Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2929-840/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-19
Bylos Nr.: e2-2929-840/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17177-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Joana Kvaselytė
Ieškovas: I. P.
Atsakovas: J. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2929-840/ 2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17177-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.4.1.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant ieškovei I. P.,atsakovui J. P.,atsakovo atstovui advokatui V. A. ir

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui J. P. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1. Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 28–34) prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo J. P. nepilnamečiui sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir sumokant į nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskiriant nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės ieškovę I. P..

II. Šalių pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovė I. P. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovas J. P. ir jo atstovas advokatas V. A. teismo posėdžio metu su ieškovės I. P. ieškiniu iš dalies sutiko, t. y. atsakovas J. P. sutiko nepilnamečiui sūnui A. P. kas mėnesį teikti 140,00 Eur dydžio išlaikymą, ir prašė ieškovės I. P. ieškinį tenkinti tik iš dalies.

III. Ieškinio argumentai

4. Ieškovės I. P. reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės nurodytais argumentais:

4.1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014 (b. l. 49–50) nutraukta ieškovės I. P. ir atsakovo J. P. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių: nustatyta mažamečio sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su motina I. P.; tėvas J. P. įsipareigojo mažamečiui sūnui teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt (101,37 Eur; pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, Tarybos Sprendimą 2014/509/ES ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr.851/2014 (1,00 Eur = 3,45280 Lt) nuo kreipimosi į teismą dienos (2014 m. kovo 27 d.) iki sūnaus pilnametystės, sumokant į nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.

4.2. Prašoma padidinti šalių nepilnamečiui sūnui A. P. iš tėvo – atsakovo – J. P. teismo priteisto išlaikymo dydį, kas mėnesį mokant po 250,00 Eur, nes situacija, lyginant ją su buvusia 2014 m. gegužės 12 d., t. y. su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra iš esmės pasikeitusi:

4.2.1. Šalių nepilnametis sūnus auga ir natūraliai didėja jo poreikiai. Santuokos nutraukimo metu sūnui buvo šešeri, o šiuo metu – beveik vienuolika (b. l. 44–45). Daugiau pinigų reikia ne tik maistui, rūbams, bet ir jo ugdymui, lavinimui, kokybiškam laisvalaikiui. Sūnaus poreikių tenkinimą patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 25–27, 36–40, 46, 48, 51–53, 139) – kasų kvitai, pažymos, sutartys, sąskaitos, mokėjimų kvitai, charakteristika. Tam, kad šiuo metu būtų patenkinti šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai, jo išlaikymui kas mėnesį turi būti skiriama maždaug apie 563,50 Eur (pietūs mokykloje, kadangi negauna nemokamo maitinimo, – 40,00 Eur (2,00 Eur per dieną); maistas namuose – 120,00 Eur; vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis – 45,00 Eur (nuoma – 215,00 Eur; komunaliniai mokesčiai – apie 90,00 Eur; televizija ir internetas – 20,00 Eur); apranga ir avalynė – 100,00 Eur (vaikas lanko krepšinio mokyklą, todėl jam reikalinga sportinė apranga: sportiniai bateliai, sportinės kojinės, sportiniai šortai, sportiniai marškinėliai, sportinės kelnės ir sportinis megztinis. Vasarą vaikui buvo nupirkti sportiniai bateliai „Nike“ ir sportinė apranga „Adidas“, iš viso: 56,91 Eur vertės); lavinimas – 60,00 Eur (knygos, kanceliarinės prekės mokyklai, pratybos); kelionės į mokyklą ir atgal – 6,00 Eur (lengvatinis mėnesinis viešojo transporto bilietas); krepšinio mokyklos treniruočių mokestis – 20,00 Eur (nuo 2016 m. rugsėjo lanko (duomenys neskelbtini); laisvalaikis (kinas, ekskursijos ir panašiai) – 35,00 Eur; higiena – 35,00 Eur; gyvybės draudimas – 35,00 Eur (draudimo laikotarpis: nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2028 m. rugsėjo 27 d.). Be to, skiriami pinigai vaiko laisvalaikiui ir gyvenimo kokybei gerinti: telefonui, kompiuteriui, televizoriui ir kitoms elektroninėms priemonėms bei baldams, kas vidutiniškai per mėnesį yra 30,00 Eur. Vaikas yra draustas ir nuo nelaimingų atsitikimų (metinis mokestis 35,00 Eur; draudimo laikotarpis: nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 22 d.). Pažymėtina, kad kiekvieną mėnesį atsiranda papildomų išlaidų vaikui, pavyzdžiui, lankomasi pas gydytojus, įsigyjami neplanuoti daiktai – rugsėjo vaikui buvo nupirktas televizorius ir jo stovas, iš viso: 430,27 Eur vertės. Berniukas yra sveikas, specialių poreikių neturi, tačiau yra išrankus maistui.

4.2.2. Prekių ir paslaugų kainos, lyginant su 2014 metais, ženkliai padidėjo.

4.2.3. Atsakovo J. P. nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamo išlaikymo –140,00 Eur, – ieškovės I. P. gaunamų pajamų – 505,00 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius (b. l. 41), 106,00 Eur neįgalumo išmokos ir valstybės vaikui mokamų pinigų – 30,00 Eur – šiuo metu yra per maža patenkinti visus būtiniausius šalių nepilnamečio sūnaus poreikius. Ieškovės gaunamų piniginių lėšų vos užtenka pragyvenimui. Ieškovė I. P. pripažino, kad šiek tiek padeda atsakovo J. P. motina. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir vertingo kilnojamojo turto ieškovė neturi, gyvena išsinuomotame būste. Nors ieškovė I. P. dirba, tačiau serga vilklige (lėtinė uždegiminė autoimuninė liga), po santuokos nutraukimo yra neįgali (b. l. 42–43), jai nustatytas 50,00 procentų darbingumo lygis, kas riboja ieškovės galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, kadangi ne visus darbus yra pajėgi dirbti. Ieškovė I. P. gali lygiomis dalimis kartu su atsakovu J. P. išlaikyti judviejų mažametį sūnų, tačiau šiuo metu ieškovei tenka ženkliai didesnė vaiko išlaikymo naštą. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina – ieškove, – kas reiškia, kad ieškovei I. P. tenka pareiga suteikti nepilnamečiui sūnui būstą ir sudaryti tinkamas gyvenimo, augimo ir vystymosi sąlygas. Be to, ieškovei tenka kasdieninė nepilnamečio sūnaus priežiūra, rūpinimasis juo, kurių negali kompensuoti ir nekompensuos iš atsakovo – tėvo – priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui.

4.3. Išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jais rūpintis yra abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad nepilnamečiai vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Abiejų tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, todėl iš atsakovo – tėvo – J. P. prašoma priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250,00 Eur dydžio išmokomis nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šia sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis yra pagrįstas, protingas, atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas J. P. vengia išlaikyti nepilnametį sūnų su ieškove I. P. lygiomis dalimis (b. l. 2–24), tačiau atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, dirba, laisvalaikiu profesionaliai užsiima ne pigia sporto šaka – kultūrizmu, – dalyvauja varžybose Lietuvoje ir užsienyje bei užima prizines vietas (b. l. 133–138). Siekdamas išvengti didesnio išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, atsakovas J. P. slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Sūnus ieškovei yra sakęs, kad atsakovas naktimis dirba taksi vairuotoju.

5. Paklausta teismo posėdžio metu ieškovė I. P. atsakė, kad šiuo metu naujos šeimos nėra sukūrusi, daugiau išlaikomų asmenų neturi, tačiau kuria šeimyninius santykius ir veda bendrą ūkį kartu su draugu, kuris neprisideda nei prie jos, nei prie jos mažamečio sūnaus išlaikymo, tačiau prisideda prie gyvenamojo būsto išlaikymo. Įsiskolinimų ieškovė neturi. Vilklige ji susirgo po sūnaus gimimo, tačiau neįgalia tapo jau po santuokos nutraukimo, vartoja vaistus ir nežino, kokias sveikatos problemas ši liga jai sukels ateityje.

IV. Atsikirtimai į ieškinį

6. Teismo posėdžio metu atsakovas J. P. ir jo atstovas advokatas V. A. palaikė ir patikslino atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikritimo į ieškovės I. P. reikalavimą argumentus (b. l. 77–82):

6.1. Atsakovas J. P. sutinka nepilnamečiui sūnui A. P. kas mėnesį teikti 140,00 Eur dydžio išlaikymą, kokį ir teikia šiuo metu (b. l. 114–119), nors pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014 atsakovui privalu teikti tik 101,37 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį. Be to, atsakovas patiria papildomų išlaidų bendravimo su nepilnamečiu sūnumi. Pažymėtina ir tai, kad prie nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimo prisideda ir atsakovo J. P. motina.

6.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje yra nurodyti nepilnamečiui vaikui teismo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindai, t. y. teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kurio buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, priėmimo iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ar/ ir iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nėra nė vieno pagrindo, dėl kurio galėtų būti pakeistas, t. y. padidintas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu iš atsakovo J. P. nepilnamečiui šalių sūnui A. P. priteisto išlaikymo dydis.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovės I. P. nurodyti šalių nepilnamečio sūnaus mėnesiniai poreikiai –563,50 Eur – yra perdėti ir nepagrįsti, kuriems patenkinti nepakanka net pačios ieškovės gaunamų pajamų, t. y. iš esmės ieškovė I. P. yra nesąžininga ir siekia, kad atsakovas J. P. prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisidėtų gerokai didesne dalimi nei ieškovė, kas pažeistų abiejų tėvų lygiateisiškumo principą. Atsakovo J. P. nuomone mažamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka ženkliai mažesnės ir protingumo kriterijų atitinkančios pinigų sumos – 280,00 Eur. Atsakovas J. P. sutinka, kad: šalių nepilnamečio sūnaus būtinosios mėnesinės išlaidos maistui yra 100,00 Eur, tačiau ne 120,00 Eur; kelionei į mokyklą ir atgal – 6,00 Eur; aprangai ir avalynei, įskaitant ir sportinę, – 40,00 Eur, tačiau ne 100,00 Eur, kadangi šios išlaidos nėra reguliarios, t. y. nėra patiriamos kiekvieną mėnesį; lavinimui – 20,00 Eur, tačiau ne 60,00 Eur, kadangi įprastai knygos, kanceliarinės prekės mokyklai ir pratybos yra perkamos mokslo metų pradžioje, tačiau ne kiekvieną mėnesį; krepšinio mokyklai – 5,00 Eur, tačiau ne 20,00 Eur, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2018 m. spalio 1 d. Kauno miesto savivaldybėje neformaliajam vaikų švietimui yra skiriamas tikslinis valstybės finansavimas – 15,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; laisvalaikiui – 20,00 Eur, tačiau ne 35,00 Eur; higienai – 10,00 Eur, tačiau ne 35,00 Eur, kadangi nepateikti jokie šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai ir šios išlaidos taip pat nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Be to, atsakovas J. P. sutinka, kad šalių mažametis sūnus būtų draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau nesutinka dėl sūnaus gyvybės draudimo, taip pat ir dėl kas mėnesį mokamos 35,00 Eur dydžio šio draudimo įmokos, kadangi šis draudimas nebuvo suderinta su atsakovu, nėra privalomas ir nėra būtinas, kai vaikas draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų. Ieškovės I. P. nurodyta kas mėnesį vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis (komunaliniai mokesčiai, televizija ir internetas) – 45,00 Eur – ir ieškovės nurodytos papildomos išlaidos elektroninėms priemonėms ir baldams – 30,00 Eur kas mėnesį, – atsiradusios nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti mokyklą, yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad nepateikti jokie įrodymai, jog ieškovės I. P. pirkti televizorius ir telefonas naudojami išimtinai šalių nepilnamečio sūnaus interesams. Akivaizdu, kad ieškovė I. P. piktnaudžiauja teise ir siekia turtinės naudos sau. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė I. P. prašo padidinti iš atsakovo J. P. šalių nepilnamečiui sūnui teismo priteistą išlaikymą 2,5 karto, tačiau vaiko poreikiai vos per kelių metų laikotarpį negali išaugi net 2,5 karto.

6.4. Nepilnamečiui vaikui tėvų teiktinas išlaikymas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgus į abiejų tėvų turimas ir galimas turėti galimybes teikti vaikui reikiamą išlaikymą. Esant prastesnei tėvų turtinei padėčiai, nepilnamečiui vaikui teiktinas išlaikymas turi patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. P. neįrodė, jog atsakovo J. P. turtinė padėtis iš esmės pagerėjo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ieškovė I. P. dirba ir gauna 500,00 Eur dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, o atsakovas J. P. – tik 417,00 Eur (b. l. 110–113). Atsakovas neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto (b. l. 123–124), taip neturi piniginių santaupų, turi sveikatos problemų ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Atsakovas J. P. turi tik vidurinį išsilavinimą (b. l. 120–121) ir nuo vaikystės turi sveikatos problemų dėl nugaros (b. l. 129–130), kas iš esmės riboja jo galimybes susirasti pelningesnį darbą.

6.5. Nagrinėjau atveju, patenkinus ieškovės I. P. ieškinį, būtų pažeisti įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotas nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo proporcingumo principas, t. y. nepilnamečiui vaikui teiktinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir vaiko tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ir atsakovo J. P. interesai. Be to, tokiu atveju teismas priimtų iš esmės neįgyvendinamą sprendimą.

7. Paklaustas, teismo posėdžio metu atsakovas J. P. atsakė, kad šiuo metu naujos šeimos nėra sukūręs ir daugiau išlaikomų asmenų neturi, gyvena išsinuomotame būste (50,00 Eur nuoma ir komunaliniai mokesčiai), naudojasi jo motinai priklausančiu automobiliu, dirba kurjeriu (išvežioja ir pristato siuntas). Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertingo kilnojamojo turto ir piniginių santaupų neturi, tačiau turi įsiskolinimų draugams – apie 900,00 Eur, – be to, yra paėmęs 1000,00 Eur vartojimo kreditą. Nors turi nugaros problemų, tačiau yra darbingas, neįgalumas jam nenustatytas. Iš tiesų jis yra bandęs naktimis dirbti taksistu ir taip papildomai užsidirbti, tačiau dėl sveikatos – nugaros skausmų – nepajėgė. Be to, buvo papildomų problemų ir dėl automobilio, kadangi neturėjo ir neturi asmeninio. Atsakovas J. P. patvirtino, jog dėl sveikatos sportuoja – užsiima kultūrizmu. Ši veikla jam yra nemokama – trenerio dėka jam nekainuoja nei treniruotės (trenerio konsultacijos ir treniruoklių salė), nei dalyvavimas varžybose, nei raumenų auginimui būtini maisto papildai.

V. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

8. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė J. G. palaikė teismui pateiktą išvadą (b. l. 68–70), jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiui vaikui teismo priteistas 101,37 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas negali patenkinti net būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgus į abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė I. P. yra iš dalies nedarbinga, jos galimybės teikti didesnį išlaikymą vaikui yra ribotos, o atsakovas J. P. – sveikas ir darbingas, gali labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.

VI. Ieškinys tenkintinas

VII. Faktinės aplinkybės

9. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus įrodymus matyti, kad:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014 (b. l. 49–50) nutraukta ieškovės I. P. ir atsakovo J. P. (duomenys neskelbtini) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią:

9.1.1. Nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su motina I. P.;

9.1.2. Tėvas J. P. įsipareigojo nepilnamečiui sūnui A. P. teikti išlaikymą po 350,00 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. kovo 27 d. iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečiui sūnui skirtus pinigus pervedant į nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskiriant nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise motiną I. P.;

9.1.3. Konkreti tėvo J. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. P. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka nenustatyta, kadangi sūnų auklės abu tėvai – ginčo dėl to nėra;

Žemesnės instancijos teismas

9.1.4. Skolininkų I. P. ir J. P. neturi. Įsiskolinimai kreditoriams – antstolei R. G. (812,80 Lt, t. y. 235,40 Eur) ir Kelių policijos valdybai (4000,00 Lt, t. y. 1158,48 Eur) laikytini asmeniniais J. P. įsipareigojimais;

9.1.5. I. P. ir J. P. išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Pagal Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014 esančius rašytinius įrodymus (b. l. 151–160) santuokos nutraukimo metu ieškovė I. P. ir atsakovas J. P. neturėjo nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių.

9.3. Atsakovas J. P. nuo 2017 m. pabaigos nepilnamečiui sūnui A. P. teikia didesnį nei Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014 priteistas išlaikymą – po 140,00 Eur kas mėnesį (b. l. 114–119), – tačiau ieškovė I. P. ir atsakovas J. P. vis tik nesutaria dėl atsakovo teiktino išlaikymo jų nepilnamečiui sūnui dydžio (b. l. 2–24).

9.4. Ieškovė I. P. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčiu, yra maždaug 505,00 Eur (b. l. 41). Ieškovė serga sistemine raudonąja vilklige su organų arba sistemų pažeidimu ir alkūninio nervo pažeidimu (TLK–10: M32.1 ir G56.2), po santuokos nutraukimo pripažinta neįgalia (b. l. 42–43) ir jai nustatytas 50,00 procentų darbingumo lygis.

9.5. Atsakovas J. P. turi vidurinį išsilavinimą (b. l. 120–121), nuo 2011 m. dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju–kurjeriu (b. l. 71, 110–112), jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčiu, yra maždaug 416,00 Eur (b. l. 113). Atsakovas J. P. sportuoja, užsiima kultūrizmu, dalyvauja varžybose Lietuvoje ir užsienyje (b. l. 134–136). Pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą (b. l. 130) atsakovas J. P.: 2013 m. buvo gydytas dėl galvos smegenų traumos (lengva forma); 2015 m. – tiriamas dėl spondiloartropatijos/ poliartropatijos, taikytas reabilitacinis gydymas; 2015 m. – gydytas dėl čiurnos raiščių patempimo; 2015 m. – konsultuotas ir tirtas dėl nugaros skausmų, diagnozuoti saikūs degeneraciniai pakitimai, specifinis gydymas nebuvo taikytas; 2018 m. – gydytas dėl rankos celiulito (TLK–10: S06.01, S02.0, M06.40, S93.40 ir L03.12).

9.6. Ieškovė I. P. ir atsakovas J. P. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 47, 122–123).

9.7. Šalių nepilnametis sūnus A. P. yra beveik vienuolikos metų amžiaus (b. l. 44–45), mokosi (duomenys neskelbtini), pradinėje klasėje (b. l. 139; turi visas mokymuisi reikalingas priemones, visada turi pinigų pietums, važiuoja į ekskursijas ir lanko muziejus, dainuoja vokaliniame ansamblyje, dalyvauja olimpiadose), nuo 2016 m. rugsėjo lanko (duomenys neskelbtini) (mėnesinis krepšinio mokyklos treniruočių mokestis – 20,00 Eur) (b. l. 35–36, 39–40, 48, 53). Vaikas draustas nuo nelaimingų atsitikimų (metinis mokestis – 35,00 Eur; draudimo laikotarpis: nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 22 d.) (b. l. 37–38) ir gyvybės draudimu (mėnesinis mokestis – 35,00 Eur; draudimo laikotarpis: nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2028 m. rugsėjo 27 d.) (b. l. 46). Be to, ieškovė I. P. pateikė teismui dalį kvitų ir sutarčių, įrodančių turėtas išlaidas: kanceliarinėms prekėms, sportinei aprangai, televizoriui ir jo laikikliui, telefonui (b. l. 25–27, 51–52).

10. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad:

10.1. Ieškovė I. P. turi tik vieną išlaikomą asmenį – nepilnametį sūnų A. P., – šiuo metu naujos šeimos nėra sukūrusi, tačiau kuria šeimyninius santykius ir veda bendrą ūkį kartu su draugu, kuris prisideda prie jų išsinuomoto gyvenamojo būsto išlaikymo. Ieškovė I. P. be darbo užmokesčio – 505,00 Eur, atskaičius mokesčius, – gauna neįgalumo išmoką – 106,00 Eur – ir valstybės vaikui mokamus pinigus – 30,00 Eur. Prie šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo šiek tiek prisideda atsakovo J. P. motina.

10.2. Atsakovas J. P. taip pat turi tik vieną išlaikomą asmenį – nepilnametį sūnų A. P., – šiuo metu naujos šeimos nėra sukūrę, gyvena išsinuomotame būste.

11. Pažymėtina, kad ginčų dėl visų šių aplinkybių, nurodytų teismo sprendimo 9–10 punktuose, nėra.

VIII. Ginčo esmė

12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovo J. P. teiktino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui A. P. dydžio, t. y. dėl iš atsakovo teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

IX. Teisinis vertinimas

13. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

14. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis Nr. 3K-3-1017/ 2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

15. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (2 dalis). Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (3 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatos iškristalizuotos – teismas turi teisę pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010).

17. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

18. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

19. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 245,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-patvirtino-socialines-paramos-ismoku-bazes; https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=25318&p_k=1&p_t=253462; 2 straipsnio 2 dalies 1punktas)

21. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

22. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos).

23. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

24. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (Lietuvos Respublikos CK 3.199 straipsnis).

25. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 178 straipsnis).

26. Pažymėtina, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įstojus į Euro zoną, t. y. įsivedus mokėjimo priemonę eurą, prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo, taip pat didėjo ir gyventojų išlaidos t. y. objektyviai pasikeitė šalies ekonominė padėtis, kas skelbiama oficialioje šalies statistikoje.

27. Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams valstybės skirtas finansavimas ir artimųjų giminaičių parama vaikui neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat ir nesumažina šios prievolės apimties.

28. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės I. P. ir atsakovo J. P. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

28.1. Po Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014, kuriuo iš atsakovo J. P. priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui A. P., pasikeitė ir ieškovės I. P., ir atsakovo J. P. turtinė padėtis. Nors abi šalys yra jaunos, neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, tebeturi vieną išlaikomą asmenį – nepilnametį sūnų A. P., – nėra sukūrę naujų šeimų ir dirba, tačiau po santuokos nutraukimo ieškovė I. P. tapo neįgalia, yra tik iš dalies darbinga, jai nustatytas 50,00 procentų darbingumo lygis, kas iš esmės riboja ieškovės galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovas J. P. po santuokos nutraukimo nebeturi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014 nurodytų įsiskolinimų antstolei R. G. (235,40 Eur) ir Kelių policijos valdybai (1158,48 Eur), o įsiskolinimų draugams (apie 900,00 Eur) ir 1000,00 Eur vartojimo kredito atsakovas neįrodė – nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, nors bylos nagrinėjimo teisme metu naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Nors atsakovas J. P. turi sveikatos problemų – skundžiasi nugaros skausmais, – tačiau nėra neįgalus ir nėra pripažintas tik iš dalies darbingu, be to, dirba vairuotoju–kurjeriu ir kilnoja bei nešioja įvairias siuntas. Pažymėtina, kad atsakovas turi pakankamai laisvo laiko – užsiima kultūrizmu – profesionaliai sportuoja (dalyvauja varžybose Lietuvoje ir užsienyje), t. y. turi galimybių/ pakankamai laiko susirasti ir dirbti papildomą darbą.

28.2. Atsakovas J. P. nebuvo sąžiningas šios bylos nagrinėjimo teisme metu ir sąmoningai teikė tik jam palankią informaciją apie jo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas netiki atsakovo J. P. teiginiais, kad ne mažų finansinių išteklių reikalaujanti sportinė veikla – kultūrizmas – jam yra visiškai nemokama – trenerio dėka atsakovui nekainuoja nei treniruotės (trenerio konsultacijos ir treniruoklių salė), nei dalyvavimas varžybose, nei raumenų auginimui būtini maisto papildai. Teismui nepateikti jokie šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai.

28.3. Ir ieškovės I. P., ir atsakovo J. P. turtinė padėtis po Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014, kuriuo iš atsakovo J. P. priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui A. P., pasikeitė, ieškovės – iš esmės pablogėjo (ieškovė tapo neįgali ir 50,00 procentų darbinga), o atsakovo – iš esmės pagerėjo (nebeturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, užsiima daug laisvo laiko ir ne mažų finansinių išteklių reikalaujančia sportine veikla, naudojasi ne valstybės garantuojama teisine pagalba, nors tokia pagalba naudojosi santuokos nutraukimo byloje), kas nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas padidinti iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydį.

28.4. Objektyvių duomenų, jog atsakovas J. P. negali, t. y. yra nepajėgus, teikti didesnio išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui nei priteista teismo, nepateikta. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, turi šiuo metu paklausią vairuotojo–kurjerio profesiją.

28.5. Po Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014, kuriuo iš atsakovo J. P. priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui A. P., praėjo beveik penkeri metai, t. y. šalių nepilnametis sūnus šiuo metu jau yra beveik vienuolikos – tokio amžiaus, kai, kaip ir bet kuris kitas vaikas, sparčiai vystosi, dėl ko natūraliai didėja vaiko fiziniai, protiniai, doroviniai ir socialiniai poreikiai.

28.6. Šalių nepilnamečio sūnaus A. P. poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina 500,00 Eur dydžio suma, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat tokio amžiaus ir sveikatos būklės (sveikas, specialių poreikių neturi) nepilnamečio vaiko interesus bei iš esmės yra pagrįsta ieškovės I. P. pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į protingus šalių sūnaus amžiaus vaiko poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, taip pat į tai, kad ieškovės I. P. ir atsakovo J. P. nepilnametis sūnus A. P. gyvena su ieškove, t. y. jų sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, bei vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės I. P. reikalavimas dėl šalių nepilnamečiui sūnui A. P. iš atsakovo J. P. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis dydžio – 101,37 Eur – pakeitimo didinant jį iki 250,00 Eur yra visiškai pagrįstas, ne per didelis, todėl tenkintinas.

28.7. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl modifikuotos prievolės vykdymo pradžios momento, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 9 d., o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-529/ 2014 ir kitos).

29. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014 priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo J. P. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. P. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2018 m. spalio 9 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199–3.200 straipsniai, 3.208 straipsnis) ir sumokant į nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskiriant nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės ieškovę I. P. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis).

X. Bylinėjimosi išlaidos

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. P. pareiškė ieškinį su vienu reikalavimu – dėl iš atsakovo J. P. teismo priteisto išlaikymo jų nepilnamečiui sūnui padidinimo. Ieškinio suma – 1783,56 Eur (250,00 Eur – 101,37 Eur) × 12 mėn.). Kadangi ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, mokėtinas ne visas žyminis mokestis, o tik jo dalis – 75,00 proc., – t. y. 40,00 Eur (1783,56 Eur × 3,00 proc. × 75,00 proc.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83 ir 85 straipsniai). Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 6,96 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).

32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).

33. Įvertinęs atsakovo J. P. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat atsakovo amžių, sveikatos būklę, darbingumą ir turtinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Tokiu atveju, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo J. P. valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 40,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistinas ir jos nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. P. ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9357-191/ 2014 iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dydį – priteisti iš J. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2018 m. spalio 9 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir sumokant į nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskiriant nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės motiną ? I. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 6,96 Eur (šešis eurus 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė