- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- A-2479-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01709-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. Š. su skundu (I t., b. l. 1–15) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, kad 2014 m. sausio 30 d. Garbės teismas priėmė skundžiamą sprendimą Nr. GT-7(14)-S, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ, Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą drausminę nuobaudą – papeikimą. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltijos turto vertinimo agentūra“ vardu 2011 m. gruodžio 26 d. parengė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 2076-2011 (V), 2011 m. balandžio 18 d. – Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 027-2011 ir 2010 m. gruodžio 22 d. – Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 1892:2010 (V) ir konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė turto vertintojo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Pareiškėjui Sprendimu buvo paskirta nuobauda, numatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nustatyta 2011 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. XI-1497, įsigaliojusiu nuo 2012 m. gegužės 1 d., nors inkriminuoti pažeidimai buvo padaryti iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Todėl Sprendimo teisėtumo vertinimui yra reikšminga, koks teisinis reguliavimas buvo pažeidimų padarymo laikotarpiu, ar buvo pagrindas taikyti Įstatymą santykiams atsiradusiems iki minėto teisinio reguliavimo.
Tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionalinėje teisėje galioja bendra taisyklė, kad baudžiamieji draudimai visuomet yra orientuoti į ateitį ir tai reiškia, kad asmuo gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn tik už tokią veiką, kuri jos padarymo metu buvo numatyta įstatyme, nustatančiame atsakomybę. Tokia nuostata kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos „ galioja tik paskelbti įstatymai“.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog bylos ginčas teisės taikymo požiūriu yra sudėtingas ir ginčo santykių teisinio reguliavimo aiškinimas gali turėti įtakos teismų praktikai sprendžiant analogiškas bei panašias bylas. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimą iš esmės būtina atnaujinti ir siūlyti skirti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 8 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti.
Siūlyti skirti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.
Nutartis neskundžiama.