- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- eAS-786-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01621-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Autolana“, Registrų centro Kauno filialas "Autolana" BUAB „Vidota“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Autolana“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vidota“, valstybės įmonei Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1. panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas) sprendimą, įformintą 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. (4.8.2.)IJ-960; 2. panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2009 m. rugpjūčio 12 d. ir 2009 m. spalio 6 d. sprendimus, kuriais uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autolana” ir UAB „Vidota” akcininku ir direktoriumi įregistruotas S. S.; 3. įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti klaidas Juridinių asmenų registre, išbraukiant 2009 m. rugpjūčio 12 d. ir 2009 m. spalio 6 d. įrašus, kuriuose atitinkamai nurodoma, kad UAB „Autolana” ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Vidota” akcininkas ir direktorius yra S. S.; 4. priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. (4.8.2.)IJ-960 įformintą atsisakymą ištaisyti klaidą registre ir įpareigojo atsakovą panaikinti 2009 m. rugpjūčio 12 d. ir 2009 m. spalio 6 d. sprendimais atliktą UAB „Autolana” bei BUAB „Vidota” registro duomenų pakeitimą, išbraukiant šiuos duomenis iš duomenų bazės.
Šalies argumentai
2017 m. liepos 3 d. teisme gautas pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo T. J. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. liepos 4 d. papildomu prašymu pareiškėjo atstovas prašo pareiškėjo naudai priteisti išlaidas už rašysenos ekspertizę.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo S. S. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 019,93 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą; nurodė grąžinti pareiškėjui 95,07 Eur, įmokėtus 2017 m. vasario 6 d. į Klaipėdos apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą, sprendimui įsiteisėjus; pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. prašymą dalyje dėl 66,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme administracinėje byloje Nr. eA-817-602/2016, atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio už skundo surašymą teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, bendruosius teisės principus, nurodė, kad pareiškėjo prašoma 750,50 Eur suma sumažintina iki 277,20 Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas procesinis dokumentas patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Tačiau, nors prašomas priteisti 750,50 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-224-402/2017, kurioje pateiktas skundas bei jo priedai yra iš esmės identiški nagrinėjamos bylos 2017 m. liepos 21 d. skundui bei jo priedams.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat prašo priteisti šias patirtas išlaidas už įvairių prašymų ir raštų surašymą bei rengimą: prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (8,80 Eur), prašymą dėl klausimų ekspertizei ir užstato (33,00 Eur), pranešimą apie nedalyvavimą ekspertizės skyrimo posėdyje ir pareiškėjo nuomonę dėl ekspertizės atlikimo (66,00 Eur), lydraštį dėl rašysenos pavyzdžių pateikimo (66,00 Eur), prašymą dėl teismo posėdžio (24,75 Eur), prašymą dėl 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio perkėlimo (24,75 Eur), pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir įrodymų dėl pareiškėjo negalėjimo dalyvauti 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje rengimą (247,50 Eur). Spręsdama dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgė į aplinkybę, kad aptari raštai teismui buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į pareiškėjo teismui pateiktų iš esmės analogiškų raštų kiekį, į tai, kad aptarti dokumentai iš esmės buvo parengti paties pareiškėjo iniciatyva, nesant teismo įpareigojimo, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą ir priėjo išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti išlaidų už įvairių dokumentų surašymą 436,59 Eur (33,00 + 24,75 + 246,84 + 66,00 + 66,00) suma yra per didelė, todėl mažintina iki 220,00 Eur. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašyme aiškiai nedetalizavo ir nepaaiškino, už kokius raštus prašoma atlyginti konkrečias bylinėjimosi išlaidas. Nesant kitų duomenų byloje, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad buvo patirtos išlaidos už prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (8,80 Eur) bei prašymą dėl teismo posėdžio (24,75 Eur), kadangi tokių prašymų bylos medžiagoje nėra, o pareiškėjas prašyme nepaaiškino, iš kur atsirado nurodytos sumos bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Priėjo išvadą, kad pareiškėjas neįrodė 33,55 Eur (8,80 + 24,75) dydžio bylinėjimosi išlaidų kilmės, todėl šios bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjo prašomas 52,80 Eur ir 44 Eur išlaidas už atstovavimą 2017 m. sausio 4 d. ir 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdžiuose.
Pirmosios instancijos teismas prašomų priteisti išlaidų už advokato bei advokato padėjėjo paslaugas, t. y. pasirengimą 2017 m. sausio 4 d. teismo posėdžiui (110,00 Eur), bylos priežiūrą (8,80 Eur), kliento konsultavimą dėl teismo pranešimo pagal eksperto užklausimą (19,80 Eur), susipažinimą su ekspertizės aktu, kliento konsultavimą dėl ekspertizės akto išlaidų (41,25 Eur), pasirengimą 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdžiui (128,15 Eur) nepriteisė, kadangi teismo vertinimu šios išlaidos yra atstovavimo sudedamieji elementai. Dėl pareiškėjo prašomų priteisti 66 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslinto skundo Kauno apygardos administraciniam teismui rengimą bei 66 Eur išlaidų už skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) rengimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteisiamos tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos nagrinėjant bylą tam tikrame teisme. Atitinkamai pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, patirtų rengiant dokumentus Kauno apygardos administraciniam teismui, atmetė, o prašymą dėl išlaidų, patirtų rengiant dokumentus LVAT, atitinkamai perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašoma 85 Eur dydžio kompensacija už išlaidas transportui teismo buvo atmesta, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Klaipėdos mieste, nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš Kauno miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. 500 Eur išlaidos prašomos už rašysenos ekspertizę, vadovaujantis Lietuvos teismų ekspertizės centro pateikta 2017 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita-faktūra, taip pat buvo sumažintos iki 404,93 Eur. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui taip pat priteisė patirtas 21 Eur žyminio mokesčio išlaidas.
III.
Pareiškėjas S. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistos 1 019,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos ir priteisti 1 751,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas priteisdamas 277,20 Eur išlaidų už skundo surašymą byloje Nr. eI-224-402/2017, atsižvelgė, kad už iš 4 materialiųjų skundo reikalavimų buvo patenkinti tik 2 materialieji skundo reikalavimai, todėl išlaidas už skundo surašymą sumažino per pus. Tuo tarpu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, nes bylų rezultatai pagal skundus skirtingi. Pažymi, jog pripažįsta, kad skunduose Kauno apygardos administraciniam teismui ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dalis nurodytų faktinių ir juridinių aplinkybių yra tos pačios, tačiau teigia, jog skundai yra ne identiški, bet panašūs, todėl turi būti įvertinta, kad dalis aplinkybių, susijusių su dokumentų turinių, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai yra kitokios. Tą patvirtina skirtinga skundų apimtis. Taip pat pažymėjo, kad turi būti įvertinama, jog Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas pateikė procesinį prašymą bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui, kad skundas būtų išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau, tačiau šis prašymas iš pradžių nebuvo tenkintas, skundą buvo atsisakyta priimti, o kai po LVAT nutarties skundas buvo priimtas – perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui neliko prasmės, nes šiame teisme bylos nagrinėjimas jau buvo pažengęs. Pareiškėjui negali būti perkeltos pasekmės, kad panašios bylos pagal panašius skundus nebuvo nagrinėtos kartu, ir taip būtų buvusios išnagrinėtos ekonomiškiau, nors tokį prašymą pareiškėjas buvo pareiškęs su skundu, už kurį pirmos instancijos teismas išlaidas sumažino. Pareiškėjas laiko, kad pirmos instancijos teismas išlaidas skundui parengti turėjo sumažinti nuo 750,50 Eur ne daugiau kaip iki 554,40 Eur, todėl šioje dalyje prašo priteisti 554,40 Eur.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai mažino 436,59 Eur išlaidas už įvairių prašymų ir raštų surašymą, kadangi dokumentai buvo rengiami pareiškėjui naudojantis savo procesinėmis teisėmis rinkti ir teikti įrodymus ir taip įrodyti skundo pagrįstumą. Nors iš tiesų teismas neįpareigojo pareiškėjo teikti klausimus ekspertizei, prašyti perkelti posėdį, teikti rašytinius paaiškinimus, pateikti duomenis ekspertizei, informuoti teismą dėl nedalyvavimo ekspertizės skyrimo posėdyje ir raštu nuomonės išdėstymo ekspertizės skyrimo klausimais, t. y. pareiškėjas šiuos dokumentus rengė savo iniciatyva, šios išlaidos buvo būtinos patirti, kad pareiškėjas įrodytų skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą. Išlaidos negali būti mažinamos motyvuojant, kad pareiškėjas pateikė per daug įrodymų. Taip pat pažymi, jog nei nagrinėtoje byloje, nei Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje jokie analogiški raštai nebuvo teikiami ir už tariamus analogiškus raštus nėra prašoma atlyginti išlaidas du kartus. Faktas, kad dokumentai buvo teikti elektroninėmis ryšių priemonėmis, nėra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjas neprašo atlyginti pašto išlaidų, kurių nepatyrė. Be to, pabrėžia, kad dokumentai ir raštai buvo susiję su rašysenos ekspertize, taigi šias išlaidas mažinti vadovaujantis bylos sudėtingumo ir pareiškėjo santykiu su advokato pastovumo argumentais nėra pagrindo, nes ekspertizė buvo nepakartotinė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepriteisė 238,15 Eur išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiams, t. y. pasirengimą 2017 m. sausio 4 d. teismo posėdžiui (110,00 Eur) ir pasirengimą 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdžiui (128,15 Eur), motyvuojant, kad tai yra sudedamieji atstovavimo išlaidų elementai, nors neginčijo, kad pareiškėjas jas patyrė. Atskirajame skunde akcentuojama, jog Rekomendacijose (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) priešingai nei ankstesnės redakcijos Rekomendacijose, pasirengimas teismo ar parengiamajam posėdžiui, išskirtas kaip atskiras elementas neapimantis atstovavimo išlaidų, todėl turi būti priteisiamos vadovaujantis Rekomendacijomis.
Atsakovas VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 019,93 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų skundui surašyti bei išlaidų įvairių prašymų ir raštų surašymui dydžio. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui nepagrįstai mažas bylinėjimosi išlaidas ir prašo jas atitinkamai padidinti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Byloje nekilo ginčas dėl pareiškėjo patirtų išlaidų už skundo parengimą realumo, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pašomas priteisti išlaidų už šio procesinio dokumento surašymą neviršijo Rekomendacijose nustatyto dydžio. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo pateiktas skundas iš esmės yra tapatus 2016 m. liepos 21 d. skundui, kurį pareiškėjas pateikė Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-224-402/2017. Tai, kad šiuose skunduose dalis nurodytų faktinių ir juridinių aplinkybių yra tos pačios neneigia ir pats pareiškėjas. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad minėti skundai nėra visiškai identiški, tačiau sulyginus šiuos du minėtus dokumentus skirtingose administracinėse bylose, matyti, kad tiek skundų apimtis yra panaši, tiek skunde nurodomi argumentai itin panašūs. Taigi nesant esminių skirtumų laikytina, kad tokių procesinių dokumentų parengimas sietinas su mažesnėmis advokato darbo laiko sąnaudomis, vienodu teisinių paslaugų teikimo pobūdžiu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo nebuvimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo klausimą, paprastai atsižvelgiama į vienodų procesinių dokumentų turinio argumentus bei motyvus (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-699-662/2017; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1369-858/2017). Esant minėtoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kitoje administracinėje byloje pateiktą pareiškėjų skundą, nustatė šių skundų tapatumą bei sumažino priteisiamas išlaidas skundui surašyti iki 277,20 Eur.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino 436,59 Eur išlaidas už įvairių prašymų ir raštų surašymą iki 220 Eur. Teigia, kad išlaidos, kilusios iš įvairių prašymų bei raštų, susijusių su rašysenos ekspertize, parengimo, buvo būtinos, jog pareiškėjas įrodytų skunde aprašytų aplinkybių pagrįstumą. Išlaidos negali būti mažinamos motyvuojant, kad pareiškėjas pateikė per daug įrodymų.
Dėl minėtų pareiškėjo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos dėl ekspertinio tyrimo rengimo, rengiant rašytinius paaiškinimus gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kadangi yra patirtos įgyvendinant teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus (ABTĮ 52 str. 2 d.) Tačiau, kaip ir buvo minėta būtina atsižvelgti į ekonomiškumo principą, kuris suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Atsižvelgdama į išsakytą bei vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgdama į suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, reikalingas parengti šioje byloje pateiktus procesinius dokumentus, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaidų už įvairių dokumentų surašymą 436,59 Eur suma yra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai sumažinta iki 220 Eur.
Dėl išlaidų už pasirengimą nagrinėti bylą teismo posėdžiuose pabrėžtina, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015). Pasirengimas teismo posėdžiui bei atstovavimas teismo posėdyje taip pat yra laikytinos vienos rūšies išlaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atstovavimo išlaidų dydžio skaičiavimo būdu, todėl pareiškėjo argumentus, dėl prašomų išlaidų už pasirengimą nagrinėti bylą teismo posėdžiuose, atmeta kaip nepagrįstus.
Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei jas įvertino, teisingai taikė proceso teisės normas. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.