- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-100-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00495-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- S. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečio vaiko G. B. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečio vaiko G. B. naudai 3760 Eur (17 mėn. x 300 Eur – 1340 Eur) įsiskolinimą, paskaičiuotą už 17 mėnesių; 3) nepilnametės dukters G. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. J.; 4) nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
2. Nurodė, kad dukra G. B. turi antsvorio, dėl to, kreipėsi į gydymo įstaigą, kur dukrai buvo sustatytas mitybos planas. Paaiškino, kad pagal sudarytą mitybos planą perkami maisto produktai yra brangesni, jiems per mėnesį išleido beveik 400 Eur, ši suma per didelė, todėl negali vaikas laikytis mitybos plano. Dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia maždaug 500 Eur sumą, kurią sudaro: apie 100 Eur buto nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai, 200 Eur maistas, 30 Eur higienos priemonės, 40 Eur maitinimas mokykloje, 50 Eur mokyklos reikmenys, 30 Eur laisvalaikis, 30 Eur vitaminai bei vaistai, 100 Eur rūbai sezonui. Nurodė, jog dukra vasaros metu kartais būdavo pas savo tėvą, apsistodavo kelioms dienoms. Patvirtino, jog atsakovas keletą kartų yra pervedęs pinigus vaiko išlaikymui į jos banko sąskaitą po 150,00 Eur, o vieną kartą į kaimynės banko sąskaitą. Pažymėjo, kad laikui einant, vaiko poreikiai auga ir akivaizdu, jog teikiamo 150 Eur išlaikymo neužtenka.
3. Atsakovas R. B. sutiko, kad nepilnametės dukters G. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove S. J., tačiau su ieškovės reikalavimais priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, bei įsiskolinimą už 17 mėnesių (3760 Eur), nesutiko, motyvuodamas tuo, kad su ieškove buvo susitarę, jog kiekvieną mėnesį mokės nepilnametės dukters išlaikymui po 150 Eur. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes jis 17 mėnesių mokėjo lėšas dukters išlaikymui, pirko drabužius, kitus jai reikalingus daiktus, be to, nepilnametė dukra periodiškai gyveno kartu su juo. Atsakovas sutiktų nepilnametės dukters išlaikymui mokėti kasmėnesinėmis išmokomis po 190 Eur. Dėl ieškovės nurodytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo sutiko iš dalies.
4. 2019 m. spalio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas pateikė sudarytą taikos sutartį, kurioje abipusių nuolaidų būdu sutarė dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo. Šalys prašė šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą dalyje dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo nutraukti.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Akmenės rajone 2019 m. liepos 22 d. teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2017 metais šalių tarpusavio susitarimu susitartas išlaikymas po 150 Eur nepilnametei dukrai G. B. yra nepakankamas. Pažymėjo, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2019 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, patvirtino ieškovės S. J. ir atsakovo R. B. 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą ir teismui pateiktą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko G. B., gimusios 2010 m. liepos 28 d., gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo. Priteisė iš atsakovo R. B. nepilnamečiui vaikui G. B. išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę S. J. nepilnamečiui vaikui G. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Likusią ieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Sprendimui įsiteisėjus panaikino Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šalių sudaryta sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia nei vieno iš šalies ar jų nepilnametės dukters teisėtų interesų, todėl ją patvirtino, o bylos dalį dėl nepilnametės G. B. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su ja nustatymo nutraukė.
8. Iš teismui pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių apie šalių turtinę padėtį sprendė, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jo pajamos yra ženkliai didesnės, todėl atsakovas yra objektyviai pajėgesnis teikti didesnę išlaikymo sumą vaikui nei ieškovė. Pažymėjo, jog tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, įrodo ir tai, jog atsakovas šioje byloje gauna kvalifikuotą teisininko pagalbą, atsakovas yra pajėgus susimokėti už teisinę pagalbą. Tai teismas laikė taip pat argumentu, pagrindžiančiu, jog atsakovas yra materialiai pajėgus teikti vaikui didesnį nei jo nurodomą 190,00 išlaikymą.
9. Teismas įvertino, kad atsakovas, norėdamas aplankyti vaiką, kiekvieną kartą patiria išlaidas, sudarančias apie 20 Eur, kadangi atstumas, nuo atsakovo iki ieškovės gyvenamosios vietos yra apie 50 km. Teismas įvertino ir tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovė turėjo teisę gauti 30,00 Eur išmoką vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – 50 Eur išmoką vaikui, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šią išmoką gauna ieškovė, jai tenkanti išlaikymo suma tampa mažesnė, todėl laikė, kad abiejų šalių teiktina 450,00 Eur išlaikymo suma, neįskaičius valstybės mokamos sumos vaikui, yra racionali, protinga ir užtikrina šalių nepilnamečio vaiko poreikius.
10. Įvertinęs šias aplinkybes teismas priteisė iš atsakovo R. B. nepilnamečiui vaikui G. B. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos – 2019 m. balandžio 24 d. – iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių dėl atsakovo susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, todėl ieškovės prašymą priteisti 3464 Eur išlaikymo įsiskolinimą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovas R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. B. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei šalių dukrai G. B., neteisingai nustatė nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydį, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 str. nuostatas. Byloje teismas neįvertino (duomenys neskelbtini) šalių sutarties dėl vaiko išlaikymo. Šiame susitarime ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas R. B. dukros išlaikymui moka po 150 Eur kiekvieną mėnesį iki 20 dienos, įsipareigojo grįžęs iš komandiruotės supirkti dukrai būtiniausius daiktus (rūbus). Pasirašydamos šį susitarimą šalys nusprendė vaiko poreikių apimtį ir išlaikymo dydį, todėl ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, turėjo pagrįsti ne tik nepilnametės dukters poreikius, jiems reikalingas išlaidas, bet ir įrodyti, kad per laikotarpį nuo sutarties pasirašymo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą vaiko poreikiai padidėjo. Teismas šio rašytinio įrodymo nevertino ir netyrė aplinkybių, susijusių su vaiko poreikių pasikeitimu, ieškovė jų neįrodinėjo byloje.
11.2. Atsakovo skaičiavimu, vaiko maitinimui reikalinga ir protinga suma per mėnesį suma yra 100 Eur, pakankama išlaidų suma per mėnesį mokyklos reikmenims – 10 Eur per mėnesį, higienos reikmėms – 10 Eur. Mano, kad ieškovės būsto nuomos išlaidos neturi būti įskaičiuotos į išlaikymo dydį, šias išlaidas ieškovė patiria nepriklausomai nuo to, kiek asmenų bute gyvena, todėl vien faktas, kad ieškovė gyvena nuomojamame bute, nereiškia, kad atsakovas turi padengti pusę ieškovės patiriamų išlaidų. Mano, kad nepilnametės dukters poreikiams reikalingų lėšų suma yra nuo 350 Eur iki 400 Eur. Teismas neteisingai sprendė, kad per mėnesį dukters poreikiams reikalinga 480 Eur suma.
11.3. Teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. 3 d., netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, nevertino, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo nuo 2017-11-27 sutarties dėl vaiko išlaikymo pasirašymo. Teismas nustatė šalių turtinę padėtį, nurodydamas, kad ieškovei mokamas apie 650 Eur dydžio darbo užmokestis, tačiau nevertino, kad šalių susitarimo dėl dukters išlaikymo sudarymo metu (duomenys neskelbtini), ieškovė nedirbo ir sutiko, kad būtų mokamas 150 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas dukrai. Teismas nevertino, kad atsakovo turtinė padėtis nepakito: susitarimo dėl išlaikymo pasirašymo metu atsakovas dirbo, turėjo savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, vykdė įsipareigojimus kredito įstaigoms. Šių aplinkybių netinkamas įvertinimas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, nes ieškovei pradėjus gauti pajamas iš darbo santykių, ji įgijo platesnes galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo.
11.4. Teismas neturėjo teisinio pagrindo už komandiruotėse išbūtą laiką gaunamų pajamų, dienpinigių, priskirti prie pajamų, turinčių įtakos atsakovo turtinei padėčiai ir prievolės dydžiui pagrįsti, nes dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką. Didesnę dukters išlaikymo naštą perkėlus atsakovui, jam suvaržomos galimybės mokėti kredito įmokas bankui, nelieka lėšų pragyvenimui.
11.5. Teismas nevertino, kad atsakovas bendraudamas su dukra patiria išlaidų tiek nepilnamečio vaiko einamųjų poreikių tenkinimui, tiek turiningam laisvalaikiui, nevertino ir atsakovo pateiktų įrodymų, kad moka už dukros telefono abonementą kas mėnesį po 5 Eur.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė S. J. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. (duomenys neskelbtini) šalių sutartis dėl vaiko išlaikymo nebuvo patvirtinta teismo, pats atsakovas jos tinkamai nevykdė, teismo posėdžių metu nurodė, kad nuo susitarimo dienos ne kiekvieną mėnesį skirdavo sutartą 150 Eur sumą.
12.2. Nepilnametis vaikas per 2 metus paaugo, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, todėl ir vaiko poreikiai padidėjo.
12.3. Apeliantas yra pajėgus mokėti teismo priteistą išlaikymą, priteistas 250 Eur išlaikymas yra mažesnis negu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje.
12.4. Ieškovė, nuomodama būstą ir jį išlaikydama, patiria išlaidas pagal gyventojų skaičių. Duktė, gyvendama bute, naudojasi elektra, vandeniu ir kitomis paslaugomis. Vien susirasti būstą su nepilnamečiu vaiku yra sudėtinga, kadangi joks nuomininkas nenori prisiimti tokios atsakomybės.
12.5. Atsakovo prašoma priteisti 190 Eur suma, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei R. B. finansines galimybes, būtų per maža. Priteisiamo išlaikymo dydis neturėtų apsiriboti minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu, bet turėtų suteikti galimybę vaikui visapusiškai vystytis ir tobulėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
14. Nagrinėjamoje byloje skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymas vaikui. Apeliantas mano, kad teismo priteisto išlaikymui suma yra per didelė ir neatitinka vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacijos ribų, pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies, t. y. priteisto išlaikymo dydžio vaikui pagrįstumo.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė S. J. ir atsakovas R. B. yra nepilnametės G. B(duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė S. J. ieškiniu prašė priteisti šalių dukteriai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas R. B. su prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko ir nurodė, kad nepilnametės dukters poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį ir dukters būtinus poreikius, galėtų skirti iki 190 Eur. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2019 m. spalio 22 d. sprendimu priteisė iš atsakovo R. B. nepilnamečiui vaikui G. B. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
18. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
20. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis buvo 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur). Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 607 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydį, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 str. nuostatas. Apeliantas, nesutikdamas su priteisto išlaikymo vaikui dydžiu, remiasi (duomenys neskelbtini) šalių sutartimi dėl vaiko išlaikymo, pagal kurį atsakovas R. B. dukros išlaikymui turi mokėti po 150 Eur kiekvieną mėnesį iki 20 dienos, įsipareigojo grįžęs iš komandiruotės supirkti dukrai būtiniausius daiktus (rūbus). Apeliantas, teigia, kad ieškovė byloje turėjo įrodyti, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) sutarties pasirašymo iki kreipimosi į teismą vaiko poreikiai padidėjo.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalių sutarties dėl vaiko išlaikymo iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo praėjo du metai, vaikas paaugo, todėl ir jo poreikiai natūraliai padidėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sudarytame susitarime buvo numatyta, kad apeliantas, grįžęs iš komandiruotės, nuperka dukrai būtiniausius daiktus (rūbus), todėl išlaikymas turėjo būti teigiamas gerokai didesne apimtini nei sutarta 150 Eur per mėnesį suma, atsižvelgiant į esančias vaikų drabužių ir avalynės kainas. Akivaizdu, kad mamai, vienai auginančiai vaiką, yra patogiau ir saugiau vaiko atžvilgiu pastoviai gauti konkrečią nustatytą pinigų sumą vaiko išlaikymui, nei kad laukti, kol vaiko tėvas grįžęs galės nupirkti vaikui būtinus daiktus. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko auginimas reikalauja nuolatinių išlaidų, ne visada jas galima iš anksto suplanuoti, nes drabužiai, avalynė dėvisi, vaikas auga, ugdymo įstaigos lankymas taip pat reikalauja nenumatytų išlaidų. Esant tokiai situacijai, natūralu, kad ieškovė reikalauja didesnio išlaikymo vaikui, nei kad buvo sutartas šalių prieš dvejus metus. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) šalių sutartis dėl vaiko išlaikymo nebuvo patvirtinta teismo, ją šalys sudarė pačios, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, koks išlaikymas yra reikalingas bylos šalių dukrai, pagrįstai plačiau dėl šalių sudaryto susitarimo nepasisakė (CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters G. B. poreikiams per mėnesį reikia 500 Eur. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus, vaiko išlaidas sudaro: 200 Eur maistui, 45 Eur rūbams, avalynei (500 Eur per metus), 50 Eur mokyklos reikmenims, 30 Eur higienos priemonėms, 100 Eur būsto išlaikymui (būsto išlaikymas iš viso 200 Eur), 30 Eur vaistams, maisto papildams, 40 Eur laisvalaikiui, papildomam ugdymui, 15 Eur auklei.
24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovės nurodyta išlaikymui reikalinga suma yra pagrįsta, pagrįstai įvertino aktualias bylai faktines aplinkybes: 1) mergaitei yra devyni metai, ji mokosi (duomenys neskelbtini), jai nemokamas maitinimas nėra paskirtas; 2) G. B. yra nustatytas viršsvoris, duomenų, apie specialiuosius vaiko poreikius, nėra; 3) ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame būste, (duomenys neskelbtini), nuoma per mėnesį sudaro 120,00 Eur, ieškovė papildomai moka komunalinius mokesčius; 4) byloje yra dalis UAB „Grūstė“, UAB „N. M.“, Maxima LT , UAB, kvitų, pagrindžiančių išlaidas vaiko maistui, higienai; 5) mergaitė lanko šokių būrelį; 5) atsakovas apmoka dukters sveikatos draudimą, dažnai leidžia laiką kartu, todėl perka jai žaislus, patinkančius rūbus, apmoka būvimo metu laisvalaikio išlaidas, perka maistą.
25. Apeliantas teigia, kad nepilnametės dukters poreikiams reikalingų lėšų suma yra nuo 350 Eur iki 400 Eur. Mano, kad vaiko maitinimui suma per mėnesį suma yra 100 Eur, nesutinka, kad į išlaikymo dydį yra įtrauktos reikalingos išlaidos būstui vaiko dalyje, sudarančios 100 Eur, nes ieškovė, nuomodama būstą ir jį išlaikydama, išlaidas patiria nepriklausomai nuo to, kiek asmenų bute gyvena, todėl vien faktas, kad ieškovė gyvena nuomojamame bute, nereiškia, kad atsakovas turi padengti pusę ieškovės patiriamų išlaidų. Teigia, kad pakankama išlaidų suma per mėnesį mokyklos reikmenims – 10 Eur per mėnesį, higienos reikmėms – 10 Eur. Pažymi, kad dukra yra pradinės mokyklos moksleivė, jai nereikia įsigyti specialių mokymosi priemonių, kanceliarinės priemonės nėra dažnai perkamos, mokykloje dažnai būna atostogos.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokios konkrečiai dalys sudaro jo nustatytą 480 Eur išlaikymui būtiną sumą, jis tik konstatavo, kad atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiai yra realūs ir protingi. Pažymėtina, kad tai nereiškia, kad, pvz., būtent maistui ieškovė vaiko poreikiams išleidžia kas mėnesį 200 Eur, tai reiškia, kad ieškovės vertinimu vaiko būtiniesiems poreikiams reikalinga 500 Eur suma, kurios detalizavimas yra tik orientacinio pobūdžio, tam, kad teismui būtų lengviau įvertinti vaiko būtinuosius poreikius. Teismas neturi pareigos detalizuoti, kokios konkrečiai dalys sudaro išlaikymo sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos šalių nepilnametės dukters būtinąjį išlaikymą sudaro 480 Eur suma.
27. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, vaiko amžių, šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 str. nuostatas, neteisingai nustatė vaikui būtino išlaikymo dydį.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčijamu sprendimu nustatyta 480 Eur dydžio suma per mėnesį šalių nepilnametės dukros išlaikymui, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti pačius būtiniausius nepilnametės G. B. poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad vaiko išlaikymui pakankama suma yra nuo 350 Eur iki 400 Eur, kadangi šią sumą apeliantas nurodo deklaratyviai, nepateikdamas jokių įrodymų jai pagrįsti. Pažymėtina, kad mergaitei reikia laikytis specialaus mitybos plano, kas, akivaizdu, sąlygoja tai, kad vaiko maistui reikia išleisti daugiau pinigų nei įprastai. Kiekvienas vaikas turi teisę į pilnavertę mitybą, atitinkančią jo amžių ir poreikius, todėl, įvertinus visuotinai žinomas maisto kainas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje šalis, prašanti vaikui priteisti išlaikymą iš tėvo, neturi detaliai įrodyti, kiek kokiam maisto produktui ji išleidžia per mėnesį vaiko mitybai. Nustačius, kad vaikas turi viršsvorį, akivaizdu, kad jo mityba turi būti griežčiau kontroliuojama, o kokybiški maisto produktai kainuoja brangiau. Taip pat pastebėtina, kad vaikas lanko mokyklą ir negauna nemokamo maitinimo, todėl natūralu, kad ir būnant mokykloje vaikui reikia pavalgyti ir tas taip pat reikalauja papildomų lėšų.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, už nuomą moka 120,00 Eur. Aplinkybė, jog būste ieškovė gyvena kartu su vaiku, neabejotinai daro įtaką tam, kokį būstą ji išsinuomoja, kadangi būstas turi užtikrinti ne vieno, o dviejų žmonių poreikius, atitinkamai jame turi būti ir daugiau vietos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad jis į priteisto išlaikymo dydį įskaičiavo pusę ieškovės nuomos už būstą mokesčio, toks paskaičiavimas buvo nurodytas ieškovės, o ne teismo. Akivaizdu, kad vaikas, gyvendamas su mama, sąlygoja tai, kad ieškovė daugiau turi mokėti už komunalinius patarnavimus, kadangi dalis jų panaudojama vaiko poreikiams. Taigi, atsakovas teikiamu išlaikymu turi prisidėti ir prie būsto komunalinių mokesčių išlaidų, tenkančių vaikui.
30. Apeliantas nesutinka, kad vaiko per mėnesį mokyklos reikmenims reikalinga 50 Eur suma, higienos priemonėms – 30 Eur suma. Atsakovo teigimu, pakankama išlaidų suma per mėnesį mokyklos reikmenims – 10 Eur per mėnesį, higienos reikmėms – 10 Eur. Jokių įrodymų šioms sumoms pagrįsti apeliantas į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečių sumų, kurios tenka mokyklos reikmenims ir higienos priemonės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prie šių išlaidų yra priskiriamos ne tik kiekvieną mėnesį reikalingos pirkti prekės, bet ir tos prekės, kurios paprastai perkamos kartą per metus, pvz., sporto apranga ir avalynė, kuprinė.
31. Taigi, byloje apeliantas neįrodė, kad jo nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga mažesnė nei teismo nustatyta 480 Eur suma.
32. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Kaip jau minėta, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iš apelianto dukters išlaikymui priteistinos sumos dydį, pagrįstai įvertino tiek apelianto, tiek ieškovės turtinę padėtį. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šias aplinkybes: 1) ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, už nuomą moka 120,00 Eur; 2) ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), atlyginimo vidurkis sudaro apie 650,00 Eur; 3) nėra duomenų apie ieškovei priklausantį turtą; 4) kitų vaikų ieškovė neturi; 5) atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „D. T.“ tolimųjų reisų vairuotoju, jo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis sudaro 1475,00 Eur kartu su dienpinigiais; 6) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, garažas, pastatas – viralinė, pastatas – malkinė, pastatas – tvartas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, 0,2020 ha žemės sklypas(duomenys neskelbtini) , šio nekilnojamojo turto įsigijimui atsakovas yra paėmęs kreditą banke), už jį moka 156,81 Eur (541,43 Lt) kasmėnesines įmokas, kredito grąžinimo pabaiga (duomenys neskelbtini).; 7) atsakovas yra sudaręs gyvybės rizikos ir papildomo draudimo sutartį, pagal kurią kiekvienais metais (vienkartinės metinės įmokos) moka apie 68,00 Eur sumą už save bei 33,16 Eur už dukters draudimą; 8) atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės – VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) TDS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9) kitų vaikų atsakovas neturi.
34. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nurodo, kad teismas nesižvelgė į pasikeitusią ieškovės turtinę padėtį nuo 2017-11-27 sutarties dėl vaiko išlaikymo pasirašymo.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas remiasi aplinkybe, jog šalių susitarimo dėl dukters išlaikymo sudarymo metu (duomenys neskelbtini), ieškovė nedirbo ir sutiko, kad būtų mokamas 150 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas dukrai, tuo tarpu šiuo metu ieškovė dirba ir gauna 650 Eur dydžio darbo užmokestį. Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl išlaikymo nebuvo nagrinėtas teisme, todėl šalys pačios susitarė dėl išlaikymo dydžio ir formos. Teismas nebuvo įvertinęs, ar ankstesnis šalių susitarimas atitiko tuo metu buvusius vaiko poreikius, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad ieškovė prieš du metus nedirbo ir sutiko su mažesniu išlaikymu vaiku.
36. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo už komandiruotėse išbūtą laiką gaunamų pajamų, dienpinigių, priskirti prie pajamų, turinčių įtakos atsakovo turtinei padėčiai ir prievolės dydžiui pagrįsti, nes dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką. Teismas pažymi, kad pagal CK 3.199 straipsnį vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš tėvų darbo užmokesčio ir visų kitų jų pajamų rūšių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 m., pažymėjo, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Todėl apelianto gaunami komandiruotpinigiai, nors ir turi tikslinę paskirtį, yra laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl jų realios apelianto mėnesinės pajamos padidėja.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jo pajamos yra ženkliai didesnės, todėl laikytina, kad atsakovas yra objektyviai pajėgesnis teikti didesnę išlaikymo sumą vaikui nei ieškovė.
38. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino, kad atsakovas, bendraudamas su dukra patiria išlaidų tiek nepilnamečio vaiko einamųjų poreikių tenkinimui, tiek turiningam laisvalaikiui, teismas nevertino ir atsakovo pateiktų įrodymų, kad moka už dukros telefono abonementą kas mėnesį po 5 Eur.
39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, kad apeliantas patiria kelionės išlaidas, bendraudamas su dukra (atstumas nuo atsakovo namų iki ieškovės namų yra apie 50 km, kelionės kurui išlaidos sudaro apie 20 Eur kiekvieno vizito metu) ir nurodė, kad į šias aplinkybes atsižvelgė priimdamas sprendimą. Aplinkybė, kad teismas atskirai nepasisakė dėl apelianto mokomo 5 Eur abonemento dukros telefonui per mėnesį, nereiškia, kad į tai nebuvo atsižvelgta. Tai, kad būdamas su vaiku apeliantas patiria papildomų išlaidų, neturi įtakos jo pareigai prisidėti prie nuolatinio išlaikymo teikimo. Pažymėtina, kad tam tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neabejotinai tenka didesnė atsakomybė, nei tam, kuris moka išlaikymą ir su juo nuolat negyvena. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė.
40. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, t. y. pagal apskaičiuotus vaiko poreikius 250,00 Eur suma per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad ieškovė už vaiką gauną išmoką (nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovė turėjo teisę gauti 30,00 Eur išmoką vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 50 Eur išmoką vaikui, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 60 Eur išmoką vaikui, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), todėl valstybės skirtų lėšų apimtimi mažėja tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir bylos aplinkybės, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymą vaikui. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė S. J. už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui pateikė tik Teisinių paslaugų sutartį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė sumokėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.