priteisto iš atsakovės J. M. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019-06-10 iki R. S. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių nepilnamečio vaiko R. S. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 288,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 33,39 Eur (trisdešimt tris eurus 39 ct) žyminį mokestį.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusi teismą.