Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reston industries“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas PRS1 kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 25S67830, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Skunde nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuojant tuo, jog Švedija į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad jis yra nepagrįstas, neteisėtas ir neproporcingas. Pareiškėjas pažymi, kad leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas teisėtai darbo Lietuvoje pagrindu, o vėliau jis sudarė darbo sutartį su UAB „Reston Industries“ ir buvo teisėtai įdarbintas. Taip pat minėta įmonė pareiškėją laikinai komandiravo dirbti į Švediją, tačiau komandiruotė nepakeitė darbo santykių su šiuo darbdaviu ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, jis visą laiką atitiko sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.Pareiškėjas teigia, kad atsakovas leidimą panaikino vien formaliai remdamasis Švedijos institucijų į Šengeno informacinę sistemą įtrauktu perspėjimu, nepatikrinęs jo pagrįstumo, neatlikęs papildomo tyrimo ir neįvertinęs faktinių aplinkybių. Anot pareiškėjo, jam nebuvo pranešta apie Švedijos institucijų pateiktą perspėjimą, nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus ar įrodymus, paneigiančius perspėjimo pagrįstumą. Pareiškėjas taip pat mano, kad Migracijos departamentas neįvertino individualių jo aplinkybių, integracijos, humanitarinių aspektų ir galimybės taikyti išimtis humanitariniais pagrindais. Pareiškėjo nuomone, sprendimas neatitinka gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo ir rūpestingumo principų, yra priimtas formaliai ir pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus. Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbo pagrindu, jam ketinant dirbti UAB „Reston Industries“ vamzdynų montuotoju. Tačiau Migracijos departamentas iš Švedijos kompetentingos institucijos 2025 m. kovo 6 d. gavo informaciją, kad pareiškėjas neturėjo reikiamo leidimo dirbti Švedijoje ir neatitiko darbuotojo komandiravimui į Švediją keliamų reikalavimų, todėl Švedija į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi iki 2028 m. kovo 4 d.Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad sprendimas buvo priimtas vien formaliai ir pažeidė jo teises. Atsakovo teigimu, įstatyme nustatytas imperatyvus teisinis reguliavimas, todėl, kai kita Šengeno valstybė į SIS yra įtraukusi perspėjimą dėl užsieniečio, Migracijos departamentas neturi diskrecijos spręsti, panaikinti ar nepanaikinti leidimo gyventi. Taip pat pažymima, kad užsienietis visą leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti jo išdavimo sąlygas, o teisė gyventi Lietuvoje nėra absoliuti ir suteikiama tik įstatyme nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims.Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo remdamasis prielaidomis ar spėjimais, kadangi buvo gauta oficiali informacija iš Švedijos kompetentingos institucijos, su kuria buvo vykdomos tarpusavio konsultacijos. Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti kitos Šengeno valstybės priimto sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu, o SIS esantis perspėjimas laikytinas pakankamu ir patikimu duomenų šaltiniu. Atsakovas pabrėžia, kad šioje byloje nėra sprendžiamas Švedijos institucijų sprendimo teisėtumo klausimas, o jei pareiškėjas su juo nesutinka, turi ginčyti jį Švedijoje.Be to, atsakovas nesutinka su teiginiais, kad nebuvo vertintos individualios pareiškėjo aplinkybės. Nurodoma, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ankstesnius leidimus gyventi Lietuvoje, jo darbo santykius su Lietuvos darbdaviu bei šeiminius ryšius Lietuvoje, kurių nebuvo nustatyta. Taip pat pažymima, kad pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas darbo, o ne humanitariniu pagrindu, todėl klausimas dėl leidimo išdavimo humanitariniais pagrindais galėtų būti nagrinėjamas tik pareiškėjui pateikus atskirą prašymą. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir pakankamai motyvuotas.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Reston industries“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.