Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vingio turtas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo ir pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. ir S. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) ir uždaroji akcinės bendrovė „Vingio turtas“) dėl protokolo ir sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjos J. J. ir S. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) (toliau – ir Protokolas), NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. NŽT Vilniaus miesto skyrius Komisijos 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) (toliau – ir 2017 m. Komisijos protokolas) pripažino kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktas Miškinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais. Buvo nustatyta, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas 198,2823 ha. Tokia išvada buvo priimta išanalizavus visus pateiktus papildomus dokumentus, tarp jų ir išlikusius archyvinius planus, t. y. 1849 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detalųjį planą , 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planą (patvirtintas 1929 m.), 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto planą, 1928 m. miesto tarybos sprendimą, dėl teritorijos naudojimo nustatymo plano, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planą. Taigi buvo priimta išvada, kad Miškinių rėžinis kaimas iki 1940 m. nacionalizacijos susidėjo iš atskirų dalių, kurias skyrė Neries upė. Apie tai, kad 2017 m. buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografija buvo atlikta tinkamai išanalizavus visus reikiamus dokumentus, yra galiojanti, neginčyta ir tiksli, NŽT buvo patvirtinusi ir 2018 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 1SS-2478-(9.5.).

2.2. 2017 m. NŽT patikslinus buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografiją ir nustačius šio buvusio kaimo plotą bei ribas, Miškinių rėžinio kaimo pretendentai pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4408-866/2018. Kadangi ginčo žemės sklypas pateko į buvusio Miškinių (Liesniki) rėžinio kaimo teritoriją, buvo ginčijama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis juridiniam asmeniui. Prasidėjus šios bylos nagrinėjimui, pareiškėjai gavo iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus pranešimus, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius organizuoja ir vykdo (atnaujina) buvusio Miškinių (Liesniki) rėžinio kaimo ribų ir ploto kartografijos keitimo administracinę procedūrą.

2.3. Protokolas ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimai buvo priimti pažeidžiant ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, tačiau ir to paties įstatymo 27 straipsnio 5 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės ir miško ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintus Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodika, Metodiniai nurodymai). Taigi yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą Protokolą ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimus nepagrįstais, neteisėtais ir juos panaikinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

2.4. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 49SF-3284-(14.49.104.), kuriuo pareiškėjos buvo informuotos, kad remiantis „naujai“ surastu 1869 m. Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Liesniki kaimo planu (toliau – ir 1869 m. planas), ruošiamasi pakartotinai atlikti buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą, dėl ko 2019 m. lapkričio 15 d. bus organizuojamas Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, ribų ir ploto nustatymas vietoje. Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4–5 d. su skundais kreipėsi į NŽT dėl neteisėtų NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, kuriais siekiama pakeisti Miškinių (Liesniki) kaimo kartografiją, kai prieš tai ta pati NŽT jau yra priėmusi sprendimą to nedaryti. Pareiškėjos prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 49SF-3284-(14.49.104.). Taip pat, nesutikdamos su NŽT Vilniaus miesto skyriaus organizuojama ir vykdoma buvusio Miškinių (Liesniki) rėžinio kaimo ribų ir ploto kartografijos keitimo administracine procedūra, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-5789-811/2019). Pareiškėjų teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus, pradėtą buvusio Mikšinių rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą privalėjo nutraukti (sustabdyti) VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu. Nepaisant to, NŽT Vilniaus skyrius tęsė pradėtą buvusio Mikšinių rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą. 2019 m. lapkričio 15 d. įvyko NŽT Vilniaus miesto skyriaus organizuotas buvusio Mikšinių rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymas vietoje (kartografijos keitimo administracinė procedūra). Liudytoja V. R. žodžiu nupasakojo buvusio Miškinių (Liesniki) kaimo ribas, o su jos liudijimu sutiko ir kiti liudiję asmenys (šie liudijimai patvirtina, kad 2017 m. Miškinio rėžinio kaimo kartografija yra tiksli).

2.5. 2019 m. gruodžio 13 d. buvo suorganizuotas susitikimas, po kurio buvo priimtas skundžiamas Protokolas, kuris, priešingai nei 2017 m. Komisijos protokolas, nebuvo siunčiamas Miškinių rėžinio kaimo pretendentams. Pareiškėjų nuomone, Protokolas yra klaidingas, visa planinė medžiaga neišnagrinėta, daromos prielaidos prieštarauja 2017 m. Komisijos protokolui. Taip pat Protokolas priimtas pažeidžiant Metodikos 3.4 ir 5 punktų reikalavimus.

2.6. Nors Protokole buvo nurodyta, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. spalio 22 d. raštu (registracijos Nr. 49GJ-5795) NŽT skyriui pateikė 1869 m. Vilniaus Gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Liesniki kaimo plano (šaltinis Lietuvos valstybės istorijos archyvas F.526 Ap.3 B341) kopiją ir Lietuvos centrinis archyvas 2019 m. spalio 28 d. raštu (registracijos Nr. 49GJ-5909) pateikė Valstybinių geležinkelių Vilniaus apygardos direkcijos archyviniame fonde, esančio Vilniaus miesto ir apylinkių 1936 m. plano (F.1161, ap. 10, b. 116) kopiją, tačiau vėliau archyvas informavo, kad minėtų prašomų dokumentų archyvas NŽT Vilniaus miesto skyriui nėra išdavęs. Taigi 1869 m. planas yra gautas ne iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, o iš TGS Baltic advokatės, kuri atstovauja UAB „Vingio turtas“.

2.7. Protokole nenurodyta, kad NŽT Vilniaus skyrius pakartotinai atlieka buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografiją, tačiau nenurodomas ir konkretus Metodikos punktas. Metodika nereglamentuoja kartografinės medžiagos (rėžinio kaimo ploto ir ribos) pildymo / keitimo procedūros.

2.8. Šiuo atveju buvo pažeisti Metodikos 3.1., 3.3. ir 3.4. punktai, nes atsirado aiškūs nuomonių skirtumai dėl fakto, o Metodika aiškiai nustato, kad, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi būti užtikrintas reikiamas žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimas, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymas pagal planus. Be to, nors Protokole nurodoma, kad Komisijos posėdžio metu buvo pakartotinai peržiūrėti 2017 m. birželio 9 d. nagrinėti dokumentai bei po 2017 m. gauti tiek institucijų tiek piliečių pateikti archyviniai duomenys, t. y. visa archyvinė dokumentacija, susijusi su Miškinių rėžinio kaimo ribomis, tačiau minėti dokumentai nebuvo peržiūrėti. Protokole neįvardijama, kokiais archyviniais duomenimis remiamasi, o tai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

2.9. Nėra aišku, kokiais duomenis remiantis yra daroma išvada apie tariamos nausėdijos nepriskyrimą Miškinių rėžiniam kaimui. Priešingai, 2015 m. sausio 27 d. Lietuvos istorijos instituto UAB „GEO Baltija“ analizė dėl 1849 m. Vilniaus Gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detaliojo plano, pažymoje nustatytas bendras Miškinių rėžinio kaimo plotas 223,0196 ha žemės. Kadangi 1849 m. planas turi archyviniam dokumentui būdingų rekvizitų (upė), jame yra koordinačių, pagal kurias šį planą galima patikimai įbraižyti į dabartinius žemės sklypų planus, kreipėsi į UAB „GEO Baltija“ dėl 1849 m.–1902 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybinės žemės valdos detalaus plano analizės ir užnešimo ant dabartinės vietos Vilniaus miesto teritorijos. Iš archyvo buvo gautas Vilniaus gubernijos Vilniaus valsčiaus Valstybinio Panerių dvaro geometrinis inventorius, kuriame yra aprašytas kiekvienas sklypo rėžis pagal žemės paskirtį ir pažymėtas skaičiais. Liesniki žemių geometriniame inventoriuje yra pažymėta, kad dalis kaimo yra „kitoje Neries upės pusėje“. Tame pačiame dokumente yra nurodyta, kad kitoje upės pusėje buvo kaimas ir viensėdis Liesniki Viensėdis (arba viensėdija) – kaimo gyvenvietė, paprastai susidedanti arba kilusi iš vienos sodybos. Nuo vienkiemių, atsiradusių per kaimų skirstymą, skiriasi tuo, kad turi tikrinį vardą (pavadinimą) ir savarankiškos gyvenvietės statusą. Taigi, priešingai nei teigiama Protokole, šioje išvadoje yra nurodoma, kad pagal pateiktus planus matyti, jog Liesniki (Miškinių) viensėdis yra neatskiriama Liesniki (Miškinių) kaimo dalis.

2.10. Protokolas yra parengtas grubiai pažeidžiant Metodikos nuostatas, nes jame pateikta informacija yra išgalvota ir klaidinanti. Toks Protokolas negali būti pripažintas kaip atitinkantis VAĮ 3, 8, 27 straipsnių reikalavimų.

2.11. NŽT, priimdama 2020 m. balandžio 20 d. sprendimus Nr. 1T-16-(7.5.) ir Nr. 1T-17-(7.5.), iš esmės perrašė naikintino Protokolo argumentaciją, tačiau išsamiai ir visapusiškai nenagrinėjo archyvinės medžiagos, susijusios su Miškinių rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymu, o taip pat, neatsakė ir į pareiškėjų skundų argumentus. NŽT, išanalizavusi 1869 m. planą, dar 2018 m. gruodžio 7 d. nematė jokio pagrindo tikslinti Miškinių rėžinio kaimo kartografiją. Tačiau prasidėjus Miškinių rėžinio kaimo pretendentų ir verslo subjektų teisminiams ginčams, NŽT tuo pačiu pagrindu (1869 m. planu) nusprendė, kad 2017 m. kartografija yra netiksli ir ją pakeitė įtakingų verslo subjektų naudai. NŽT nusprendė, kad išlikęs 1869 m. planas, tai vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas, bei nustatė, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha. Pareiškėjų nuomone, tokia NŽT išvada yra ne tik klaidinga, bet ir prieštarauja kitiems jau ištirtiems įrodymams (archyvinei medžiagai, 2017 m. Komisijos Protokolui, istoriniams planams, liudytojų parodymams). Pagal Metodikos 3.4 punktą, esant dėl atskiro fakto nuomonių skirtumui, atliekamas papildomas tyrimas, tačiau joks tyrimas nebuvo atliktas, todėl tokiais veiksmais taip pat buvo pažeisti Metodikos 3.1., 3.3. ir 3.4. papunkčių taip pat VAĮ 8 straipsnio nuostatos.

3. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.1. Pagal pateiktus archyvinius dokumentus Miškinių rėžiniame kaime pageidaujama atkurti nuosavybės teises (natūra) į 19 buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Bendras grąžintinos žemės plotas pagal likusią atkurti turėtos žemės dalį - 98,1724 ha, į kuriuos pretenduoja 74 Miškinių rėžinio kaimo pretendentai.

4.2. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių kaimo kartografiją ir remdamasis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais nustatė, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise Miškinių rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinių žemės plotą. Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4 , nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha, o prašymų atkurti nuosavybės teises pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3572-968/2016 Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio Miškinių rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį - teritorinį susiskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo. Vykdant šį teismo sprendimą, Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. įvyko posėdis dėl Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, kuriame pakartotinai buvo svarstyta buvusio Miškinių rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Komisijos posėdžiu metu (2017 m. Komisijos protokolas) buvo nutarta pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. Vilniaus Gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detalusis planas (F. 526, ap. 7 b. 378, 1.1), 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planas (patvirtintas 1929 m.) (F. 130, ap. 1, b. 18829, 1. 25a, 34, 38); 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto plano nuorašas (F. 884, ap. 1, b. 223); 1928 m. miesto tarybos sprendimas dėl teritorijos naudojimo nustatymo planas, žemėlapių kolekcija (F. 64, ap. 8, b. 135,1. 47), Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planas. Nustatyta, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha žemės. Apie tai Miškinių rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 49SF-1325. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23.) patikslintą kartografinę medžiagą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui dėl natūra grąžintinos žemės sklypų suformavimo. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A.51-63224/17(2.14.2.12-MP8) informavo, kad teritorija ties Geležinio Vilko g. 2, kuri kartografuota kaip buvusi Miškinių rėžinio kaimo dalis, prieštarauja šios teritorijos 1938 m. planui bei kartu su šiuo raštu pateikė Vilniaus miesto GIS-o duomenų fragmentą. Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į Administracijos išdėstytas pastabas dėl netikslios Miškinių rėžinio kaimo kartografuotos dešinėje Neries upės pusėje ribos, 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 49SDP-214-(14.49.23.) kreipėsi, prašydamas Administracijos pateikti visą turimą archyvinę planinę medžiagą, taip pat ir 1938 m. planą, pagal kurį galėtų įvertinti, ar teisingai atlikta bei patikslinta Miškinių rėžinio kaimo kartografija. Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. A.51-8944/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ ir 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. A.51-10711/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ Vilniaus miesto skyriui pateikė tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Liesniki kaimo plano nepatvirtintą archyvo kopiją, sudarytą 1869 m. bei teritorinio planavimo suvestinio žemėlapio ištrauką (skaitmeninis žemėlapis M1:9000). Remiantis tuo, kad Administracija Vilniaus miesto skyriui nepateikė prašomos archyvines planines medžiagos, Vilniaus miesto skyrius 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. 49SJ-257-(14.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl turimos planinės medžiagos apie buvusį Miškinių (Liesniki) rėžinio kaimo pateikimo. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. R10(4.3)-566 „Dėl informacijos apie Panerių dvaro Liesniki kaimo 1869 metų plano paieškos“ Vilniaus miesto skyrių informavo, kad atsisako atlikti paiešką dėl neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų bei patarė Vilniaus miesto skyriaus darbuotojams savarankiškai ieškoti dominančių dokumentų archyvo skaitykloje. NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs informaciją, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra Liesniki kaimo planas, sudarytas 1869 m. (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341), siekdamas nustatyti, ar pateikta informacija yra teisinga, 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 49SJ-300-(1.4.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pakartotinai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas pateikti Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Liesniki kaimo plano, sudaryto 1869 m., kopiją (Pagrindas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas F. 526 ap. 3, B. 341). Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Panerių dvaro Liesniki kaimo 1869 m. plano (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (gauta 2019 m. spalio 22 d., Reg. Nr. GJ-5795), kuriame pažymėtos buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribos. 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdyje buvo nagrinėti archyviniai dokumentai ir nustatytas Miškinių rėžinio kaimo plotas ir ribos, tačiau 2019 m. spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikus 1869 m. planą ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, Vilniaus miesto skyrius nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą. 2019 m. gruodžio 13 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame iš naujo buvo apsvarstyti buvusio iki 1940 m. nacionalizacijos Miškinių rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentai. Komisija, išnagrinėjusi visus svarstytinus dokumentus ir įvertinusi archyvinius planus, Protokolu nutarė pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planas - vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas nei nustatė, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha.

4.3. Atsakovo teigimu, buvo išnagrinėta visa surinkta medžiaga, tačiau buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribos buvo nurodytos tik 1869 m. plane, o 1869 m. šis kaimas priklausė valstybiniam Panerių dvarui.

4.4. 2019 m. Komisija, remdamasi 1869 m. planu, padarė išvadą, kad 2017 m. kartografuojant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas, nepagrįstai buvo kartografuotas ir Miškinių rėžiniam kaimui priskirtas 28,9283 ha žemės plotas, nes pagal 1869 m. planą minėtas žemės plotas nepatenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas. Be kita ko, 1849 m. plane ši teritorija įvardyta kaip Miškinių nausėdija, o ne kaip Miškinių kaimas, todėl buvo priimta išvada, kad Miškinių nausėdija ir Miškinių kaimas pažymėti 1849 m. plane buvo du skirtingi administraciniai vienetai. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nuosavybės teisių atkūrimo bylose, o būtent tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 13 punkte taip pat reglamentuojama, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Kaip ir šiuo atveju, nustatant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas, buvo vadovaujamasi Lietuvos valstybės istorijos archyvo su 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 pateiktu 1869 m. planu, kuriame nurodytos buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribos (vėlesniuose planuose šio rėžinio kaimo riba nėra nurodyta), pagal kurį ir buvo nustatyta, kad 2017 m. kartografuotas 28,9283 ha žemės plotas nepatenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas. Tuo pagrindu Komisija nutarė pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs 1869 m. planas - vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas, bei nustatė, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha. (Protokolas). Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, šiame plane buvo pažymėtos Miškinių kaimo, kuris 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai, ribos.

4.5. 1869 m. plano pavadinimas „Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus valstybinei Panerių valdai priklausančio Miškinių (Liesniki) kaimo planas“ patvirtina faktą, kad minėtas kaimas 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai. 1869 m. plane nėra jokių įrašų, patvirtinančių, kad jame pažymėtas dešiniajame Neries upės krante esantis 7,24 ha plotas priklausė Miškinių kaimui. Šio kaimo planas buvo sudarytas 1869 m., o žemės reforma Rusijos imperijos europinėje dalyje, kuriai priklausė ir Vilniaus kraštas, pradėta vykdyti XX a. pradžioje. Šios reformos, kuri vadinama Stolypino reforma, metu vyko kaimų išskirstymas į vienkiemius, žemės priskyrimas valstiečiams, sudarant galimybę pirkti žemę.

4.6. NŽT direktorius, priimdamas skundžiamus 2020 m. balandžio 20 d. sprendimus, įvertino pagrindinius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus - 1923 m. Riešės valsčiaus žemės sklypų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas - 147,0 ha (LCVA F.55, ap. 9, b.27, L256a); 1924 m. Žemės mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas - 147,0 ha (LCVA F.55, ap. 9, b.27, L22ap) bei papildomą dokumentą 1941 m. pieno gamintojų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 140,9 ha (LCVA F.R 685, ap. 4, B.378, L.l), bei nusprendė, kad buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 147,0 ha, o pagal 1869 m. planą nėra pagrindo teigti, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui galėjo priklausyti du plane nurodyti plotai, nes šie plotai 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai, o ne iki 1940 m. buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui, todėl Komisiją įpareigojo pakartotinai įvertinti, koks buvo buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas iki 1940 m. nacionalizacijos, remiantis vėliausiai išduotais Lietuvos valstybės centrinio archyvo dokumentais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6.1. VAĮ 27 straipsnio 5 dalies norma nereglamentuoja byloje aktualių teisinių santykių ir todėl nėra taikytina. Ši norma reglamentuoja tik administracinės procedūros, pradėtos skundo pagrindu, nutraukimą dėl tapataus skundo teismui. Skunde nėra pagrįsta nei viena šios normos taikymo sąlyga, nes byloje ginčijami NŽT skyriaus veiksmai pradėti ne skundo pagrindu.

6.2. Skundo teiginiai apie tariamą negalimumą tikslinti Miškinių rėžinio kaimo kartografiją naujai gautos archyvinės medžiagos pagrindu neatitinka teisinio reguliavimo, teismų praktikos, net ir teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo bei pačių pareiškėjų ankstesnės pozicijos. Tiek teisinis reguliavimas, tiek ir teismų praktika patvirtina pareigą vertinti naujai gautą archyvinę medžiagą bei jos pagrindu nustatyti (tikslinti) rėžinio kaimo ribas.

6.3. Ne tik Protokole nurodyta, bet ir Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. posėdžio garso įraše užfiksuota, taip pat ir tiesioginis įrodymas pagrindžia, kad patvirtinta 1869 m. plano kopija buvo gauta iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo. Pareiškėjos daugybę kartų tiek žodžiu, tiek raštu buvo informuotos, kad 1869 m. plano kopija gauta būtent iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, todėl kito archyvo raštu neigiant šio dokumento gavimo faktą yra akivaizdžiai siekiama suklaidinti teismą. Pareiškėjų teiginiai dėl to, kad neaišku, kada buvo sudarytas 1869 m. planas, akivaizdžiai prieštarauja tiek šio plano, tiek ir pačių pareiškėjų pateiktų įrodymų turiniui.

6.4. Skundo teiginiai dėl tariamo Metodinių nurodymų procedūrinių nuostatų pažeidimo nėra pagrįsti bei nesudaro pagrindo naikinti teisėtų ir pagrįstų sprendimų. Taip pat skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos Komisijos išvados Protokole, grindžiami dokumentais, kurie tiek dėl sudarymo datos, tiek dėl savo turinio, tiek ir dėl teisinės galios negali paneigti pagrįstų ir teisėtų Komisijos išvadų, kaip tai, kad skundo teiginiai, susiję su 1849 m. planu, yra teisiškai nereikšmingi bei negali paneigti vėlesnio 1869 m. plano ir XX a. archyvinių dokumentų. Skundo teiginiai, jog 2017 m. Komisijos protokolu nustatytos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos teisingumą patvirtina 1931 m. sudarytas žemėlapis, ne tik yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, bet ir leidžia daryti priešingą išvadą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, liudininkų parodymai, pagal teismų praktiką, negali paneigti archyvinių dokumentų turinio, be to, net ir jie patvirtina Protokolu įforminto sprendimo teisingumą. Naujai gautas 1869 m. planas, XX a. archyviniai dokumentai, teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina Protokolu įforminto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjų J. J. ir S. D. skundą atmetė.

8.1. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių kaimo kartografiją ir remdamasis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais nustatė, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise Miškinių rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinių žemės plotą. Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4 buvo nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha. Prašymų atkurti nuosavybės teises buvo pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą.

8.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. I-3572-968/2016 NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio Miškinių rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį - teritorinį susiskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo. Vykdant teismo sprendimą, Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. įvyko posėdis, kuriame pakartotinai buvo svarstyta buvusio Miškinių rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Komisijos posėdžio metu (2017 m. liepos 3 d. Komisijos protokolas) buvo nutarta pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje, kurie papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. Vilniaus Gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detaliuoju planu (F. 526, ap. 7 b. 378, 1.1), 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planu (patvirtintas 1929 m.) (F. 130, ap. 1, b. 18829, 1. 25a, 34, 38); 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto plano nuorašu (F. 884, ap. 1, b. 223); 1928 m. miesto tarybos sprendimu dėl teritorijos naudojimo nustatymo, žemėlapių kolekcija (F. 64, ap. 8, b. 135,1. 47), Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planu. Buvo nustatyta, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha žemės. Apie tai Miškinių rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 49SF-1325.

8.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23.) „Dėl informacijos pateikimo apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, Vilniaus mieste suteikimo“ patikslintą kartografinę medžiagą pateikė Administracijos direktoriui dėl natūra grąžintinos žemės sklypų suformavimo.

8.4. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 49SDP-146-(14.49.23.), 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A.51-63224/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl patikslinto iki nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos išnagrinėjimo“ informavo, kad teritorija ties Geležinio Vilko g. 2, kuri kartografuota kaip buvusi Miškinių rėžinio kaimo dalis, prieštarauja šios teritorijos 1938 m. planui bei kartu su šiuo raštu pateikė Vilniaus miesto GIS-o duomenų fragmentą.

8.5. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į Administracijos išdėstytas pastabas dėl netikslios Miškinių rėžinio kaimo kartografuotos dešinėje Neries upės pusėje ribos, 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 49SDP-214-(14.49.23.) „Dėl patikslintos iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos išnagrinėjimo“ kreipėsi į Administraciją prašydamas pateikti visą turimą archyvinę planinę medžiagą, taip pat ir 1938 m. planą, pagal kurį galėtų įvertinti ar teisingai atlikta bei patikslinta Miškinių rėžinio kaimo kartografija.

8.6. Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. A.51-8944/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ ir 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. A.51-10711/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Liesniki kaimo plano nepatvirtintą archyvo kopiją, sudarytą 1869 m. bei teritorinio planavimo suvestinio žemėlapio ištrauką (skaitmeninis žemėlapis M1:9000).

8.7. NŽT Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl turimos planinės medžiagos apie buvusį Miškinių (Liesniki) rėžinį kaimą pateikimo.

8.8. NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs informaciją, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra Liesniki kaimo planas, sudarytas 1869 m. (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341), siekdamas nustatyti, ar pateikta informacija yra teisinga, 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 49SJ-300-(1.4.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pakartotinai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas pateikti Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Liesniki kaimo plano, sudaryto 1869 m., kopiją (Pagrindas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas F. 526 ap. 3, B. 341). Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Panerių dvaro Liesniki kaimo 1869 m. plano (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją su pažymėtomis buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribomis.

8.9. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikus Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Liesniki kaimo planą, sudarytą 1869 m. ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, NŽT Vilniaus miesto skyrius nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą. Apie tai pareiškėjos ir kiti buvusio Miškinių rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104.) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio Miškinių rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“.

8.10. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 49SF-3469-(14.49.104.) „Dėl buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribų kartografavimo ir dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti komisijos“ pareiškėjas ir kitus Miškinių rėžinio kaimo pretendentus, pageidaujančius atkurti nuosavybės teises buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, 2019 m. gruodžio 13 d. pakvietė atvykti į Komisijos posėdį, kuriame buvo pakartotinai svarstomi minėto kaimo kartografavimo darbų dokumentai.

8.11. Komisija, išnagrinėjusi visus svarstytinus dokumentus ir įvertinusi archyvinius planus, Protokolu nutarė pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planas - vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas. Komisija nustatė, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha.

8.12. Pareiškėjos, nesutikdamos su Protokolu ir schema, pateikė skundus NŽT vadovui, kuris 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. lT-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ ir 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. lT-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ pareiškėjų skundus dėl Protokolo ir prie protokolo pridėtos schemos, kurioje nustatytos buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribos bei plotas, kuris sudaro 182,81 ha, panaikinimo pripažino nepagrįstais. NŽT vadovas taip pat įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių pakartotinai įvertinti Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus valstybinei Panerių valdai priklausančio Miškinių (Liesniki) kaimo planą, sudarytą 1869 m., pagrindinius bei papildomus dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių kaimo ribas.

8.13. Pareiškėjos, nesutikdamos su Protokolu ir 2020 m. balandžio 20 d. sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

9. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo, kad remiantis Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma nuosavybės teisių į žeme atkūrimo byla Nr. 1648 ir vadovaujantis Administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 967 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, S. S. (D.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Miškinių rėžiniame kaime valdytą žemę. Taip pat, remiantis ta pačia nuosavybės teisių į žeme atkūrimo byla Nr. 1648 ir vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 220 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, J. B. (J.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Miškinių rėžiniame kaime valdytą žemę. S. S. (D.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,0801 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas - 0,5032 ha. J. B. (J.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,1542 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas - 0,4291 ha.

10. Bylos medžiaga nustatyta, kad nors 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdyje jau buvo nagrinėti archyviniai dokumentai ir nustatytas Miškinių rėžinio kaimo plotas ir ribos, t. y., kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje, tačiau 2019 m. spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. atsižvelgus į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Liesniki kaimo planą, sudarytą 1869 m. (Pagrindas: F.526 Ap.3 B.341) ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, Protokolu buvo nuspręsta, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha. Komisija rėmėsi vėliausiai išlikusiu Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planu, kuris, kaip teigė atsakovas, vienintelis tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas. Taigi Komisija nustatė, kad dar 2017 m. birželio 9 d. atlikta Miškinių rėžinio kaimo kartografija prieštarauja 1869 m. plane Miškinių rėžinio kaimo pavaizduotoms riboms.

11. Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad egzistuoja Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planas, Komisija, vadovaudamasi Tvarkos 13 punkto ir 106¹ punkto nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą vertinti šį planą kitų surinktų įrodymų apimtyje, o nustačiusi, kad šis planas nebuvo anksčiau vertintas ir yra vėliausiai priimtas dokumentas, kuriame yra pavaizduotos Miškinių rėžinio kaimo ribos ir plotas, turėjo pagrindą šiuo dokumentu vadovautis. Vadovaudamasi šiuo planu ir kitais dokumentais, Komisija Protokolu nusprendė, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė tik 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha. Komisija iš esmės paneigė 2017 m. birželio 9 d. atliktos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos teisėtumą. Pripažinus Komisijos teisę vadovautis vėliausiai parengtu dokumentu, teismas laikė, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymų, kuriais buvo prašoma palikti galioti ir vadovautis 2017 m. Komisijos protokole konstatuotomis išvadomis, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos Miškinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje.

12. Nors, kaip matyti iš 2020 m. balandžio 20 d. sprendimų, pareiškėjų prašymai – palikti galioti 2017 m. Komisijos protokole konstatuotas išvadas, netenkinti, tačiau svarbu tai, kad tais pačiais sprendimais Komisija kartu buvo įpareigota pakartotinai įvertinti 1869 m. planą, kitus aktualius dokumentus bei spręsti klausimą dėl Protokole nurodytų duomenų patikslinimo. Tokią išvada, kaip matyti iš bylos medžiagos, NŽT priėmė nustačiusi, kad 1869 m. planas patvirtina, jog Miškinių kaimas minėtais metais priklausė valstybinei Panerių valdai, taip pat plane nėra įrašų, patvirtinančių, kad jame pažymėtas dešiniajame Neries upės krante esantis 7,24 ha plotas priklausė Miškinių kaimui. Atsižvelgęs į tai, kad NŽT, patikrinusi teisėtumą, įpareigojo skyrių, remiantis vėliausiai išduotais Lietuvos valstybės centrinio archyvo dokumentais, patikslinti Miškinių rėžinio kaimo plotą, buvusį iki 1940 m. nacionalizacijos, teismas darė išvadą, kad Miškinių kaimo ribų nustatymo procedūra nėra baigta.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI-5789-811/2019 (Nr. eI-1379-811/2020) buvo nagrinėjamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 49SF-1691-(14.49.104.), kuriuo pareiškėjoms buvo atsakyta į prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Geležinio Vilko g. 2, Vilniaus m., teisėtumas bei NŽT 2019 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 1SS-2143-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos prašymą pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo Nr. duomenys neskelbtini), esančio ties Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir natūra gali būti grąžinama teisė atkurti nuosavybės teises turintiems asmenims, teisėtumas. Tačiau išvados dėl 1869 m. plano aktualumo buvo priimtos tik Protokole. Taigi, kaip matyti, nors tiek teisme, tiek NŽT buvo keliami ginčo klausimai, susiję su pareiškėjų teise atkurti nuosavybės teises, tačiau administracinė byla Nr. eI-5789-811/2019 (Nr. eI-1379-811/2020) buvo pradėta kitais klausimais, todėl stabdyti ar nutraukti administracinę procedūrą VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu atsakovas neturėjo pagrindo.

14. Atsižvelgęs į tai, kad, kaip nustatyta, Miškinių kaimo ribų nustatymo procedūra dar nėra baigta, nes Komisija įpareigota pakartotinai įvertinti 1869 m. planą, kitus aktualius dokumentus bei iš esmės spręsti klausimą dėl Protokole nurodytų duomenų patikslinimo, teismas sprendė, jog pareiškėjų argumentai dėl Metodikos 3.1, 3.3, 3.4 ir 5 punktų pažeidimo esamoje faktinėje situacijoje neturi teisinės reikšmės. Komisija įpareigota iš naujo įvertinti 1869 m. plano aktualumą keliamo ginčo apimtyje, todėl visi su šiuo planu susiję ir kiti procedūriniai klausimai (abejonės) galės būti sprendžiami atlikus pakartotinį Miškinių kaimo ribų nustatymą (Protokole nurodytų duomenų patikslinimą).

15. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Protokolą bei NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimus.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iš pareiškėjų po 2 500 Eur jo naudai.

17. Teismas nustatė, kad, netenkinus pareiškėjų skundo, buvo apgintos Bendrovės teisės, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punktu, teismas nurodė, jog Bendrovės prašoma priteisti 720 Eur suma už 2020 m. birželio 29 d. prašymo dėl įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu viršija galimą priteisti sumą, todėl šią sumą sumažino iki 552 Eur.

19. Įvertinęs 2020 m. liepos 23 d. prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga, teismas nurodė, kad jame nėra pateikta jokios teisinės analizės, nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, todėl prašomą priteisti 270 Eur sumą sumažino iki 40 Eur.

20. Nagrinėdamas prašymo dalį priteisti 90 Eur išlaidų už atstovo susipažinimą su dalimi bylos medžiagos teisme 2020 m. liepos 28 d., teismas pažymėjo, jog pagal LVAT praktiką tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis, todėl sprendė, kad suteikta teisinė paslauga – susipažinimas su bylos medžiaga, laikytina sudėtine atsiliepimo į skundą rengimo dalimi, todėl šios sumos nepriteisė. Analogiškai pasisakė ir dėl 135 Eur išlaidų, patirtų už komunikavimą su pareiškėjų atstovas dėl su 2020 m. gegužės 27 d. lydraščiu tiesiogiai teismui pateiktų įrodymų gavimo galimybės, el. laiško pareiškėjų atstovams minėtu tikslu rengimą bei tiesiogiai teismui pateiktų garso įrašų iš pareiškėjų atstovo gavimo koordinavimą. Tą patį teismas nurodė dėl 470 Eur, kurias Bendrovė patyrė už konsultacijas, suteiktas per 2020 m. liepos mėn. dėl bylos esmės ir eigos.

21. Bendrovė nurodė, kad per 2020 m. rugpjūčio mėn. patyrė 9,80 Eur transporto išlaidų, susijusių su bylos įrodymų, nepateiktų per EPP, gavimu. Tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio išlaidų kompensavimo Rekomendacijos nenumato, todėl šios sumos nepriteisė.

22. Vertindamas 7 580 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą pagrįstumą, teismas nurodė, kad maksimalus dydis pagal Rekomendacijas yra 3 452,50 Eur, todėl šią sumą ir priteisė.

23. Įvertinęs prašymo dėl bylos nagrinėjimo būdo apimtį (2 lapai) bei turinį, teismas prašomą priteisti sumą sumažino ir už prašymo parengimą Bendrovei priteisė 30 Eur.

24. Bendrovė prašė priteisti 880 Eur už jai per 2020 m. gruodžio mėn. suteiktas konsultacijas dėl bylos esmės ir eigos bei 150 Eur už konsultacijas, suteiktas per 2020 m. vasario mėn. Teismas pažymėjo, jog pagal Rekomendacijų 8.19. papunktį už vieną teisinių konsultacijų, <...>, valandą priteistinas maksimalus rekomenduojamas dydis – 0,1. Atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė nedetalizavo, nepagrindė jai suteiktų konsultacijų reikalingumo, prašomą bendrą priteisti sumą (1 030 Eur) teismas sumažino iki 400 Eur.

25. Teismas laikė pagrįstomis 5,18 Eur išlaidas už 1923 m. Riešės valsčiaus Liesniki kaimo žemės sklypų sąrašo vertimą į lietuvių kalbą, todėl jas priteisė.

26. Bendrovė prašė priteisti 225 Eur patirtų išlaidų už 2021 m. vasario 17 d. prašymo NŽT skyriui dėl dokumentų kopijų, reikalingų bylai teisingai išspręsti, pateikimą ir parengimą, šio prašymo išsprendimo koordinavimą. Įvertinęs NŽT pateikto pareiškimo turinį bei apimtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas išlaidas už minėto pareiškimo parengimą ir pateikimą teismui sumažino iki 30 Eur. Analogiškai teismas pasisakė dėl 225 Eur išlaidų, patirtų už 2021 m. vasario 17 d. prašymo Lietuvos centriniam valstybės archyvui dėl dokumentų kopijų, reikalingų bylai teisingai išspręsti, pateikimą ir parengimą, ir priteisė 30 Eur.

27. Teismas pažymėjo, jog Rekomendacijos reglamentuoja išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas priteisimą. Bendrovės nurodytos paslaugos (dokumentų atsiėmimas, transportas) nepriskirtinos prie teisinių, todėl jų nepriteisė.

28. Vertindamas 2021 m. vasario 23 d. prašymo teismui dėl papildomų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos parengimo išlaidas (900 Eur), teismas nurodė, kad maksimali priteistina suma yra 582 Eur, tačiau, įvertinęs prašymo turinį, šią sumą sumažino iki 300 Eur.

29. Teismas sprendė, kad 135 Eur išlaidos už komunikavimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės darbuotojais dėl prie bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-3572-968/2016 ir galimybės su ja susipažinti yra priskirtinos pasiruošimo rengtis bylos nagrinėjimui išlaidų, todėl atskirai nepriteistinos.

30. Bendrovė prašė priteisti 135 Eur už 2021 m. spalio 12 d. prašymo Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkams parengimą dėl susipažinimo su prie bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-3572-968/2016 medžiaga, tačiau, teismo vertinimu, rašte suformuluotas tik prašymas susipažinti su bylomis, todėl, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, racionaliomis išlaidomis už tokio turinio ir apimties prašymą pripažino 20 Eur.

31. Bendrovės nurodytos paslaugos, susijusios su administracinės bylos Nr. I-3572-968/2016 medžiaga, teismo vertinimu, laikomos sudėtine atstovavimo teisme dalimi, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už šias bendras paslaugas adekvačiu užmokesčiu galėtų būti 400 Eur.

32. Teismas sprendė, kad Bendrovės prašoma 360 Eur suma už 2021 m. spalio 19 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisė šią sumą.

33. Bendrovė už atstovų pasirengimą 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžiui (pasirengimas trūko 8 val.) prašė priteisti 1 440 Eur išlaidų bei atstovavimą teismo posėdyje prašė priteisti 105 Eur, tačiau teismas pažymėjo, jog pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.19 punktą. 2021 m. spalio 20 d. vykęs teismo posėdis truko 15 min., t. y. mažiau nei 30 m., todėl teismas nepriteisė 105 Eur sumos. Teismas nustatė, kad Bendrovei už pasirengimą 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžiui maksimali priteistina suma galėtų būtų 1 245,12 Eur, bet jos prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose numatytą maksimalią sumą, todėl priteistiną sumą sumažino iki 1 245 Eur. Pagal pažymoje nurodytas teisines paslaugas (susipažinimas su bylos dokumentais, teisinių konsultacijų teikimas, prašymų teikimas ir pan.), teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad Bendrovės atstovams nagrinėjamos bylos aplinkybės, esminiai ginčo klausimai buvo žinomi, todėl 8 val. pasirengimas teismo posėdžiui, objektyviai vertinant, laikytinas per ilgu. Racionaliu laikotarpiu, rengiantis 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžiui, teismas laikė 4 val. ir atitinkamai už šią teisinę paslaugą priteisė 626,56 Eur.

34. Bendrovė prašė priteisti patirtas 855 Eur išlaidas už pareiškėjų 2021 m. spalio 18 d. lydraščio, su juo pateiktos istoriko išvados ir kitų naujai pateiktų dokumentų peržiūrą, įvertinimą, sulyginimą su byloje esančiais archyviniais dokumentais ir Bendrovės pasitelkto istoriko išvada, už pareiškėjų naujai pateiktų dokumentų nulemtą papildomą pasirengimą 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžiui. Taip pat prašė priteisti 540 Eur išlaidas už teisinės konsultacijos, suteiktos Bendrovei laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio 29 d., dėl pareiškėjų pateiktos istoriko išvados ir kitų su byla bei tolesniais procesiniais veiksmais susijusių klausimų; 1 575 Eur išlaidų už parengimą nuomonės dėl pareiškėjų 2021 m. spalio 18 d. pateiktos 2021 m. rugsėjo 20 d. istoriko išvados. Įvertinęs tai, teismas nustatė, kad Bendrovė už pareiškėjų 2021 m. spalio 18 d. pateiktos istoriko išvados analizę, vertinimą, tuo pagrindu jai suteiktą konsultaciją viso patyrė 2 790 Eur. Teismo vertinimu, patirtų išlaidų detalizacijoje paminėtos teisinės paslaugos (trijose nurodytose pozicijose), susijusios su istoriko išvados vertinimu, vertintinos kaip persidengiančios tarpusavyje (dubliuojasi), todėl prašomą priteisti bendra sumą (2 790 Eur) teismas sumažino iki 1 000 Eur.

35. Bendrovė prašė priteisti 417,19 Eur patirtas išlaidas už transporto išlaidas ir komandos konsultantės paslaugas. Kadangi transporto patirtų išlaidų priteisimo Rekomendacijos nereglamentuoja, šių išlaidų teismas nepriteisė.

36. Bendrovė už atstovo pasirengimą 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžiui ir už su byla susijusios teisinės konsultacijos, suteiktos Bendrovei per 2021 m. lapkričio mėn. patyrė 1 130 Eur išlaidų. Teismo vertinimu, Bendrovei už pasirengimą 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžiui maksimali priteistina suma galėtų būtų 940 Eur. Kadangi Bendrovės prašoma priteisti suma viršijo Rekomendacijose numatytą maksimalią sumą, todėl teismas ją sumažino iki 940 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad nuo pasirengimo 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžiui (pasirengimas vyko 8 val.) iki pasirengimo 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžiui praėjo tik 1,5 mėn., todėl 6 val. pasirengimą 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžiui teismas vertino kaip objektyviai per ilgą, todėl sprendė, kad adekvačiomis laikytinos 3 val. ir atitinkamai už šią teisinę paslaugą priteisė 469,92 Eur.

37. Bendrovė nurodė, kad taip pat patyrė 863,76 Eur (su mokesčiais) išlaidų už humanitarinių mokslų daktaro istoriko K. K. ataskaitos „Dėl Vilniaus miesto ribos šiandieninio Vingio parko apylinkėse 1919-1942 m. laikotarpiu“ parengimą. (pagrindas – trys 2021 m. vasario 17 d., Mokėjimo nurodymai). Teismo įsitikinimu, Bendrovei buvo aktualūs klausimai, susiję su Vilniaus miesto ribomis Vingio parko apylinkėse, todėl priteisė prašomas išlaidas.

38. Teismas sprendė, jog, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis Bendrovei iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistina 8 419,92 Eur (552 + 40 + 3 452,50 + 30 + 400 + 5,18 + 30 + 30 + 300 + 20 + 400 + 200 + 626,56 +1 000 + 469,92 + 863,76), tačiau, atsižvelgęs į tai, kad byloje keliami ginčo klausimai nebuvo tokio pobūdžio, kuriems išnagrinėti būtų reikalinga ypatingai sudėtinga teisinė analizė, taip pat praktika bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš esmės jau yra suformuota, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas apskaičiuota priteistina suma mažintina ir Bendrovei iš pareiškėjų priteisė 5 000 Eur (lygiomis dalimis po 2 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III.

39. Pareiškėja S. D apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.

40. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

40.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3572-968/2016 tenkino S. D. skundą ir panaikino NŽT 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1164-(7.5) bei įpareigojo NŽT S. D. 2015 m. balandžio 27 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Taigi teismas tarp tų pačių subjektų, dėl to paties dalyko, jau yra išaiškinęs, kad NŽT turi ištirti (įvertinti) visus pretendentų pateiktus dokumentus ir jų reikšmę Miškinių rėžinio kaimo ribų nustatymui, tačiau NŽT to nedaro. NŽT 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 1SS-2478-(9.5.) dar kartą patvirtino, kad 2017 m. buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografija buvo atlikta tinkamai išanalizavus visus reikiamus dokumentus, yra galiojanti, neginčyta ir tiksli. Minėtame 2018 m. gruodžio 7 d. rašte minimi ir 1938 m. bei 1869 m. planai, kas patvirtina, jog šiuos planus NŽT iki 2018 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 1SS-2478-(9.5.) jau turėjo, matė ir nemanė, kad šie kaip nors keičia Miškinių rėžinio kaimo kartografiją.

40.2. Teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi nors trečiųjų asmenų rašymai buvo pateikti po baigiamųjų kalbų, tačiau iki sprendimo priėmimo, todėl teismas galėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įtraukti trečiuosius asmenis į bylą.

40.3. Teismas plačiau nepasisakė apie Komisijos vykdytą tariamą medžiagos nagrinėjimą procedūrine prasme, nors pareiškėjų skundą apie tai buvo daug kalbama.

40.4. NŽT sprendimuose nurodyta pakartotinai įvertinti tik Miškinių rėžinio kaimo ploto dalį – 7,24 ha, o ne visą Miškinių rėžinio kaimo plotą.

40.5. Teismas netinkamai nustatė ginčo esmę. Ginčo esmė yra tai, ar atsakovas (NŽT) tinkamai įgyvendino procedūrinius reikalavimus dėl ginčo sprendimų šiame procese, priėmimo, taigi teismas turėjo įvertinti, ar priimant Protokolą nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Taip pat teismas turėjo įvertini visus byloje surinktus istorinius šaltinius, tačiau to nepadarė. Teismo minimas 1869 m. planas nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nes jis nenurodo, kiek koks asmuo iki 1940 m. turėjo nuosavybės, o tai tik vienas iš dokumentų, rodančių Miškinių rėžinio kaimo ribas, todėl Tvarkos 13 straipsnio taisyklė šiuo atveju negali būti taikoma, o visi dokumentai turi būti vertinami kartu.

40.6. Teismas padarė procesinius pažeidimus, nes nepriėmė pareiškėjų pateiktų įrodymų. Teismas byloje nesivadovavo trečiojo asmens pateiktais duomenis bei netyrė byloje surinktų duomenų apie Miškinių rėžinio kaimo teritoriją ir ribas, buvusias iki 1940 m. įvykdytos nacionalizacijos, teismas taip pat be jokio teisinio pagrindo nepriėmė į bylą specialių žinių subjekto parengtos išvados, pavadinto „Specialisto išvada“ remdamas tik tuo, kad tai yra ne ABTĮ prasme teismo paskirta specialisto išvada.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą, priteisiant iš pareiškėjų S. D. ir J. J. trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ pirmosios instancijos teisme patirtas 25 025,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat UAB „Vingio turtas“ prašo iš pareiškėjų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo:

42.1. Teismas sprendimu, atmetęs pareiškėjų skundą, neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi buvo priimtas trečiajam suinteresuotam asmeniui palankus sprendimas, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Faktą, kad teismo sprendimu buvo apgintos Bendrovės teisės, patvirtina sprendimo, kuriuo palikti galioti Bendrovei palankūs sprendimai ir apgintos Bendrovės teisės bei teisėti interesai, turinys.

42.2. Bendrovė atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė teismui atskirus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (pirmasis prašymas su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 19 d., papildytas prašymas – 2021 m. gruodžio 7 d.).

42.3. Teismui nepagrįstai ir neteisėtai nepriteisus Bendrovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą, priteisiant nurodytas išlaidas.

43. Pareiškėja J. J. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ apeliacinį skundą prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44.1. Aplinkybė, kad teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, jog buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjų skundas buvo atmestas.

44.2. Byloje priimtu teismo sprendimu niekaip nėra patenkinamos ar apginamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Nepaisant to, kad teismas formaliai ir atmetė pareiškėjų skundą, tačiau konstatavo, kad Miškinių rėžinio kaimo kartografijos administracinė nėra pasibaigusi ir turi būti tęsiama, šis klausimas iš esmės liečia tik Miškinių rėžinio kaimo pretendentus.

44.3. Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti duomenys apie bylinėjimosi išlaidas, jų dydis neatitinka Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, jas viršija net 3–4 kartus. Taip pat jis nepateikė pakankamų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kad nurodytos sumos yra realiai sumokėtos.

45. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ apeliacinius skundus prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o dėl UAB „Vingio turtas“ apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

46.1. Rėžinio kaimo ribų nustatymas yra viena iš administracinės procedūros sudėtinių dalių, kurios metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šios aplinkybės turi būti išnagrinėtos, palygintos Vilniaus miesto skyriuje turimais ir anksčiau nagrinėtais dokumentais, kad Vilniaus miesto skyrius galėtų priimti teisingą, teisėtą ir teisės aktais pagrįstą baigiamąjį aktą – sprendimą atkurti nuosavybes teises į turėtą žemę.

46.2. 2019 m. Komisija, remdamasi 1869 m. planu, padarė išvadą, kad 2017 m. kartografuojant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas, nepagrįstai buvo kartografuotas ir Miškinių rėžiniam kaimui priskirtas 28,9283 ha žemės plotas, nes pagal 1869 m. planą minėtas žemės plotas nepatenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas. Be kita ko, 1849 m. plane ši teritorija įvardyta kaip Miškinių nausėdija, o ne kaip Kiškinių kaimas, todėl darytina išvada, kad Miškinių nausėdija ir Miškinių kaimas pažymėti 1849 m. plane buvo du skirtingi administraciniai vienetai. Šiuo atveju nustatant buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas buvo vadovaujamasi Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 pateiktu 1869 m. planu, kuriame nurodytos buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribos (vėlesniuose planuose šio rėžinio kaimo riba nėra nurodyta), pagal kurį buvo nustatyta, kad 2017 m. kartografuotas 28,9283 ha žemės plotas nepatenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas. Komisija nutarė pripažinti, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planas – vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas, bei nustatė, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha. Tačiau šiame plane buvo pažymėtos Miškinių kaimo, kuris 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai, ribos.

46.3. 1869 m. plano pavadinimas „Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus valstybinei Panerių valdai priklausančio Miškinių (Liesniki) kaimo planas“ patvirtina faktą, kad minėtas kaimas 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai. 1869 m. plane nėra jokių įrašų, patvirtinančių, kad jame pažymėtas dešiniajame Neries upės krante esantis 7,24 ha plotas priklausė Miškinių kaimui. Šio kaimo planas buvo sudarytas 1869 m., o žemės reforma Rusijos imperijos europinėje dalyje, kuriai priklausė ir Vilniaus kraštas, pradėta vykdyti XX a. pradžioje. Šios reformos, kuri vadinama Stolypino reforma, metu vyko kaimų išskirstymas į vienkiemius, žemės priskyrimas valstiečiams, sudarant galimybę pirkti žemę.

46.4. NŽT direktorius, priimdamas 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-16-(7.5.) ir 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.), įvertino nuosavybes teises patvirtinančius dokumentus – 1923 m. Riešės valsčiaus žemės sklypų sąrašą, kuriame Kiškinių rėžinio kaimo plotas – 147 ha (LCVA F.55, ap. 9, b.27, L256a); 1924 m. Žemės mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas – 147 ha (LCVA F.55, ap. 9, b.27, L22ap) bei papildomą dokumentą – 1941 m. pieno gamintojų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 140,9 ha (LCVA F.R 685, ap. 4, B.378, L1), nusprendė, kad buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 147 ha, o pagal 1869 m. planą nėra pagrindo teigti, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui galėjo priklausyti du plane nurodyti plota, nes šie plotai 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai, o ne iki 1940 m. buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui, todėl įpareigojo Komisiją pakartotinai įvertini, koks buvo buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas iki 1940 m. nacionalizacijos, remiantis vėliausiai išduotais Lietuvos valstybės centrinio archyvo dokumentais.

46.5. Klausimas dėl žemės grąžinimo natūra (turėtoje vietoje) ties Geležinio Vilko g. 2, Vilniaus mieste, galės būti sprendžiamas pakartotinai įvertinus 2017 m. naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų, dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, į Administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą, taip pat kai bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1389-866/2019.

46.6. Pareiškėjų prašomi panaikinti aktai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra motyvuoti, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, priimti tinkamai įvertinus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos, todėl nepateikus pagrįstų įrodymų, kad buvo pažeistos ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatos, nėra pagrindo juos naikinti.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ atsiliepime į pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat UAB „Vingio turtas“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48.1. Didžioji dalis apeliacinio skundo teiginių yra deklaratyvūs, neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų, todėl laikytini nepagrįstais. Pareiškėja nenurodė, kodėl teismas privalėjo vertinti istorinius šaltinius, taip pat kokių istorinių šaltinių jis neįvertino. Be to, pareiškėja nepaaiškino, kokių procedūrinių ir materialinių aspektų teismas nevertino ir kokią įtaką tai turi bylos išsprendimo teisingumui.

48.2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto normą. Apeliaciniame skunde nėra jokių konkrečių argumentų, galinčių pagrįsti tariamą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto normos taikymo pagrindą ir sąlygas. Teismas pagrįstai atmetė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kelių kitų pretendentų pateiktus prašymus įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kadangi, vadovaujantis ABTĮ, jokie prašymai po užbaigto bylos nagrinėjimo (šiuo atveju po 2021 m. gruodžio 8 d.) iš esmės nebegalėjo būti teikiami ir nagrinėjami. Vien faktas, kad keli kiti pretendentai jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui prašymus įtraukti juos į bylą, savaime nereiškia, kad bylos išsprendimas turėjo įtakos jų teisėms ar pareigoms ir teismas dėl jų nusprendė. Tiek pačio sprendimo turinys, tiek ir teismų praktika patvirtina, kad teismas nenusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų. Teismo sprendime nėra nei tiesiogiai nurodyta, nei kitaip pasisakyta dėl jokių byloje nedalyvavusių asmenų, tad ir kitų pretendentų teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Teismui atmetus pareiškėjų skundą ir palikus galioti Protokolą, Miškinių rėžinio kaimo pretendentų teisės ir pareigos dėl to nepasikeitė. Tai patvirtina faktas, kad pretendentai jau po Protokolo priėmimo nebeturi teisės pretenduoti į Miškinių rėžinio kaimo dalimi esantį ginčo masyvą. Be to, pagal LVAT praktiką visų rėžinio kaimo pretendentų dalyvavimas tokio pobūdžio bylose nėra būtinas, o nedalyvavimas nesukelia ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų pasekmių, t. y. nereiškia, jog teismo sprendimas negalioja.

48.3. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismas tinkamai nustatė ginčo esmę bei įvertino visus bylai teisingai išspręsti reikšmingus aspektus. Teismas pasisakė dėl visų pagrindinių teisiškai reikšmingų išnagrinėto ginčo aspektų, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos skunde neigė galimybę tikslinti Miškinių rėžinio kaimo ribas ir plotą bei siekė, kad panaikinus naujai gauto 1869 m. kaimo plano pagrindu 2020 m. priimtus sprendimus dėl dviejų rėžinį kaimą sudariusių masyvų liktų galioti ankstesnė 2017 m. Komisijos protokolu patikslinta rėžinio kaimo kartografija su trimis masyvais, nustatytais pagal ankstesnį 1849 m. planą. Taigi pareiškėjos skunde neigiant teisinį pagrindą naujai nustatyti (tikslinti) rėžinio kaimo ribas ir plotą pagal naujai gautą archyvinę medžiagą (1869 m. planą) bei būtent šiuo pagrindu prašant panaikinti ginčijamus sprendimus, teismas pagrįstai ir teisėtai šiuos esminius skundo teiginius nagrinėjo kaip sudarančius bylos esmę. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja neginčija teismo išvadų, kuriomis atmesti esminiai skundo argumentai, t. y. kuriomis: 1) pripažintas teisinis pagrindas nustatyti (tikslinti) rėžinio kaimo ribas ir plotą pagal naujai gautą 1869 m. planą; bei 2) paneigtas VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad teismas tinkamai nustatė ginčo esmę, išsamiai įvertino ją sudarius faktinius ir teisinius aspektus bei teisėtai ir pagrįstai atmetė skundą, pripažinęs, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų, kuriais Miškinių rėžinio kaimo dalimi pripažinti du masyvai (be trečiojo ginčo masyvo) bei paneigtas 2017 m. atliktos kartografijos dėl trijų masyvų teisėtumas. Atitinkamai, tinkamai nustatęs ir atskleidęs bylos esmę bei pagrįstai atmetęs skundą, teismas teisingai išsprendė byloje kilusį ginčą dėl Protokolo ir NŽT sprendimų, kuriais trečiasis ginčo masyvas nebepripažintas Miškinių rėžinio kaimo dalimi 1869 m. plano pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad antrasis 7,24 ha masyvas, dėl kurio NŽT sprendimuose nurodyta pakartotinai įvertinti 1869 m. planą ir kitus dokumentus bei spręsti klausimą dėl Protokole nurodytų duomenų patikslinimo, nebuvo ginčo šioje byloje dalyku. Dėl antrojo 7,24 ha masyvo byloje dalyvaujantys asmenys nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose nebuvo nurodę jokių argumentų, todėl teismas dėl antrojo 7,24 ha masyvo tik konstatavo faktą, kad NŽT sprendimais Komisija įpareigota iš naujo įvertinti 1869 m. plano aktualumą, todėl visi su šiuo planu susiję ir kiti procedūriniai klausimai (abejonės) galės būti sprendžiami atlikus pakartotinį Miškinių kaimo ribų nustatymą. Apeliaciniame skunde neginčijamas faktas, kad 1869 m. planas yra vienintelis dokumentas su aiškiomis Miškinių rėžinio kaimo ribomis.

48.4. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pagal Metodinių nurodymų 3.3 punktą teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą kaimų ribų kartografavimą ir kaimų planų nustatymą pagal planus. Atitinkamai, 1869 m. plane esant pažymėtoms Miškinių kaimo riboms, teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad Komisija turėjo pagrindą šiuo planu vadovautis, spręsdama dėl buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribų ir ploto. Pasikeitusi pareiškėjos poziciją dėl 1869 m. plano reikšmės ir vertinimo patvirtina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

48.5. Pareiškėjos teiginiai apie tariamai pažeistas proceso teisės normas dėl nepagrįstai nepriimtų įrodymų yra teisiškai nereikšmingi, nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Šiuo atveju pareiškėjų prašymas dėl įrodymų priėmimo buvo atmestas dėl to, kad jų atstovai veikė pažeisdami ABTĮ 11 straipsnio 2 dalį ir nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo savalaikiai pateikti dokumentų. Teismas pagrįstai nepriėmė nesavalaikiai ir piktnaudžiaujant procesu prieš pat teismo posėdžius pareiškėjų teiktų įrodymų.

49. Pareiškėja S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą ir atmesti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas praleidus terminą.

50.1. Papildomas teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Teismas nepagrįstai atnaujino trečiajam suinteresuotam asmeniui terminą pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat nepagrįstai priteisė jam bylinėjimosi išlaidas.

50.2. Teismas turėjo įvertini, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat kokia apimtimi trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Šiuo atveju teismui nusprendus, jog miškinių rėžinio kaimo ribos nebuvo trečiojo suinteresuoto asmens teritorijoje, niekaip nepasikeitė jo teisių ar pareigų apimtis, taigi jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50.3. Teismas neturėjo pagrindo atnaujinti termino trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjos vertinimu, tai, kad jis dėl savo kaltės ir aplaidumo pamiršo pateikti prašymą teismui, yra būtent jo atsakomybė, todėl, remiantis LVAT praktika, nebuvo pagrindo atnaujinti jam termino prašymui pateikti.

51. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų S. D. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

52. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo:

52.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, netenkinus pareiškėjų S. D. ir J. J. skundo, buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog pripažinus, kad Miškinių rėžinį kaimą sudarė tik du masyvai, atitinkamai pasikeitė Bendrovės nuosavybės ir nuomos teise valdomos žemės su statiniais teisinis statusas – Bendrovės valdoma žemės sklypo dalis su joje esančiais Bendrovės statiniais nepateko į Miškinių rėžinio kaimo ribas.

52.2. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nebuvo išspręstas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ bylinėjimo išlaidų priteisimo klausimas, į tai, kad šis asmuo pateikė prašymą ir nurodė svarbias aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas ABTĮ nustatytas terminas tokiam prašymui pateikti bei į tai, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu, savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, kuris nebuvo išspręstas teismo sprendime, NŽT vertinimu, papildomu sprendimu teismas motyvuotai ir pagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

52.3. Teismas papildomame sprendime pagrįstai nurodė, kad, nors keliamo ginčo pobūdis pagal esmę, apimtį yra gana platus, byloje buvo pateikta ir analizuojama taip pat ir istorinė medžiaga, kurios analizei buvo reikalingos didesnės laiko sąnaudos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami ginčo klausimai nebuvo tokio pobūdžio, kuriems išnagrinėti būtų reikalinga ypatingai sudėtinga teisinė analizę, taip pat praktika bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš esmės jau yra suformuota, todėl pagrįstai už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas apskaičiuota suma sumažinta iki 5 000 Eur.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ atsiliepime į pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

54.1. Didžioji dalis apeliacinio skundo teiginių susiję su klausimas, kurie nebuvo sprendžiami teismo papildomu sprendimu. Priešingai nei teigia pareiškėja, Bendrovė laiku pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be to, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl termino tokiems prašymams pateikti atnaujinimo. Bylos nagrinėjimas buvo baigtas 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje, o Bendrovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateikti 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. gruodžio 7 d. Faktą, kad Bendrovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas liko neišspręstas ne dėl Bendrovės kaltės, patvirtina papildomo sprendimo priėmimas. Priimdamas papildomą sprendimą, teismas patvirtino, jog Bendrovės patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimas neišspręstas ne dėl tariamo jos neatidumo ar klaidos, o dėl paties teismo klaidos (neapsižiūrėjimo).

54.2. Teismas papildomame sprendime motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimu atmetus pareiškėjų skundą, buvo apgintos ir Bendrovės teisės, o tariamas motyvų nepakankamumas apeliaciniame skunde grindžiamas visiškai neaktualia ir su ginčijamais aspektais nesusijusia teismų praktika. Be to, dar Bendrovės įtraukimo į bylą metu buvo pagrįstai ir teisėtai pripažinta, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos Bendrovės, valdančios žemę ginčijamais sprendimais Miškinių rėžinio kaimo dalimi nepripažintame trečiajame masyve, teisėms. Byloje Bendrovė siekė apginti ir aktyviai veikė gindama pareiškėjų nepagrįstai ginčijamus NŽT skyriaus ir NŽT sprendimus, dėl kurių pasikeitė Bendrovės valdomos žemės statusas, taip pat ir savo, kaip tokios žemės valdytojo, teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimu atmestus pareiškėjų skundą, t. y. pripažinus, jog apskųsti sprendimai dėl Miškinių rėžinio kaimo trečiojo masyvo pašalinimo yra teisėti ir pagrįsti, buvo pagintos / patenkintos priešingą suinteresuotumą turėjusios Bendrovės teisės – liko galioti Bendrovei palankūs sprendimai, pakeitę į šį trečiąjį masyvą patekusios Bendrovės žemės statusą.

54.3. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad nepagrįstai buvo atnaujintas terminas prašymui dėl papildomo sprendimo pateikti, nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą papildomą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad papildomu sprendimu nebuvo spręstas klausimas dėl termino atnaujinimo. Teisėjos rezoliucija, kuria buvo atnaujintas terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo, atitinka įstatymo reikalavimus ir negali būti apeliacijos objektu. Termino atnaujinimas bei papildomo sprendimo priėmimas atitiko ne tik teisinį reguliavimą bei teismų praktika, bet ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Net ir pareiškėjos paminėta teismų praktika patvirtina, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, jeigu šį terminą prašanti atnaujinti šalis veikė aktyviai gindama savo teises, bei nėra duomenų, jog piktnaudžiavo procesu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

55. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžio protokolo ir NŽT sprendimų, kuriais buvo spręsti buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribų kartografavimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjos S. D. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo

57. Iš pareiškėjos S. D. apeliacinio skundo matyti, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad nebuvo patenkintas jos prašymas įtraukti papildomus trečiuosius suinteresuotus asmenis į bylos nagrinėjimą. Apeliantės nuomone, yra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

58. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatyta, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, tai yra sprendimo negaliojimo pagrindas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės ir motyvuojamosios dalies, ginčijamu teismo sprendimu nebuvo pakeistos į procesą neįtrauktų asmenų subjektyviosios teisės ar pareigos, teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos S. D. prašymo įtraukti papildomus suinteresuotus asmenis nepatenkinimas, būtų pažeidęs kokias nors pareiškėjos esmines procesines teises, ar būtų turėjęs reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas.

59. Iš pareiškėjos S. D. apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos atliktu skundžiamų administracinių aktų interpretavimu, t. y. su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad NŽT vadovas įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių pakartotinai įvertinti pagrindinius bei papildomus dokumentus, patvirtinančius iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Miškinių kaimo ribas, kad Miškinių kaimo ribų nustatymo procedūra nėra baigta. Pareiškėjos nuomone, NŽT sprendimuose nurodyta pakartotinai įvertinti tik Miškinių rėžinio kaimo ploto dalį – 7,24 ha, o ne visą Miškinių rėžinio kaimo plotą, todėl liko neišnagrinėta reikšminga dalis jos argumentų.

60. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad skundžiamų administracinių aktų išvados turi būti vertinamos sistemiškai, ypač atsižvelgiant į tai, jog NŽT, nagrinėdama piliečių skundus, turi kompetenciją patikslinti tam tikras aplinkybes bei teisinių santykių kvalifikaciją. Be to, vertintina ne tik NŽT sprendimų rezoliucinė dalis, bet ir motyvai. NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad „Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija rėmėsi 1869 metų planu, kuris nepatvirtina fakto, kad jame pažymėtas 7,24 ha žemės plotas iki 1940 metų nacionalizacijos priklausė Miškinių rėžiniam kaimui. Kompleksiškai vertinant pagrindinius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus - 1923 m. Riešės valsčiaus žemės sklypų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas 147,0 ha (LCVA F.55. ap. 9. b.27. L256a); 1924 m. Žemės mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas - 147,0 ha (LCVA F.55, ap. 9, b.27. L22ap) bei papildomą dokumentą 1941 m. pieno gamintojų sąrašą, kuriame Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 140,9 ha (LCVA F.R 685. ap. 4, B.378. L.1), darytina išvada, kad buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 147,0 ha. Taigi, įvertinus 1869 metų planą, nėra pagrindo teigti, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui galėjo priklausyti du plane nurodyti plotai, nes šie plotai 1869 metais priklausė valstybinei Panerių valdai, o ne iki 1940 metų buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui. Dėl to Komisija turi pakartotinai įvertinti, koks buvo buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas iki 1940 metų nacionalizacijos, remdamasi vėliausiai išduotais Lietuvos valstybės centrinio archyvo dokumentais“. Taigi, galutinai NŽT apsisprendė, kad, įvertinus 1869 metų planą, nėra pagrindo teigti, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiam Miškinių rėžiniam kaimui galėjo priklausyti du plane nurodyti plotai ir kad buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 147 ha. Iš šio sprendimo matyti, kad 7,24 ha žemės plotas iki 1940 m. nacionalizacijos nepriklausė Miškinių rėžiniam kaimui. Šios NŽT galutinės išvados NŽT Vilniaus miesto skyriui privalomos. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad visi ginčo kaimo ribų klausimai dar bus svarstomi, nes Komisija įpareigota pakartotinai įvertinti 1869 metų planą, neatitinka skundžiamų aktų turinio. Atsižvelgus į tai, laikytini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo skundžiamus administracinius aktus ir dėl to liko neišnagrinėti reikšminga dalis apeliantės argumentų.

61. Apeliantė S. D. teigia, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų, nors tokie argumentai sudarė didelę pradinio skundo dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų.

62. Dėl šių argumentų atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 86 straipsnyje yra numatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-2174/2006; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1155-575/2020 ir kt.).

63. Kaip matyti iš pareiškėjo S. D. skundo pirmosios instancijos teismui, ji teigė, kad susirinkimo (arba susitikimo) metu, priešingai nei nurodoma 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.), jokie sprendimai nebuvo priimti, jokie planai nebuvo nagrinėjami, dėl nei vieno plano nebuvo leista pasisakyti; joks protokolas ar aktas nebuvo pildomas, nes NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai nesugebėjo jo užpildyti, o prašė (reikalavo), kad susirinkę asmenys pasirašytų tuščius lapus (tai girdisi iš garso įrašo); protokolas yra parengtas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintus „Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – ir Metodika); Lietuvos centrinis archyvas nėra teikęs NŽT Vilniaus miesto skyriui 1869 m. Vilniaus Gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių Liesniki kaimo plano, kuriuo dabar remiasi Komisija, priimdama 2020 m. sausio 16 d. protokolą Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.); Protokole pateikta informacija yra išgalvota ir klaidinanti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl pareiškėjos S. D. skundo argumentų, susijusių su procedūriniais pažeidimais, todėl pirmosios instancijos teismas, šiuo aspektu nepasisakęs dėl pareiškėjos S. D. pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų, reikšmingai pažeidė pareiškėjos S. D. procesines teises.

64. Kaip jau minėta, administracinės procedūros metu, NŽT galutinai nusprendė, kad 7,24 ha žemės plotas iki 1940 m. nacionalizacijos nepriklausė Miškinių rėžiniam kaimui, ir kad buvusio Miškinių rėžinio kaimo plotas yra apie 147 ha. Pareiškėja S. D. ginčijo šiuos faktus, ginčijo Miškinių rėžinio kaimo kartografiją, teigė, kad 2017 metų Miškinio rėžinio kaimo kartografija yra tiksli. Pareiškėja teikė įrodymus, siekdama pagrįsti Miškinio rėžinio kaimo dydį, tačiau teismas nenurodė motyvų, kodėl šie įrodymai atmetami.

65. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nėra ginčo dėl nuosavybės. Pirmosios instancijos teismo minimas 1869 m. planas nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nes jis nenurodo, kiek ir koks asmuo iki 1940 m. turėjo nuosavybės, o tai tik vienas iš dokumentų, rodančių Miškinių rėžinio kaimo ribas. Metodikos 3.5 punkte nustatyta: „kai tiriant disponuojama ne vieninteliu papildomu dokumentu, jie tarpusavyje sulyginami ir detaliau tiriamos nesutapimų priežastys“. Akivaizdu, kad būtina tirti ir vertinti dokumentų dėl rėžinio kaimo ribų visumą, kas pirmosios instancijos teismo nebuvo atlikta.

66. Apeliantė S. D. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas jos pateiktų įrodymų, padarė procesinius pažeidimus. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos, o taip pat ir 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog apeliantės atstovas advokatas K. K. raštu teikė naujus įrodymus ir prašė teismo juos priimti: žemėlapį, prašymus, raštus, taip pat prašė atidėti 2021 m. gruodžio 8 d. paskirtą teismo posėdį, nes dokumentai nebaigti versti. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu šiuos prašymus atmetė iš esmės nustatęs, kad teismo procesu piktnaudžiaujama. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiktina, kadangi, visų pirma, ABTĮ 28 ir 29 straipsniai nustato trumpus skundų padavimo administraciniam teismui terminus, todėl ne visuomet šalis gali turėti visus įrodymus kreipimosi į teismą metu. Be to, byla sudėtinga, dalis reikšmingų dokumentų nėra parengti valstybine kalba ir būtinas jų vertimas, advokatas K. K. įrodė, kad pareiškėja S. D. susidūrė sunkumais gaunant dokumentus tiek iš Lietuvos Respublikos centrinio valstybės archyvo, tiek iš Lietuvos valstybės istorinio archyvo. Pažymėtina, kad advokatas K. K. prašymus dėl dokumentų prijungimo įteikė iš anksto, t. y. 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. gruodžio 3 d., 2021 m. gruodžio 6 d., o ne betarpiškai prieš teismo posėdį, todėl proceso dalyviai turėjo galimybę su jais susipažinti iš anksto, ir bent lietuvių kalba parengtų dokumentų prijungimas prie bylos nebūtų užvilkinęs teismo proceso.

67. Apeliantė S. D. teigia, kad teismas be jokio teisinio pagrindo nepriėmė į bylą specialių žinių subjekto parengtos išvados. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis numato, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir specialistų paaiškinimais. Įstatymu nėra nustatyta, kad specialisto išvada gali būti teikiama tik teismo iniciatyva, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas šio įrodymo, pažeidė pareiškėjos S. D. procesines teises.

68. Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliantė S. D. įrodė, jog pirmosios instancijos teismo procesas vyko iš esmės pažeidžiant jos procesines teises, šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl patenkinus apeliantės S. D. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalis, kuria nutarta pareiškėjos S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ apeliacinio skundo

69. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ nurodo, kad teismas, pagrįstai ir teisėtai atmetęs pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir nepriteisdamas Bendrovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjų, kaip pralaimėjusios šalies, pažeidė ABTĮ normas, todėl prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą.

70. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. spalio 20 d. ir 2021 m. gruodžio 7 d. buvo gauti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimant sprendimą Bendrovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo išspręsti. Dėl to teismas 2022 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu nusprendė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ naudai iš pareiškėjų J. J. ir S. D. 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 2 500 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taigi teismas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, išsprendė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ prašymus dėl teismo išlaidų, todėl UAB „Vingio turtas“ apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl pareiškėjos S. D. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo

71. Apeliantė S. D. teigia, kad papildomas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, terminas trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų buvo atnaujintas nepagrįstai, nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas apskritai nusprendė priteisti UAB „Vingio turtas“ bylinėjimosi išlaidas.

72. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą ir iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas nėra naikinamasis, todėl nustačius, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujinamas (2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA502–79/2009). Iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ 2022 m. kovo 24 d. prašymo atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo administracinėje byloje priėmimo turinio matyti, kad terminas praleistas dėl neaiškios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 25 d. rezoliucija terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti buvo atnaujintas. Iš šios rezoliucijos turinio matyti, kad teismas Bendrovės nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo motyvuojamoji dalis dėl teismo išlaidų yra neaiški, t. y. nėra aišku buvo ar ne sprendžiami trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ prašymai dėl teismo išlaidų, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Papildomai akcentuotina, kad papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, ir aukščiau paminėto įstatymo pagrindu, teismas turėjo teisę išlaidų klausimą išspręsti ir savo iniciatyva.

73. Vertinant kitus pareiškėjos S. D. apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Panaikinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria nutarta pareiškėjos S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą, ir šią bylos dalį perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje procesinėje stadijoje nėra žinoma, ar galutinis teismo sprendimas bus priimtas pareiškėjos S. D. naudai, todėl papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas išlaidų klausimas pareiškėjos S. D. atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti paliktas galioti. Kiti pareiškėjos S. D. apeliacinio skundo argumentai dėl papildomo sprendimo tampa nereikšmingi ir dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos S. D. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo dalis, kuria teismas nutarė priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ naudai iš pareiškėjos S. D. 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinama ir šioje procesinėje stadijoje šis prašymas nenagrinėjamas.

Dėl proceso šalių prašymų priteisti teismo išlaidas apeliaciniame procese

74. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ prašo iš pareiškėjų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog byla pareiškėjos S. D. atžvilgiu pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjos S. D. klausimas.

75. Be to, gindamos savo teises į teismą kreipėsi pareiškėjos J. J. ir S. D., bet pirmosios instancijos teismas abiejų pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėja J. J. apeliacinio skundo nei dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo nepadavė, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra tikslinga trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ prašymą priteisti iš pareiškėjos J. J. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas išspręsti galutinai. Įvertinus tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ apeliacinis skundas atmetamas, kartu atmestinas ir prašymas priteisti iš pareiškėjos J. J. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

76. Pareiškėja J. J. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ apeliacinį skundą prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas nėra pagrįstas dokumentais ir apskaičiavimais (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl nėra tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo patekinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vingio turtas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjos S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą, panaikinti, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos J. J. palikti nepakeistą.

Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo dalį, kuria teismas nuspendė priteisti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vingio turtas“ naudai iš pareiškėjos S. D. 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo dalį dėl pareiškėjos J. J. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.