Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjos S. D. ir J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. sausio 22 d. raštą Nr. A51-9441/20 (2.14.2.12-ŽEM) „Dėl žemės sklypų Nr. 1–10 projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Administraciją parengti nuosavybės teisių į žemę (žemės sklypai Nr. 1–10) atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui.

Pareiškėjos 2019 m. spalio 10 d. pateikė prašymą Administracijai „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“ (toliau – ir Prašymas), prašydamos suprojektuoti žemės sklypus pagal pateiktus grąžintinų žemės sklypų nuo Nr. 1 iki Nr. 10 planus Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti visą laisvą žemės plotą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams pagal naują 2017 m. liepos 3 d. kartografiją. Administracija Raštu netenkino Prašymo, nes projektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus nuosavybės teisėms į žemę atkurti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams nurodytuose vietose nėra teisinio pagrindo. Atsakovas, priskirdamas ginčo žemės sklypus valstybės išperkamai žemei, rėmėsi klaidingomis prielaidomis ir nurodė tik deklaratyvius teiginius, kurie nepagrindžia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių būtinų sąlygų egzistavimo.

Dėl žemės sklypo Nr. 1 Rašte nurodoma, kad ši teritorija patenka į valstybinės žemės patikėjimo teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir šis žemės sklypas sudarytų nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomotas juridiniams asmenims. Tačiau yra išnuomota tik dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš viso išnuomota 20,4873 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o šio sklypo plotas yra didesnis – 21,9797 ha. Neišnuomota ir laisva žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra net 1,4924 ha. Todėl pareiškėjoms gali būti atkurta nuosavybės teisė į laisvą (neišnuomotą) žemės sklypo dalį. Taip pat žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių nuomos sutartys yra sudarytos ne tik su juridiniais asmenimis, bet ir su fiziniais asmenimis, kurie šiame žemės sklype neturi registruoto nekilnojamojo turto. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar šios nuomos sutartys yra teisėtos.

Atsakovas, atsisakydamas atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus dėl žemės sklypų Nr. 4 ir Nr. 5, nurodė, kad šios teritorijos yra užimtos miesto infrastruktūros objektais – susisiekimo komunikacijomis, magistraliniais inžineriniais tinklais, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje pagal techninį projektą įrengiamu transporto mazgu. Atsakovas nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatomis. Atsakovas pareiškėjoms nenurodė, kokie miesto infrastruktūros objektai šiuo metu yra ir / ar ateityje bus įrengti žemės sklypuose Nr. 4 ir Nr. 5, todėl nėra aišku, ar visuomenės interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas pareiškėjoms būtų grąžintas natūra. Aplinkybė, jog per žemės sklypus yra pravestos inžinerinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Atsakovas nurodo, kad žemės sklypų Nr. 4 ir Nr. 5 nėra teisinio pagrindo grąžinti natūra, nes pagal techninį projektą (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje bus įrengtas transporto mazgas, tačiau neaišku, pagal kieno patvirtintą ir kokį techninį projektą ketinama įrengti transporto mazgą (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Atsakovas netinkamai motyvavo savo atsisakymą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus dėl žemės sklypų Nr. 4 ir Nr. 5 ir nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl pažeidė VAĮ įtvirtintas nuostatas.

Dėl žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 7 atsakovas Rašte nurodė, kad šios teritorijos yra Saugomų kultūros vertybių registre įregistruoto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono teritorijoje, kurioje yra susiformavusi viešoji erdvė. Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“ pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei. Tarybos sprendimu nustatyta, kad šiems objektams eksploatuoti Administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus viešosioms erdvėms ir (ar) kitiems želdynams eksploatuoti, rengimą. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2017 m. kovo 3 d. priėmė įsakymą Nr. A30-669 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Šiuo metu viešosios erdvės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas baigiamas rengti. Ginčo teritorija (žemės sklypai Nr. 6 ir Nr. 7) turi būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, tačiau atsakovas neatliko tokio vertinimo. Atsakovas nepagrindė, kodėl žemės sklypai Nr. 6 ir Nr. 7 yra priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakyme tik deklaratyviai nurodoma, kad žemės sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7 yra susiformavusi viešoji erdvė ir kad pagal Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. A30-669 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra pradėtas, bet dar nebaigtas viešosios erdvės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas. Nėra aišku, ar žemės sklypai Nr. 6 ir Nr. 7 patenka į planuojamą suformuoti viešųjų erdvių sklypą, ir jeigu patenka, tai kokia dalimi.

Dėl žemės sklypų Nr. 8 ir Nr. 9 atsakovas Rašte nurodė, kad šios teritorijos yra Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 394V „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ suplanuotoje teritorijoje, skirtoje miesto infrastruktūros objektams – susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti. Šiuo metu ši teritorija užimta minėtais infrastruktūriniais objektais. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. 394V nebuvo paskelbtas viešai. Atsakovas Rašte tik deklaratyviai nurodė, kad žemės sklypai Nr. 8 ir Nr. 9 yra užimti infrastruktūros objektais, tačiau nėra aišku, kokiomis susisiekimo komunikacijomis ir inžineriniais tinklais yra užimti šie žemės sklypai. Taip pat nėra aišku, kodėl Vilniaus miesto interesai negali būti patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra pareiškėjoms.

Dėl žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 10 atsakovas Rašte nurodė, kad, atsižvelgiant į Vilniaus miesto iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ir greta esančių kitų rėžinių kaimų ((duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo gautą medžiagą, kuri buvo integruota Vilniaus miesto savivaldybės GIS duomenų bazėje, šios teritorijos nepatenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, todėl projektuoti šiose teritorijose sklypus žemės grąžinimui natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams nėra teisinio pagrindo. Pagal naują ir teisingą 2017 m. liepos 3 d. kartografiją žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 10, priešingai nei teigia atsakovas, patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Kartografijos tikslinimas yra atliekamas ne tarpinstituciniame NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų susitikime, bet šiam klausimui yra sudaroma speciali NŽT komisija, kuri teisės aktų tvarka (taip pat ir nustatytomis metodikomis) turi išnagrinėti visus svarstytinus dokumentus ir įvertinti archyvinius planus.

Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemės sklypas Nr. 1 patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas sudarytų nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomotas juridiniams asmenims. Pareiškėjos nepagrindžia, kuo remiantis išskaičiavo žemės sklypo dalis, kur įregistruotos žemės nuomos sutartys yra pasibaigusios. Pareiškėjų teiginiai, jog sklypo dalis yra laisva, tėra pagrįsta teorinėmis prielaidomis.

Per žemės sklypus Nr. 4 ir Nr. 5 yra pravestos inžinerinės komunikacijos. Byloje, kuria remiasi pareiškėjos, buvo nagrinėjamas klausimas dėl požeminių komunikacijų, todėl šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa ir nėra taikytinas nagrinėjamu atveju, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog minėtų teritorijų žemė gali būti grąžinama pareiškėjoms natūra.

Rašte nurodyta, kad žemės sklypai Nr. 6 ir Nr. 7 yra Saugomų kultūros vertybių registre įregistruoto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono teritorijoje, kurioje yra susiformavusi viešoji erdvė. Iš viešai prieinamo Kultūros vertybių registro duomenų matyti, jog Vilniaus miesto dalis, vadinama (duomenys neskelbtini), t. y. visas mikrorajonas yra laikomas nekilnojamuoju vietinės reikšmės kultūros vertybių registro objektu, turinčiu vertingąsias architektūrines, istorines, kraštovaizdžio, urbanistines ir želdynų savybes. Taip pat viena iš vertingųjų savybių – atviros erdvės – laisvo planavimo įvairių tipų daugiabučių gyvenamųjų namų grupių ir reljefo bei esamų pušynų masyvų suformuotos erdvės, įvertinant tų erdvių proporcijas, funkcinį ir vizualinį ryšį su aplinka neprarandant „žmogiško” mastelio tame tarpe netaisyklingos formos aikštė su baseinu ir skulptūra (duomenys neskelbtini) priešais buv. prekybos centrą (duomenys neskelbtini) I kvartalo P dalyje, kurioje stovi skulptoriaus T. K. V. (duomenys neskelbtini) (pastatyta 1973 metais), taip pat įtraukta į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą. Tai yra gyvenamasis rajonas, apstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Minima teritorija yra labai svarbi visuomenės interesams, todėl nėra pagrindo atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus.

Žemės sklypai Nr. 8 ir Nr. 9 yra Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 394V „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ suplanuotoje teritorijoje, skirtoje miesto infrastruktūros objektams – susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti. Šiuo metu ši teritorija užimta minėtais infrastruktūriniais objektais. Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ 45 punktas numatė, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba, o 49 punktu patvirtinti detalieji planai registruojami savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre, dokumento sprendiniai fiksuojami teritorijų planavimo dokumentų banke. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų banko nuostatai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog minėtas dokumentas nebuvo paskelbtas ir yra negaliojantis. Minėtas dokumentas rengtas dar 2003 m., o po 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus Europos Sąjungos Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, Administracijoje dėl didelės apimties, didelių reikalingų finansinių ir žmogiškųjų išteklių poreikio nėra suskaitmeninti ir nuasmeninti visi Vilniaus miesto savivaldybės (šiuo atveju – Valdybos) rengti dokumentai, todėl pareiškėjų minimas aktas šiuo metu, pasikeitus teisiniam reguliavimui, nėra viešinamas Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, tačiau tai nedaro šio dokumento negaliojančiu.

Pareiškėjų prašymai dėl žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 10 grąžinimo natūra buvo nagrinėjami įvairiuose susitikimuose ir posėdžiuose. Pavyzdžiui, 2019 m. spalio 3 d. įvyko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų posėdis, kuriame buvo keliamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslumo. Nutarta dar kartą NŽT pateikti rėžinio kaimo kartografiją. Tai buvo padaryta 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 7 d. įvyko pasitarimas Vyriausiojo miesto architekto ir Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių klausimais dėl pareiškėjų prašymų nagrinėjimo. Nutarta Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui kitam posėdžiui pateikti ne tik konkrečių plotų planus, bet ir viso (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo planą. 2020 m. gruodžio 13 d. įvyko ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdis. NŽT komisija konstatavo, jog 2017 m. birželio 9 d. komisijos posėdžio metu, nustatant (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotą, nebuvo nagrinėtas 2019 m. spalio 22 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo raštu gautas (duomenys neskelbtini) kaimo planas, sudarytas 1869 metais, todėl buvo pakartotinai atliekamas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimas. Minėtame NŽT komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjos S. D. atstovas bei pareiškėja J. J., todėl Komisijos sprendimas jiems buvo žinomas dar iki posėdžio protokolo parengimo. Posėdžio protokole taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 15 d. vietovėje organizavo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimo darbus, komisijos posėdžio metu pakartotinai peržiūrėti tiek 2017 m. birželio 9 d. nagrinėti dokumentai, tiek po 2017 metų gauti tiek institucijų, tiek piliečių pateikti archyviniai duomenys, t. y. visa archyvinė dokumentacija, susijusi su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribomis. Atsižvelgiant į komisijos protokolą bei prie šio protokolo pridedamą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų planą matyti, jog, kaip ir nurodoma Rašte, žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 10 nepatenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, todėl projektuoti šiose teritorijose sklypus žemės grąžinimui natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir, remiantis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais buvo nustatyta, kad kaimas yra rėžinis. Savininkai turėjo 147 dešimtinės žemės plotą. Nustatytas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas – 162,7750 ha, o prašymų atkurti nuosavybės teises pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha plotą. 2017 m. liepos 3 d. protokolu buvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje (duomenys neskelbtini) upės pusėje. Apytikslis kaimo plotas 198,2823 ha. 2020 m. sausio 16 d. protokolu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė du atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 m. planas – vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo plotas apie 182,81 ha, t. y. pagal 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolą, 28,9283 ha plotas, esantis viršutiniame dešiniajame (duomenys neskelbtini) upės pusėje nesudaro (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo. 2020 m. sausio 16 d. protokolu pripažinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija šiuo metu yra galiojanti ir teismine tvarka nenuginčyta.

Žemės sklypas Nr. 6 negalėtų būti atkurtas, kadangi jis nepatenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, kurios yra patikslintos 2020 m. sausio 16 d. komisijos posėdžio protokolu, nes šis sklypas nepatenka į rėžinio kaimo ribas. Sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) yra skirtas jame esančių sklypų eksploatacijai.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad žemės sklypas Nr. 1, į kurį nuosavybės teisių atkūrimo natūra siekia pareiškėjos, patenka į valstybinės žemės patikėjimo teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir šis žemės sklypas sudarytų nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomotas juridiniams ir kitiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių net ir prielaidas dėl sudarytų nuomos sutarčių neteisėtumo, todėl vien tik abejone grįstas nuomos sutarčių galimas neteisėtumas nėra pagrindas pareiškėjų nurodytus bendro pobūdžio teiginius vertinti kaip pagrįstus. Teismas nustatė, kad šis ginčo sklypas yra užimtas, užstatytas pastatais, todėl tik detaliai suplanavus sklypo teritoriją ir nustačius, kokio dydžio žemės sklypai reikalingi jame esančių pastatų aptarnavimui ir eksploatacijai, būtų galima nustatyti, ar yra dar laisvos žemės šiame sklype. Į bylą nėra pateikta tikslių duomenų apie reikalingą plotą pastatams eksploatuoti. Pareiškėjų reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype galėtų būti svarstomas tik patvirtinus sklypo teritorijos administracinius aktus remiantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Nesant duomenų (tokių nepateikus ir pareiškėjoms) apie žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingą žemės plotą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad neišnuomota ir laisva žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra 1,4924 ha ir ši dalis yra laisva žemė. Klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame žemės sklype galėtų būti svarstomas tik aiškiai nustačius žemės sklypo dalis, reikalingas jame esančių pastatų aptarnavimui ir eksploatacijai (privažiavimai ir pan.). Teismas darė išvadą, kad esamoje faktinėje situacijoje reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype negali būti tenkinamas.

Teismas nustatė, kad žemės sklypų Nr. 4 ir Nr. 5 teritorijos yra užimtos miesto infrastruktūros objektais – susisiekimo komunikacijomis, magistraliniais inžineriniais tinklais, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje pagal techninį projektą įrengiamu transporto mazgu. Žemės sklypai Nr. 8 ir Nr. 9 taip pat yra suplanuotoje teritorijoje, skirtoje miesto infrastruktūros objektams – susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti, ir ši teritorija šiuo metu yra užimta minėtais infrastruktūriniais objektais.

Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, nustatė, kad žemės sklypų Nr. 4 ir Nr. 5 teritorijos, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenimis, patenka į gatvių raudonąsias linijas (teisinis pagrindas – 2011 m. birželio 13 d. Vilniaus Miesto tarybos sprendimas Nr.1-91, kuriuo patvirtintas Specialusis planas „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema“), taip pat 2019 m. spalio 21 d. yra išduotas leidimas statybai (Infrastruktūros objektams – gatvei, tinklams ir kt.). Sklypų Nr. 8 ir Nr. 9 teritorijos taip pat patenka į teritoriją, skirtą miesto infrastruktūros objektams – susisiekimo komunikacijoms ir kitiems inžineriniams tinklams įrengti. Tokio sprendimo teisinis pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. 394V „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Minėtos teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentus reikalingos susisiekimo komunikacijų ir kitų inžinerinių tinklų plėtrai, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, jog minėtų teritorijų žemė gali būti grąžinama pareiškėjoms natūra. Kai žemės dalis patenka į miesto infrastruktūros objektus, kaip šiuo atveju į gatvės raudonąsias linijas, kelių apsaugos zonas, kitas susisiekimo infrastruktūras, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą į tokią žemę negali būti atkuriamos nuosavybės teisės.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 7 teritorijos patenka į Saugomų kultūros vertybių registre įregistruoto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono teritoriją. Tai yra gyvenamasis rajonas, apstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei” 1 punkte numatyta, kad intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos dalys greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų yra svarbios vietos bendruomenei. Iš sklypo plano taip pat matyti, jog ši teritorija yra tankiai apstatytame gyvenamajame rajone, be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 30-669 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” buvo pradėtas rengti kitos paskirties bendro naudojimo teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują viešųjų erdvių valstybinės žemės sklypą valstybės ar savivaldybių funkcijos įgyvendinti. Šis projekto rengimo procesas šiuo metu dar nėra baigtas. Teismas konstatavo, kad žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 7 teritorijos, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos sprendiniais, patenka į intensyvaus užstatymo funkcinę zoną, su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynų plotais. Pareiškėjų nurodyti plotai patenka į intensyvaus užstatymo ir intensyviai naudojamų visuomeninės paskirties, gyvenamosios, želdynų funkcines zonas, kurios yra ir bus naudojami visuomenės poreikių tenkinimui. Be to, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenimis, Nr. 6 pažymėtoje teritorijoje 2018 m. lapkričio 19 d. yra išduotas leidimas statybai (Vaikų žaidimų aikštelė, Pėsčiųjų takai (F2 kategorijos gatvė), Sporto įrenginių aikštelė). Šis projektas jau yra įgyvendintas – įrengti takai, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, sutvarkyta aplinka. Teismas darė išvadą, kad Rašte pagrįstai konstatuota, jog, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjų nurodyti žemės plotai Nr. 6 ir Nr. 7 pagrįstai negali būti grąžinami natūra.

Pasisakydamas dėl žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 10, teismas nustatė, kad NŽT komisija 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-(14.49.101) nutarė, jog (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė du atskiri masyvai: 175,57 ha žemės ploto ir 7,24 ha žemės ploto, o (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 m. planas – pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis galima nustatyti buvusio iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. NŽT Komisija konstatavo, jog 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu, nustatant (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 198,2823 ha plotą, nebuvo nagrinėtas 2019 m. spalio 22 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo raštu gautas (duomenys neskelbtini) kaimo planas, sudarytas 1869 metais, todėl buvo pakartotinai atliekamas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimas. Posėdžio protokole taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 15 d. vietovėje organizavo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimo darbus, Komisijos posėdžio metu pakartotinai peržiūrėti tiek 2017 m. birželio 9 d. nagrinėti dokumentai, tiek po 2017 m. gauti institucijų, tiek piliečių pateikti archyviniai duomenys, t. y. visa archyvinė dokumentacija, susijusi su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribomis. Atsižvelgiant į komisijos protokolą bei prie šio protokolo pridedamą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų planą buvo nutarta, jog teritorijos Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 10 nepatenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administraciniame teisme 2024 m. vasario 22 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-2423-596/2024 pagal pareiškėjų skundą, kuriuo, vienu iš reikalavimu, pareiškėjos prašė ištirti komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49PRT-(14.49.101) teisėtumą. Teismas sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, nenustatęs, jog NŽT, rengdama skundžiamą protokolą, būtų pažeidusi susirinkimų ar protokolo parengimo teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1524-629/2024.

Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2423-596/2024, dalyje dėl komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-(14.49.101) nustatyto (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto (du atskiri masyvai) nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią, todėl šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės, faktai, nagrinėjant šią administracinę bylą, iš naujo neįrodinėjami. Teismas, vadovaudamasis minėtame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, darė išvadą, kad atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 10 nepatenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, todėl projektuoti šiose teritorijose sklypus žemės grąžinimui natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams nėra teisinio pagrindo.

Teismas darė išvadą, kad Rašte pagrįstai konstatuota, jog, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjų nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, jog žemės plotai, į kuriuos pareiškėjos pageidautų atkurti nuosavybės teises, yra ir bus naudojami visuomenės poreikių tenkinimui, todėl Rašte pagrįstai konstatuota, jog, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjų nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami. Teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti Raštą. Nepatenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas neturėjo pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėjos S. D. ir J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjos taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas ne visas, bet tik jo dalis. Neišnuomota ir laisva žemės sklypo dalis yra net 1,4924 ha. Atsakovas nepasisakė, kodėl pareiškėjoms negali būti atkurta nuosavybės teisė į laisvą (neišnuomotą) žemės sklypo dalį. Būtent atsakovas turi pareigą suplanuoti teritorijas. Tokios pareigos nevykdymas negali būti priežastis neatkurti nuosavybės teisių, nes tai yra prioritetinis veiksmas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad žemės sklype esantis laisvas plotas yra reikalingas kitiems pastatams eksploatuoti. Teismas nepagrįstai netenkino skundo šioje dalyje, nors būtent atsakovui tenka pagrįsti savo poziciją ir ją įrodyti.

Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, yra išnuomojama tik tokia žemės dalis, kuri reikalinga pastatų (statinių) eksploatacijai. Sudarant nuomos sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis (nors šių sutarčių teisėtumas kelia abejonių) turėjo būti įvertinta žemės sklypo dalis, reikalinga žemės sklype Nr. 1 esančių pastatų (statinių) eksploatavimui. Atsižvelgiant į tai, kad 1,4897 ha žemės sklypo ploto dalis nėra išnuomota, šis žemės sklypas yra laisvas ir nėra priskiriamas prie žemės sklypo dalies, reikalingos pastatų eksploatacijai. Atsakovas, atsisakydamas atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus dėl žemės sklypo Nr. 1, tinkamai nemotyvavo Rašto ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais pagrįstų savo atsisakymą atkurti pareiškėjoms nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 1.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių nuomos sutartys yra sudarytos ne tik su juridiniais asmenimis, bet ir su fiziniais asmenimis, kurie šiame žemės sklype neturi registruoto nekilnojamojo turto, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar šios nuomos sutartys yra teisėtos. Atsakovas nutylėjo faktinę aplinkybę, jog žemės sklypo dalį yra išsinuomavę ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Atsakovas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ir ar nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų buvo sudarytos žemės sklypo nuomos sutartys, o teismas šių aplinkybių netyrė.

Atsakovas detaliai nenurodė, kokie miesto infrastruktūros objektai šiuo metu yra ir / ar ateityje bus įrengti žemės sklypuose Nr. 4 ir Nr. 5, todėl nėra aišku, ar visuomenės interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas pareiškėjoms būtų grąžintas natūra. Aplinkybė, jog per žemės sklypus yra pravestos inžinerinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra (LVAT 2005 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1682/2005). Taigi, vien tai, kad per žemės sklypus Nr. 4 ir Nr. 5 yra nutiesti inžineriniai tinklai, nėra teisinis pagrindas pareiškėjoms neatkurti nuosavybės teisių į žemės sklypus natūra, tačiau teismas to neanalizavo. Atsakovas nenurodė, pagal kieno patvirtintą ir kokį techninį projektą ketinama įrengti transporto mazgą (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Pareiškėjoms kyla pagrįsti klausimai, kokius miesto infrastruktūros objektus ketinama įrengti žemės sklypuose Nr. 4 ir Nr. 5, ir ar visuomenės interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas pareiškėjoms būtų grąžintas natūra. Atsakovas nenurodė, kokia žemės sklypų Nr. 4 ir Nr. 5 dalis patenka į gatvių raudonąsias linijas ir kokios objektyvios priežastys trukdo atkurti nuosavybės teises į likusias (jeigu tokios yra) žemės sklypų Nr. 4 ir Nr. 5 dalis. Taip pat su atsiliepimu nėra pateiktas atsakovo minimas 2019 m. spalio 21 d. išduotas leidimas statybai (infrastruktūros objektams – gatvei, tinklams ir kt.). Atsakovas tinkamai nemotyvavo savo atsisakymo atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus dėl žemės sklypų Nr. 4 ir Nr. 5 ir nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl iš esmės pažeidė VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, o teismas tik pakartojo atsakovo dėstomus teiginius, tačiau faktiškai jų netikrino.

Žemės sklypai Nr. 6 ir Nr. 7 turi būti vertinami pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, tačiau atsakovas neatliko tokio vertinimo. Žemės sklypai Nr. 6 ir Nr. 7 yra priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Rašte tik deklaratyviai nurodoma, kad žemės sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7 yra susiformavusi viešoji erdvė ir kad pagal Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. A30-669 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra pradėtas, bet dar nebaigtas viešosios erdvės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas. Teismas tik perrašė atsakovo argumentus, tačiau savarankiškai netyrė duomenų ir neatsakė į pareiškėjų keliamus klausimus. Nėra aišku, ar žemės sklypai Nr. 6 ir Nr. 7 patenka į planuojamą suformuoti viešųjų erdvių sklypą, ir jeigu patenka, tai kokia dalimi. Lieka neaišku, ar ginčo teritorija yra svarbi, kodėl svarbi, kuo svarbi vietos bendruomenei, kokie viešieji poreikiai yra susiformavę tai teritorijai ir t. t. Taip pat nėra aišku, ar vietos bendruomenės interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas pareiškėjoms natūra. Atsakovas tinkamai nemotyvavo atsisakymo atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus dėl žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 7, nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl pažeidė VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. 394V „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ nėra ir nebuvo paskelbtas viešai, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Atsakovas pripažino, kad, surašydamas Raštą, vadovavosi viešai neskelbiamu ir tik jam žinomu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 394V. Rašte tik deklaratyviai nurodyta, kad žemės sklypai Nr. 8 ir Nr. 9 yra užimti infrastruktūros objektais. Tačiau nėra aišku, kokiomis susisiekimo komunikacijomis ir inžineriniais tinklais yra užimti žemės sklypai Nr. 8 bei Nr. 9. Taip pat nėra aišku, kodėl Vilniaus miesto interesai negali būti patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra pareiškėjoms. Atsakovas savo atsisakymą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus dėl žemės sklypų Nr. 8 ir Nr. 9 netinkamai motyvavo (pateikė tik jam žinomą argumentaciją), todėl pažeidė VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Teismas tik perrašė atsakovo atsiliepimo argumentus, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų.

Administraciniame teisme yra nagrinėjama byla dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos (Nr. eI3-18248-428/2024), kuriai pasibaigus, NŽT turėtų vykdyti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir ginčo žemės sklypai patektų į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjos neįrodė, kad žemės sklypas Nr. 1 ar kokia nors jo dalis yra laisva ir grąžintina natūra. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas valstybei nuosavybės teise priklausantis ir privatiems asmenims priklausančiais statiniais užstatytas vientisas žemės sklypas – nekilnojamojo turto vienetas. Vien ta aplinkybė, kad vizualiai dalis šio žemės sklypo pareiškėjoms atrodo laisva, savaime nesuponuoja šių žemės sklypo dalių buvimo laisva valstybine žeme pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas 1997 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu (potvarkiu Nr. 646V). Tam, kad kokios nors šio žemės sklypo dalys galėtų būti vertinamos dėl galimybės perduoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra, pirmiausia būtų reikalinga iš naujo įvertinti žemės sklype esančių statinių ir žemės sklypo dalių jiems eksploatuoti užimamą plotą, įvertinti, ar įmanoma esamą žemės sklypą išskaidyti bei ar tokio proceso rezultate būtų įmanoma suformuoti tinkamus eksploatuoti atskirus (savarankiškus) žemės sklypus su teisės aktų reikalavimus atitinkančiais privažiavimais, galimybėmis naudoti šiuos žemės sklypus pagal paskirtį ir teritorijų planavimo dokumentus, ir t. t. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas kaip vientisas nekilnojamojo turto vienetas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o šio žemės sklypo suformavimas, naudojimas statiniams eksploatuoti ar nuomos sutartys nėra nuginčyti, todėl pareiškėjų teiginiai, jog žemės sklypo dalis yra laisva, pagrįstai buvo atmesti skundžiamu teismo sprendimu. Kadangi byloje buvo ginčijamas konkretus administracinis sprendimas – Raštas, teismas neturėjo nei pareigos, nei teisės tirti valstybinės žemės nuomos sutarčių teisėtumo.

LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A10-1682/2005 buvo nagrinėjamas klausimas dėl požeminių komunikacijų, todėl šios bylos ratio decidendi nesutampa ir nėra taikytinas nagrinėjamu atveju. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad žemės sklypai Nr. 4 ir Nr. 5 yra užimti miesto infrastruktūros objektais ir patenka į gatvių raudonąsias linijas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“ pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei. Šiems objektams eksploatuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus viešosioms erdvėms ir (ar) kitiems želdynams eksploatuoti, rengimą.

Žemės sklypai Nr. 6 ir Nr. 7 yra tankiai apstatytame gyvenamajame rajone. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2017 m. kovo 3 d. priėmė įsakymą Nr. A30-669 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo buvo pradėtas rengti kitos paskirties bendro naudojimo teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują viešųjų erdvių valstybinės žemės sklypą valstybės ar savivaldybių funkcijos įgyvendinti. Pareiškėjų minimas detalusis planas Nr. 394V yra prieinamas viešai. Pareiškėjoms nepavykus rasti detaliojo plano, jos nesikreipė į Administraciją dėl susipažinimo su šiuo dokumentu. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. 394V buvo pateiktas teismui kartu su atsiliepimu į skundą, taigi pareiškėjos turėjo galimybę su juo susipažinti.

Pareiškėjos nekonkretizavo, kuo aplinkybė apie kitos administracinės bylos iškėlimą yra susijusi su skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. NŽT pažymi, kad Rašte yra nurodyti pakankamai aiškūs faktiniai ir teisiniai pagrindai, jame nurodyti argumentai motyvuoti, Raštas yra pagrįstas, teisėtas bei aiškus. Rašte buvo aiškiai bei motyvuotai pagrįsta ir nurodyta bei konstatuota, jog, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjų nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami. NŽT atkreipia dėmesį, kad Administracija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsniais bei 21 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, bei Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“, pateikė NŽT informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių sklypų projektavimas (duomenys neskelbtini), baigtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo administracinę bylą nutraukti arba atmesti pareiškėjų skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Bendrovė pažymi, kad nėra aišku, ar pareiškėja S. D. žino apie šį teisminį procesą. Šios bylos ginčo dalyku esančių teritorijų, kaip valstybės išperkamos žemės, statusas yra nustatytas Vilniaus miesto mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“, kuris priimtas įgyvendinant Seimo 2023 m. birželio 29 d. priimtą teisės normą ir Administracijai pakartotinai įvertinus laisvas bei užstatytas teritorijas bei galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Mero potvarkis yra norminis administracinis aktas, kurio pareiškėjos šioje byloje neginčija. Norėdamos paneigti minėto potvarkio 1.2 punktą, pretendentės privalėtų įrodyti, kad Administracijos direktorius prieš potvarkio priėmimą nepagrįstai nesuformavo žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaime ribose esančiose teritorijoje, tačiau tai padaryti pareiškėjos privalo ne ginčydamos Raštą, bet prašydamos ištirti mero potvarkio teisėtumą, priešingu atveju, teismas neturi teisinio pagrindo svarstyti, ar pareiškėjų skunde išskirtas teritorijas atsakovas pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei, nes tai yra padaryta galiojančiu norminiu administraciniu aktu, kuris nėra šios bylos objektas. Pareiškėjoms šioje byloje nereiškiant prašymo dėl mero potvarkio teisėtumo ištyrimo, galiojant minėtoms mero potvarkio nuostatoms, teismas neturi jokio pagrindo svarstyti pareiškėjų prašymo įpareigoti atsakovą parengti nuosavybės teisių į žemę (žemės sklypai Nr. 1–10) atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, nes ta žemė yra paskelbta valstybės išperkama pareiškėjų neginčijamu norminiu administraciniu aktu. Atitinkamai teismas neturi pagrindo svarstyti ir Rašto panaikinimo klausimo, nes po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 ir Vilniaus miesto mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 priėmimo ginčo teritorijos statusas yra nustatytas mero potvarkyje, o ne Rašte, kuris atitinkamai nebesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. rašto Nr. A51-9441/20 (2.14.2.12-ŽEM) „Dėl žemės sklypų Nr. 1–10 projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ ir prašymo įpareigoti Administraciją parengti nuosavybės teisių į žemę (žemės sklypai Nr. 1–10) atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad žemės plotai, į kuriuos pareiškėjos pageidauja atkurti nuosavybės teises, yra ir bus naudojami visuomenės poreikių tenkinimui, todėl Rašte pagrįstai konstatuota, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjų nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami.

Pareiškėjos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nemotyvuotai atsisakė tenkinti jų skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Administracijoje 2019 m. spalio 11 d. registruotas (reg. Nr. A50-29498/19) pareiškėjų 2019 m. spalio 10 d. prašymas „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“ (Prašymas). Pareiškėjos prašė (i) suprojektuoti žemės sklypus pagal pateiktus grąžintinų žemės sklypų Nr. 1–10 planus, Vilniuje atkūrimui, (ii) patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti visą žemės laisvą plotą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams pagal naują 2017 m. liepos 3 d. kartografiją. Prie prašymo pareiškėjos pridėjo grąžintinų sklypų Nr. 1–10 planus ir jų ortofotonuotraukas, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 17 d. rašto kopiją (16 lapų).

Administracija į pareiškėjų skundą atsakė 2020 m. sausio 22 d. ginčijamu Raštu, kuriame, įvertinusi su Prašyme nurodytais sklypais susijusias faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, kad projektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus nuosavybės teisėms į žemę atkurti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams Prašyme nurodytuose vietose žemės sklypuose Nr. 1–10 nėra teisinio pagrindo. Rašte sklypą Nr. 1 atsisakyta projektuoti kaip natūra grąžintiną nurodžius vienintelę priežastį, t. y. tai, kad „šis žemės sklypas sudarytų nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomotas juridiniams asmenims“. Atitinkamai pareiškėjos procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad sklype Nr. 1 nuomos sutartys yra sudarytos tiek su juridiniais, tiek su fiziniais asmenimis, o kai kurie jų šiame žemės sklype neturi registruoto nekilnojamojo turto. Atsižvelgdamos į pastarąją aplinkybę, pareiškėjos suabejojo, ar šios nuomos sutartys yra teisėtos.

Vertindamas, ar pagrįstai Administracija ginčijamu Raštu atsisakė projektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus nuosavybės teisėms į žemę atkurti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams pareiškėjų nurodytame žemės sklype Nr. 1, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog žemės sklypas Nr. 1, į kurį nuosavybės teisių atkūrimo natūra siekia pareiškėjos, patenka į valstybinės žemės patikėjimo teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir šis žemės sklypas sudarytų nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomotas juridiniams ir kitiems asmenims“. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrindo sutikti.

Iš skundo pirmosios instancijos teismui turinio matyti, kad pareiškėjos motyvuotai nesutinka su ginčijamame Rašte pateikta Administracijos pozicija dėl sklypo Nr. 1. Pareiškėjos tvirtina, jog, jų žiniomis, išnuomotas yra ne visas žemės sklypas, bet tik jo dalis, t. y. neišnuomota ir laisva žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra 1,4924 ha. Taip pat, kaip minėta, pareiškėjos nurodo, kad joms kyla abejonių, ar šios sudarytos nuomos sutartys yra teisėtos. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, „nesant duomenų (tokių nepateikus ir pareiškėjoms) apie žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingą žemės plotą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad neišnuomota ir laisva žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra 1,4924 ha ir ši dalis yra laisva žemė“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas išspręsti ginčą, pirmosios instancijos teismas privalėjo kilusias abejones dėl Rašte nurodytų motyvų, kuriais Administracija atsisakė sklypą Nr. 1 projektuoti kaip grąžintiną natūra, pašalinti, o tai galima padaryti tik surinkus su tuo susijusius įrodymus (įskaitant atitinkamas nuomos sutartis) ir juos tinkamai ištyrus. Įvertinus tikrinamo teismo sprendimo turinį ir byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prie 2019 m. spalio 11 d. prašymo pateikė, jų nuomone, Prašyme išdėstytus teiginius dėl sklypo Nr. 1 pagrindžiančius įrodymus (žr. 2019 m. spalio 11 d. prašymo priedus). Pakankamai aiškūs ir konkretūs argumentai, susiję su Rašte išdėstytas Administracijos motyvais atsisakyti projektuoti kaip natūra grąžintiną sklypą Nr. 1, pateikti ir pareiškėjų pirmosios instancijos teismui teiktame skunde (žr. šio skundo 8–11 punktus). Todėl, skirtingai nei teigiama tikrinamame teismo sprendime, ne pareiškėjos, o Administracija nagrinėjamu atveju turėjo pateikti Rašte išdėstytą poziciją dėl sklypo Nr. 1 pagrindžiančius įrodymus, įskaitant visas šiuo aspektu reikšmingas nuomos sutartis. Administracijai tokių įrodymų nepateikus, teismas privalo juos išsireikalauti ir įvertinti laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. To nepadarius, negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo ABTĮ suteikiamomis galimybėmis išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištirti visus byloje esančius įrodymus, pašalinti prieštaravimus byloje, išreikalauti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjų skundą, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs reikiamų įrodymų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai (įskaitant ir susijusius su Rašte išdėstyta Administracijos pozicija dėl atsisakymo projektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus nuosavybės teisėms į žemę atkurti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams žemės sklypuose Nr. 2–10), nėra vertinami. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjų skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų S. D. ir J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.