Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. T.-K. ir T. T.-K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. T.-K. ir T. T.-K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai L. T.-K. ir T. T.-K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. A1-333 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), įrašytas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas T. T.-K. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. rugsėjo 30 d. gavo atsakovo 2024 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 29-2-1421 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 23 d. raštas), kuriame nurodoma, jog Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, pagal kurį pareiškėjui už jo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą nustatytas 4 proc. žemės mokesčio tarifas už 2024 metus. Pareiškėjas 2024 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūniją (toliau – ir Seniūnija), prašydamas pateikti duomenis, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas ir Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą. 2024 m. spalio 25 d. gautas atsakymas, kuris patvirtina, jog apžiūros buvo vykdytos apie tai savininkų neinformavus, nesuteikus galimybių pateikti paaiškinimus.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės, Taisyklės) nustatyti bendrieji tvarkymo ir švaros reikalavimai bei draudimai. Aleksoto seniūnija 2024 m. birželio 27 d. atsiuntė raštą, kuriuo nurodė, kad pareiškėjas privalo laikytis Taisyklių reikalavimų. Pareiškėjas 2024 m. liepos 17 d. pateikė įrodymus, kad reikalavimai yra vykdomi. Pareiškėjui iki šiol nėra nepateiktas apžiūros aktas su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data ar kitaip užfiksuoti požymiai, kad Žemės sklypas atitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punktą.

Pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo priežiūrą atlieka uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aplinkos priežiūros centras“. Šių paslaugų / darbų tęstinumą ir nuolatinį pobūdį patvirtina periodiniai mokėjimai šiam subjektui. Tai patvirtina, kad pareiškėjams priklausantis Žemės sklypas yra prižiūrimas nuolat, o ne epizodiškai, ir tai, kad šis Žemės sklypas neatitinka kriterijų, kurių pagrindu galėtų ir / ar turėtų būti pripažintas nenaudojamu.

Pareiškėjas atsakovą informavo apie tai, jog Žemės sklypas yra prižiūrimas nepraleidžiant Apraše ir Taisyklėse nustatyto 30 d. termino. Apie atliktus veiksmus Žemės sklypo būklei pagerinti pareiškėjas informavo Seniūniją bei pateikė darbų atlikimą pagrindžiančius įrodymus, o pakartotinę Žemės sklypo apžiūrą, vadovaujantis Aprašo 6 punktu, privalo atlikti pati Seniūnija. Duomenų apie tai, kad apžiūra būtų atlikta, pareiškėjai neturi.

Pareiškėjai neignoruoja teisės aktų reikalavimų, prižiūri jiems nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, nepažeisdami teisės aktuose nustatyto termino pašalino Seniūnijos rašte išvardintus trūkumus bei savarankiškai organizavo vėlesnius žolės pjovimo darbus, todėl yra akivaizdu, kad Žemės sklypas nėra paliktas be priežiūros. Seniūnijos veiksmai yra akivaizdžiai nukreipti ne į švaros ir tvarkos jai priskirtoje teritorijoje užtikrinimą ir prevenciją, o į siekį nubausti bet kokiomis priemonėmis, net ir pažeidžiant teisės aktus ir juose nustatytas procedūras.

Seniūnija 2024 m. birželio 28 d. rašte nenurodydama konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių duomenų, atėmė iš pareiškėjų galimybę identifikuoti savo teisių bei pareigų turinį, jų pasikeitimą bei šio pasikeitimo pagrindus. Tuo Seniūnija ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas bei gero viešojo administravimo principą, bet ir, vadovaujantis Aprašo 8 punkto nuostatomis, pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis Administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl Administracijos direktorius priėmė neteisėtą ir neteisingą Įsakymą, kuriuo Žemės sklypas apmokestintas maksimaliu 4 proc. žemės mokesčio tarifu.

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

Kauno miesto savivaldybė yra nustačiusi 4 proc. žemės mokesčio tarifą nenaudojamai žemei, įtrauktai į Sąrašą, o pareiškėjų Žemės sklypas į šį sąrašą buvo įtrauktas pagal Aprašą, kuriame numatyti kriterijai dėl žemės priežiūros. Remiantis 2024 m. birželio 26 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo aktais ir jų priedais, nustatyta, kad Žemės sklype augo aukštesnė nei leidžiama žolė, taip pat piktžolės bei invaziniai augalai – dygiosios usnys, kas pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjų pateikti bankinių pavedimų duomenys UAB „Aplinkos priežiūros centras“ neįrodo nuolatinės Žemės sklypo priežiūros, nes iš jų neaišku, kokios paslaugos, kur ir kada buvo suteiktos, o duomenų apie daugiau nei vieną žolės pjovimą nepateikta – įrodyta tik, kad žolė pjauta 2024 m. liepos 18 d. Tai rodo netinkamą priežiūrą, nes laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypas nebuvo tinkamai tvarkomas, o žolės pjovimas vieną kartą per metus, atsižvelgiant į klimato sąlygas, laikytinas nepakankamu.

Pareiškėjams buvo suteikta galimybė susipažinti su patikrinimo aktu ir jo priedais, tačiau jie šia galimybe nepasinaudojo, išskyrus 2024 m. liepos 18 d. el. laišką su viena nuotrauka, kuriame jie informavo apie Žemės sklypo sutvarkymą. Pareiškėjų veiksmai – Žemės sklypo sutvarkymas ir informacijos pateikimas – leidžia daryti išvadą, kad jie suprato savo, kaip žemės savininkų, pareigas ir jų turinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti gero administravimo principai ar kad pareiškėjams nebuvo aiškios jų teisės ir pareigos.

Nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti Seniūnijos veiksmų teisėtumu ar pagrįstumu, o pareiškėjų teiginiai dėl galbūt neteisingų duomenų perdavimo atsakovui yra nepagrįsti, kadangi Žemės sklypas buvo patikrintas 2 kartus, pažeidimai kiekvieną kartą užfiksuoti nuotraukose, o pareiškėjai šių duomenų neginčijo. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, Seniūnija atlieka pakartotinę žemės sklypų patikrą, po kurios priimamas sprendimas dėl žemės sklypų įtraukimo į Sąrašą. Atlikus pakartotinę žemės sklypo apžiūrą, Aprašo 6 punktas nenumato pareigos pareiškėjus informuoti apie nustatytus pažeidimus.

Taisyklės yra paskelbtos Teisės aktų registre, todėl pareiškėjų teiginiai, jog Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą motyvai yra neaiškūs ir pažeidžia VAĮ numatytus principus, yra tik pareiškėjų pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti padidinto žemės mokesčio mokėjimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjų L. T.-K. ir T. T.-K. skundą.

Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 ,,Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ nustatė 2020 metų žemės mokesčio tarifus (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, jog, be kita ko, bet kurios pagrindinės paskirties ir naudojimo būdo nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų, apmokestinamos 4 proc. tarifu (tie patys tarifai taikomi ir 2024 metams) (1.6 p.). Aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras (1 p.). Apraše nurodyta sąvoka „nenaudojama žemė“ apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės) (4 p.). Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte nustatyta, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, be kita ko, ir prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 p.).

Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui T. T.-K.. Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūnija 2024 m. birželio 26 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 01-8-367 konstatavo, kad pareiškėjui priklausantis ginčo Žemės sklypas yra neprižiūrėtas, jame auga piktžolės, o žolės aukštis yra didesnis nei 12 cm, tuo pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunktis. Akte nurodytas aplinkybes patvirtina prie jo pridėtos fotofiksacijos. Seniūnijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 01-8-635 nurodyta, kad pareiškėjui priklausantis ginčo Žemės sklypas yra neprižiūrimas, nes žolės ir piktžolių aukštis yra didesnis nei 12 cm, tuo pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunktis. Akte nurodytas aplinkybes patvirtina prie jo pridėtos foto fiksacijos. Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad žemės sklypo patikrinimo metu apžiūrėtas Žemės sklypas pagal jo priežiūros būklę atitiko Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 punkte nustatytus kriterijus, nes jame augo piktžolės, aukšta žolė (2024 m. birželio 26 d.) ir žolė, aukštesnė nei 12 cm (2024 m. rugpjūčio 13 d.). Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kaip šios teritorijos naudotojas (šiuo atveju savininkas) nevykdė Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte nustatytos pareigos nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, t. y. prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 p.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų pateikti duomenys – banko sąskaitos išrašai – nors ir patvirtina tam tikrų finansinių operacijų buvimą, tačiau nėra pakankami įrodyti, jog Žemės sklype faktiškai buvo atlikti žolės pjovimo ar kiti priežiūros darbai per visą vertinamą laikotarpį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati mokėjimo aplinkybė savaime neįrodo, kada, kokios apimties ir kokios kokybės paslaugos buvo suteiktos, t. y. nepatvirtina realaus ir nuolatinio žemės sklypo priežiūros fakto. Vienintelis faktiškai užfiksuotas žolės pjovimas dokumentuotas 2024 m. liepos 18 d., kuris įvyko jau po pirmojo patikrinimo, kai 2024 m. birželio 26 d. buvo konstatuota, jog Žemės sklypas yra neprižiūrėtas – jame auga aukšta žolė ir piktžolės, viršijančios leistiną 12 cm aukštį. Tai patvirtina, kad iki šios datos Žemės sklypas nebuvo tinkamai prižiūrimas. Be to, ir po šio žolės pjovimo, 2024 m. rugpjūčio 13 d. atlikus pakartotinį patikrinimą, vėl nustatyta, jog Žemės sklypas yra neprižiūrėtas – žolės aukštis viršijo leistiną ribą, teritorijoje augo piktžolės. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad net ir po pareiškėjų nurodomų priežiūros veiksmų Žemės sklypas neatitiko nustatytų reikalavimų, o vykdyta priežiūra, jeigu ir buvo atliekama, buvo epizodinė, atsitiktinė ir akivaizdžiai nepakankama.

Teismas akcentavo, kad byloje nėra pateikta jokių alternatyvių ar paneigiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atsakovo pateiktais faktais, o vien deklaratyvus pareiškėjų nesutikimas su priimtu sprendimu ar pateikti mokėjimo išrašai, kuriuose nenurodyta nei konkreti suteiktų paslaugų data, nei apimtis, savaime nepaneigia oficialių patikrinimo metu fiksuotų duomenų.

Teismas nurodė, kad Įsakymu buvo patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų 2024 metų sąrašas, į kurį įtrauktas ir pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas. Apie tai pareiškėjas informuotas Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. raštu. Be to, 2024 m. spalio 1 d. apie tai buvo paskelbta interneto svetainėje. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas būtų pažeidęs Apraše nustatytą nenaudojamos žemės įrašymo į Nenaudojamos žemės sąrašą tvarką.

Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su patikrinimo dokumentais, dėl ko esą buvo apribota jų teisė į gynybą. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktas ir su juo susiję dokumentai (įskaitant nuotraukas) buvo tinkamai parengti ir pateikti atsakovo elektroniniu paštu, taip pat nurodyta galimybė su visa surinkta medžiaga susipažinti institucijoje. Pareiškėjai į šią informaciją reagavo – atsakė vienu el. laišku, tačiau nepateikė jokių prašymų susipažinti su dokumentais ar juolab reikalavimų pateikti papildomą informaciją. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys rodo, jog buvo siekiama užtikrinti informacijos prieinamumą, o pareiškėjai iš esmės pasyviai stebėjo procesą, nesiekdami aktyviai ginti savo interesų.

Teismas konstatavo, kad skundžiamas individualus administracinis sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus tiek turinio, tiek formos požiūriu, todėl pareiškėjų skundo argumentus dėl sprendimo nemotyvavimo atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, kad pareiškėjų skundas yra atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovo naudai.

III.

Pareiškėjai L. T.-K. ir T. T.-K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymo dalį, kuria Žemės sklypas įrašytas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir formaliai tyrė bei analizavo pareiškėjų nurodytas aplinkybes, nevertino jų pateiktų įrodymų, nesivadovavo analogiškose bylose suformuota teismų praktika, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o skundas tenkintinas, nes atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai įtraukė Žemės sklypą į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą.

Seniūnijos raštuose nurodoma, kad Žemės sklypo pakartotinė apžiūra, po kurios bus priimamas galutinis sprendimas dėl Žemės sklypo įtraukimo ar ne įtraukimo į Sąrašą, bus atliekama suėjus 30 kalendorinių dienų terminui, bet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 5 d. Taip pat ir Seniūnijos atstovė 2024 m. liepos 18 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad „<...> Jums siųstame rašte nurodytais terminais, bus atliktas pakartotinis žemės sklypo patikrinimas“. Tačiau pakartotinė apžiūra buvo atlikta tik 2024 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praleidus pačios institucijos nurodytą terminą. Terminas buvo praleistas 8 dienomis.

Seniūnija, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių aplinkybių, jog po Seniūnijos pranešimo išsiuntimo, pareiškėjai laiku, per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą (2024 m. liepos 18 d.) įvykdė reikalavimus pašalinti pažeidimus ir užtikrinti tvarką ir švarą visame Žemės sklype, taip pat pareiškėjai užtikrino, kad iki pakartotinės apžiūros, kuri turėjo būti atlikta ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 5 d., Žemės sklypas atitiks Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus.

2024 m. birželio–liepos mėn. meteorologinės sąlygos (oro temperatūra, saulės spindėjimo trukmė, krituliai, kt. rodikliai) Kauno apskrityje buvo itin palankios augalų, taip pat ir žolės, derėjimui, augimui, plitimui. Tai reiškia, kad Žemės sklype žolė augo labai sparčiu tempu. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad Žemės sklype žolė buvo paaugusi, tuomet pareiškėjai pasirūpino jos nušienavimu, tačiau per itin trumpą laiką žolė vėl paaugo, o dalyje Žemės sklypo jos aukštis galbūt viršijo 12 cm. Tačiau po pirmojo Seniūnijos patikrinimo žolė buvo akivaizdžiai nušienauta ir tik antrojo patikrinimo metu, kuris atliktas praleidus nurodytą terminą, žolės aukštis Tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodytą dydį viršijo tik nedideliu skirtumu ir tik atsitiktinėse vietose. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai – nuotraukos.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus, jog Žemės sklypas periodiškai prižiūrimas UAB „Aplinkos priežiūros centras“, nes tokias aplinkybes patvirtina tiek byloje pateiktos nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matoma nušienauta žolė, tiek atlikti periodiniai mokėjimai šiai bendrovei už paslaugas / darbus.

Analogiškoje byloje teismas yra pripažinęs, jog sprendimas iš tikrųjų nėra tinkamai motyvuotas, nėra įvertinti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašyme pateikti dokumentai, nepateiktas Aprašo 4 punkte įtvirtintų kriterijų ir 13 punkte nurodytų aplinkybių vertinimas šiuo individualiu atveju. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog toks individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, dėl pažeistų procedūrų nebuvo užtikrintas visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2434-552/2021).

Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą.

Atsakovas, be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad teisės aktai nenumato griežtų terminų, per kuriuos Seniūnijos turi atlikti pakartotines žemės sklypų apžiūras. Seniūnijos raštuose ir el. laiškuose nurodyti terminai dėl pakartotinių žemės sklypų būklės patikrinimų yra tik orientacinio pobūdžio, neįtvirtinti teisės aktuose, todėl nelaikytini procedūriniais terminais. Seniūnijos raštuose ir pranešimuose nurodyti terminai ir savininkų pareiga vykdyti nuolatinę žemės sklypų priežiūrą tiesiogiai neturi įtakos pareiškėjų, kaip savininkų, pareigų vykdymui, kadangi žemės sklypai turi būti prižiūrimi nuolat, o ne tik dėl Seniūnijos vykdomų apžiūrų. Taigi, net nustačius aplinkybes, kad pakartotinę Žemės sklypo apžiūrą Seniūnija atliko po 2024 m. rugpjūčio 5 d., tai nesukelia pareiškėjams kitokių teisinių pasekmių ir neatleidžia jų nuo pareigos Žemės sklypą prižiūrėti nuolat. Pareiškėjų teikiami įrodymai (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2024 metų birželio ir liepos mėn. orų apžvalga) nepagrindžia jokių pareiškėjų argumentų. Palankios oro sąlygos žolei augti nėra teisėtas pagrindas žolės nešienauti ir neprižiūrėti žemės sklypo. Pareiškėjų teiginys apie teikiamas aplinkos tvarkymo paslaugas nepatvirtina, kad Žemės sklypas buvo realiai tvarkomas nurodomos įmonės, ar kad buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl žemės sklypo tvarkymo, kadangi tokie įrodymai šioje byloje nėra pateikti. Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą po to, kuomet abiejų patikrinimų metu buvo konstatuotos tapačios aplinkybės, užfiksuotos nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose, bei nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunkčio pažeidimai. Iš pateiktos nuotraukos matyti, jog žolės aukštis Žemės sklype viršijo Taisyklėse nustatytą 12 cm aukštį ne tik dideliu skirtumu, bet ir tikrai ne tik atsitiktinėse vietose.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. A1-333 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies (Eil. Nr. 71), kuria žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo situacijos reglamentavimą, konstatavo, kad Įsakymo dalis dėl Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atmetė pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti skundžiamą Įsakymo dalį. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Įrodymų vertinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.)

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjai įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) patvirtintos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės.

Apraše vartojama sąvoka „nenaudojama žemė“ reiškia žemės sklypą ar jo dalį, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės) (Aprašo 4 p.). Pagal Aprašo 5 punktą, į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė nenaudojama žemė, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ yra pripažįstama mokesčio objektu.

Kauno miesto seniūnai (toliau – seniūnai) seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą (Aprašo 6 p.).

Savivaldybės administracijos skyrius, administruojantis valstybinės žemės nuomos mokestį, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 9 p.).

Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (Taisyklių 7.3 p.).

Byloje esantys Nenaudojamos žemės patikrinimo aktai (2024 m. birželio 26 d. Nr. 01-8-367 ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 01-8-635) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad prieš įtraukiant Žemės sklypą į Sąrašą, jis buvo apžiūrėtas. Faktinė Žemės sklypo padėtis yra užfiksuota minėtų patikrinimų metu darytose fotonuotraukose (pareiškėjai neginčija patikrinimų metu nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad žolės aukštis Žemės sklype buvo daugiau nei 12 cm).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog Žemės sklypas buvo neprižiūrėtas, todėl buvo pagrindas jį įtraukti į Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą. Aplinkybę, jog Žemės sklypas yra naudojamas ir tvarkomas tinkamai, turėtų įrodyti pareiškėjai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-62-789/2024), tačiau jie nepateikė įrodymų, kad nuo pirminės Žemės sklypo apžiūros (2024 m. birželio 26 d.) iki ginčijamo Įsakymo priėmimo (2024 m. rugsėjo 17 d.) Žemės sklypas buvo tinkamai tvarkomas ir atitiko Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus.

Pareiškėjų argumentai apie ginčo laikotarpiu buvusias palankias meteorologines sąlygas žolei augti, taip pat, kad Žemės sklypas buvo tvarkomas, o jo priežiūrą atliko UAB „Aplinkos priežiūros centras“, nepaneigia Seniūnijos apžiūrų metu nustatytų nepriežiūros faktų. Bylos duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą po to, kai abiejų patikrų metu (2024 m. birželio 26 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d.) buvo konstatuotos tapačios aplinkybės, užfiksuotos Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose, bei nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunkčio pažeidimai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pakartotinė Žemės sklypo apžiūra buvo atlikta tik 2024 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praleidus pačios institucijos nurodytą terminą, kuris buvo praleistas 8 dienomis. Šie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti procedūrinius pažeidimus, kadangi ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato konkrečių pakartotinės sklypų patikros terminų.

Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2434-552/2021 nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. T.-K. ir T. T.-K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.