- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-1030-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17177-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- I. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant į nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskiriant ieškovę nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ja, be kita ko, atsakovas įsipareigojo mažamečiam sūnui teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2014 m. kovo 27 d.) iki sūnaus pilnametystės, sumokant į nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Šiuo metu vaikui yra dešimt metų, jis lanko mokyklą, atsirado su tuo susijusių papildomų išlaidų, su amžiumi padidėjo kasdieniai vaiko poreikiai. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 563,5 Eur suma (pietūs mokykloje – 40 Eur (2 Eur per dieną), maistas namuose – 120 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis – 45 Eur, televizija ir internetas – 20 Eur, apranga ir avalynė – 100 Eur, lavinimas (knygos, kanceliarinės prekės, pratybos) – 60 Eur, kelionės į mokyklą ir atgal išlaidos (lengvatinis mėnesinis viešojo transporto bilietas) – 6 Eur, (duomenys neskelbtini) treniruočių mokestis – 20 Eur, laisvalaikis – 35 Eur, higienos prekės – 35 Eur, gyvybės draudimas – 35 Eur, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – 35 Eur metinis mokestis, išlaidos vaiko laisvalaikiui ir gyvenimo kokybei gerinti – 30 Eur). Be to, kiekvieną mėnesį atsiranda papildomų išlaidų vaikui, pavyzdžiui, lankomasi pas gydytojus, įsigyjami neplanuoti daiktai. Ieškovės gaunamos pajamos – 505 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Ieškovė serga (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Liga riboja ieškovės galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, kadangi ne visus darbus ji yra pajėgi dirbti. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirba, neturi daugiau nepilnamečių vaikų. Atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti didesnį išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė iš dalies nesutinkantis su ieškiniu. Atsakovas teigė, kad šiuo metu vaiko poreikių patenkinimui užtektų 280 Eur per mėnesį, todėl kiekviena iš šalių turėtų teikti 140 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 417 Eur, atsakovas neturi kilnojamojo, nekilnojamojo turto, santaupų, turi sveikatos problemų, įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Atsakovas nevengia išlaikyti savo vaiko, pagal galimybes teikia išlaikymą ir net kartais didesnį nei yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teisinga ir sąžininga iš atsakovo priteistina išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma yra 140 Eur, kurią atsakovas turėtų realią galimybę mokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu patenkino ieškinį: pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. P. dydį – priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2018 m. spalio 9 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir sumokant į nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskiriant ieškovę nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės; priteisė iš atsakovo valstybei 40 Eur žyminį mokestį ir 6,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad po Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis – po santuokos nutraukimo ieškovė tapo neįgali, yra tik iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, atsakovas nebeturi Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 nurodytų įsiskolinimų antstolei R. G. (235,4 Eur), Kelių policijos valdybai (1 158,48 Eur), atsakovas neįrodė įsiskolinimų draugams (apie 900 Eur) ir 1 000 Eur vartojimo kredito. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas turi sveikatos problemų (skundžiasi nugaros skausmais), tačiau nėra neįgalus ir pripažintas tik iš dalies darbingu, be to, dirba (duomenys neskelbtini), kilnoja ir nešioja įvairias siuntas, turi pakankamai laisvo laiko – užsiima (duomenys neskelbtini), profesionaliai sportuoja (dalyvauja varžybose Lietuvoje ir užsienyje), t. y. turi galimybių/pakankamai laiko susirasti ir dirbti papildomą darbą. Teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo sąžiningas šios bylos nagrinėjimo teisme metu ir sąmoningai teikė tik jam palankią informaciją apie turtinę padėtį. Teismas nurodė netikintis atsakovo teiginiais, kad nemažų finansinių išteklių reikalaujanti sportinė veikla – (duomenys neskelbtini) – jam yra nemokama, nes nepateikti šį teiginį pagrindžiantys įrodymai. Teismas, nustatęs, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo (ieškovė tapo neįgali ir 50 procentų darbinga), o atsakovo – iš esmės pagerėjo (nebeturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, užsiima daug laisvo laiko ir nemažų finansinių išteklių reikalaujančia sportine veikla, naudojasi ne valstybės garantuojama teisine pagalba, nors tokia pagalba naudojosi santuokos nutraukimo byloje), padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas padidinti iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydį. Teismas sprendė, kad nepateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas negali teikti didesnio išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui, atsakovas yra jaunas ir darbingas, turi šiuo metu paklausią (duomenys neskelbtini) profesiją.
6. Teismas pažymėjo, kad po Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 priėmimo praėjo beveik penkeri metai, šalių nepilnametis sūnus šiuo metu jau yra beveik vienuolikos metų – tokio amžiaus, kai, kaip ir bet kuris kitas vaikas, sparčiai vystosi, dėl ko natūraliai didėja vaiko fiziniai, protiniai, doroviniai ir socialiniai poreikiai. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina 500 Eur dydžio suma, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat tokio amžiaus ir sveikatos būklės (sveikas, specialių poreikių neturi) nepilnamečio vaiko interesus, iš esmės yra pagrįsta ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, protingus šalių sūnaus amžiaus vaiko poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, vadovaudamasis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo didinant jį iki 250 Eur yra visiškai pagrįstas, ne per didelis, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą ir padidinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. P. dydį, atsakovui nepilnamečio sūnaus A. P. išlaikymui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 140 Eur iki sūnaus pilnametystės; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo išvada apie iš esmės pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė ir nėra esmingai pagerėjusi.
1.2. Teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes priteisus iš atsakovo 250 Eur, jam pragyvenimui lieka vos 167 Eur.
1.3. Nepagrįstai nurodyta, kad po Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis. Aplinkybė, kad galbūt ieškovė tapo neįgali, automatiškai nereiškia, jog jos turtinė padėtis tapo prastesnė ir dėl nustatyto neįgalumo sumažėjo jos gaunamas atlygis. Priešingai, ieškovės turtinė padėtis tapo ir yra geresnė nei atsakovo, ieškovės liga neturi įtakos jos gaunamoms pajamoms, todėl teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Nėra duomenų ir įrodymų, kad ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, o atsakovo – iš esmės pagerėjusi. Ieškovė net neįrodinėjo, kad jos turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, o atsakovo pagerėjo, nors tokią pareigą turėjo (CPK 12, 178 straipsniai).
1.4. Nukrypta nuo kasacinio teismo išaiškinimo, kad išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nors atsakovas nepateikė įrodymų apie įsiskolinimus draugams, vartojimo kreditą, tačiau skolų antstolei R. G. (235,4 Eur) ir Kelių policijos valdybai (1 158,48 Eur) padengimas reiškia tik nedidelį atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, bet nereiškia atsakovo turtinės padėties pagerėjimo iš esmės.
1.5. Nevertinta, kad atsakovo išsilavinimas yra vidurinis ir būtent ši aplinkybė bei sveikatos būklė jam riboja galimybę susirasti geriau apmokamą dabą. Be to, nesuprantami teismo argumentai dėl galimybės nešioti ir kilnoti įvairias siuntas, neaišku, kokią tai turi įtaką apsprendžiant atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas vykdo (duomenys neskelbtini), bet ne krovinių nešiko pareigas.
1.6. Teismo argumentai, kad atsakovas turi pakankami laiko, nes užsiima (duomenys neskelbtini) – profesionaliai sportuoja, dalyvauja varžybose, t. y. turi pakankamai laiko susirasti papildomą darbą, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Nėra pateikta objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovas gautų pajamas iš sporto. Atsakovas neužsiima profesionaliu sportu, sportuoja dėka trenerio geranoriškumo, suteiktos galimybės nemokamai sportuoti, dėl būtinybės stiprinti nugaros ir viso kūno raumenis tam, kad būtų slopinami nugaros skausmai, būtų mažesnės sveikatos problemos. Be to, teismas siekė perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, pagal kurią jis turėjo paneigti ir įrodyti, kad papildams ir sportui neskiria lėšų, t. y. atsakovas privalėtų įrodinėti neiginį. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) darbą ir jo darbo valandų skaičius kartais viršija 8 valandas per parą. Atsakovo dviejų valandų trukmės 2–3 treniruočių per savaitę skaičius negali patvirtinti, kad atsakovas turi laisvo laiko ir gali dirbti papildomą darbą.
1.7. Neįvertinta, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pripažino ir neneigė fakto dėl atsakovo sveikatos problemų, susijusių su nugara. Ieškovė, žinodama atsakovo sveikatos problemas, siekė suklaidinti teismą, taip eliminuodama vieną iš veiksnių, kuris jam neleidžia susirasti geriau apmokamą darbą.
1.8. Neatsižvelgta, kad atsakovo nesąžiningumą paneigia faktas, jog jis savanoriškai nuo 2017 metų pabaigos nepilnamečiam sūnui teikia didesnį išlaikymą nei priteistas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 – po 140 Eur kas mėnesį.
1.9. Šioje byloje teisinės paslaugos atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, buvo teikiamos nemokamai, todėl teismo argumentai ir motyvai, susiję su teisinės pagalbos atskovui teikimu, negali būti pagrindu konstatuoti pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį.
1.10. Įrodymai vertinti selektyviai, išimtinai ieškovės naudai, taip pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
1.11. Neįvertinta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur sūnaus išlaikymui, tačiau pačios ieškovės gaunamas atlyginimas yra 504,91 Eur. Žinant aplinkybę, kad būtina apmokėti komunalines išlaidas, taip pat minimaliems poreikiams tenkinti būtinas išlaidas, akivaizdu, kad pati ieškovė ta pačia apimtimi negalėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovo suma vaiko išlaikymui yra per didelė ir jos priteisimas iš atsakovo reikštų tėvų lygiateisiškumo principo pažeidimą.
Atsiliepimas
1.12. Pažeistos CPK 185 įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, nes, nesant įrodytam esminiam vaiko poreikių pasikeitimui, išlaikymas padidintas 2,5 karto. Be to, teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė visus atsiliepime į ieškinį nurodytus atsakovo argumentus, susijusius su vaiko poreikiams būtinu išlaikymo dydžiu (CPK 270 straipsnio 4 dalis). 120 Eur per mėnesį suma maistui yra per didelė, atsakovas sutinka, jog 100 Eur suma (po 50 Eur kiekvienai iš šalių) yra pakankama užtikrinti vaikui pilnavertį maitinimą. Ieškovė nepateikė įrodymų argumentams, kad už butui teikiamas komunalines paslaugas per mėnesį patiriamos 90 Eur išlaidos, už internetą ir televiziją yra mokama 20 Eur per mėnesį, pagrįsti. Laikant šiuos ieškovės argumentus įrodytais, kiekvienai iš šalių tenkanti vaikui teiktino išlaikymo dalis, susijusi su komunalinėmis paslaugomis, yra 22,5 Eur, su televizijos ir interneto paslaugomis – 5 Eur. Ieškovės argumentas, jog vaiko aprangai ir avalynei vidutiniškai išleidžiama 100 Eur per mėnesį, prieštarauja logikai. Atsakovo vertinimu, protingumo kriterijus atitinkanti suma vaiko aprangai ir avalynei per mėnesį sudarytų 40 Eur, todėl šalys turėtų prisidėti po 20 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodoma vaiko lavinimui išleidžiama 60 Eur per mėnesį suma yra nepagrįsta ir neprotinga. Pagrįsta suma galėtų sudaryti 20 Eur, t. y. po 10 Eur kiekvienai iš šalių. Teismas neįvertino, kad ieškovės argumentai dėl įsigyto televizoriaus ir telefono nereiškia, jog šie daiktai išimtinai naudojami tik vaiko interesais, be to, tai yra vienkartiniai pirkiniai, kuriems nereikalingos kasmėnesinės įmokos. Atsakovas sutinka dėl kelionės į mokyklą ir atgal mėnesinių 6 Eur išlaidų. Pasinaudojus neformaliojo vaikų švietimo krepšelio suma, šalys kartu už (duomenys neskelbtini) treniruotes turėtų skirti ne 20 Eur, o 5 Eur. Be to, teismas nevertino šiuo metu vaikui mokamų 50 Eur, o tai sudarė prielaidas ieškovei praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovės pasirinkimas drausti vaiką gyvybės draudimu yra priimtas vienašališkai, nesitarus su atsakovu, juo labiau, kad vaikas yra draudžiamas draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Atsakovas sutinka, kad vaiko laisvalaikiui būtinos atitinkamos išlaidos, neprieštarauja dėl 20 Eur per mėnesį tokių išlaidų, t. y. po 10 Eur kiekvienai iš šalių. Išlaidos vaiko higienai nepatiriamos kiekvieną mėnesį, todėl protinga higienai turimų išlaidų suma galėtų sudaryti 10 Eur. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad vaiko poreikiai padidėjo iš esmės. Ieškovė neįrodė ne tik esminių, bet ir naujų būtinų vaiko poreikių, nepagrindė šių išlaidų įrodymais, todėl teismo išvada, kad būtinieji vaiko poreikiai padidėjo, nėra įrodyta, motyvuota, pagrįsta, atitinkanti suformuotą teismų praktiką.
1.13. Nevertinta, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik vienkartinį prekių įsigijimą, nepatvirtina, jog nurodytas prekes būtina įsigyti kiekvieną mėnesį. Taip pat neatkreiptas dėmesys į tai, kad prekės įsigytos iš esmės prieš ieškinio teismui padavimą. Ieškovė nesąžiningai ir manipuliuodama vaiku siekia turtinės naudos sau. Toks ieškovės elgesys traktuotinas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise, kurią teismas turėtų atsisakyti ginti.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nors atsakovo išsilavinimas yra vidurinis, tai nėra esminis trukdis siekiant susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovas byloje nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis norėjo ir siekė susirasti finansiškai patrauklesnį darbą ar kitu būdu didinti savo pajamas.
2.2. Atsakovo teiginiai apie prastą sveikatos būklę neturi pagrindo, kadangi kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų, atsakovo fizinė forma yra nepriekaištinga.
2.3. Abejotini argumentai, kad atsakovui viena geriausių ir žinomiausių Kaune esančių advokatų kontorų teisinę pagalbą suteikė nemokamai.
2.4. Atsakovo nurodyta 100 Eur per mėnesį suma vaiko maitinimo išlaidoms būtų pernelyg maža, net jei ieškovė visuomet sūnui maistą gamintų namuose, tačiau tai yra neįmanoma dėl ieškovės užimtumo (darbo). Ieškovė detaliau neanalizuoja kitų apeliaciniame skunde atliktų atsakovo skaičiavimų, kadangi jie prasilenkia su realybe ir nėra pagrįsti įrodymais.
2.5. Ieškovės pateikti įrodymai dėl jos jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau teismas, nustatydamas poreikių apimtį, atsižvelgė į pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių visumą, tinkamai nustatė šalių nepilnamečio sūnaus tenkintinų poreikių apimtį.
2.6. Atsakovas nepaneigė išaugusių poreikių fakto. Jo samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti nepagrįstumą laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovo siekis išvengti padidėjusios pareigos vykdymo. Tai, kad atsakovas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
2.7. Aplinkybė, kad nėra duomenų (kvitų ir sąskaitų) apie kiekvieną ieškovės pirkinį, neįrodo, kad vaikas nenaudojo komunalinių paslaugų, interneto ir televizijos, aprangos ir avalynės, jam nereikėjo higienos priemonių ar pan. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė konkrečių įrodymų, koks išlaidų dydis būtų pagrįstas.
2.8. Ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti ir yra proporcingas vaiko tėvų turtinei padėčiai.
9. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/2014 nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečio sūnaus A. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, tėvas įsipareigojo nepilnamečiui sūnui teikti išlaikymą po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
13. 2018 m. spalio 9 d. I. P. kreipėsi į teismą dėl sūnui priteisto išlaikymo padidinimo iki 250 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Su sprendimu nesutinka atsakovas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino sūnaus poreikių pasikeitimą, šalių turtinę padėtį.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
15. Minėta, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteista po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vaiko motina kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 250 Eur.
16. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
17. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
18. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
19. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, vertino įrodymus, priteisė vaikui išlaikyti daugiau nei leidžia apelianto turtinė padėtis.
20. Atmestini apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, atsakovo atstovo paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), pagrįstai sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 101,37 Eur yra per mažas.
22. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus penkeriems metams, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nagrinėjamu atveju išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui buvo priteistas prieš penkerius metus, kuomet vaikas buvo šešerių metų amžiaus. Vaikui šiuo metu yra vienuolika metų. Nepilnametis šalių sūnus lanko gimnaziją, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio lanko (duomenys neskelbtini), dainuoja vokaliniame ansamblyje, dalyvauja olimpiadose, važiuoja į ekskursijas, lanko muziejus. Išlaikymas turi užtikrinti vaiko teisę į tinkamas vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Visa tai leidžia pripažinti, kad priteistas išlaikymas buvo padidintas pagrįstai.
23. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu 500 Eur šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiu. Jo nuomone, vaiko poreikiams patenkinti pakankama 280 Eur suma.
24. Pirmosios instancijos teismas analizavo vaiko poreikius, nurodytus ieškovės, nurodytų sumų realumą, atsižvelgė į visuotinai žinomas kainas, į vaiko amžių, į kitas nutarties 22 punkte paminėtas aplinkybes.
25. Apelianto teigimu, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, nepagrįstos įrodymais. Apeliantas revizuoja nepilnamečio vaiko poreikius – patiriamas išlaidas maistui, komunalinėms paslaugoms, būstui, laisvalaikiui, lavinimui, rūbams, avalynei, higienai. Apeliacinis teismas pažymi, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu teismas į sūnaus poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, nesutikdamas su pateiktomis išlaidomis sūnaus poreikių tenkinimui, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama 280 Eur suma.
26. Atmestini apelianto argumentai dėl šalių turtinės padėties nustatymo. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, vertino pateiktus įrodymus.
27. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad po santuokos nutraukimo ieškovei neįgalumo nustatymas (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), atsakovo įsipareigojimų padengimas ir jų nebuvimas leidžia pagrįstai pripažinti, kad šalių padėtis yra pasikeitusi.
28. Sutiktina su apeliantu, kad nežymus turtinės padėties pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytas ir kitas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį – tai vaiko poreikių išaugimas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, sutikdamas mokėti didesnį nei (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistas išlaikymas, tuo pripažįsta, jog vaiko poreikiai yra pasikeitę.
29. Atmestini apelianto argumentai, jog jo vidurinis išsilavinimas ir sveikatos būklė trukdo susirasti geriau apmokamą darbą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniam teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pastangas gauti didesnes pajamas, įrodymų, kad gauti geriau apmokamą darbą sutrukdė būtent sveikatos būklė.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sūnus gyvena su motina, kuriai tenka kasdieniniai sūnaus aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, įvertinus tėvų galimybes, 500 Eur išlaikymo suma nustatyta pagrįstai, iš apelianto priteistas 250 Eur išlaikymas nepažeis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.
32. Apeliantas nurodo, kad jis sūnui tekia didesnį išlaikymą nei priteista teismo sprendimu, o į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, jog tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
33. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
34. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
35. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.