- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- eI3-2423-596/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01823-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Vingio turtas“
- Pareiškėjas
- J. J., S. D.
- Advokatai
- Karolis Kurapka, Valentas Mitrauskas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Anželikai Rastenienei,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vingio turtas“ atstovui advokatui Valentui Mitrauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. J. ir S. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vingio turtas“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos J. J. ir S. D. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (ankstesnis pavadinimas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius arba atsakovas) Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) (toliau – ir Protokolas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas1); 3) panaikinti NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas2) (toliau abu kartu – ir Sprendimai); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius Komisijos 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) (toliau – ir 2017 m. Komisijos protokolas) pripažino, jog Miškinių rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) Miškinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje, papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais. Buvo nustatyta, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 198,2823 ha, išanalizavus visus pateiktus papildomus dokumentus, įskaitant ir išlikusius archyvinius planus, t. y. 1849 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detalųjį planą, 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planą (patvirtintas 1929 m.), 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto planą, 1928 m. miesto tarybos sprendimą, dėl teritorijos naudojimo nustatymo plano, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 1942 m. planą. Buvo priimta išvada, kad Miškinių rėžinis kaimas iki 1940 m. nacionalizacijos susidėjo iš atskirų dalių, kurias skyrė Neries upė. Apie tai, kad 2017 m. buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografija buvo atlikta tinkamai išanalizavus visus reikiamus dokumentus, yra galiojanti, neginčyta ir tiksli, NŽT buvo patvirtinusi ir 2018 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 1SS-2478-(9.5.).
Paaiškina, kad 2017 m. NŽT patikslinus buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografiją ir nustačius šio buvusio kaimo plotą bei ribas, Miškinių rėžinio kaimo pretendentai pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4408-866/18. Kadangi ginčo žemės sklypas pateko į buvusio Miškinių (Lesniki) rėžinio kaimo teritoriją, buvo ginčijama valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis juridiniam asmeniui. Prasidėjus šios bylos nagrinėjimui pareiškėjai gavo iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus pranešimus, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius organizuoja ir vykdo (atnaujina) buvusio Miškinių (Lesniki) rėžinio kaimo ribų ir ploto kartografijos keitimo administracinę procedūrą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus Protokolas ir Sprendimai priimti pažeidžiant ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, tačiau ir to paties įstatymo 27 straipsnio 5 dalį bei Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miško ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir Metodika arba Metodiniai nurodymai). Mano, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą Protokolą ir Sprendimus nepagrįstais, neteisėtais ir juos panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.
Dėl VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir Protokolo neteisėtumo nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 49SF-3284-(14.49.104.), kuriuo pareiškėjos buvo informuotos, kad remiantis „naujai“ surastu 1869 m. Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planu, ruošiamasi pakartotinai atlikti buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą, todėl 2019 m. lapkričio 15 d. bus organizuojamas (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto nustatymas vietoje. Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4–5 d. su skundais kreipėsi į NŽT dėl neteisėtų NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, kuriais siekiama pakeisti Miškinių (Lesniki) kaimo kartografiją, kai prieš tai NŽT jau buvo priėmusi sprendimą to nedaryti. Pareiškėjos prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 49SF-3284-(14.49.104.), taip pat, nesutikdamos su NŽT Vilniaus miesto skyriaus organizuojama ir vykdoma buvusio Miškinių (Lesniki) rėžinio kaimo ribų ir ploto kartografijos keitimo administracine procedūra, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-5789-811/2019). Pareiškėjų teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyrius pradėtą buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą privalėjo nutraukti (sustabdyti) VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius tęsė pradėtą buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą. 2019 m. lapkričio 15 d. įvyko NŽT Vilniaus miesto skyriaus organizuotas buvusio Miškinių rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymas vietoje (kartografijos keitimo administracinė procedūra). Liudytoja V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) žodžiu nupasakojo buvusio Miškinių (Lesniki) kaimo ribas, o su jos liudijimu sutiko ir kiti liudiję asmenys (šie liudijimai patvirtina, kad 2017 m. Miškinio rėžinio kaimo kartografija yra tiksli). 2019 m. gruodžio 13 d. buvo suorganizuotas susitikimas, po kurio priimtas skundžiamas Protokolas, kuris, priešingai nei 2017 m. Komisijos protokolas, nebuvo siunčiamas Miškinių rėžinio kaimo pretendentams. Pareiškėjų nuomone, Protokolas yra klaidingas, visa planinė medžiaga neišnagrinėta, daromos prielaidos prieštarauja 2017 m. Komisijos protokolui, Protokolas taip pat priimtas pažeidžiant Metodikos 3.4 ir 5 punktų reikalavimus.
Nors Protokole nurodyta, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. spalio 22 d. raštu, registracijos Nr. 49GJ-5795, NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 1869 m. Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo plano (šaltinis – Lietuvos valstybės istorijos archyvas F.526 Ap.3 B341) kopiją ir Lietuvos centrinis archyvas 2019 m. spalio 28 d. raštu, registracijos Nr. 49GJ-5909, NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė Valstybinių geležinkelių Vilniaus apygardos direkcijos archyviniame fonde, esančio Vilniaus miesto ir apylinkių 1936 m. plano (F.1161, ap.. 10, b. 116) kopiją, tačiau vėliau archyvas informavo, kad minėtų prašomų dokumentų NŽT Vilniaus miesto skyriui jis nėra išdavęs. Taigi, 1869 m. Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių Lesniki kaimo planas (F.526 Ap.3 B.341) yra gautas ne iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, o iš „TGS Baltic“ advokatės, kuri atstovauja uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vingio turtas“ jau minėtoje civilinėje byloje, kurioje UAB „Vingio turtas“ yra atsakovas. Be to, Protokole nenurodyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pakartotinai atlieka buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografiją, tačiau nenurodomas ir konkretus Metodikos punktas. Pareiškėjos pabrėžia, kad Metodika nereglamentuoja kartografinės medžiagos (rėžinio kaimo ploto ir ribos) pildymo ar keitimo procedūros.
Nurodo, kad šiuo atveju buvo pažeisti Metodikos 3.1, 3.3 ir 3.4 punktai, kadangi atsirado aiškūs nuomonių skirtumai dėl fakto, o Metodika aiškiai nustato, jog, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi būti užtikrintas reikiamas žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimas, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymas pagal planus. Be to, nors Protokole nurodoma, kad Komisijos posėdžio metu pakartotinai peržiūrėti 2017 m. birželio 9 d. nagrinėti dokumentai bei po 2017 metų gauti tiek institucijų, tiek piliečių pateikti archyviniai duomenys, t. y. visa archyvinė dokumentacija, susijusi su Miškinių rėžinio kaimo ribomis, tačiau iš tikrųjų minėti dokumentai nebuvo peržiūrėti. Teigia, kad Protokole nėra įvardijama, kokiais archyviniais duomenimis remiamasi, o tai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis yra daroma išvada apie tariamos nausėdijos nepriskyrimą Miškinių rėžiniam kaimui. Priešingai, 2015 m. sausio 27 d. Lietuvos istorijos instituto UAB „GEO Baltija“ analizė dėl 1849 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detaliojo plano pažymoje nustatytas bendras Miškinių rėžinio kaimo plotas yra 223,0196 ha. Kadangi 1849 m. planas turi archyviniam dokumentui būdingų rekvizitų (upė), jame yra koordinačių, pagal kurias šį planą galima patikimai įbraižyti į dabartinius žemės sklypų planus, todėl pareiškėjos kreipėsi į UAB „GEO Baltija“ dėl 1849–1902 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybinės žemės valdos detalaus plano analizės bei užnešimo ant dabartinės vietos Vilniaus miesto teritorijos. Iš archyvo buvo gautas Vilniaus gubernijos Vilniaus valsčiaus valstybinio Panerių dvaro geometrinis inventorius, kuriame yra aprašytas kiekvienas sklypo rėžis pagal žemės paskirtį ir pažymėtas skaičiais. Lesniki žemių geometriniame inventoriuje yra pažymėta, kad dalis kaimo yra „kitoje Neries upės pusėje“. Tame pačiame dokumente yra nurodyta, kad kitoje upės pusėje buvo kaimas ir Lesniki viensėdis (arba viensėdija) – kaimo gyvenvietė, paprastai susidedanti arba kilusi iš vienos sodybos. Nuo vienkiemių, atsiradusių per kaimų skirstymą, ji skiriasi tuo, kad turi tikrinį vardą (pavadinimą) ir savarankiškos gyvenvietės statusą. Taigi, priešingai nei teigiama Protokole, šioje išvadoje yra nurodoma, kad pagal pateiktus planus matyti, jog Lesniki (Miškinių) viensėdis yra neatskiriama Lesniki (Miškinių) kaimo dalis.
Pareiškėjų nuomone, Protokolas yra parengtas grubiai pažeidžiant Metodikos nuostatas, nes jame pateikta informacija yra išgalvota ir klaidinanti, todėl jis negali būti pripažintas kaip atitinkantis VAĮ 3, 8, 27 straipsnių reikalavimus.
Dėl skundžiamų Sprendimų nurodo, kad NŽT iš esmės perrašė naikintino Protokolo argumentaciją, tačiau išsamiai ir visapusiškai nenagrinėjo archyvinės medžiagos, susijusios su Miškinių rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymu, taip pat neatsakė į pareiškėjų skundų argumentus. Atkreipia dėmesį, kad NŽT, išanalizavusi 1869 m. Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planą, dar 2018 m. gruodžio 7 d. nematė pagrindo tikslinti Miškinių rėžinio kaimo kartografiją. Tačiau prasidėjus Miškinių rėžinio kaimo pretendentų ir verslo subjektų teisminiams ginčams, NŽT tuo pačiu pagrindu (1869 m. planu) nusprendė, kad 2017 m. kartografija yra netiksli ir ją pakeitė įtakingų verslo subjektų naudai. NŽT nusprendė, kad išlikęs Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planas yra vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas, o taip pat nustatė, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha. Pareiškėjų nuomone, tokia NŽT išvada yra ne tik klaidinga, bet ir prieštarauja kitiems jau ištirtiems įrodymams (archyvinei medžiagai, 2017 m. Komisijos protokolui, istoriniams planams, liudytojų parodymams). Pagal Metodikos 3.4 punktą, esant dėl atskiro fakto nuomonių skirtumui, atliekamas papildomas tyrimas, tačiau joks tyrimas nebuvo atliktas, todėl tokiais veiksmais buvo pažeisti Metodikos 3.1, 3.3 ir 3.4 papunkčiai, taip pat VAĮ 8 straipsnio nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal pateiktus archyvinius dokumentus Miškinių rėžiniame kaime pageidaujama atkurti nuosavybės teises (natūra) į 19 buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Bendras grąžintinos žemės plotas pagal likusią atkurti turėtos žemės dalį – 98,1724 ha, į kuriuos pretenduoja 74 Miškinių rėžinio kaimo pretendentai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių kaimo kartografiją ir, remdamasis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais nustatė, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise Miškinių rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinių žemės plotą. Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4 nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha, o prašymų atkurti nuosavybės teises pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą.
Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3572-968/2016 NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio Miškinių rėžinio kaimo pagal dabartinį administracinį / teritorinį susiskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo. Vykdant šį teismo sprendimą NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. įvyko posėdis dėl Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, kuriame pakartotinai buvo svarstyta buvusio Miškinių rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. 2017 metų Komisijos posėdžiu metu buvo nutarta pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detalusis planas (F. 526, ap. 7 b. 378, 1.1), 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planas (patvirtintas 1929 m.) (F. 130, ap. 1, b. 18829, 1. 25a, 34, 38); 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto plano nuorašas (F. 884, ap. 1, b. 223); 1928 m. miesto tarybos sprendimas dėl teritorijos naudojimo nustatymo planas, žemėlapių kolekcija (F. 64, ap. 8, b. 135,1. 47), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 1942 m. planas. Nustatyta, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha. Apie tai Miškinių rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti 2017 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SF-1325. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23.) patikslintą kartografinę medžiagą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl natūra grąžintinos žemės sklypų suformavimo. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A.51-63224/17(2.14.2.12-MP8) informavo, kad teritorija ties (duomenys neskelbtini), kuri kartografuota kaip buvusi Miškinių rėžinio kaimo dalis, prieštarauja šios teritorijos 1938 m. planui, ir kartu su šiuo raštu pateikė Vilniaus miesto GIS-o duomenų fragmentą. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išdėstytas pastabas dėl netikslios Miškinių rėžinio kaimo kartografuotos dešinėje Neries upės pusėje ribos, 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 49SDP-214-(14.49.23.) kreipėsi prašydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikti visą turimą archyvinę planinę medžiagą, taip pat ir 1938 m. planą, pagal kurį galėtų įvertinti, ar teisingai atlikta bei patikslinta Miškinių rėžinio kaimo kartografija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. A.51-8944/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ ir 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. A.51-10711/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo plano nepatvirtintą archyvo kopiją, sudarytą 1869 m., ir teritorinio planavimo suvestinio žemėlapio ištrauką (skaitmeninis žemėlapis M1:9000).
Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija NŽT Vilniaus miesto skyriui nepateikė prašomos archyvinės planinės medžiagos, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. 49SJ-257-(14.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl turimos planinės medžiagos apie buvusį Miškinių (Lesniki) rėžinio kaimą pateikimo. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. R10(4.3)-566 „Dėl informacijos apie Panerių dvaro Lesniki kaimo 1869 metų plano paieškos“ NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo, kad atsisako atlikti paiešką dėl neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų bei patarė savarankiškai ieškoti dominančių dokumentų archyvo skaitykloje. NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs informaciją, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra Lesniki kaimo planas, sudarytas 1869 m. (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341), siekdamas nustatyti, ar pateikta informacija yra teisinga, 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 49SJ-300-(1.4.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pakartotinai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas pateikti Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo plano, sudaryto 1869 m., kopiją (Pagrindas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas F. 526 ap. 3, B. 341). Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Panerių dvaro Lesniki kaimo 1869 m. plano (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (gauta 2019 m. spalio 22 d., Reg. Nr. GJ-5795), kuriame pažymėtos buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribos. 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdyje buvo nagrinėti archyviniai dokumentai ir nustatytas Miškinių rėžinio kaimo plotas ir ribos, tačiau 2019 m. spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikus Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planą, sudarytą 1869 m. (Pagrindas: F.526 Ap.3 B.341), ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, NŽT Vilniaus miesto skyrius nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą. 2019 m. gruodžio 13 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame iš naujo buvo apsvarstyti buvusio iki 1940 m. nacionalizacijos Miškinių rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentai. Komisija, išnagrinėjusi visus svarstytinus dokumentus ir įvertinusi archyvinius planus, Protokolu nutarė pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planas yra vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas, taip pat nustatė, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha. Atsakovas pažymi, kad buvo išnagrinėta visa surinkta medžiaga, tačiau buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribos buvo nurodytos tik 1869 m. plane. Be to, 1869 m. šis kaimas priklausė valstybiniam Panerių dvarui. 2019 m. Komisija, remdamasi 1869 m. planu, padarė išvadą, kad 2017 m. kartografuojant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas nepagrįstai buvo kartografuotas ir Miškinių rėžiniam kaimui priskirtas 28,9283 ha žemės plotas, nes pagal 1869 m. planą minėtas žemės plotas nepatenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas. Be kita ko, 1849 m. plane ši teritorija įvardyta kaip Miškinių nausėdija, o ne kaip Miškinių kaimas, todėl buvo priimta išvada, kad Miškinių nausėdija ir Miškinių kaimas pažymėti 1849 m. plane buvo du skirtingi administraciniai vienetai.
Atsakovas pažymi, kad rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nuosavybės teisių atkūrimo bylose, o būtent tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 13 punkte reglamentuojama, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Kaip ir šiuo atveju, nustatant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas buvo vadovaujamasi Lietuvos valstybės istorijos archyvo su 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 pateiktu 1869 m. planu, kuriame nurodytos buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribos (vėlesniuose planuose šio rėžinio kaimo riba nėra nurodyta), pagal kurį ir buvo nustatyta, kad 2017 m. kartografuotas 28,9283 ha žemės plotas nepatenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas. Tuo pagrindu Komisija nutarė pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planas yra vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas, ir Protokolu nustatė, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, šiame plane buvo pažymėtos Miškinių kaimo, kuris 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai, ribos. Pažymi, kad 1869 m. plano pavadinimas „Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus valstybinei Panerių valdai priklausančio Miškinių (Lesniki) kaimo planas“ patvirtina faktą, kad minėtas kaimas 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai. 1869 m. plane nėra jokių įrašų, patvirtinančių, kad jame pažymėtas dešiniajame Neries upės krante esantis 7,24 ha plotas priklausė Miškinių kaimui. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šio kaimo planas buvo sudarytas 1869 m., o žemės reforma Rusijos imperijos europinėje dalyje, kuriai priklausė ir Vilniaus kraštas, pradėta vykdyti XX amžiaus pradžioje. Šios reformos, kuri vadinama Stolypino reforma, metu vyko kaimų išskirstymas į vienkiemius, žemės priskyrimas valstiečiams, sudarant galimybę pirkti žemę.
Nurodo, kad NŽT direktorius, priimdamas skundžiamus Sprendimus, įvertino pagrindinius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, t. y. 1923 m. Riešės valsčiaus žemės sklypų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas yra 147,0 ha (LCVA F.55, ap. 9, b.27, L256a); 1924 m. Žemės mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas yra 147,0 ha (LCVA F.55, ap. 9, b.27, L22ap), ir papildomą dokumentą – 1941 m. pieno gamintojų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 140,9 ha (LCVA F.R 685, ap. 4, B.378, L.l), bei nusprendė, kad buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 147,0 ha, o pagal 1869 m. planą nėra pagrindo teigti, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui galėjo priklausyti du plane nurodyti plotai, nes šie plotai 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai, o ne iki 1940 m. buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui. Todėl Komisiją įpareigojo pakartotinai įvertinti, koks buvo buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas iki 1940 m. nacionalizacijos, remiantis vėliausiai išduotais Lietuvos valstybės centrinio archyvo dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl skundo teiginių, kad buvo pažeista VAĮ 27 straipsnio 5 dalis nurodo, kad ši norma nereglamentuoja byloje aktualių teisinių santykių ir todėl apskritai nėra taikytina. Ši norma reglamentuoja tik administracinės procedūros, pradėtos skundo pagrindu, nutraukimą dėl tapataus skundo teismui. Skunde nėra pagrįsta nė viena šios normos taikymo sąlyga, nes byloje ginčijami NŽT skyriaus veiksmai pradėti ne skundo pagrindu.
Pažymi, kad skundo teiginiai apie tariamą negalimumą tikslinti Miškinių rėžinio kaimo kartografiją naujai gautos archyvinės medžiagos pagrindu neatitinka teisinio reguliavimo, teismų praktikos, net ir teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo bei pačių pareiškėjų ankstesnės pozicijos. Šiuo aspektu pažymi, kad tiek teisinis reguliavimas, tiek ir teismų praktika patvirtina pareigą vertinti naujai gautą archyvinę medžiagą bei jos pagrindu nustatyti (tikslinti) rėžinio kaimo ribas.
Nesutinka su skundo teiginiais, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius iš archyvo negavo 1869 m. kaimo plano kopijos, o šis planas neaišku kada sudarytas. Pažymi, kad ne tik Protokole nurodyta, bet ir Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. posėdžio garso įraše užfiksuota, taip pat ir tiesioginis įrodymas pagrindžia, kad patvirtinta 1869 m. kaimo plano kopija buvo gauta iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo. Pareiškėjos daugybę kartų tiek žodžiu, tiek raštu buvo informuotos, kad 1869 m. kaimo plano kopija gauta būtent iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, todėl kito archyvo raštu neigiant šio dokumento gavimo faktą yra akivaizdžiai siekiama suklaidinti teismą. Pareiškėjų teiginiai dėl to, kad neaišku, kada sudarytas 1869 m. kaimo planas, akivaizdžiai prieštarauja tiek šio plano, tiek ir pačių pareiškėjų pateiktų įrodymų turiniui.
Nurodo, kad skundo teiginiai dėl tariamo Metodinių nurodymų procedūrinių nuostatų pažeidimo nėra pagrįsti bei nesudaro pagrindo naikinti teisėtų ir pagrįstų Sprendimų. Taip pat skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos Komisijos išvados Protokole, grindžiami dokumentais, kurie tiek dėl sudarymo datos, tiek dėl savo turinio, tiek ir dėl teisinės galios negali paneigti pagrįstų ir teisėtų Komisijos išvadų, kaip tai, kad skundo teiginiai, susiję su 1849 m. planu, yra teisiškai nereikšmingi bei negali paneigti vėlesnio 1869 m. kaimo plano ir XX a. archyvinių dokumentų. Nurodo, kad skundo teiginiai, jog 2017 m. Komisijos protokolu nustatytos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos teisingumą patvirtina 1931 m. sudarytas žemėlapis, ne tik yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, tačiau apskritai leidžia daryti priešingą išvadą. Tuo labiau, kad liudininkų parodymai, taip pat teismų praktika negali paneigti archyvinių dokumentų turinio, be to, net ir jie patvirtina Protokolu įforminto sprendimo teisingumą. Pabrėžia, kad naujai gautas 1869 m. kaimo planas, XX a. archyviniai dokumentai, teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina Protokolu įforminto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Pareiškėjų atstovas 2023 m. spalio 2 d. pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus. Pažymėjo, kad papildomi dokumentai patvirtina, jog Lesniki (Miškiniai) rėžinio kaimas buvo tiek kairėje, tiek dešinėje Neries upės pusėje. Taip pat, remdamasis specialisto išvada, teigia, jog Miškinių rėžinis kaimas ir Miškinių nausėdija buvo tas pats administracinis vienetas.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus. Teigia, kad papildomi dokumentai pagrindžia, jog: 1) Miškinių rėžinis kaimas viename Neries upės krante ir Miškinių nausėdija kitame upės krante (dabartinio Vingio parko pusėje) buvo skirtingi administraciniai vienetai; 2) buvusi Miškinių nausėdija dabartinio Vingio parko pusėje nuo XX a. antro dešimtmečio tapo Vilniaus miesto dalimi; 3) 1940 m. nacionalizacijos metu ginčo masyvas (28,9283 ha plotas dabartinio Vingio parko pusėje) Miškinių rėžiniam kaimui nepriklausė.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas 2023 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ginčo masyvas aktualiu laikotarpiu priklausė Miškinių kaimui. Visų pirma, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos pateikta 2021 m. rugsėjo 20 d. asist. dr. Ryšardo (Ryšard) Gaidžio išvada patvirtina, jog Miškinių kaimas aktualiu laikotarpiu buvo abiejose Neries pusėse. Ši išvada yra neišsami, joje buvo vertinami išskirtinai pareiškėjos pateikti dokumentai, tačiau joje nėra įvertinti kiti byloje esantys įrodymai, pavyzdžiui, 1869 m. Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki (Miškinių) kaimo planas, kuriuo NŽT rėmėsi protokole ir skundžiamuose sprendimuose. Išvadoje taip pat nėra įvertinti Bendrovės pateikti, prieš pat 1940 m. nacionalizaciją sudaryti oficialūs dokumentai, patvirtinantys, kad ginčo masyvas Miškinių kaimui nepriklausė. Be to, 2021 m. rugsėjo 20 d. išvados pagrįstumą paneigia ir humanitarinių mokslų daktaro, istoriko K. K. ataskaita „Dėl Vilniaus miesto ribos šiandieninio Vingio parko apylinkėse 1919–1942 m. laikotarpiu“ („Ataskaita“), kurioje išsamiai ir motyvuotai pagrįsta, kad iki 1940 m. sovietų nacionalizacijos dabartinė Vingio parko teritorija ir gretima teritorija buvo Vilniaus miesto teritorijoje, ji nepriklausė Miškinių kaimui. Lyginant asist. dr. Ryšardo Gaidžio išvadą ir humanitarinių mokslų daktaro K. K. ataskaitą galima matyti, kad ataskaita yra kur kas išsamesnė, labiau motyvuota, joje buvo tiriama daugiau patikimų istorinių šaltinių, todėl šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi būtent ataskaitoje nurodytomis išvadomis. Antra, pareiškėjos pateikti įrodymai, kuriuose tik užsimenama apie Miškinių (Lesniki) kaimą, taip pat nepatvirtina, kad Miškinių kaimas apėmė ginčo masyvą. Pareiškėjos pateiktame Riešės valsčiaus plane yra vertimo klaidų, todėl šiais įrodymais negali būti vadovaujamasi. Byloje turėtų būti vertinamas Bendrovės pateiktas patikslintas (teisingas) Riešės valsčiaus plano vertimas. Be to, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Riešės valsčiaus planas ir Rudaminos valsčiaus planas yra vienas kito dalimi, kadangi taip nėra. Akcentuoja, kad 2023 m. spalio 2 d. lydraščio priede Nr. 4 yra sujungti tarpusavyje nesusiję dokumentai. Trečia, pareiškėja pateikė dokumentus, kuriuose netgi nėra pasisakoma dėl Miškinių rėžinio kaimo ribų pasiskirstymo ir ploto dydžio, todėl įrodymai niekaip nepagrindžia pareiškėjos teiginių, kad ginčo masyvas aktualiu laikotarpiu neva buvo Miškinių rėžinio kaimo dalimi. Taigi, Miškinių rėžinis kaimas viename Neries upės krante ir Miškinių nausėdija kitame upės krante (dabartinio Vingio parko pusėje) buvo skirtingi administraciniai vienetai ir negali būti sutapatinami. Buvusi Miškinių nausėdija (dabartinio Vingio parko pusėje) nuo XX a. antro dešimtmečio tapo Vilniaus miesto dalimi, todėl ji net objektyviai negalėjo būti Miškinių kaimo dalimi.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas 2023 m. sausio 19 d. pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.), NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių kaimo kartografiją ir, remdamasis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais, nustatė, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise Miškinių rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinių žemės plotą. Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Komisijos 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4 buvo nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha. Prašymų atkurti nuosavybės teises buvo pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3572-968/2016 NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio Miškinių rėžinio kaimo pagal dabartinį administracinį / teritorinį susiskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo. Vykdant teismo sprendimą NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. įvyko posėdis, kuriame pakartotinai buvo svarstyta buvusio Miškinių rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Komisijos posėdžio metu (NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. 49PRT-18-(14.49.101.)) buvo nutarta pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje, kurie papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detaliuoju planu (F. 526, ap. 7 b. 378, 1.1), 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planu (patvirtintas 1929 m.) (F. 130, ap. 1, b. 18829, 1. 25a, 34, 38); 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto plano nuorašu (F. 884, ap. 1, b. 223); 1928 m. miesto tarybos sprendimu dėl teritorijos naudojimo nustatymo, žemėlapių kolekcija (F. 64, ap. 8, b. 135,1. 47), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 1942 m. planu. Buvo nustatyta, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha žemės. Apie tai Miškinių rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti 2017 m. liepos 12 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SF-1325.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23.) „Dėl informacijos pateikimo apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, Vilniaus mieste suteikimo“ patikslintą kartografinę medžiagą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl natūra grąžintinos žemės sklypų suformavimo.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 49SDP-146-(14.49.23.), 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A.51-63224/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl patikslinto iki nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos išnagrinėjimo“ informavo, kad teritorija ties (duomenys neskelbtini), kuri kartografuota kaip buvusi Miškinių rėžinio kaimo dalis, prieštarauja šios teritorijos 1938 m. planui, ir kartu su šiuo raštu pateikė Vilniaus miesto GIS-o duomenų fragmentą.
NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išdėstytas pastabas dėl netikslios Miškinių rėžinio kaimo kartografuotos dešinėje Neries upės pusėje ribos, 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 49SDP-214-(14.49.23.) „Dėl patikslintos iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos išnagrinėjimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti visą turimą archyvinę planinę medžiagą, taip pat ir 1938 m. planą, pagal kurį galėtų įvertinti, ar teisingai atlikta bei patikslinta Miškinių rėžinio kaimo kartografija.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. A.51-8944/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ ir 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. A.51-10711/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo plano nepatvirtintą archyvo kopiją, sudarytą 1869 m., bei teritorinio planavimo suvestinio žemėlapio ištrauką (skaitmeninis žemėlapis M1:9000).
NŽT Vilniaus miesto skyrius papildomai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl turimos planinės medžiagos apie buvusį Miškinių (Lesniki) rėžinį kaimą pateikimo.
NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs informaciją, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra Lesniki kaimo planas, sudarytas 1869 m. (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341), siekdamas nustatyti, ar pateikta informacija yra teisinga, 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 49SJ-300-(1.4.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pakartotinai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas pateikti Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo plano, sudaryto 1869 m., kopiją (Pagrindas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas F. 526 ap. 3, B. 341).
Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė Panerių dvaro Lesniki kaimo 1869 m. plano (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją su pažymėtomis buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribomis.
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikus Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planą, sudarytą 1869 m., ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, NŽT Vilniaus miesto skyrius nusprendė 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. pakartotinai atlikti buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą. Apie tai pareiškėjos ir kiti buvusio Miškinių rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104.) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio Miškinių rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 49SF-3469-(14.49.104.) „Dėl buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribų kartografavimo ir dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti komisijos“ pareiškėjas ir kitus Miškinių rėžinio kaimo pretendentus, pageidaujančius atkurti nuosavybės teises buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, 2019 m. gruodžio 13 d. pakvietė atvykti į Komisijos posėdį, kuriame buvo pakartotinai svarstomi minėto kaimo kartografavimo darbų dokumentai.
Komisija, išnagrinėjusi visus svarstytinus dokumentus ir įvertinusi archyvinius planus, 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) nutarė pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planas yra vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas. Komisija nustatė, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-455-809/2022 atmetė pareiškėjų skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinius skundus, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-456-575/2023 nutarė, be kita ko, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjos S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą, panaikinti, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos J. J. palikti nepakeistą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo dalį, kuria teismas nuspendė priteisti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vingio turtas“ naudai iš pareiškėjos S. D. 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo dalį dėl pareiškėjos J. J. palikti nepakeistą. LVAT konstatavo, kad NŽT galutinai apsisprendė, jog, įvertinus 1869 m. planą, nėra pagrindo teigti, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui galėjo priklausyti du plane nurodyti plotai ir kad buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 147 ha. Be to, 7,24 ha žemės plotas iki 1940 m. nacionalizacijos nepriklausė Miškinių rėžiniam kaimui. Šios NŽT galutinės išvados NŽT Vilniaus miesto skyriui privalomos, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi ginčo kaimo ribų klausimai dar bus svarstomi, nes Komisija įpareigota pakartotinai įvertinti 1869 m. planą, neatitinka skundžiamų aktų turinio. LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl pareiškėjos S. D. skundo argumentų, susijusių su procedūriniais protokolo pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą, tačiau LVAT atkreipė dėmesį, jog šioje byloje nėra ginčo dėl nuosavybės. Pirmosios instancijos teismo minimas 1869 m. planas nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nes jis nenurodo, kiek ir koks asmuo iki 1940 m. turėjo nuosavybės, o tai tik vienas iš dokumentų, rodančių Miškinių rėžinio kaimo ribas. Akivaizdu, kad būtina tirti ir vertinti dokumentų dėl rėžinio kaimo ribų visumą, kas pirmosios instancijos teismo nebuvo atlikta.
Atsižvelgiant į LVAT išaiškinimus, šioje byloje bus vertinamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Byloje nėra ginčo, kad, remiantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 1648 ir vadovaujantis Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 967 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, S. S. (D.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Miškinių rėžiniame kaime valdytą žemę. Taip pat, remiantis ta pačia nuosavybės teisių į žeme atkūrimo byla Nr. 1648 ir vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 220 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, J. B. (J.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Miškinių rėžiniame kaime valdytą žemę. S. S. (D.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,0801 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,5032 ha. J. B. (J.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,1542 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,4291 ha.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, nors Komisijos 2017 m. birželio 9 d. buvo nagrinėti archyviniai dokumentai ir nustatytas Miškinių rėžinio kaimo plotas bei ribos, t. y. kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje, tačiau 2019 m. spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. atsižvelgus į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planą, sudarytą 1869 m. (Pagrindas: F.526 Ap.3 B.341) ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) buvo nuspręsta, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha. Komisija rėmėsi vėliausiai išlikusiu Miškinių rėžinio kaimo 1869 m. planu, kuris, kaip teigia atsakovė, vienintelis tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas. Taigi, Komisija nustatė, kad dar 2017 m. birželio 9 d. atlikta Miškinių rėžinio kaimo kartografija prieštarauja 1869 m. plane Miškinių rėžinio kaimo pavaizduotoms riboms.
Pareiškėjų teigimu, 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. susirinkimų / susitikimų metu, priešingai nei nurodoma 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.), jokie sprendimai nebuvo priimti, jokie planai nebuvo nagrinėjami, dėl nei vieno plano nebuvo leista pasisakyti; joks protokolas ar aktas nebuvo pildomas, nes NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai nesugebėjo jo užpildyti, o prašė (reikalavo), kad susirinkę asmenys pasirašytų tuščius lapus (pasak pareiškėjų, tai girdisi iš garso įrašo); jų nuomone, protokolas parengtas grubiai pažeidžiant Metodinius nurodymus; be to, Lietuvos centrinis archyvas nėra teikęs NŽT Vilniaus miesto skyriui 1869 m. Vilniaus Gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių Liesniki kaimo plano, kuriuo dabar remiasi Komisija, priimdama 2020 m. sausio 16 d. protokolą Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.); teigia, kad Protokole pateikta informacija yra išgalvota ir klaidinanti.
Išklausius į bylą pateiktus garso įrašus nustatyta, kad tiek susirinkimo (susitikimo) metu 2019 m. lapkričio 15 d., tiek 2019 m. gruodžio 13 d. Komisijos posėdžio metu buvo pristatyta dalyvaujančių asmenų (specialistų, Komisijos) sudėtis, patikrinti dalyvaujančių asmenų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, įgaliojimai, atstovavimo sutartys, taip pat buvo paviešinta susirinkimo (susitikimo) ir Komisijos posėdžio esmė.
Pažymėtina, kad iš 2019 m. lapkričio 15 d. garso įrašo nustatyta, jog buvo paviešinta, dėl kokių priežasčių daroma pakartotinė kartografija, kadangi NŽT gavo naujų dokumentų, planų, kurių anksčiau nebuvo gavusi ir nebuvo nagrinėjusi, priimdama 2017 m. sprendimus; pareiškėjų atstovui paprašius leisti susipažinti su 1869 m. planu, jam buvo leista susipažinti su papildomais dokumentais, įskaitant su 1869 m. planą, ir jokių pretenzijų jis šiuo klausimu neišreiškė. Iš 2019 m. lapkričio 15 d. garso įrašo girdėti, kad NŽT specialistai ne kartą klausė, ar dalyvaujantys asmenys turi klausimų, pastabų, pretenzijų, buvo leista pasisakyti, o dėl klausimų, kurių atsakyti nebuvo galimybės, ar dokumentų, kurių susirinkimo metu pateikti neįmanoma, buvo siūloma kreiptis į NŽT Raštinės skyrių raštu. NŽT atsisakė priimti naujus dokumentus iš asmenų, paaiškindama, jog susirinkimo metu nėra galimybės užregistruoti naujų dokumentų, todėl jie turėtų būti teikiami taip pat NŽT Raštinės skyriui. Taigi, pareiškėjų teiginiai, jog jų atstovui nebuvo leista pasisakyti ar užduoti klausimų, susipažinti su dokumentais, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Taip pat, išklausius 2019 m. lapkričio 15 d. garso įrašą, nustatyta, kad dalyvaujantiems asmenims buvo išaiškinta, jog grįžę į savo darbo vietą specialistai užpildys protokolą, tačiau dalyvaujančiųjų nebuvo prašoma ar juolab reikalaujama pasirašyti tuščius lapus, priešingai, buvo leista nepasirašyti ir pasirašyti vėliau, t. y. tik užpildžius protokolą bei kitus dokumentus, kuriuos reikalinga pildyti pagal procedūrą. Be to, buvo paaiškinta, kad asmenys pasirašo tik dėl savo dalyvavimo fakto, o ne priimtų sprendimų. Todėl pareiškėjų argumentai, kad asmenų buvo reikalaujama pasirašyti tuščius lapus, atmestini kaip niekuo nepagrįsti. 2019 m. lapkričio 15 d. susirinkimo pabaigoje buvo paklausta, ar asmenys turi klausimų, pageidavimų, tačiau niekas tokių neišreiškė, visi sutiko, kad galima susirinkimą baigti. Taip pat akcentuotina, kad 2019 m. lapkričio 15 d. susirinkimo metu buvo apklausti liudytojai, kai kurie jų buvo apklausiami rusų kalba, kadangi patys to pageidavo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rėmimasis liudytojų parodymais nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas yra galimas, jei nėra planinės archyvinės medžiagos, ji nepakankama. Liudytojų parodymais gali būti remiamasi ir kaip papildomu informacijos šaltiniu. (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-901/2009). Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje liudytojų parodymai vertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste, todėl nėra pagrindo teigti, kad NŽT privalėjo vadovautis tik liudytojų parodymais ir jų apklausos metu duotais paaiškinimais.
Pareiškėjų atstovo argumentai, kad Komisija 2019 m. gruodžio 13 d. susirinkimo metu nenagrinėjo dokumentų ir apskritai nieko nesprendė posėdžio metu, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi iš 2019 m. gruodžio 13 d. garso įrašo nustatyta, jog Komisija dar posėdžio pradžioje paklausė, ar yra pageidaujančių, jog būtų garsinami archyviniai duomenys, kurie bus nagrinėjami posėdžio metu, buvo prašoma pakelti rankas, tačiau niekas neatsiliepė, todėl Komisija užfiksavo, kad pageidaujančių nėra, laikydami, jog visi yra susipažinę su rašytine medžiaga. Pažymėtina, kad vienam iš dalyvaujančių asmenų pageidavus pagarsinti dokumentus, gautus po 2017 m. sprendimų priėmimo, Komisijos dalyvė tai padarė juos išvardydama.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. susirinkimų garso įrašus nebuvo nustatyta procedūrinių pažeidimų, kurie leistų prieiti prie išvados, kad tokie buvo padaryti, dėl kurių toks susirinkimas (susitikimas) ar Komisijos posėdis turėtų būti pripažintas kaip pažeidžiantis teisės aktus, todėl kiti skundo argumentai dėl šio susirinkimų ir posėdžio neatitikimo teisės aktams, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie nekeičia esminės išvados.
Pareiškėjų manymu, pagal VAĮ 5 dalį NŽT Vilniaus miesto skyrius pradėtą buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą privalėjo nutraukti (sustabdyti), kadangi jau yra priimtas sprendimas dėl to paties dalyko, taip pat teisme iškelta administracinė byla dėl to paties dalyko, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius tęsė pradėtą buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą.
VAĮ (redakcija, galiojusi susirinkimo metu, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas numatė, kad skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Be to, to paties įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021).
Aptariamu atveju aktualus skundo teismui tapatumo klausimas. Minėta, kad pakartotino kartografavimo procedūros tikslas yra konkrečios teritorijos ploto ir ribų nustatymas; byloje nustatyta, kad Komisija dėl to tik 2020 m. sausio 16 d. posėdyje protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) priėmė sprendimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI-5789-811/2019 (Nr. eI-1379-811/2020) buvo nagrinėjamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 49SF-1691-(14.49.104.), kuriuo pareiškėjoms buvo atsakyta į prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumas bei NŽT 2019 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 1SS-2143-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos prašymą pripažinti, kad 8585/140453 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir natūra gali būti grąžinama teisė atkurti nuosavybės teises turintiems asmenims, teisėtumas. Tuo tarpu išvados dėl 1869 m. plano aktualumo, kaip minėta, priimtos tik 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 49PRT-l-(14.49.101.). Taigi, kaip matyti, nors tiek teisme, tiek NŽT buvo keliami ginčo klausimai, susiję su pareiškėjų teise atkurti nuosavybės teises, tačiau administracinė byla Nr. eI-5789-811/2019 (Nr. eI-1379-811/2020) buvo pradėta kitais klausimais, todėl stabdyti ar nutraukti administracinę procedūrą, remdamasis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, atsakovas neturėjo pagrindo, taip pat administracinė byla, pradėta dėl kito klausimo, negalėjo būti pagrindu stabdyti Komisijos kompetencijai priskirto sprendimo priėmimo procedūrą.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta, jog NŽT, rengdama skundžiamą Protokolą, būtų pažeidusi susirinkimų ar Protokolo parengimo teisės aktus, todėl pareiškėjų skundas šiuo klausimu atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Tvarkos 106¹ punkte įtvirtinta tvarka, kuria privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.
Minėta teisės aktuose įtvirtintos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribų kartografavimo paskirtis – nustatyti žemės sklypų ar kaimų ribas pagal planus gerai susipažinus su visa dokumentacija (Metodikos 3.1 papunktis). Taigi šiai viešojo administravimo procedūrai keliami specialūs reikalavimai, jos rezultatą lemia turimų ir papildomai gautų iš valstybinių archyvų dokumentų vertinimas (Metodikos 3.6 papunktis).
Pareiškėjos skunde nurodo, kad neaišku, iš kur Komisija apskritai gavo 1869 m. planą, taip pat teigia, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius neturėjo teisės atlikti pakartotinio kartografavimo, kadangi jau buvo tai atlikęs 2017 m.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius kartu su atsiliepimu 2020 m. birželio 30 d. teismui pateikė priedus, iš kurių matyti, jog Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui Panerių dvaro Lesniki kaimo 1869 m. plano (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (gauta 2019 m. spalio 22 d., Reg. Nr. GJ-5795).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Miškinių rėžinio kaimo 1869 m. planas, Komisija, vadovaudamasi Tvarkos 13 punkto ir 106¹ punkto nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą vertinti šį planą kitų surinktų įrodymų apimtyje, o nustačiusi, kad šis planas nebuvo anksčiau vertintas ir buvo naujai pateiktas dokumentas, kuriame pavaizduotos Miškinių rėžinio kaimo ribos ir plotas, turėjo pagrindą šiuo dokumentu vadovautis. Vadovaudamasi minėtu planu ir kitais dokumentais, Komisija 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) nusprendė, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė tik 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha. Tokiu savo sprendimu Komisija iš esmės paneigė 2017 m. birželio 9 d. atliktos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos teisėtumą, tačiau aptariamu aspektu dėl pakartotinės kartografavimo procedūros atlikimo gavus papildomos informacijos laikytini neturinčiais reikšmės pareiškėjų argumentai, jog kartografavimas jau buvo atliktas anksčiau ir negalėjo būti atliekamas pakartotinai. Pažymėtina, kad dėl pakartotinio buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos ir ploto kartografavimo pareiškėjos ir kiti suinteresuoti asmenys buvo informuoti, taip pat ir apie pakartotinio kartografavimo pagrindą – gautą 1869 m. planą, kuris Komisijos 2017 m. birželio 9 d. posėdžio metu nebuvo nagrinėjamas. Taigi administracinė procedūra buvo pakartojama atsiradus naujiems faktams, kuriuos Komisija siekė įvertinti. Pareiškėjų skunde nėra nurodyta argumentų, kad 1869 m. planas jau buvo vertintas anksčiau, sprendžiant dėl Miškinių rėžinio kaimo kartografijos.
Pareiškėjos savo skunde remiasi 2021 m. rugsėjo 20 d. specialisto asist. dr. Ryšardo Gaidžio išvada, kuri neva patvirtina, jog Miškinių kaimas aktualiu laikotarpiu buvo abiejose Neries pusėse. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius nėra įpareigotas remtis būtent pareiškėjų pasamdyto specialisto išvada; tokia išvada gali būti kaip papildomas dokumentas, vertinant visų dokumentų kontekste, tačiau tai nėra pagrindas teiginiui, jog NŽT privalėjo vadovautis šio specialisto išvada, spręsdama dėl Miškinių rėžinio kaimo ribų.
Tais atvejais, kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį administracinį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės, tai ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje (žr. LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016).
Vertinant ginčijamą NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ konstatuotina, kad atsakovas pateikė įvykių, susijusių su ginčo žemės sklypu, seką, t. y. nurodė visus dokumentus, kuriais kreipėsi informacijos į įvairias institucijas, įskaitant ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos centrinį valstybės archyvą, siekdamas surinkti turimą informaciją apie buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas. Sprendime taip pat nurodyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius įpareigojamas pakartotinai įvertinti 1869 m. planą, kitus aktualius dokumentus bei spręsti klausimą dėl Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) ir prie jo pridėtos schemos, kurioje nustatytos buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribos bei plotas, kuris sudaro 182,81 ha, patikslinimo. Taigi, įvertinusi NŽT Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jame yra išsamiai įvertintos ir išnagrinėtos su pareiškėjų prašymu susijusios aplinkybės bei motyvuotai paaiškinta, dėl ko pareiškėjų keliamas klausimas galės būti sprendžiamas dar kartą įvertinus papildomus dokumentus, t. y. kiek įmanoma tiksliau nustačius Miškinių rėžinio kaimo ribas.
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimą, konstatuoja, jog atsakovė ginčijamame Sprendime tinkamai įvertino objektyvius ir subjektyvius elementus, o šiuo atveju pareiškėjos skundo argumentai, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius neatsižvelgė į kitas aplinkybes, išsamiai nevertino susidariusios situacijos bei atkartojo Protokolo motyvus, pripažįstami nepagrįstais, nes, kaip matyti iš Sprendimo, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, jame išdėstyti visi ginčui reikšmingi motyvai, leidžiantys suprasti viešojo administravimo subjekto valią ir padarytą išvadą ginčo keliamu klausimu. Apibendrinant skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis).
LVAT praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį (pagal šiuo metu galiojančią ABTĮ redakciją – 40 straipsnio 3 dalį), pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo, ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad šios bylos baigtis neabejotinai turės įtakos UAB „Vingio turtas“ teisėms ir teisėtiems interesams. Bendrovė procesiniuose dokumentuose palaikė atsakovo poziciją ir siekė būtent tokios bylos baigties, kokia patvirtinta šiuo teismo sprendimu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ pateikė prašymą priteisti 53 763,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami advokato teikiamų teisinių paslaugų priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-502-1088/2010; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vadinasi, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
Pažymėtina, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-456-575/2023, atsižvelgiant į tai, jog byla pareiškėjos S. D. atžvilgiu pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjos S. D. klausimo. Pažymėtina, kad minėtoje byloje LVAT trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ prašymą priteisti iš pareiškėjos J. J. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas išsprendė galutinai, t. y. įvertinęs tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ apeliacinis skundas atmetamas, teismas atmetė prašymą priteisti iš pareiškėjos J. J. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš J. J. jau buvo priteista 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir teismas šioje byloje nevertino priimto sprendimo jos atžvilgiu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šioje byloje keliamo ginčo pobūdis pagal esmę, apimtį yra gana platus, byloje buvo pateikta ir analizuojama taip pat ir istorinė medžiaga, kurios analizei buvo reikalingos didesnės laiko sąnaudos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami ginčo klausimai nebuvo tokio pobūdžio, kuriems išnagrinėti būtų reikalinga ypatingai sudėtinga teisinė analizė, taip pat praktika bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš esmės jau yra suformuota, įvertinus tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra itin didelė, didelė dalis išlaidų laikoma perteklinėmis, kurių teismui neįmanoma patikrinti ir įvertinti (susitikimas su klientu, analizė, komando susitikimas apsitarimui dėl tolesnių veiksmų byloje ir pan.), todėl teismas sprendžia, kad už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas priteistina suma iš pareiškėjos S. D. bendrai yra 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, taigi iš viso – 7 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų J. J. ir S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vingio turtas“ naudai iš pareiškėjos S. D. 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.