Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2026 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 26S90993, kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.Pareiškėjas nurodė, kad jis, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2025 m. gruodžio 19 d. pateikė Departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2026 m. sausio 2 d. kreipėsi į Lenkijos Respublikos kompetentingas institucijas su prašymu atsiimti pareiškėją. Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos 2026 m. sausio 13 d. sutiko atsiimti pareiškėją, todėl Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai.Pareiškėjo teigimu, Sprendimas nepagrįstas, nes jį priimant nebuvo tinkamai įvertintos individualios jo situacijos aplinkybės, dėl kurių perdavimas Lenkijos Respublikai, pareiškėjo vertinimu, būtų neproporcingas. Pareiškėjas paaiškino, kad jį su Lietuvos Respublika sieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, pareiškėjas Lietuvoje gyveno nemažai metų (nuo 2017 m. balandžio mėnesio; nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio pareiškėjas gyveno Lietuvoje dėl koronaviruso epidemijos ir sienų uždarymo), čia turi verslą ((duomenys neskelbtini)), nekilnojamąjį turtą (butą), draugų ir artimųjų (pareiškėjas gyvena kartu su sugyventine P. M. ((duomenys neskelbtini) piliete), o Lenkijos Respublikoje jis neturi jokių ryšių. Pareiškėjas nesutiko būti perkeltas į Lenkiją ir nurodė, kad nori likti Lietuvoje. Pareiškėjo vertinimu, jo atveju gali būti taikoma 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino reglamentas), 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga, t. y. kai vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai būtų manoma, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti.Pareiškėjas pažymėjo, kad stiprių ryšių palaikymas Lietuvoje jam yra itin svarbus, nes jis negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl opozicinių pažiūrų. Lietuvoje gyvena daugelis (duomenys neskelbtini) opozicijos veikėjų, todėl pareiškėjas, kaip aktyvus opozicionierius, gali tęsti savo politinę veiklą Lietuvoje. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė politine veikla, nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Pareiškėjas yra aktyvus opozicijos veikėjas, todėl priimant sprendimą turėjo būti atsižvelgta į tai, kad prieglobsčio suteikimas Lietuvoje būtų itin reikšmingas jo tolesnei integracijai ir opozicinei politinei veiklai. Pareiškėjas akcentavo savo stiprius ryšius Lietuvoje ir teigė, kad jeigu jam būtų suteiktas prieglobstis Lenkijoje, tai reikštų, jog jis turėtų gyventi Lenkijoje, kur jo integracija būtų daug sudėtingesnė, nes jis ten neturi jokių ryšių. Pareiškėjo teigimu, Lenkija nesilaiko Europos Sąjungos teisinio reguliavimo prieglobsčio srityje. Nepaisant gausios tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų kritikos, Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, apribojantį teisę prašyti prieglobsčio Lenkijoje. Be to, Lenkijos ministras pirmininkas viešai pareiškė, kad Lenkija neįgyvendins privalomųjų Europos Sąjungos migracijos pakto nuostatų, o tokia Lenkijos Vyriausybės pozicija rodo, kad situacija Lenkijoje yra sudėtinga, įstatymuose įtvirtintos nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos prieglobsčio teisei ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai.Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas nerengė su juo asmeninio pokalbio ir nurodė, jog visa reikalinga informacija buvo gauta pirminės apklausos metu, nors šios apklausos metu pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, kodėl jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvoje. Departamentas, nustatydamas atsakingą valstybę, turi bendradarbiauti ir surinkti reikiamą informaciją, o ne atlikti formalų vertinimą, individualiai neįvertindamas visų aplinkybių. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taip pat pareiškėjas turėjo dvi Lietuvos Respublikos išduotas D tipo vizas: galiojusią nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir galiojusią nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. kovo 25 d. Ši viza Departamento 2019 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 17I-161 buvo panaikinta, kadangi pareiškėjas neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tikrinant EURODAC duomenų bazėje esančią informaciją buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 21 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lenkijos Respublikoje. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas Lenkijos Respublikoje 2025 m. spalio 27 d. buvo nutrauktas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes Departamentas, vadovaudamasis Dublino reglamento nuostatomis, kreipėsi į atsakingas Lenkijos Respublikos institucijas su prašymu atsiimti pareiškėją. Lenkijos Respublikos Užsieniečių reikalų tarnyba 2026 m. sausio 13 d. raštu sutiko atsiimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį pareiškėją, todėl buvo priimtas Sprendimas perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai.Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais dėl jo perdavimo Lenkijos Respublikai nepagrįstumo. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjo šeimos nariai, kaip tai apibrėžta Dublino reglamento 2 straipsnio g punkte, o jo socialiniai ryšiai su kitais Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė jo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo turimu nekilnojamuoju turtu (butu) ir verslu Lietuvoje, taip pat nėra pagrindas prieglobsčio prašymą nagrinėti Lietuvoje, nes tai nėra Dublino reglamento kriterijai, kuriais remiantis būtų nusprendžiama, kuri valstybė yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.Atsakovas atkreipė dėmesį, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, pareiškėjo butas areštuotas, dėl pareiškėjo yra vykdomi įsiskolinimų išieškojimai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis, įmonė (duomenys neskelbtini) veiklos Lietuvoje nevykdo, nėra pateikusi jokių finansinių ataskaitų ir šioje įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas. Atsakovo vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo deklaratyvius teiginius apie jo stiprius ekonominius ir socialinius ryšius Lietuvoje ir nepagrindžia pareiškėjo pozicijos, kad Lietuvos Respublika yra tinkamiausia valstybė nagrinėti jo prieglobsčio prašymą.Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo organizuoti su pareiškėju asmeninį pokalbį, nes jau pirminės apklausos metu Departamentui buvo pateikta visa informacija, reikalinga atsakingai valstybei narei nustatyti, taip pat pirminės apklausos metu buvo suteikta galimybė pareiškėjui paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. Departamentas, įvertinęs pirminės apklausos metu surinktus duomenis bei kitą bylos medžiagą, nustatė, kad pagal Dublino reglamentą už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga Lenkijos Respublika.Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo situacijoje nebuvo nustatyta faktinių duomenų, kurie pagrįstų Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos diskrecinės išlygos taikymą.