- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- AS-114-438/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01118-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- Audito, Turto vertinimo priežiūros tarnybai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba
- Pareiškėjas
- P. C.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. C. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai (šiuo metu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. C. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. GT- 1(14)-S dėl drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. GT-1(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos P. C. skyrimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. C. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 794,73 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į prašymą prašė sumažinti pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė P. C. iš Tarnybos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėją atstovavęs P. M. veikė pagal 2014 m. vasario 24 d. įgaliojimą. Iš viešai prieinamos Lietuvos advokatūros pateikiamos informacijos teismas nustatė, kad advokato teisines paslaugas P. M. teikia nuo 2014 m. lapkričio 21 dienos. Teismas konstatavo, kad, rengdamas skundą, P. M. advokatu nebuvo. Teismas rėmėsi iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 49 straipsnio 3 dalimi, 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 47 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad byloje yra pateikta tarp pareiškėjo ir advokato P. M. 2016 m. birželio 7 d. sudaryta atstovavimo sutartis. Nors teismo sąskaitose faktūrose minima 2014 m. vasario 15 d. sutartis, tačiau teismui ji nėra pateikta. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 ir darė išvadą, kad už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas gali būti atlyginta.
Teismas nurodė, kad rengiant pareiškėjo skundą galiojo teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Teismas nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga, nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtinta 1 035 Lt minimali mėnesinė alga, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur (Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543, 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972).
Teismas nurodė, kad išlaidos už kliento pateiktų dokumentų, teisės aktų, teismų praktikos analizę, skundo teismui parengimą laikytinos vienos rūšies išlaidomis, nustatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 651,65 Eur (2 250 Lt) suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos maksimalios galimos priteisti sumos (1 000 Lt x 3), todėl gali būti priteistina.
Teismas nurodė, kad pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje laikytinos vienos rūšies išlaidomis. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 8.18 punktu, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, protingumo, teisingumo kriterijus ir konstatavo, kad pasirengimas 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdžiui galėjo užtrukti dvi valandas. Teismas nustatė, kad P. M. pareiškėjo interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdyje. Teismo posėdžio pradžia 9.10 val., pabaiga – 10.09 val. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 9 punktu ir darė išvadą, kad teismo posėdis truko 59 minutes, todėl pareiškėjui galima atlyginti už vienos valandos atstovavimą teismo posėdyje. Teismas už pasirengimą ir dalyvavimą 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdyje iš viso pareiškėjui priteisė 135 Eur (0,15 x 300 x 3).
Teismas vadovavosi Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktu, nurodė, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. I ketvirtį – 699,8 Eur, 2015 m. II ketvirtį – 713,9 Eur, 2015 m. III ketvirtį – 735,1 Eur, 2015 m. IV ketvirtį – 756,9 Eur, 2016 m. I ketvirtį – 748,0 Eur.
Teismas darė išvadą, kad išlaidos už paaiškinimų parengimą atlygintinos taikant koeficientą 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.). Tuo remdamasis teismas nurodė, kad už 2015 m. gruodžio 18 d. paaiškinimų parengimą pareiškėjui maksimaliai galima priteisti 285,56 Eur (713,9 x 0,4) sumą.
Teismas rėmėsi Rekomendacijų 8.19 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjui gali būti priteistina 73,51 Eur (0,1 x 735,1) išlaidų už pasirengimą 2016 m. vasario 8 d. teismo posėdžiui (1 val.). Teismas nustatė, kad advokatas P. M. pareiškėjo interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. vasario 8 d. (teismo posėdžio pradžia 9.19 val., pabaiga – 9.24 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 5 min.). Teismas rėmėsi Rekomendacijų 9 punktu ir darė išvadą, kad išlaidos už atstovavimą šiame teismo posėdyje pareiškėjui nepriteistinos.
Teismo vertinimu, susipažinimas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A-2479-261/2016, pasirengimas 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžiui galėjo užtrukti vieną valandą, todėl darė išvadą, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktą pareiškėjui gali būti priteista 74,8 Eur (0,1 x 748). Teismas nurodė, kad advokatas P. M. pareiškėjo interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugsėjo 26 d. (teismo posėdžio pradžia 14.06 val., pabaiga – 14.13 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 7 min.). Remdamasis Rekomendacijų 9 punktu, teismas išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjui nepriteisė.
Teismas sprendė, kad pareiškėjui maksimaliai šiuo atveju galėtų būti priteista 1 220,52 Eur (651,65+135+285,56+73,51+74,8) bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, pareiškėjo prašomą priteisti sumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pareiškėjui priteistiną sumą sumažino ir iš Tarnybos iš viso priteisė 1 000 Eur teismo išlaidų.
Teismas pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
III.
Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjui priteista 1 000 Eur suma, pakeisti ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė 651,65 Eur (2 250 Lt) bylinėjimosi išlaidų (pagal sąskaitą faktūrą Nr. PC001), nes pareiškėjas realiai mokėjimų už šių teisinių paslaugų teikimą neatliko, kadangi šią sąskaitą apmokėjo ne jis pats, o A. C.. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų, teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, teismų praktikos analizavimas yra sudedamoji pareiškėjo skundo teismui parengimo dalis, todėl tokios išlaidos atskirai nepriteisiamos. Atsakovas pažymi, kad 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdyje pareiškėjui atstovauta 58 min. 41 s, todėl maksimali priteistina suma galėtų būti ne didesnė nei 45 Eur (0,15 x 300 Eur). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme nurodė, jog už papildomų paaiškinimų parengimą ir pateikimą advokatui jis sumokėjo 181,03 Eur, todėl teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą (285,56 Eur). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašyme prašė atlyginti ir atstovavimo 2016 m. vasario 8 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžiuose išlaidas, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo išlaidos, patirtos dėl jo atstovo ruošimosi teismo posėdžiams atskirai nepriteistinos, nes jos yra minėtos teisinės paslaugos sudedamoji atstovavimo teismo posėdžiuose dalis.
Atsiliepimas
Pareiškėjas P. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas remiasi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad jam pagrįstai buvo priteistos jo sūnaus sumokėtos 651,65 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Pareiškėjas pažymi, kad jį ir jo bylinėjimosi išlaidas atlyginusį asmenį sieja šeimos ryšiai, jie sutarė, kad sūnus perduoda reikalavimo teisę į sumokėtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, 2016 m. gruodžio 19 d sudarė sutartį, patvirtinančią iki jos sudarymo atsiradusius reikalavimo teisės perdavimo santykius. Pareiškėjas nurodo, kad jo sveikatos būklė neleido jam pačiam atlikti mokėjimo pavedimų. Pareiškėjas pažymi, jog teismų praktikos analizę, teisines konsultacijas ir teisinės pozicijos formavimą laikant sudėtine skundo rengimo dalimi, tokios išlaidos priteistinos pagal Rekomendacijų 8 punktą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad pareiškėjo patirtos 135 Eur išlaidos už atstovavimą yra pagrįstos ir gali būti priteistos visa apimtimi. Pareiškėjas pažymi, kad teismas tik aiškinosi, kokia maksimaliai suma pareiškėjui galėtų būti priteista už parengtus paaiškinimus pagal Rekomendacijas. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršijo maksimalių dydžių, ji galėjo būti priteista visa apimtimi. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo naudai priteista ne daugiau bylinėjimosi išlaidų negu buvo patirta ir prašyta priteisti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo P. C. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, 2016 m. lapkričio 14 d. šis teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai nustatė, jog teismo sprendimu pareiškėjo teisės buvo apgintos, t. y. teismo sprendimas priimtas jo naudai.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus.
Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, jog pareiškėjui nėra pagrindo priteisti atstovavimo išlaidas, kadangi jis realiai tokių išlaidų nepatyrė, nes sąskaitą už teisines paslaugas sumokėjo ne pats pareiškėjas, o su ginču nesusijęs, administraciniame procese nedalyvavęs A. C., kuris nėra sudaręs atstovavimo sutarties su pareiškėjo atstovu advokatu P. M.. Atsakovas savo teiginius grindžia administracinių teismų praktika, tačiau pažymėtina, jog teismų praktika nėra statiška. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (Civilinio kodekso 6.50 str.) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog sąskaitą faktūrą Nr. PC001 apmokėjo ne pats pareiškėjas, o jo sūnus, šiuo atveju negali būti pagrindas atsisakyti atlyginti šias išlaidas. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas pats asmeniškai neatliko mokėjimo už teiktas teisines paslaugas, nagrinėjamu atveju, įvertinus susiklosčiusią situaciją ir byloje pateiktus duomenis, tai, jog už teisines paslaugas sumokėjęs A. C. yra pareiškėjo šeimos narys, mokėjimo nurodyme aiškiai pažymėta, kad mokėjimo paskirtis yra už teisinių paslaugų teikimą pagal sutartį 2014 m. vasario 15 d. P. C. (t. IV, b. l. 162), nesudaro pagrindo vertinti, jog byloje nėra suinteresuotos šalies realaus bylinėjimosi išlaidų patyrimo elemento.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašė už skundo teismui parengimą atlyginti 235,32 Eur, todėl teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui išlaidas už dokumentų, teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, teismų praktiko analizę. Kaip matyti iš sąskaitos Nr. PC001 ataskaitos (t IV, b. l. 157), suteiktos teisinės paslaugos apibūdinamos detaliai nurodant visus pareiškėjo atstovo atliktus veiksmus, reikalingus skundo parengimui (dokumentų, teisės aktų, teismų praktikos analizė ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai pažymi ir atsakovas, teisingai nurodė, jog išlaidos už kliento pateiktų dokumentų, teisės aktų, teismų praktikos analizę, skundo teismui parengimą laikytinos vienos rūšies išlaidomis, nustatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šias išlaidas kaip išlaidas, patirtas už skundo teismui parengimą, ir sprendė, ar pareiškėjo prašoma priteisti visa 651,65 Eur (2 250 Lt) suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios galimai priteisti sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ataskaitoje detaliai buvo nurodyti pareiškėjo atstovo atlikti veiksmai, atskirai įvardijant skundo parengimo veiksmą, nereiškia, jog jie turėtų būti vertinami atsietai nuo skundo parengimo veiksmo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kitus ataskaitoje nurodytus pareiškėjo atstovo veiksmus kaip patenkančius į skundo teismui rengimo kategoriją. Atskirojo skundo teiginys, jog šiuo atveju pareiškėjas realiai patyrė išlaidas už skundo parengimą tik už ataskaitoje įvardintą pareiškėjo atstovo 6,5 val. darbą (235,32 Eur) nėra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė didesnę šių bylinėjimosi išlaidų sumą negu jis realiai patyrė.
Atskirajame skunde atsakovas taip pat nesutinka su teismo pareiškėjui priteista 135 Eur sumą už pasirengimą (2 val.) ir dalyvavimą 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdyje (1 val.). Atsakovo manymu, suma už minėtas paslaugas negali viršyti 45 Eur. Taip pat atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu už pasirengimą 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžiams.
Pažymėtina, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtų išlaidų jo atstovui dalyvaujant 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdyje, klausimą, teisingai nurodė, kad pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje laikytinos vienos rūšies išlaidomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdis truko 59 min, įvertinęs, kad pasirengimas šiam teismo posėdžiui galėjo užtrukti 2 val., skaičiavo galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytą koeficientą daugindamas iš 3 valandų. Teisėjų kolegija sutinka ir su analogišku bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo būdu dėl pareiškėjo atstovo pasirengimo 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžiams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo teiginiai dėl pareiškėjui priteistų sumų dėl pasirengimo teismo 2015 m. vasario 4 d., 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. rugsėjo 19 d. posėdžiams atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme nurodė, jog už papildomų paaiškinimų parengimą ir pateikimą advokatui sumokėjo 181,03 Eur, todėl teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė 285,56 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo teiginiu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų už paaiškinimų parengimą dydžio, apskaičiavo pareiškėjui maksimaliai galimą priteisti sumą pagal Rekomendacijas ir nurodė, kad tokia suma yra 285,56 Eur. Atsakovas teisingai nurodo, kad pareiškėjas realiai dėl paaiškinimų parengimo patyrė 181,03 Eur išlaidas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertindamas pareiškėjo prašomą priteisti sumą, sumažino pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų dydį ir nepriteisė pareiškėjui nepagrįstai daugiau nei jis prašė. Nagrinėjamu atveju dar labiau mažinti pareiškėjui priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį nėra pagrindo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, rėmėsi suformuota administracinių teismų praktika panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas, šiuo atveju teikdamas atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, taip pat patyrė tam tikras su skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidos, kurios, netenkinus atsakovo atskirojo skundo, pareiškėjui taip pat atlygintinos (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-999-261/2016). Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog jis advokatui P. M. už atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėjo 300 Eur.
Rekomendacijų 2 punktas nustato, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma 300 Eur neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai galimo priteisti užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydžio (Rekomendacijų 8.16 p.), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovo parengtas atsiliepimas į atskirąjį skundą nebuvo sudėtingas ar reikalaujantis daug advokato laiko sąnaudų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ši suma mažinama ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama 200 Eur už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui P. C. iš atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Nutartis neskundžiama.