Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-165-968/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-05-20
Bylos Nr.: eA-165-968/2026
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas: A. S.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

18.4.2Miesto žemė
18.6.1.4Žemė, pagal detaliuosius planus užimta įstatymo numatytų objektų

Administracinė byla Nr. eA-165-968/2026

Teisminio proceso 3-61-3-07263-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriama prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. A51-86665/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribose“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl laisvos neužstatytos žemės sklypų suformavimo buvusio žemės savininko F. S. turėtoje žemėje (buvusią Bory vienkiemyje, pagal dabartinį suskirstymą Vilniaus mieste – tarp (duomenys neskelbtini) g.).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas yra pretendentas atsikurti nuosavybės teisę į buvusio žemės savininko F. S. turėtą žemę (buvusią Bory vienkiemyje, pagal dabartinį suskirstymą Vilniaus mieste – tarp (duomenys neskelbtini) g.). Atlikus pretenduojamos atkurti nuosavybės teise žemės analizę, paaiškėjo, kad yra daug laisvos neužstatytos žemės, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) privalo būti grąžinta natūra.

2.2. Sprendime atsakovas nurodė, jog pasitarime nuspręsta šias teritorijas formuoti kaip bendro naudojimo teritorijas ir, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, informavo, kad schemose pažymėti plotai priskirti valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami.

2.3. Akcentuotina, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai žemės sklypai natūra neformuojami, o žemė pripažįstama valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Sprendimu atsisakyta formuoti laisvus neužstatytus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nurodant, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvusio žemės savininko F. S. turėtos žemės plotai priskirti valstybės išperkamai žemei ir natūra negražinami, t. y. užimti gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais.

2.4. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus administraciniame akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai ir teisinis pagrindas, kad asmuo galėtų suvokti tokio akto priėmimo motyvus. Iš Sprendimo visiškai neaišku, kokia dalis žemės užimta savivaldybės nurodytais objektais, kokiais įrodymais vadovaujantis atsakovas teigia minėtas aplinkybes, prie Sprendimo nepridėti įrodymai, patvirtinantys atsakovo teiginius.

2.5. Sprendimas yra deklaratyvus, o atsakovo teiginiai neparemti jokiais objektyviais duomenimis, t. y. Sprendimo turinys neatitinka VAĮ reikalavimų. Sprendime nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos sprendimai yra bendro pobūdžio dokumentai, kuriais fiksuojamos bendro pobūdžio nuostatos dėl erdvių prie daugiabučių gyvenamųjų namų planavimo, tačiau, tai nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises natūra, kadangi žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjas, nėra laikytina valstybės išperkama žeme.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti pareiškėjos skundą. Administracija atsiliepime paaiškino, kad:

3.1. F. S. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis laisvoje (neužstatytoje) žemėje Administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-167 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 prie (duomenys neskelbtini) g. duomenų nustatymo“ suprojektuoti keturi 1,5888 ha bendro ploto žemės sklypai, į kuriuos jau atkurtos nuosavybės teisės ir šie sklypai grąžinti natūra F. S. turto paveldėtojams. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. A51-103191/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir 2014 m. Raštas) informavo tuometę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kad kartografuoto sklypo ribose esanti žemė, priskirta valstybės išperkamai, už kurią piliečiams turi būti atlyginta pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“ (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. 1-591) pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei.

3.3. Klausimas dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų, patenkančių į iki nacionalizacijos buvusio savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribas, svarstytas Administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. kovo 27 d. pasitarimuose restitucijos klausimais (2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. protokolai Nr. A17-157/23 (1 klausimas) ir Nr. A17-279/23 (3 klausimas)).

3.4. Vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-893 „Dėl tarybos 2017-07-26 sprendimo Nr. 1-1058 „Dėl Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. 1-893) bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais, pretendentų pateiktose schemose nurodytos teritorijos patenka į kaimynijų ribas, kurių bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių balansą bei turinti bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus. Schemose nurodytos teritorijos užimtos gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais.

3.5. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pretendentų schemose nurodytos teritorijos Nr. 1 ir Nr. 2 priskirtos valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamos, nurodytoje teritorijoje Nr. 3, Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A30-721/18 „Dėl sklypo L. A. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 721) suprojektuotas bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas akcentavo, kad tokios sąvokos kaip kaimynijų teritorijos Atkūrimo įstatyme nėra, be to, Administracija nurodydama, kad pareiškėjo pageidaujami atkurti natūra žemės plotai yra užimti pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, nepateikė jokių įrodymų, kad minėti objektai yra, t. y. Administracija vadovaujasi neegzistuojančiomis aplinkybėmis. Plotai, į kuriuos pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises, yra pakankamo ploto, kad būtų galima suformuoti žemės sklypus (pvz., 18 arų ar 10 arų ploto), t. y. priešingai nei teigia Administracija, jog yra per arti daugiabučių namų, todėl neįmanoma suformuoti racionalių žemės sklypų.

3. Administracijos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje gali būti projektuojami žemės sklypai, nėra ir projektavimo procesas yra baigtas. Todėl nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių atkūrimas yra negalimas.

II.

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-320 kreipėsi į Administracijos direktorių prašydamas pateikti informaciją apie galimybę suprojektuoti laisvą (laisvus) (neužstatytą (neužstatytus)) žemės sklypą (sklypus), nepriskirtus valstybės išperkamai žemei, grąžinimui natūra pretendentams į buvusio žemės savininko F. S. turėtą žemę. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. A51- 103191/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir 2014 m. Raštas) informavo NŽT, kad kartografinėje medžiagoje nurodytas F. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes užimtas nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, komercinės ir visuomeninės paskirties pastatais, patenka į valstybinės reikšmės miško plotą į (duomenys neskelbtini) gatvių ir vakarinio aplinkkelio ribas.

7.2. Įsakymu Nr. 721 patvirtintas žemės sklypo L. A. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują kitos paskirties bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo teritorijų valstybinės žemės sklypą valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Į Įsakymu Nr. 721 patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą patenka pareiškėjo pageidaujamas atkurti natūra žemės plotas – pareiškėjo schemoje nurodytas kaip Nr. 4 (Administracijos pasitarimo restitucijos klausimais 2023 m. vasario 22 d. protokole Nr. A17-157/23(3.1.16E-AD) (toliau – ir 2023 m. vasario 22 d. protokolas) nurodytas kaip Nr. 3).

7.3. Iš 2023 m. vasario 22 d. protokolo turinio matyti, kad pasitarime nutarta: pareiškėjo schemoje nurodytą žemės plotą Nr. 5 neformuoti nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi tai nėra racionalu (žemės sklypas yra itin mažas); pareiškėjo schemoje nurodytas žemės plotas Nr. 3 (2023 m. vasario 22 d. protokole nurodytas kaip Nr. 4) nėra laisva valstybinė žemė – naudojama panaudos pagrindu; dėl pareiškėjo schemoje nurodytų žemės plotų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 (2023 m. vasario 22 d. protokole nurodytas kaip Nr. 3) – įvertinti atstumus nuo daugiabučių namų ir tuomet formuoti žemės sklypus grąžinimui.

7.4. Iš Administracijos pasitarimo restitucijos klausimas 2023 m. balandžio 4 d. protokolo Nr. A17-279/23(3.1.16E-AD) (toliau – ir 2023 m. balandžio 4 d. protokolas) turinio matyti, kad pasitarime nutarta vadovautis Tarybos sprendimu Nr. 893 bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais, formuoti bendro naudojimo teritoriją.

7.5. Ginčijamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. vasario 8 d. raštą Nr. 49SD-1177(14.49.136E.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko F. S. iki 1940 metų turėtos žemėvaldos teritorijoje“, kuriuo persiųstas pareiškėjo prašymas suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio žemės savininko F. S. iki 1940 m. turėtos žemėvaldos teritorijoje pateiktose schemose nurodytose vietose ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Sprendime nurodyta, kad schemose pažymėti plotai priskirti valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, kadangi: (i) klausimai dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų, patenkančių į iki nacionalizacijos buvusio žemės savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribas, pateiktose schemose nurodytose teritorijose svarstyti Administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. kovo 27 d. pasitarimuose restitucijos klausimais (2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. protokolai), pasitarime nuspręsta šias teritorijas formuoti kaip bendro naudojimo teritorijas; (ii) Vadovaujantis Tarybos sprendimu Nr. 1-893 bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais, pateiktose schemose nurodytos teritorijos patenka į kaimynijų ribas, kurių bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių balansą bei turinti bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus; (iii) Tarybos sprendimu Nr. 1-591 pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei.

8. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pacitavo šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kada žemė valstybės yra išperkama.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymėjo, kad viešai skelbiamais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), nustatyta kad pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5 patenka į intensyvaus užstatymo funkcinę zona, t. y. visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Buvo nurodyta, kad pareiškėjo schemoje nurodytas žemės plotas Nr. 4 patenka į intensyviai naudojamų želdynų zoną, t. y. neužstatytą funkcinę zoną, kuria išskiriamos urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės ir bendram naudojimui pritaikytų atskirųjų želdynų teritorijos, taip pat kapinių teritorijos, be kita ko, į Įsakymu Nr. 721 patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

10. Teismas nurodė, kad Tarybos sprendimu Nr. 893 patvirtintos Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos 4.8 papunktyje nurodyta, jog kaimynijos teritorija – bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių pusiausvyrą. Kaimynijos teritorija pagal erdvinį ir funkcinį ryšį jungia ne mažiau kaip 3 daugiabučius gyvenamuosius namus (išskyrus kaimynijas, kurias pagal patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje daugiabučių namų kvartalų ir rekomenduojamų kaimynijų ribų schemas sudaro mažiau nei 3 daugiabučiai namai), turinčius bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus. Kaimynijos teritorijos priežiūra ir atnaujinimu turi rūpintis greta esančių daugiabučių namų (kaimynijos) gyventojai. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje daugiabučių namų kvartalų ir rekomenduojamų kaimynijų ribų schemas parengia ir tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei paskelbia Vilniaus miesto interaktyviojo žemėlapio skiltyje „Teritorijų planavimas“. Remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės viešai skelbiamu žemėlapiu, teismas nurodė, kad pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai Nr. 1 ir Nr. 2 patenka į kaimynijos teritorijas.

11. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (žr. LVAT išplėstinės kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutartį Nr. eA-4-463/2024 ir joje nurodytą praktiką), teismas pabrėžė, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto normoje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei.

12. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas mano, kad nėra kliūčių ruošti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, tačiau byloje nustatytos aplinkybės (pareiškėjo schemoje nurodytos teritorijos patenka intensyvaus užstatymo ir intensyviai naudojamų želdynų funkcines zonas, be to, į viešai skelbimams kaimynijų teritorijas (pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai Nr. 1 ir Nr. 2), į Įsakymu Nr. 721 patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (pareiškėjo schemoje nurodytas žemės plotas Nr. 4) ir suteiktas panaudai (pareiškėjo schemoje nurodytas plotas Nr. 3 (2022 m. vasario 22 d. protokolas)) patvirtino, kad žemės plotai, į kuriuos pareiškėjas pageidautų atkurti nuosavybės teises, yra ir bus naudojami visuomenės poreikių tenkinimui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta schema, be kita ko, ir 2024 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nepaneigia, kad pareiškėjo pateiktoje schemoje nurodyti žemės plotai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Sprendime pagrįstai konstatuota, jog, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami.

14. Teismas taip pat vertino, kad nors Administracija Sprendime nurodė teisės normas, kuriomis remiasi, konstatuodama, kad pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, tačiau Sprendimo turinys tik iš dalies atitinka VAĮ 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, t. y. nėra nurodyta visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareiškėjo individualia situacija. Pažymėjęs, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas, ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, jog žemės plotai, į kuriuos pareiškėjas pageidautų atkurti nuosavybės teises, yra ir bus naudojami visuomenės poreikių tenkinimui, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami.

15. Teismo vertinimu, nors Sprendime nėra nurodyta visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareiškėjo individualia situacija, tačiau šis trūkumas neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, t. y. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami.

16. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas nenustatė teisinio pagrindo naikinti Sprendimą. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl laisvos neužstatytos žemės sklypų suformavimo buvusio savininko turėtoje žemėje ir pareiškėjo skundą atmetė.

III.

14. Pareiškėjas A. S. (A. S.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Šio ginčo esmė buvo nustatyti, ar atsakovas tinkamai laikė pareiškėjo nuosavybės teise pretenduojamas teritorijas, atsakovui pateiktoje schemoje pažymėtas Nr. 1–5, laisvomis ir neužstatytomis, ir ar ėmėsi visų priemonių šioms aplinkybės išsiaiškinti ir nustatyti priimant sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo schemoje nurodytos teritorijos patenka į intensyvaus užstatymo ir intensyviai naudojamų želdynų funkcines zonas, be to, į viešai skelbiamas kaimynijų teritorijas (pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai Nr. 1 ir Nr. 2), į Įsakymu Nr. 721 patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (pareiškėjo schemoje nurodytas žemės plotas Nr. 4) ir į suteiktas panaudai teritorijas (pareiškėjo schemoje nurodytas plotas Nr. 3 (2022 m. vasario 22 d. protokolas)). Teismo vertinimu, žemės plotai, į kuriuos pareiškėjas pageidautų atkurti nuosavybės teises, yra ir bus naudojami visuomenės poreikių tenkinimui. Toks teismo argumentavimas yra nepagrįstas, kadangi prieštarauja įstatymo reikalavimams ir byloje esantiems įrodymams.

15.3. Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 pažymėtina, kad vertinant Bendrajame plane esančios funkcinės zonos požiūriu sklypai negali būti laikomi valstybės išperkamais, nes, be kita ko, intensyvaus užstatymo funkcinė zona niekaip nesisieja su visuomenės poreikiais, t. y. kaip tik siekiama šias teritorijas užstatyti. Nesant minėtose teritorijose parengto detalaus plano, negalima teigti apie jokį konkretų visuomenės poreikį šiose teritorijose, ką ne kartą konstatavo LVAT (beje, aktuali praktika minima ir teismo sprendime). Tai, kad pretenduojami žemės sklypai patenka į kaimynijų teritorijas, nekeičia jų statuso Atkūrimo įstatymo prasme. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai žemės sklypai natūra neformuojami, o žemė pripažįstama valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Byloje nėra pateiktas ir nėra priimtas joks savivaldybės tarybos sprendimas, kuris šiuos sklypus pripažintų kaip turinčius svarbą vietos bendruomenei. Iš pateiktų įrodymų joks visuomenės poreikis šiose teritorijose nėra akivaizdus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

15.4. Teismas visiškai nesivadovavo pareiškėjų pateiktu įrodymu – 2024 m. gegužės 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas nurodė, kad šis protokolas nepaneigia, jog pareiškėjo pateiktoje schemoje nurodyti žemės plotai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra. Tokia išvada patvirtina, kad teismas visiškai nenagrinėjo fakto klausimo šioje byloje, t. y. ar pretenduojami žemės sklypai yra laisvi ir neužstatyti. Ginčijamame Sprendime atsakovas nurodė, jog schemose nurodytos teritorijos užimtos gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais. Pareiškėjas teikdamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą tokias atsakovo nurodomas faktines aplinkybes paneigė, dėl ko šis sprendimas privalėjo būti panaikintas.

15.5. Dėl sklypo Nr. 3 teigiama, kad šis sklypas suteiktas panaudai. Tai buvo nurodyta Administracijos pasitarimo restitucijos klausimais 2022 m. vasario 22 d. posėdžio protokole. Tokie argumentai yra atmestini. Pirma, sklypo suteikimas panaudai pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas savaime jo nedaro valstybės išperkamu ir negrąžintinu, taip pat nerodo jo naudojimą visuomenės poreikiams. Antra, byloje nėra jokių duomenų apie šio sklypo priskyrimą panaudai (sprendimo, sutarties ar pan.), todėl tokie teismo teiginiai nėra patvirtinti byloje esančiais įrodymais.

15.6. Dėl sklypo Nr. 4 teismas vertino, kad šis sklypas negali būti grąžintas natūra, kadangi jis patenka į Įsakymu Nr. 721 patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (pareiškėjo schemoje nurodytas žemės plotas Nr. 4). Toks argumentas yra atmestinas, nes byloje nėra teismo minimo įsakymo, iš ko teismas galėtų spręsti apie jo turinį ir reikšmę nagrinėjamai bylai.

15.7. Dėl sklypo Nr. 5 teismas iš viso neargumentavo, kodėl šis sklypas negali būti grąžinamas natūra. Tačiau pagal 2024 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą sklype nematyti šaligatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių. Iš prie protokolo esančių nuotraukų akivaizdu, kad šis sklypas yra laisvas. Todėl atsakovas neturėjo nei jokio faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti šį sklypą formuoti nuosavybės atkūrimui natūra.

15.8. Kadangi pretenduojamoje teritorijoje nėra parengta detalaus plano, tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (žr., LVAT 2004 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje A7-276-04).

Atsiliepimas

16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Administracija atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Klausimas dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų, patenkančių į iki nacionalizacijos buvusio savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribas, pateiktose schemose nurodytose teritorijose svarstytas Administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. kovo 27 d. pasitarimuose restitucijos klausimais (2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. protokolai).

16.2. Dėl apelianto argumento, kad dėl žemės plotų Nr. 1 ir Nr. 2 joks visuomenės poreikis šiose teritorijose nėra akivaizdus, taip pat kad byloje nėra pateiktas ir nėra priimtas joks savivaldybės tarybos sprendimas, kuris šiuos sklypus pripažintų kaip turinčius svarbą vietos bendruomenei, pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog minėtos teritorijos patenka į kaimynijų ribas. Vadovaujantis Tarybos sprendimu Nr. 1-893 bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais, pretendentų pateiktose schemose nurodytos teritorijos patenka į kaimynijų ribas, kurių bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių balansą bei turinti bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus. Schemose nurodytos teritorijos užimtos gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais. Taryba sprendimu Nr. 1-591 pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei. Abu minėti sprendimai yra skelbiami viešai Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, todėl atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad nėra priimtas joks sprendimas, kuris sklypus pripažintų kaip turinčius svarbą vietos bendruomenei. Kaip nurodyta, yra priimti bendro pobūdžio įsakymai, o tai, kad dėl kiekvieno konkretaus sklypo ar jo dalies nėra priimtas atskiras sprendimas, nepaneigia jų reikšmingumo vietos bendruomenei.

16.3. Be to, kaip ginčijamame sprendime nurodė ir teismas, remiantis Bendrojo plano sprendiniais, nustatyta kad pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5 patenka į intensyvaus užstatymo funkcinę zona, t. y. visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais.

16.4. Dėl žemės ploto Nr. 4 ir argumentų, kad byloje nepateiktas Įsakymas Nr. 721, atkreiptinas dėmesys, kad šis įsakymas skelbimas viešai Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje ir teismas jį analizavo, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

16.5. Dėl žemės ploto Nr. 5 ir argumento, kad teismas dėl šio ploto iš vis neargumentavo, kodėl šis sklypas negali būti grąžinamas natūra, pažymėtina, kad teismo sprendime cituojamas 2023 m. vasario 22 d. protokolas, kuriame nurodyta (nutarta), kad pareiškėjo schemoje nurodytą žemės plotą Nr. 5 neformuoti nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi tai nėra racionalu (žemės sklypas yra itin mažas). Taip pat teismo sprendime įvertinta, kad sklypas Nr. 5 patenka į intensyvaus užstatymo funkcinę zoną. Taigi, teismas išsamiai įvertino visus argumentus, analizavo pareiškėjo į bylą pateiktą 2024 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir pagrįstai konstatavo, jog šis protokolas, nepaneigia, kad pareiškėjo pateiktoje schemoje nurodyti žemės plotai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra.

16.6. Papildomai paminėtina, kad teismo posėdžio metu papildomai buvo nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje gali būti projektuojami žemės sklypai, nėra ir projektavimo procesas yra baigtas. Todėl nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių atkūrimas yra negalimas.

16.7. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išsamiai išnagrinėjęs tiek į bylą pateiktus įrodymus, tiek atsižvelgęs į išdėstytus šalių argumentus, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. NŽT akcentuoja atskirų institucijų kompetenciją sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nurodo, kad Administracijos skundžiamame rašte nurodyti pakankamai aiškūs faktiniai ir teisiniai pagrindai. Be to, net ir tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą esant priimtas Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkiui, atsakovas negalės tenkinti pareiškėjo prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2023 m. gegužės 19 d. Sprendimo, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio savininko F. S. iki 1940 m. turėtos žemėvaldos teritorijoje pateiktose schemose nurodytose vietose ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčijamas Sprendimas iš dalies neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, tačiau pats nustatęs ir ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktoje schemoje nurodyti žemės plotai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, iš esmės akcentuodamas, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti, ar pareiškėjo nurodyti žemės plotai priskirtini valstybės išperkamai žemei, bei tai, kad Administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjo nurodyti žemės plotai yra užstatyti ir / ar faktiškai naudojami visuomenės poreikiams.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24. Visų pirma teismas pažymi, kad, vykdant viešąjį administravimą, be kita ko, priimant administracinius sprendimus, turi būti laikomasi viešojo administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnyje. Vienas iš šių principų yra išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas, atsakydamas į prašymą, turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo turinį. Tame pačiame straipsnyje įtvirtintas ir proporcingumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Administracinių sprendimų priėmimas reglamentuojamas VAĮ 10 straipsnyje, kurio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 p.), administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusiame VAĮ 8 straipsnyje taip pat buvo nustatyta pareiga priimti individualius administracinius aktus, pagrįstus objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

25. LVAT praktikoje, kuria, be kita ko, vadovautasi ir sprendžiant ginčus dėl žemės naudojimo, išaiškinta, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga yra ta, jog jame turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas atitinkamai teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas individualų administracinį aktą. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę ir jų teisinį kvalifikavimą; nesilaikant minėtų nuostatų ar jų laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio individualaus administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką). Be to, nesilaikymas pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą konkrečiai teisės normai taikyti, nedera ir su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016, 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020).

26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai nustato, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Nuosekliai formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai; viešojo administravimo subjektas, kilus administraciniam ginčui dėl jo priimto individualaus administracinio akto, ginčo nagrinėjimo metu negali nurodyti naujų akto motyvų, jų papildyti ar pakeisti tais, kurie nurodyti pačiame akte (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016). Toks vertinimas grindžiamas tuo, kad priešingu atveju būtų pažeista pareiškėjo teisė į gynybą – asmuo netektų galimybės susipažinti su tikraisiais administracinio sprendimo motyvais ir juos veiksmingai ginčyti, o teismas perimtų viešojo administravimo subjektui priskirtą funkciją suformuluoti administracinio sprendimo teisinį pagrindą.

27. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad jis priimtas išnagrinėjus pretendento A. S. (t. y. pareiškėjo) prašymą suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio savininko F. S. iki 1940 m. turėtos žemėvaldos teritorijoje pateiktose schemose nurodytose vietose ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Administracija Sprendime nurodė, kad: 1) papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų, patenkančių į iki nacionalizacijos buvusio savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribas, pateiktose schemose nurodytose teritorijose svarstyti Administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. kovo 27 d. pasitarimuose restitucijos klausimais; 2) pagal Atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarką ir sąlygas piliečiams grąžinama natūra tik laisva (neužstatyta) bei nepriskirta valstybės išperkamai žemė; 3) vadovaujantis Tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-893 bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais, pateiktose schemose nurodytos teritorijos patenka į kaimynijų ribas, kurių bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių balansą bei turinti bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus; 4) schemose nurodytos teritorijos užimtos gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais; 5) pasitarime nuspręsta šias teritorijas formuoti kaip bendro naudojimo teritorijas ir pareiškėjas informuotas, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, schemose pažymėti plotai priskirti valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami.

28. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad Administracija ne ginčijamame Rašte, o atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė detalesnius ir naujus argumentus dėl pareiškėjui aktualių teritorijų, t. y. be informacijos apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, kuriais patvirtinama Vilniaus miesto kaimynijų programa ir pripažįstamos svarbiomis vietos bendruomenei tam tikros miesto teritorijos, pažymėjo, kad schemoje nurodytoje teritorijoje Nr. 3 (pareiškėjo schemoje nurodytas plotas Nr. 4) Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A30-721/18 „Dėl sklypo L. A. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ suprojektuotas bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.

29. Nagrinėjamu atveju byloje nesutariama, ar ginčo žemės plotai, kuriuos pareiškėjas prašo grąžinti natūra, yra laisvi žemės sklypai Atkūrimo įstatymo prasme, ar yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir dėl to nuosavybės teisės į žemę natūra negali būti atkuriamos.

30. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

31. LVAT, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų (žr., pvz., 2005 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-799-05, 2006 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-962-06, 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-401-09, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1913/14).

32. Dėl ginčijamame Sprendime nurodytų žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei pažymėtina, kad Sprendime tik lakoniškai pacituotas su ginčo klausimu susijęs teisinis reguliavimas, nurodoma apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, tačiau visiškai nenurodytos nei faktinės aplinkybės (faktinė pareiškėjui aktualių teritorijų situacija), nei teisiškai pagrįsta, kokie priimti teritorijų planavimo dokumentai, kiti kompetentingų subjektų sprendimai lemia žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos analizavo Bendrojo plano sprendinį, taikomą aktualiai teritorijai (t. y. nustatė, kad schemoje nurodytos teritorijos patenka intensyvaus užstatymo ir intensyviai naudojamų želdynų funkcines zonas), kitus bylos duomenis (Administracijoje vykusių pasitarimų restitucijos klausimais medžiagą, kuri buvo pateikta teisminio nagrinėjimo metu), tačiau ir pats teismas nepagrindė išvados, jog pareiškėjo nurodyti žemės plotai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančių Administracijoje vykusių pasitarimų restitucijos klausimais protokolų turinys patvirtina, jog 2023 m. vasario 17 d. pasitarime buvo pritarta, kad dalyje pareiškėjo nurodytų plotų įvertinti atstumus nuo daugiabučių namų ir tuomet formuoti žemės sklypus grąžinimui, o vėliau 2023 m. kovo 27 d. pasitarime atsakovo vertinimas pasikeitė, t. y. nutarta vadovautis Tarybos sprendimu Nr. 1-893 bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais ir formuoti bendro naudojimo teritoriją.

34. Primintina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra išaiškinusi, kad pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį turėtų atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius, nurodydamas ir pridėdamas konkrečius administracinius aktus ar dokumentus, kurie įrodo, jog žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei (žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų reikalavimų priimant ginčijamą Sprendimą nesilaikyta, o šių administracinės procedūros trūkumų pirmosios instancijos teismas nepašalino. Nagrinėjamu atveju vertindamas skundžiamo Sprendimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti pačiame akte nurodytus motyvus ir įvertinti, ar jų pakanka pagrįsti atsakovo padarytą išvadą.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų – jame nenurodyti konkretūs faktiniai duomenys ir teisinis pagrindas, kuriais remiantis būtų galima patikrinti Administracijos išvados dėl negalimumo grąžinti žemę natūra pagrįstumą. Šie trūkumai laikytini esminiais, kadangi paneigia pareiškėjo teisę žinoti administracinio sprendimo priėmimo pagrindus, juo ginčyti įgyvendinant teisę į galbūt pažeistų teisių gynybą. LVAT praktika patvirtina, jog VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkančio individualaus administracinio sprendimo motyvavimo trūkumai paprastai vertintini kaip esminiai trūkumai, sudarantys savarankišką pagrindą sprendimą panaikinti.

37. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma. Primintina, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (šiuo aspektu žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3052-624/2021).

38. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinant pareiškėjo skundą – panaikinant ginčijamą Sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. A51-86665/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribose“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (reg. Nr. A50-5403/23) suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio savininko F. S. iki 1940 m. turėtos žemėvaldos teritorijoje pateiktose schemose nurodytose vietose ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis KrasauskasRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė