Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. Z. (V. Z.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 26S27869 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760459763, galiojantį iki 2027 m. birželio 11 d. (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Migracijos departamentas 2025 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Leidimo išdavimo pagrindas buvo pareiškėjo ketinimas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Holdlita“ (toliau – ir Bendrovė). Bendrovė tarpininkavimo rašte įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti 1 180 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą konstatavo, kad jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, o Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas neatliko objektyvaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų Sprendimui priimti, nustatymo, todėl Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras.Pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo momento dirbo ir iki šiol dirba UAB „Holdlita“. Darbo sutartis tarp pareiškėjo ir Bendrovės yra galiojanti, pareiškėjas faktiškai vykdė ir vykdo darbinę veiklą, o darbo santykiai nėra nutrūkę. Pareiškėjas negalėjo visą laikotarpį nepertraukiamai dirbti visos darbo laiko normos dėl objektyvių sveikatos priežasčių. Jam buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (kartu su skundu teikiami medicininiai išrašai), dėl kurių pareiškėjas turėjo gydytis ir riboti fizinį krūvį. Pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje – sienų apšiltinimas – yra fiziškai sunkus, reikalaujantis intensyvaus svorių kilnojimo ir didelės fizinės jėgos, todėl dėl patiriamų (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ne visais laikotarpiais galėjo tinkamai atlikti darbo funkcijas. Dėl šios priežasties pareiškėjas dirbo tiek, kiek tuo metu leido jo sveikatos būklė, o dalį laikotarpio negalėjo dirbti visai, kol pavyko pagerinti sveikatą. Atsižvelgdamas į būtinybę užsitikrinti pragyvenimo lėšas, pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 23 d. išsiėmė verslo liudijimą Nr. VJ127720-1 ir pradėjo vykdyti individualią veiklą – teikti dažytojo paslaugas. Šios veiklos pobūdis yra ženkliai lengvesnis fiziškai, todėl pareiškėjas turėjo realią galimybę dirbti ir gauti papildomas pajamas. Pareiškėjas ir UAB „Holdlita“ direktorius D. Š. buvo sutarę, jog, pareiškėjui pradėjus vykdyti individualią veiklą, jis ir toliau dirbs UAB „Holdlita“. Taigi pareiškėjas ir toliau dirbo Bendrovėje, darbo sutartis liko galiojanti, o individuali veikla buvo vykdoma kaip papildomas pajamų šaltinis. Skundo prieduose pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nurodytų faktinių aplinkybių tikrumą, tačiau atsakovas šių aplinkybių viseto nevertino.Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Atsakovas situaciją įvertino itin formaliai, neatsižvelgė į objektyvias pareiškėjo sveikatos aplinkybes, jo realią darbinę veiklą ir papildomų pajamų gavimą, todėl priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą. Atsakovas Sprendime nenurodė, kurios konkrečios Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos pareiškėjas neatitinka. Skundžiamas Sprendimas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu iš esmės grindžiamas vien ta aplinkybe, kad pareiškėjui faktiškai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodyta tarpininkavimo rašte, ir daroma išvada, jog duomenys, pateikti siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės. Sprendime nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas dar prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką ar teikdamas prašymą leidimui gauti pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Todėl šis Sprendimo priėmimo pagrindas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Sprendimas taip pat grindžiamas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurodant, kad pareiškėjas negauna pakankamų pragyvenimo lėšų ir neturi reguliarių pajamų. Tokia atsakovo daroma prielaida yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra kraštutinė poveikio priemonė, turinti itin reikšmingų teisinių ir faktinių pasekmių pareiškėjui – faktiškai užkertamas kelias toliau dirbti, gyventi ir tęsti integraciją Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Sprendime nevertino, ar pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis (jeigu jie apskritai konstatuotini) buvo toks, kad pateisintų griežčiausios priemonės taikymą. Staigus leidimo laikinai gyventi panaikinimas, neatsižvelgus į pareiškėjo sveikatos būklę, faktinį darbą, individualią veiklą ir realias pajamas, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes buvo paneigta jo pagrįsta teisė tikėtis stabilios ir prognozuojamos teisinės padėties. Sprendimas neatitinka ir gero administravimo principo, nes atsakovas neįvykdė pareigos visapusiškai ištirti faktines aplinkybes, tinkamai informuoti pareiškėją, sudaryti jam realią galimybę pateikti paaiškinimus bei papildomus dokumentus prieš priimant pareiškėjui itin nepalankų sprendimą.Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:Sprendimas priimtas, nustačius, kad Bendrovė, kuri tarpininkavimo raštu įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui bei nustatyti visą darbo laiko normą ir darbo sutarties laikotarpiu užsieniečiui mokėti 1 180 Eur mėnesinį darbo užmokestį, nei karto nemokėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio. Pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi kiekvieną mėnesį buvo įforminami nedraudžiamieji laikotarpiai, kurių trukmė – nuo 3 iki 26 dienų. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjui nebuvo mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis, kreipėsi į pareiškėją ir į Bendrovę. Pareiškėjas paaiškinimo nepateikė. Bendrovė informavo, kad pareiškėjui jo paties prašymu buvo suteiktos nemokamos atostogos nuo 2025 m. liepos 30 d. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d., nuo 2025 m. spalio 16 d. iki 2025 m. spalio 27 d. ir nuo 2025 m. lapkričio 10 d. iki 2025 m. lapkričio 18 d., taip pat pateikė pareiškėjo prašymus ir Bendrovės įsakymus dėl nemokamų atostogų suteikimo. Taip pat Bendrovė pateikė ir pranešimus išmokai skirti: nedarbingumas nuo 2025 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. gruodžio 2 d., 2025 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. gruodžio 10 d., nuo 2025 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d. Bendrovės pateikti pranešimai išmokai skirti patvirtina, kad asmuo nuo 2025 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d. Bendrovėje nedirbo dėl pateisinamų priežasčių, t. y. dėl laikinojo nedarbingumo. Tačiau pareiškėjas dėl laikinojo nedarbingumo nedirbo tik 35 dienas, tačiau visą darbo laiką pareiškėjas nedirbo ir kitais mėnesiais, nuo 2025 m. liepos mėnesio iki 2025 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Taip pat pareiškėjui nebuvo mokamas Bendrovės tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti darbo užmokestis – 1 180 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas vertino, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.