Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
2010-01-05 – 2010-07-0941 redakcija
Pakeisti straipsniai
40

Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę

Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 60-1945

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOSVIEŠOJO ADMINISTRAVIMOĮSTATYMAS

1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Nr. X-736 (2006-06-27)

Žin., 2006, Nr. 77-2975 (2006-07-14)

PIRMASIS

SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad

visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo

principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų

sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų

teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar

administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų

asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Viešasis

administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo

administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti:

administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų

įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas,

viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto

vidaus administravimas.

2. Administracinis

reglamentavimas – viešojo administravimo subjekto veikla, apimanti

norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams

įgyvendinti.

3. Vidaus

administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo

subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų,

personalo, turimų materialinių ir finansinių

išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

4. Viešojo administravimo subjektas

– institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar

juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį

administravimą.

5. Viešojo administravimo institucija

– kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo subjektas, šio įstatymo

nustatyta tvarka įgaliotas priimti norminius administracinius aktus.

6. Viešojo

administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, šio

įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą.

7. Pareigūnas

– valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo,

atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys

įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus

vykdyti nurodymus.

8.

Administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas

nustatytos formos teisės aktas.

9. Individualus

administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam

asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

10. Norminis

administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas

individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

11. Administracinis

sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas

kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo

subjekto valia.

12.

Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas,

kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

13. Asmuo –

fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas subjektas,

neturintis juridinio asmens teisių (komisija, visuotinis narių susirinkimas,

nuolatinis pasitarimas).

14. Prašymas –

su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis

į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba

atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

15. Skundas –

asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame

nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos

apginti.

16.

Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo

administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės

ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

17.

Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai

išduodant asmenims leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinančius

atitinkamus juridinius faktus, teikiant įstatymų nustatytą informaciją, vykdant

administracinę procedūrą.

18. Viešoji

paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų

juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo,

mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti

asmenys.

19. Viešųjų

paslaugų teikimo režimas – teisės aktų nustatytas atlygintinas ar nemokamas

viešųjų paslaugų teikimas nustatytais terminais ir tvarka.

20. Viešųjų

paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla

nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias

įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims,

taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.

21. Tarnybinė

pagalba – viešojo administravimo subjekto veikla teikiant informacinę

ir kitokią pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

3 straipsnis.

Viešojo administravimo principai

Viešojo

administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1) įstatymo viršenybės. Šis principas

reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį

administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti

šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję

su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti

įstatymais;

2) objektyvumo.

Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti

oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir

objektyvūs;

3)

proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir

jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo

tikslus;

4) nepiktnaudžiavimo

valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams

draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo

nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti

administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių

teisės aktų nustatyta, tikslų;

5) tarnybinio

bendradarbiavimo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai,

rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam

reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;

6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo

subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius

naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;

7) subsidiarumo.

Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų

sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo

sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;

8) „vieno

langelio“. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija

suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą,

skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių,

pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų

gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį

sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai

atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.

Straipsnio

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

ANTRASIS

SKIRSNISVIEŠASIS

ADMINISTRAVIMAS

4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų sistema

1. Viešojo

administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais

tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo

nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

2. Viešojo

administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai,

savivaldybių administravimo subjektai, kiti viešojo administravimo subjektai.

3. Valstybinio

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

4. Valstybinio

administravimo subjektai yra:

1) centriniai –

valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa

valstybės teritorija;

2) teritoriniai

– valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta

valstybės teritorijos dalis.

5. Savivaldybių

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

6. Kiti viešojo

administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos,

valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), šio įstatymo

nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Straipsnio

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

4¹ straipsnis. 4¹ straipsnis. Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas

1.

Institucijoms, įstaigoms, pareigūnams, valstybės tarnautojams, kitiems

fiziniams ir juridiniams asmenims viešojo administravimo įgaliojimai gali būti

suteikti:

1)

įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota

Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas

konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis,

teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir

šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai;

2)

įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu,

kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu

bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų

sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą

(prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo

administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo

administravimo įgaliojimus;

3)

Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos

teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi,

nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai

teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, ir laikantis šio straipsnio 2

dalies nuostatų.

2. Viešojo

administravimo įgaliojimai vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 3 punkto

nuostatomis subjektams suteikiami iki 2010 m. sausio 1 d. Nuo 2010 m. sausio 1

d. tokie viešojo administravimo įgaliojimai subjektams suteikiami vadovaujantis

šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

5 straipsnis. Pagrindinės viešojo administravimo sritys

Pagrindinės

viešojo administravimo sritys:

1)

administracinis reglamentavimas;

2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo

kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra);

3)

administracinių paslaugų teikimas;

4) viešųjų

paslaugų teikimo administravimas;

5) viešojo

administravimo subjekto vidaus administravimas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

6 straipsnis.

Administracinis

reglamentavimas

1. Tik viešojo administravimo subjektai

turi teisę leisti administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems

teisės aktams įgyvendinti.

2. Tik viešojo administravimo

institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus.

3. Individualius administracinius aktus

turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio

įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus.

4. Privalomus reikalavimus asmenims

nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

Straipsnio

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

7 straipsnis. Pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo

1. Viešojo

administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais

teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam

tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių

sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų

atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.

2.

Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti

susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu

įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas.

3. Informacija

apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama

administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto

tinklalapyje.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

8 straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai

Rodoma 2010-01-05 – 2010-07-09 redakcija, ne dabar galiojanti. Dabartinė redakcija →

Akto redakcija nuo 2010-01-05

1. Individualus

administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir

teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

2.

Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos

nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo

tvarka.

3. Individualus

administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės

tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar

įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

9 straipsnis. Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ar kontrolė

1.

Administracinių aktų įgyvendinimas turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas.

2. Priežiūros ar

kontrolės subjektą ir formą nustato administracinį aktą išleidęs viešojo

administravimo subjektas. Juo gali būti pats aktą išleidęs viešojo

administravimo subjektas arba kitas jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo

administravimo subjektas.

9¹ straipsnis. 9¹ straipsnis. Verslo subjektų veiklos priežiūra

1.

Verslu užsiimančių juridinių ir fizinių asmenų (toliau – verslo subjektai)

veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio

straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veikla,

skirta kontroliuoti, ar verslo subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir

įgyvendinti priemones, mažinančias galimų pažeidimų skaičių.

2. Verslo subjektų

veiklos priežiūra apima:

1) verslo

subjektų veiklos patikrinimus;

2) teisės aktų

nustatyta tvarka gautos informacijos apie verslo subjektų veiklą vertinimą;

3) prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems

teisės pažeidimams, atlikimą ir poveikio priemonių verslo subjektams taikymą

įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Verslą

prižiūrinčių subjektų veikla, susijusi su verslo subjektų veiklos priežiūra,

turi būti atliekama tik pagal verslą prižiūrintiems subjektams šio įstatymo

nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus, vadovaujantis šiuo ir kitais verslo

subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir jų pagrindu

priimtais kitais teisės aktais. Ši veikla turi būti planuojama ir turi kuo

mažiau trikdyti verslo subjektų veiklą.

4. Verslo subjektų veiklos patikrinimai

gali būti planiniai ir neplaniniai.

5. Planinis verslo subjektų veiklos patikrinimas atliekamas

pagal verslą prižiūrinčio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą

planą, kuris vadovo sprendimu gali būti koreguojamas. Tikrintini verslo

subjektai atrenkami vadovaujantis verslą prižiūrinčio subjekto vadovo

patvirtintomis verslo subjektų veiklos priežiūros atrankos taisyklėmis, o

patikrinimų periodiškumas turi būti pagrįstas.

6. Neplaninis verslo subjekto veiklos patikrinimas

atliekamas verslą prižiūrinčio subjekto iniciatyva, jeigu verslą prižiūrinčio

subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atlikti šį

patikrinimą. Neplaninis verslo subjekto veiklos patikrinimas gali būti atliekamas:

1) atsiradus

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant verslo subjektų veiklos

patikrinimų planą;

2) gavus kito

kompetentingo viešojo administravimo subjekto prašymą ar pavedimą atlikti

verslo subjekto veiklos patikrinimą;

3) turint informacijos apie verslo subjekto veiką, kuri

gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų;

4) siekiant užtikrinti verslo

subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatytų teisės aktų

pažeidimų pašalinimą ir priimtų sprendimų įgyvendinimą;

5) esant bendram su kitomis

valstybės įstaigomis ir institucijomis patikrinimui;

6) operatyvaus patikrinimo, kuris

atliekamas viešojo administravimo subjekto nustatyta tvarka, atveju, kai kyla

įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą yra atsakingas

viešojo administravimo subjektas.

7. Verslą

prižiūrintis subjektas, pradėdamas verslo subjekto veiklos planinį patikrinimą,

likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo verslo subjektą raštu informuoti

apie priimtą sprendimą atlikti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą,

terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos verslo subjektas

turi pateikti verslą prižiūrinčiam subjektui, sąrašą. Verslą prižiūrintis

subjektas turi teisę pradėti verslo subjekto planinį patikrinimą be pranešimo

apie priimtą sprendimą atlikti patikrinimą tais atvejais, kai yra rizikos, kad

verslo subjektas gali paslėpti ar sunaikinti patikrinimui atlikti reikalingus

dokumentus, kitus įrodymus.

8. Verslo

subjektas turi teisę neteikti verslą prižiūrinčiam subjektui dokumentų, jei

juos jis per einamuosius finansinius metus yra pateikęs nors vienam verslą

prižiūrinčiam subjektui. Atsisakydamas teikti dokumentus, verslo

subjektas turi raštu nurodyti, kokiam verslą prižiūrinčiam subjektui šie dokumentai

yra pateikti. Verslą prižiūrintys subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka

tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais

dokumentais, kuriuos jiems yra pateikę verslo subjektai.

9. Pasibaigus

kalendoriniams metams, verslą prižiūrintys subjektai aukštesniųjų pagal

pavaldumą viešojo administravimo subjektų nustatyta tvarka rengia ir jiems

teikia metines vykdytos veiklos ataskaitas, taip pat ataskaitas dėl verslo

subjektams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų

nesilaikymo ar netinkamo vykdymo masto, priežasčių, taikytų prevencinių ir

poveikio priemonių bei siūlymus keisti ar priimti naujus teisės aktus.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

Straipsnio

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

10 straipsnis. Viešojo administravimo kokybės valdymas

1. Viešojo

administravimo kokybės valdymas įgyvendinamas valstybės ir viešojo

administravimo subjekto lygiais.

2. Svarbiausias

valstybės lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdas yra viešojo

administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsena. Šiuo būdu siekiama laiku

pastebėti viešojo administravimo pokyčius, juos įvertinti ir numatyti neigiamų

pasekmių prevencijos priemones. Stebėseną organizuoja Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

3. Viešojo

administravimo subjekto lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdai yra

viešojo administravimo subjekto veiklos planavimas, organizavimas ir vidaus

administravimo kontrolė.

4. Viešojo

administravimo subjekto veikla planuojama atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės

raidos strategiją ir kitus strateginio planavimo dokumentus.

5. Viešojo

administravimo įstaigos, kurios vadovas yra valstybės ar savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta

tvarka patvirtintais strateginiais veiklos planais. Viešojo administravimo

įstaigos, kurios vadovas nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų

valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka

patvirtintais metiniais veiklos planais. Viešojo administravimo įstaigos

strateginiai ar metiniai veiklos planai skelbiami šios įstaigos arba

viešojo administravimo įstaigos, kuriai ji yra pavaldi, interneto tinklalapyje.

6. Viešojo

administravimo įstaigos strateginių ar metinių veiklos planų vykdymą vertina

vidaus audito tarnyba.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1725,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4441 (2008-10-11)

11 straipsnis. Vidaus administravimas

1. Vidaus

administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas

galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas.

2. Viešojo

administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo

administravimo įstaigos vadovas ar viešojo administravimo įstaigos steigėjas,

vadovaudamiesi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir

atsižvelgdami į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir

uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau –

darbuotojai), pareigybių skaičių.

3. Viešojo administravimo įstaigos administracijos

padaliniais gali būti departamentas (valdyba), skyrius (biuras, tarnyba),

poskyris (grupė).

4. Departamentas (valdyba) steigiamas, jeigu

administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti

įvairias funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą.

Departamentą (valdybą) sudaro ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos).

Departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas). Direktorius (viršininkas)

gali turėti pavaduotojų. Departamento (valdybos) veiklą reglamentuojančius

teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo

administravimo įstaigos vadovas.

5. Skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento

(valdybos) struktūrinė dalis. Kai administruoti pavestoje srityje yra

nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba kai to reikalauja įstatymas,

skyrius (biuras, tarnyba) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė

dalis. Skyrių (biurą, tarnybą), kuris yra departamento (valdybos) struktūrinė

dalis, sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės. Skyrių (biurą, tarnybą), kuris nėra

departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės.

Skyriui (biurui, tarnybai) vadovauja vedėjas (viršininkas). Skyriaus (biuro,

tarnybos) vedėjas (viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Skyriaus (biuro,

tarnybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus

ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas.

6. Skyrių (biurą, tarnybą) gali sudaryti poskyriai

(grupės). Poskyris (grupė) sudaromas iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Poskyriui

(grupei) vadovauja vedėjas (viršininkas). Poskyrio (grupės) veiklą

reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina

viešojo administravimo įstaigos vadovas.

7. Uždaviniams ir funkcijoms,

kurie nepriskirti atskiriems viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniams, įgyvendinti gali būti

steigiama pareigybė (pareigybės), nepriklausanti (nepriklausančios) skyriui

(biurui, tarnybai) ar departamentui (valdybai). Tokios pareigybės aprašą

tvirtina ir pavedamas atlikti funkcijas nustato viešojo administravimo įstaigos

vadovas.

8. Šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos viešojo

administravimo įstaigoms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar

kiti įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1036,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)

Nr. X-1035,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-628 (2007-02-08)

Nr. X-1725,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4441 (2008-10-11)

12 straipsnis. Vidaus administravimo pagrindai

Viešojo

administravimo subjektų vidaus administravimą reglamentuoja įstatymai arba jų

pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo)

reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos

taisyklės).

13 straipsnis. Vidaus administravimo kontrolė

Viešojo

administravimo subjekto vidaus administravimo kontrolės formos gali būti:

1) vidaus

kontrolė ir vidaus auditas, atliekami įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės

aktų nustatyta tvarka;

2) išorės

auditas, vertinantis viešojo administravimo subjekto administracinės veiklos

kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos

patikimumą.

14 straipsnis. Asmenų prašymų nagrinėjimas

1. Asmenų

prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės

patvirtintas taisykles.

2. Nagrinėjant

asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek,

kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesioginio taikymo Europos

Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys

arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai.

Straipsnio

Nr.

XI-283, 2009-06-11,

Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

15 straipsnis. Administracinių paslaugų teikimas

1.

Administracinės paslaugos yra:

1) leidimų

(licencijų) išdavimas;

2) dokumentų,

patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus, išdavimas;

3) įstatymų

nustatytos viešojo administravimo subjekto turimos informacijos teikimas

asmenims;

4)

administracinės procedūros vykdymas.

2.

Administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai.

3. Rinkliavas ar

kitokį atlyginimą už administracines paslaugas nustato įstatymai ar jų pagrindu

priimti teisės aktai. Rinkliava ar kitoks atlyginimas nėra nustatomi už šio

straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą administracinę paslaugą, taip pat už

viešojo administravimo subjekto atliekamą asmenų prašymų suteikti administracinę

paslaugą nagrinėjimą.

16 straipsnis.

Viešųjų paslaugų teikimo administravimo reikalavimai

1. Viešojo

administravimo subjektai atsako už jų administruojamų paslaugų teikimo

teisėtumą.

2. Viešojo

administravimo subjektas, kuris pagal šio įstatymo nustatytą valdymo sritį

administruoja tam tikros viešosios paslaugos teikimą, negali pats teikti šios

paslaugos.

3. Rinkliavas ar

kitokį atlyginimą už viešųjų paslaugų teikimo administravimą gali nustatyti tik

įstatymai.

17 straipsnis.

Viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimas

1. Įstatymų

numatytą viešųjų paslaugų teikimą valstybės lygiu reglamentuoja centriniai

valstybinio administravimo subjektai pagal įstatymų ar nuostatų jiems priskirtą

valdymo sritį.

2. Įstatymų

numatytą viešųjų paslaugų teikimą teritoriniu lygiu reglamentuoja pagal

įgaliojimus savivaldybių administravimo subjektai ir teritoriniai valstybinio

administravimo subjektai.

3. Teritoriniai

valstybinio administravimo subjektai negali dubliuoti ar keisti centrinių

valstybinio administravimo subjektų viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimo,

tačiau gali jiems teikti siūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo tvarkos

tobulinimo ar naujos viešosios paslaugos nustatymo.

4. Centriniai

valstybinio administravimo subjektai negali reikalauti iš teritorinių valstybinio

administravimo subjektų ir savivaldybių steigti viešąsias paslaugas teikiančias

įstaigas, jeigu to nenumato įstatymai.

5. Už viešųjų

paslaugų teikimo režimo laikymąsi ir teikiamų viešųjų paslaugų kokybę atsako

paslaugas teikiančio subjekto vadovas.

18 straipsnis. Informacinių technologijų naudojimas viešajam administravimui

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems

pavestas funkcijas, informacines technologijas naudoja įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis skirsnisAdministracinė procedūra

19 straipsnis.

Administracinė procedūra ir jos dalyviai

1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo

administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą

ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar

administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar

pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to

administracinės procedūros sprendimą.

2.

Administracinės procedūros dalyviai: asmuo, padavęs skundą, arba asmuo, dėl

kurio galimai pažeistų viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar

administraciniais sprendimais teisių ir teisėtų interesų yra gautas pranešimas,

ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo

pradėjo administracinę procedūrą.

20 straipsnis. Asmens teisės ir pareigos

1. Asmuo turi

teisę:

1) susipažinti

su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija;

2) pateikti

papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus;

3) pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą

vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui;

4) turėti

vertėją;

5) dalyvauti

tikrinant faktinius duomenis vietoje;

6) teikti savo

nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais;

7) prašyti

viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją

nutraukti;

8) gauti

administracinės procedūros sprendimą;

9) įstatymų

nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu

sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, arba apskųsti

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi

piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (kaip jie apibrėžti Seimo kontrolierių

įstatyme);

10) turėti

atstovą, veikiantį asmens vardu.

2. Asmuo privalo

sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu

paaiškėja, kad asmuo piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė

nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė

procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo

administracinės procedūros nutraukimo dienos pranešama asmeniui.

21 straipsnis. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą

1. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra:

1)

asmens skundas;

2)

valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas;

3) kito asmens pranešimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai pradėti

administracinę procedūrą toliau vadinami skundu.

22 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia

1.

Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba

jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu,

potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje nurodytų

dokumentų gavimo dienos.

2. Administracinei

procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo administravimo

subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar

savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo

administravimo subjektas.

23 straipsnis. Skundo priėmimas ir nagrinėjimas

1.

Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos

nagrinėti pagal įgaliojimus. Skundo priėmimo faktas patvirtinamas tam tikru

dokumentu, kuriame nurodoma skundo priėmimo data, skundą priėmusio pareigūno,

valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris, skundo

registracijos numeris. Skundo priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas asmeniui

įteikiamas arba siunčiamas paštu ar elektroniniu paštu. Skundo priėmimo faktą

patvirtinančio dokumento formą nustato Vyriausybė.

2. Skundai,

pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui

elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu – siunčiami paštu skunde nurodytu

adresu arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu,

turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto

pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu.

3. Skundai,

kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens

nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno

ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami.

4. Jeigu viešojo

administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros

sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus

įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus

administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir

teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir

apie tai pranešama asmeniui.

5. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo

administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti

pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra

skundžiami.

6. Skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats

viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros

sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų,

leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų

padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie

sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas nuo skundo gavimo dienos.

7. Dėl skundo,

adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių

viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda

ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo

administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys

viešojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo

dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo

administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui.

8. Viešojo

administravimo subjekto vadovas pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų,

dalyvaujančių administracinėje procedūroje, atostogų, komandiruočių, seminarų

metu ir kitais nebuvimo darbe atvejais paveda dalyvauti administracinėje

procedūroje kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams,

turintiems ne mažesnius įgaliojimus.

24 straipsnis.

Prašymų ir skundų priėmimo laikas

1. Viešojo

administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys,

norintys ar privalantys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai, galėtų tai

padaryti visą darbo dienos laiką.

2. Viešojo

administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip dvi papildomas

prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę pasibaigus viešojo

administravimo subjekto darbo dienos laikui.

25 straipsnis. Pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimas

1. Pareigūnas,

valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti

nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:

1) pareigūnas,

valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta

administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame

kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs

partnerystę;

2) tarp

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta

administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai;

3) pareigūno,

valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių

nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

2. Sprendimą dėl

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo

administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas.

Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo

dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas

paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo

administravimo subjekto vadovas.

26 straipsnis.

Sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas

1. Dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės

procedūros sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta

administracinė procedūra, turi būti teisėtas ir motyvuotas.

2. Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų

dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės

ar savivaldybių informacinėse sistemose, išskyrus atvejus, kai tokius

dokumentus ir informaciją privaloma pateikti pagal įstatymus.

3. Dokumentams ir informacijai pateikti turi būti

nustatytas konkretus terminas. Pakartotinai reikalauti dokumentų ir

informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik

išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos

būtinumą.

27 straipsnis.

Administracinės procedūros sustabdymas

1. Jeigu

administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje

procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė

procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu pranešama apie teisę dalyvauti

šioje procedūroje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, –

apie administracinės procedūros sustabdymo pagrindą.

2. Administracinė

procedūra tęsiama, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys pareiškia norą

dalyvauti procedūroje arba raštu atsisako joje dalyvauti, arba jeigu per 10

darbo dienų nuo rašto apie administracinės procedūros sustabdymą išsiuntimo

dienos negautas iš jų atsakymas dėl pasiūlymo dalyvauti administracinėje

procedūroje.

28 straipsnis. Apklausa

1. Prieš

priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta

administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant

išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma.

2.

Administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį,

dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir

dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Jeigu šis asmuo atsisako

atvykti į apklausą arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti

asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė

procedūra nutraukiama.

3.

Administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu:

1) skundas

patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų

asmenų teisių ir teisėtų interesų;

2) pagal teisės

aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas

nedelsiant.

29 straipsnis.

Ribotai veiksnaus fizinio asmens teisės

1. Ribotai

veiksnus fizinis asmuo jo paties ar jo rūpintojo prašymu turi teisę būti

išklausytas. Siekiant apsaugoti ribotai veiksnaus fizinio asmens interesus,

turi būti išklausomas ir jo rūpintojas.

2. Ribotai

veiksnus fizinis asmuo gali būti išklausytas dėl klausimų, susijusių su

pajamomis ar turtu, kuriais jis turi teisę disponuoti.

30 straipsnis. Faktinių duomenų patikrinimas

1. Viešojo

administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus

gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta

administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie

patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant

faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta

informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra

pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma

galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.

2. Žodiniai

paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti

užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų

pasirašytas. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados).

31 straipsnis. Administracinės procedūros terminai

Administracinė

procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per

20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį

terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą

pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip

10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą

pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu)

ir nurodomos pratęsimo priežastys.

32 straipsnis.

Administracinės procedūros kalba

1.

Administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba.

2. Kai asmuo,

dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ar kiti suinteresuoti asmenys

nemoka ar nesupranta lietuvių kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo

negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje turi

dalyvauti vertėjas.

3. Vertėją

pakviečia administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas

arba asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, savo iniciatyva.

33 straipsnis. Teikimas priimti administracinės procedūros sprendimą

Pareigūnas,

valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo

teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo

administravimo subjekto vadovui. Teikime priimti administracinės procedūros

sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo

nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės

procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo

projektas ir teikimo parengimo data.

34 straipsnis.

Administracinės procedūros sprendimo priėmimas

1.

Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo

priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros

sprendimą ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka.

2.

Administracinės procedūros sprendimas parengiamas dviem egzemplioriais, vienas

iš jų įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo

pradėta administracinė procedūra, kitas lieka viešojo administravimo

subjektui ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.

35 straipsnis.

Klaidų ištaisymo procedūra

1.

Administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas,

gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito

suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo,

faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų

priemonių klaidoms ištaisyti.

2. Jeigu klaida

gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo

subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo

vykdymą iki klaidų ištaisymo.

3. Klaidos turi

būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo

administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas.

Asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas

(administracinės procedūros sprendimas).

36 straipsnis. Administracinės procedūros sprendimo apskundimas

Asmuo turi teisę

apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros

sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba

administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNISTARNYBINĖS

PAGALBOS SĄLYGOS

37 straipsnis. Tarnybinės pagalbos prašymo atvejai

Viešojo

administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto

tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti, jeigu:

1)

administracinės procedūros sprendimui priimti reikia informacijos, kurios jis

pats neturi;

2) reikalingi

dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį

kreipiamasi;

3) kitais

būtinais atvejais.

38 straipsnis. Tarnybinės pagalbos neteikimo atvejai

Tarnybinė

pagalba neteikiama, jeigu:

1) nagrinėjamas

klausimas nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi,

kompetencijai;

2) tarnybinės

pagalbos suteikimas iš pagalbos teikėjo pareikalautų nepagrįstai didelių

sąnaudų;

3) tarnybinė

pagalba yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai.

39 straipsnis. Pagalbos teikėjo parinkimas

Kai tarnybinę

pagalbą gali suteikti keli viešojo administravimo subjektai, pirmiausia

kreipiamasi į žemesnio lygio viešojo administravimo subjektą.

40 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Tarnybinės pagalbos teikimo ypatumai

1. Tarnybinės

pagalbos prašantis viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už prašymo

pagrįstumą ir teisėtumą.

2. Viešojo

administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją

suteikti, išskyrus 38 straipsnyje išvardytus atvejus. Tarnybinė pagalba

suteikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl tarnybinės

pagalbos suteikimo gavimo dienos.

3. Negalima

atsisakyti teikti tarnybinę pagalbą motyvuojant, kad ji yra netikslinga.

4. Vieno viešojo

administravimo subjekto tarnybinė pagalba kitam viešojo administravimo

subjektui teikiama nemokamai.

5. Lietuvos

Respublikos paslaugų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinį

bendradarbiavimą, gali nustatyti kitokias tarnybinės pagalbos teikimo sąlygas,

negu nustato šis įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-593,

2009-12-21, Žin., 2010, Nr. 1-7 (2010-01-05)

PENKTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

41 straipsnis. Trečiojo skirsnio nuostatų taikymas

Šio įstatymo

trečiojo skirsnio nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams,

Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo administravimo subjektams,

atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose

ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos

priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys

įstatymai ar kiti teisės aktai.

42 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų atsakomybė

Viešojo

administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų

nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo

administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas verslą prižiūrintiems subjektams

Šio

įstatymo nuostatos verslo

subjektų veiklos priežiūrą, įskaitant dokumentų teikimą bei verslą prižiūrinčių

subjektų metinių ataskaitų rengimą ir teikimą, vykdantiems viešojo

administravimo subjektams taikomos, jei šios priežiūros nereglamentuoja kiti

įstatymai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOSPREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-1281,; 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5557 (2002-12-24); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO; PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-1765,; 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4637 (2003-11-05); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO; PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. X-239 (2005-06-09); Žin., 2005, Nr. 76-2746 (2005-06-18); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO; PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-736 (2006-06-27); Žin., 2006, Nr. 77-2975 (2006-07-14); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Nauja įstatymo redakcija; Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.; Šio Įstatymo įsigaliojimas; keistas: 1); Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. X-915 (2006-11-21); Žin., 2006, Nr. 132-4990 (2006-12-05); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; 2); Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. X-1036,; 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1036,; 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1035,; 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-628 (2007-02-08); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. X-1725,; 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4441 (2008-10-11); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 10 IR 11 STRAIPSNIŲ; PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

8. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1743,; 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; 2, 5, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 9(1) IR 43; STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS; Šis įstatymas,; išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

9. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-283 (2009-06-11); Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25); VIEŠOJO; ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 6, 9(1), 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO; PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-593,; 2009-12-21, Žin., 2010, Nr. 1-7 (2010-01-05); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 40; STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS; *** Pabaiga ***; Redagavo Aušrinė Trapinskienė; (2010-01-08); autrap@lrs.lt

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0BDFFD850A66/TAIS_363063