Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą Nr.

NSN-18-421 bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. rugsėjo 15 d.

sprendimą Nr. 2S-7233.

žmona ir vaiku, buvo žodžiu informuotas, jog privalo susirinkti

bus izoliuotas kamerų tipo patalpose 48 valandoms, tačiau jam

nebuvo paaiškintos tokio sprendimo priežastys. Pasibaigus šiam

terminui, 2025 m. birželio 29 d., pareigūnas įteikė pasirašyti

sprendimą dėl izoliavimo pratęsimo dar 48 valandoms, taip pat

nenurodydamas tokio sprendimo motyvų. Pareiškėjas kreipėsi į

pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis buvo izoliuotas siekiant

užkardyti galimus teisės pažeidimus Alytaus kalėjime.

kontrolinį punktą bei apie situaciją informavo pareigūnus.

minėtų aplinkybių, pareiškėjas 2025 m. liepos 3 d., 2025 m.

elgesio, todėl dėl savo saugumo jame nepasiliko. Pareiškėjas

aplinkybes žinojo. Pareiškėjo teigimu, administracija sąmoningai

penkis kartus izoliavo, pratęsė izoliavimo terminus, dėl ko jis

aplinkoje.

teigimu, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. rugsėjo 15 d.

administracinio sprendimo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei

Motyvuojamoji dalis

motyvai, todėl prašo panaikinti minėtą Lietuvos kalėjimų

Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

kai būtina užtikrinti įstaigos saugumą. Atsiliepime

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. NSN-18-421 bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 2S-7233, teisėtumo ir pagrįstumo.

būtinybę susirinkti savo asmeninius daiktus ir vykti į Kontrolės

ir praleidimo punktą Nr. 3, kuriame buvo izoliuotas kamerų tipo

patalpose. Vėliau pareiškėjui buvo paaiškinta, kad izoliavimas

taikytas siekiant užkardyti galimus teisės pažeidimus Alytaus

2025 m. birželio 29 d. priimtas sprendimas izoliavimą pratęsti

ir nurodė atsisakantis jame gyventi, motyvuodamas tuo, kad kiti

skyriaus jaunesnysis specialistas surašė tarnybinį pranešimą

nurodymą gyventi paskirtame būryje.

surinktą medžiagą, Alytaus kalėjimo viršininkas 2025 m. liepos

suma.

kalėjimų tarnyba 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 2S-7233

pareiškėjo skundo netenkino ir pripažino, kad Alytaus kalėjimo

viršininko 2025 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. NSN-18-421 dėl

pareiškėjo argumentai dėl grėsmės jo saugumui bei netinkamų

administracijos veiksmų nėra patvirtinti objektyviais duomenimis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. NSN-18-421 bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 2S-7233, kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo.

teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių

turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse

nustatytais apribojimais (BVK 5 straipsnio 1 dalis).

50 straipsnyje įtvirtintos specialiosios laisvės atėmimo bausmę

atliekančių nuteistųjų pareigos bei jiems taikomi draudimai.

nustatytų draudimų nesilaikymas sudaro pagrindą taikyti drausminę

darytina išvada, kad pareiga paklusti teisėtiems administracijos

užtikrinanti tinkamą įstaigos funkcionavimą, vidaus tvarką bei

nurodymo vykdymo, o abejones dėl tokio nurodymo teisėtumo privalo

reikšti teisės aktų nustatyta tvarka.

paskirstymo į gyvenamąsias patalpas ir būrius tvarka detalizuota

patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m.

punkte. Pagal šią Taisyklių nuostatą, skirstant nuteistuosius

privaloma įvertinti jų nusikalstamo elgesio ir neigiamos įtakos

veikla, psichologines bei kitas asmenines savybes, taip pat laikytis

BVK nustatytų atskiro laikymo reikalavimų. Minėtų Taisyklių 20

punkte įtvirtinti atvejai, kai suimtieji ir nuteistieji gali būti

siekiant užtikrinti įstaigos saugumą arba kai asmenys nevykdo

paskirstymo ir izoliavimo, kartu įpareigodami tokius sprendimus

grįsti objektyviu individualių aplinkybių vertinimu ir saugumo

užtikrinimo poreikiu.

ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimas savaime

neatsiejamai susijusias su kalinimo tikslais ir saugiu bausmės

praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, kad nuteistiesiems nustatytos

pareigos ir draudimai skirti palaikyti drausmę, užtikrinti įstaigų

vidaus tvarką, sudaryti sąlygas jų sklandžiai veiklai, skatinti

(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d.

nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario

4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m.

balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr.

A756-942/2013). Tokia teismų praktika patvirtina, kad nuteistųjų

pareigų vykdymas yra ne formalus reikalavimas, o būtina sąlyga

teisėtam ir efektyviam bausmių vykdymui.

atveju, pareiškėjas skunde teigia, jog atsisakymas gyventi jam

sveikatą ir gyvybę, todėl jam paskirta drausminė nuobauda esą

neturi teisinio pagrindo. Vis dėlto bylos medžiaga patvirtina, kad

pareiškėjas Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo paskirtas

į konkretų būrį, apie šį sprendimą buvo tinkamai informuotas

ir jo vykdymui nebuvo nustatyta jokių teisinių kliūčių. BVK 50

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta imperatyvi nuteistojo pareiga

vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus.

Ši pareiga yra viena esminių bausmės atlikimo režimo sudėtinių

nuteistųjų paskirstymo sistemos veiksmingumą ir tinkamą bausmės

administracijos priimtų sprendimų pagrįstumą ir spręsti dėl jų

reguliavimu ir pačia laisvės atėmimo bausmės esme. Pažymėtina

ir tai, kad teisės aktai nuteistajam suteikia procesines garantijas

ginčyti administracijos veiksmus bei sprendimus, tačiau toks

sprendimą. Taigi net ir manydamas, kad paskyrimas į konkretų būrį

pažeidžia jo teises ar interesus, pareiškėjas privalėjo vykdyti

suteiktomis teisių gynybos priemonėmis.

duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas savo atsisakymą

vykdyti nurodymą grindė bendro pobūdžio teiginiais apie kitų

apie kalėjimuose egzistuojančias subkultūras. Tačiau pareiškėjo

pagal jiems tuo metu žinomus objektyvius duomenis ir spręsti dėl

atsakomybės taikymo pagrindas.

vertinimu, vien subjektyvus nuteistojo įsitikinimas dėl galimo

nesaugumo savaime nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad

egzistuoja reali ir tiesioginė grėsmė jo gyvybei ar sveikatai.

Tokios aplinkybės turi būti pagrįstos konkrečiais, objektyviai

patikrinamais duomenimis, leidžiančiais administracijai įvertinti

grėsmės pobūdį, mastą ir skubumą bei prireikus imtis adekvačių

apsaugos priemonių. Nagrinėjamos bylos kontekste, pareiškėjas

neigiamą požiūrį į jo viešus pasisakymus ir asmeninę poziciją

konkrečių grasinimų autorių, jų turinio, laiko, vietos ar kitų

aplinkybių, kurios leistų nustatyti, kad jo nurodomas pavojus buvo

ne hipotetinis, o realiai egzistuojantis. Taip pat byloje nėra

reikalavo nukrypti nuo įprastos nuteistųjų paskirstymo tvarkos.

Priešingu atveju vien deklaratyvūs ir nepatvirtinti teiginiai

nors viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumas ir

pagrįstumas turi būti vertinami remiantis objektyviai nustatytomis

duomenimis.

nuteistųjų paskirstymo priėmimas yra sudėtinė bausmės vykdymo

organizavimo funkcija, priskirta išimtinei laisvės atėmimo vietos

administracijos kompetencijai. Įgyvendindama šią kompetenciją

laisvės atėmimo vietos administracija privalo įvertinti visą

kompleksą tarpusavyje susijusių aplinkybių, įskaitant nuteistųjų

turinčius reikšmės tinkamam bausmės vykdymui. Šių aplinkybių

bendras vertinimas suponuoja administracijos diskreciją pasirinkti

diskrecijos ribos, ar nepažeisti teisėtumo, proporcingumo ir kiti

viešojo administravimo principai. Teismo vertinimu, priešingas

administracijos galimybes užtikrinti nuoseklų bausmės vykdymo

pareiškėjo nesutikimas su jam paskirtu būriu, nesant objektyvių

atsisakyti vykdyti administracijos nurodymą ar kvestionuoti paties

administraciniai aktai laikomi teisėtais ir privalomais vykdyti

kompetentingo subjekto nustatyta tvarka.

Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10

straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas

administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad

10 straipsnis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi

pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis

administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad

teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje

galiojančios redakcijos 10 straipsnis) yra įtvirtintos bendro

pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus

administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio

Nr. A-438-1116/2010). Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų

vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio

faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir

pakankamas teisės normai taikyti.

to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad

administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis

bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, teismo vertinimu, kai nėra

pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti

visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl

teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir

faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę

atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti

pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu

suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų

nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų

administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

objektyvumo, nešališkumo ir gero viešojo administravimo principų.

pranešimus, pareiškėjo pasiaiškinimus ir skundus, duomenis apie

Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus

bei Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus atliktų patikrinimų

rezultatus. Pastarųjų patikrinimų metu pareiškėjo teiginiai dėl

tariamo persekiojimo, netinkamo pareigūnų elgesio ir realios

grėsmės jo saugumui buvo išsamiai ištirti, tačiau objektyvių

duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, nebuvo nustatyta.

Atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai iš

esmės grindžiami jo subjektyviu situacijos vertinimu ir nėra

patvirtinti pakankamais įrodymais, kurie leistų abejoti priimtų

sprendimų teisėtumu ar daryti išvadą, jog administracija nevykdė

sąlygas. Taigi sprendimai buvo priimti ne formaliai, o atlikus

išsamų bylos duomenų vertinimą, sistemiškai taikant atitinkamas

BVK, VAĮ ir kitų teisės aktų nuostatas.

buvo paskirta teisėtai, o jo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro

panaikinti priimtus sprendimus. Pareiškėjui buvo suprantamai

paaiškinta, kodėl jo nurodytos aplinkybės nebuvo pripažintos

pakankamu pagrindu nevykdyti administracijos nurodymų, kokiais

įrodymais ir teisės normomis remtasi priimant sprendimus, taip pat

kokios procesinės teisių gynimo priemonės jam yra prieinamos. Be

to, pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta sprendimų apskundimo

tvarka, taip užtikrinant jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės padarytomis

išvadomis ar siekia kitokio, jam palankesnio rezultato, savaime

nesudaro pagrindo konstatuoti administracinės procedūros trūkumų

ar ginčijamų sprendimų neteisėtumo. Byloje nenustatyta jokių

todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –

ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis aktas

panaikinamas tik tuo atveju, kai nustatomas jo prieštaravimas

aukštesnės galios teisės aktams, kompetencijos trūkumas arba

esminiai procedūriniai pažeidimai, turėję įtakos objektyviam

byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei pirmiau aptartas

aplinkybes, teismas nenustatė nė vieno iš šių pagrindų.

priimti kompetentingų subjektų, neperžengiant jiems suteiktų

įgaliojimų ribų ir laikantis esminių procedūrinių garantijų.

pagrįstai rėmėsi ankstesnių tyrimų išvadomis, tinkamai

įvertino naujai pateiktus pareiškėjo argumentus, veikė jai

suteiktos diskrecijos ribose ir sprendimus grindė pakankamais

teismas daro išvadą, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pagrįstai

atmetė pareiškėjo skundą, todėl naikinti nei Alytaus kalėjimo

Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimo dėl skundo išnagrinėjimo

nėra teisinio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti

apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo

.